Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-24 · Administracinė byla Nr. A-438-182-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-24
Bylos Nr.
A-438-182-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
A. S.
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-438-182/2011Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei S. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas A. S. prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas:

- pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 85-TE-331 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą A. S.“;

- įpareigoti atsakovą išduoti leidimą dirbti antrą darbą - dirbti UAB „Garliavos taksi“ vairuotoju;

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėju. Vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1, 2 dalimis bei 4 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į Tauragės apskrities VPK viršininką dėl leidimo dirbti kitą darbą UAB „Garliavos taksi“ vairuotojo pareigose išdavimo, tačiau Tauragės apskrities VPK viršininkas, atsižvelgdamas į Tauragės apskrities VPK Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2009 m. spalio 2 d. posėdžio protokolą Nr. 85-IL-2477 bei į Tauragės apskrities VPK viršininko 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 85-V-118 patvirtintą Tauragės apskrities VPK komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašymą, atsisakė išduoti leidimą A. S. dirbti antrą darbą. Pareiškėjas akcentavo, kad su skundžiamu įsakymu nesutinka, nes jis priimtas remiantis nemotyvuotu Komisijos siūlymu, teiktu Tauragės apskrities VPK viršininkui neobjektyviai ir neišsamiai išnagrinėjus visas svarbias aplinkybes. Pareiškėjo manymu, skundžiamas įsakymas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas klaidingai vertinant tarnybą reglamentuojančius teisės aktus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jis operatyviai reaguoti į įvykius aptarnaujamoje teritorijoje privalo darbo bei budėjimo grafikuose nustatytu laiku. Kadangi jo užimama pareigybė Tauragės apskrities VPK viršininko įsakymu nėra įtraukta į sąrašą pareigybių, kurioms taikytinas Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatytas darbo laiko režimas, todėl jam taikoma ne ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę darbo laiko norma. Remiantis Tauragės apskrities VPK 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 85-V-58 patvirtinto Tauragės apskrities VPK darbo reglamento 18 punktu, Tauragės apskrities VPK pirmadienį - ketvirtadienį dirbama nuo 8 iki 17 valandos, o penktadienį – nuo 8 valandos iki 15⁴⁵ valandos, kas reiškia, kad darbo valandos yra konkrečiai apibrėžtos. Pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalį laisvu nuo tarnybos metu gali būti paskirta budėti, tačiau budėjimo sąlygos turi būti iš anksto suderintos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 2 dalį budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį, darytina išvada, kad įstatymu nėra įtvirtinta pareiga būti iš anksto aptartoje vietoje kitu nei budėjimo grafike numatytu laiku. Be to, Tauragės apskrities VPK budėjimo laikas nurodomas darbo grafike ir tvirtinamas pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, t.y. paskelbiamas ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki jo įsigaliojimo. Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir iš anksto žinant, kokiu metu turi būti vykdoma tarnyba (taip pat ir budėjimai), nėra jokių objektyvių priežasčių, trukdančių dirbti vairuotoju taksi paslaugas Kauno rajone teikiančioje įmonėje.

Pareiškėjas nesutiko su Komisijos argumentu, kad darbas laisvu nuo tarnybos metu kitame rajone nei yra policijos komisariatas trukdytų vykdyti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, nes tik pats pilietis turi teisę spręsti, kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje jam būti, kada šią vietą palikti ir persikelti į kitą vietą, laisvai spręsti, kurią nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą pasirinkti. Kadangi budėjimo režimas pagal savo pobūdį yra kilnojimosi laisvę ribojančio pobūdžio ir gali būti taikomas tik pagal Vidaus tarnybos statuto 31 straipsnio 1 dalį numatytas sąlygas (budima pagal iš anksto numatytą grafiką, iš anksto susitariama dėl pareigūno buvimo vietos), todėl šio režimo taikymas budėjimo grafike nenumatytu laiku tiesiogiai pažeistų konstitucinę kilnojimosi laisvę. Pareiškėjo nuomone, Komisija taip pat netinkamai interpretavo ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Pareigybės aprašymo nuostatas, kas turėjo įtakos Komisijos siūlymo pagrįstumui ir skundžiamo įsakymo priėmimui, nes buvo nepagrįstai konstatuota, kad keleivių vežimas yra nesuderinamas su pareigūno darbu tuo pagrindu, kad pagal ATPK 225 straipsnį policijos pareigūnui suteikta teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir už keleivių vežimo taisyklių pažeidimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka.

Teigė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad pareigūnams draudžiama dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusių švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai. Sutiko su Tauragės apskrities VPK Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos nuomone, įtvirtinta 2009 m. spalio 2 d. protokole Nr. 85-IL-2477. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 23 d. rašte Nr. 1D-2166 pateikta rekomendacinė nuomonė, todėl nėra privaloma.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. S. prašymą patenkino ir panaikino Tauragės apskrities VPK 2009 m. spalio 2 d. įsakymą Nr.85-TE-331, kuriuo atsisakyta inspektoriui A. S., Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjui, dirbti kitą darbą bei įpareigojo atsakovą Tauragės apskrities VPK išduoti leidimą A. S. dirbti UAB ,,Garliavos taksi“ vairuotoju.

Teismas konstatavo, jog byloje kilęs ginčas dėl Tauragės apskrities VPK viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 85-TE-331 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą A. S.“, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą dirbti mikroautobuso vairuotoju UAB „Garliavos taksi“. Atsakovas savo atsisakymą dėl leidimo išdavimo dirbti kitą darbą A. S. grindė tuo, kad pagal pareigybės aprašymą pareigūnas turi operatyviai reaguoti į įvykius aptarnaujamojoje teritorijoje, kadangi A. S. kitą darbą dirbtų ne Tauragės rajone, o Kauno rajone, jis negalėtų tos funkcijos vykdyti, t.y. esant tarnybiniam būtinumui (iškvietus į tarnybą ) negalėtų skubiai atvykti. Pareigūnas neatliktų savo tiesioginių pareigų. Pareigybių aprašymo 20 ir 21 punktai numato funkciją surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolus ir vykdyti šių bylų teiseną, skirti administracines nuobaudas. Pagal ATPK 225 straipsnį policijos šiam pareigūnui suteikta teisė nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, tame tarpe ir už pažeidimus keleivių vežimo taisyklių pažeidimus. A. S. siekia dirbti darbą, kurio kontrolė yra jo pareiga, todėl keleivių vežimas yra nesuderinamas su pareigūno darbu.

Teismo vertinimu, iš pareiškėjo einamų pareigų pareigybės aprašymo 5 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinime. Pareigybių aprašymo V skyriuje detalizuotos šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos. Šių funkcijų analizė leidžia konstatuoti, kad pareigūno veikla susiujusi su teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencija, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumu ir rimtimi, piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga, saugaus eismo užtikrinimu ir priežiūra, ir kt. Iš Tauragės apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo pareigybės aprašymo matyti, kad A. S. visas funkcijas, kurios numatytos pareigybės aprašyme privalo atlikti savo apylinkėje, t.y. Tauragėje arba jos rajone, tuo tarpu UAB „Garliavos taksi“ vairuotoju-kasininku dirbtų Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkėse. Komisijos posėdžio protokole nėra nurodyta, kuo konkrečiai pareiškėjo darbas Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektoriaus veiklos grupės tyrėjo pareigose ir vairuotojo darbas UAB „Garliavos taksi“ atsilieptų (pakenktų) ar kliudytų jam tinkamai ir savalaikiai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigybių aprašymo 20 ir 21 punktuose numatytas funkcijas pareiškėjas gali atlikti tik jam priskirtoje aptarnaujančioje teritorijoje. Teismo manymu, Kaune ar Kauno rajone pareiškėjas tokių funkcijų atlikti negalėtų, nes tai viršytų jo įgaliojimus numatytus pareigybių aprašyme. Taip pat Komisija neįvertino aplinkybės, kad „Garliavos taksi“ A. S. dirbs tik nuo pagrindinio darbo laisvu laiku.

Teismas pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 9 d. įstatymu Nr.XI-53 pakeista Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ ) 4 straipsnio 2 dalis, numatant VTĮ 16¹ straipsnio taikymą be išlygų ir statutiniam valstybės tarnautojams. VTĮ straipsnio 1 dalies ir Statuto 24 straipsnio 3 dalies nuostatos tapo viena kitos atžvilgiu kolizinėmis normomis. Pagal teisinės kolizijos chronologinę taisyklę ,, kai prieštarauja tos pačios teisinės galios normos, galioja vėliau išleista teisės norma“, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju taikytinos VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje ir 16¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos, kurios įsigaliojo vėliau nei Statuto 24 straipsnio 3 dalis. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2009 m. kovo 23 d. rašte Nr. ID-2166 (12) išreikšta nuomone, kad vidaus tarnybos sistemos statutiniai valstybės tarnautojai, atsižvelgus į tarnybos ypatumus ir parengtį vykdyti nustatytas funkcijas bei VTĮ nustatyta tvarka gavę leidimą dirbti kitą darbą, turi teisę dirbti kitą darbą, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir nežemina pareigūno vardo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad VRM rašte išdėstyta nuomonė yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privaloma, tačiau svarstant klausimą, dėl leidimo A. S. dirbti kitą darbą, komisija turėjo nurodyti, kodėl keleivių vežimas yra nesuderinamas su pareigūno darbu, taip pat nuomonę dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Kadangi šiuo klausimu komisija nepasisakė, o teismas atsižvelgdamas į aukščiau aptartas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo darbas UAB „Garliavos taksi“ neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies nuostatoms, nekliudo tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat nenustatyta, kad darbas Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektoriaus veiklos grupės tyrėjo pareigose ir vairuotojo darbas UAB „Garliavos taksi“ vairuotojo-kasininko pareigose sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Teismas, įvertinęs pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimus, bylos medžiagą, nenustatė VTĮ 16¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų dėl kurių negalėtų būti išduotas leidimas A. S. dirbti kitą darbą, todėl konstatuojama, kad atsakovas nepagrįstai 2009 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 85-TE-331 atsisakė leisti pareiškėjui dirbti kitą darbą. Teismas akcentavo, jog atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta VTĮ 16¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų dėl kurių negalėtų būti išduotas leidimas A. S. dirbti kitą darbą, atsakovas įpareigotinas išduoti leidimą A. S. dirbti UAB ,,Garliavos taksi“ vairuotoju.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog taikant Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies aiškinimo kriterijus šioje byloje nagrinėjamai situacijai, akivaizdu, kad policijos įstaiga yra speciali valstybės institucija, skirta viešojo saugumo užtikinimui, turi plačius ir valdingus viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl akivaizdu, kad policijos įstaiga ir policijos pareigūnai turi būti nepriklausomi. Toks apibūdinimas savaime formuoja visuomenės požiūrį į policijos įstaigą ir išskirtinį dėmesį šiai institucijai. Todėl policijos pareigūno darbas UAB „Galiavos taksi" vairuotoju visuomenės požiūriu traktuojamas kaip prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais buvimas ir tuo pačiu gali diskredituoti policijos autoritetą Kita vertus, anot apelianto, siekiamos vykdyti veiklos požymiai leidžia daryti išvadą, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas A. S. dėl savo vykdomos veiklos neišvengtų viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, kadangi kiekviena situacija valstybės tarnautojui ar pareigūnui siekiant asmeninės naudos, nors ir veikiant kaip savarankiškam teisinių santykių subjektui, turi interesų konflikto požymių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. S. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog įstatymo leidėjas pagrindus, kuriems egzistuojant negali būti išduodamas leidimas dirbti antrą darbą, Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtino alternatyviai, t. y. nors vieno iš jų konstatavimas yra pakankamas juridinis faktas, kad įstaigos vadovas, turintis teisę skirti / atleisti iš pareigų, galėtų atsisakyti išduoti leidimą dirbti antrą darbą. Todėl atsakovui byloje ginčijamame įsakyme nenustačius bei pirmosios instancijos teisme reikalavimų nepagrindus tuo, kad antras darbas taksi vairuotoju diskredituoja valstybės tarnybos (šiuo atveju policijos) autoritetą bei pareiškėjui dirbant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju antras darbas taksi vairuotoju gali sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, šių aplinkybių nurodymas apeliaciniame skunde turėtų būti vertinamas kaip naujų pagrindų iškėlimas atsakovo reikalavimams tenkinti. Kadangi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų bei, remiantis administracine justicija, negalima reikalavimų pagrįstumo įrodinėti reiškiant naujus pagrindus, pareiškėjo nuomone, šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai negali būti vertinami ir nagrinėjami. Anot atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad nėra pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas galėtų būti pripažintas neatitinkantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, bei į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimas pagrįstas naujai pareikštais pagrindais, pareiškėjo nuomone, apeliacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstat uoja:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 85-TE-331 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą A. S.“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą leisti jam dirbti kitą darbą UAB „Garliavos taksi“ vairuotojo pareigose.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, nes netaikė specialiosios teisės normos – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkto, nepagrįstai pritaikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija) nustatyta, kad „Pareigūnui draudžiama: <...> dirbti samdomu darbuotoju, patarėju, ekspertu ar konsultantu privačiuose juridiniuose asmenyse, valstybės ar savivaldybės įmonėse, viešosiose įstaigose, taip pat gauti kitą negu valstybės tarnautojams įstatymų nustatytą darbo užmokestį, išskyrus atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir už darbą pagal sutartis su rinkimų arba referendumo komisijomis, už mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą, už teisės aktų projektų rengimą (jei ši funkcija nenurodyta pareigūno pareigybės aprašyme), kai jis Seimo nutarimu ar Seimo valdybos sprendimu, Seimo Pirmininko potvarkiu, Respublikos Prezidento dekretu, Vyriausybės nutarimu ar Ministro Pirmininko potvarkiu paskiriamas rengti teisės aktų projektus, taip pat išskyrus autorinį atlyginimą už kūrinius, kurie yra intelektinės nuosavybės teisių objektai;“

Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje 16-1(2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) nustatyta, kad „Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą (toliau - dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.“

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.“, o Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-53 redakcija) nustato, kad „Statutiniams valstybės tarnautojams šio Įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 16-1 straipsnis, 17 straipsnis, 18-1 straipsnis, 19 straipsnis, 28 straipsnis, 29 straipsnio 5 ir 6 dalys, 31 straipsnis, 31-1 straipsnis, 32 straipsnis, 33 straipsnis, 39 straipsnio 1 dalis, 43 straipsnio 5 dalies 9 punktas ir šio Įstatymo VI skyrius taikomi be išlygų. Kitos šio Įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatinės tarnybos įstatymas.“

Iš paminėtų teisės normų (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalies; Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies) matyti, kad byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui sureguliuoti turi būti taikomos dvi teisės normos (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punktas; Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalis), kurios nustato skirtingą teisinį reglamentavimą tam pačiam teisiniam santykiui.

Tokia situacija, kai tą patį teisinį santykį vienu metu skirtingai reglamentuoja dviejų ar daugiau teisės aktų normos, teisės teorijoje apibūdinama, kaip teisės aktų kolizija, kuri gali būti išsprendžiama taikant subordinacijos, lex posterior derogat legi priori (taikomas vėliau priimtas įstatymas) taisykles (A. Andruškevičius. Administracinė teisė, Vilnius, 2008;336-337 psl.).

Kadangi abi nagrinėjamos teisės normos, teisės aktų hierarchijos aspektu, yra vienodo statuso, todėl šiuo atveju taikytina ne subordinacijos, o lex posterior derogat legi priori taisyklė, kurios pritaikymas nulemia, kad ginčo išsprendimui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalis. Kaip minėta, šios teisės normos taikymo, byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams, galimybė įstatymo leidėjo įtvirtinta vėliau (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies - 2008 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-53 redakcija), nei buvo priimta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtinta elgesio taisyklė (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 3 punkto- 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1538 redakcija).

Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams spręsti, yra taikytinos Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės.

Šioje teisės normoje yra nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti valstybės tarnautojo (pareigūno) atliekamų pareigų ir kito darbo, kurį jis nori dirbti, pobūdis, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) galėtų įgyvendinti teisę be darbo valstybės tarnyboje dirbti ir kitą darbą. O būtent, šių abiejų darbų pobūdis turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaryti prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoti valstybės tarnybos autoriteto, nekliudyti asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat tai neturi būti darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo atliekamų valstybės tarnyboje darbų pobūdis – apylinkės inspektoriaus pareigos, tiesiogiai yra vykdomos apibrėžtoje teritorijoje – Tauragės m. arba jo rajone, kai tuo tarpu jis siekia kitą darbą dirbti Kauno miesto ir Kauno rajono apylinkėse bei kad ši aplinkybė – darbų atlikimas skirtingose pagal administracinį suskirstymą teritorijose, neduoda pagrindo išvadai, jog pareiškėjui atliekant papildomą darbą, galės sistemingai kilti betarpiškas ir pastovus konfliktas tarp pareiškėjo darbo dirbamo valstybės tarnyboje ir darbo, kurį jis siekia papildomai dirbti. Pagal administracinių teismų praktiką, aptariami konfliktai, kurie gali būti vertinami ne kaip sisteminio, o atsitiktinio pobūdžio, Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 1 dalies taikymo prasme, nesudaro pagrindo riboti asmens teisę - be darbo valstybės tarnyboje dirbti ir kitą darbą (Administracinė byla Nr. A143-185/2008).

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas