Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei J. J., atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ atstovams direktoriui L. Č. ir direktoriaus pavaduotojui P. G. (bylos nagrinėjimo metu atsakovės teisinis statusas – restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė atkreipė teismo dėmesį ir į tai, kad atsakovės darbuotojas atsisakė pasirašyti pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo buvo kreiptasi į rangovę uždarąją akcinę bendrovę „Elmova“, kuri atliko pažeisto kabelio remonto darbus ir pateikė ieškovei sąskaitą 1331,28 Eur (be PVM) sumai. Ieškovė išrašė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 4 d. atliktų remonto darbų pažymą 1348,08 Eur sumai. Nors ieškovė raštu ir kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti patirtą žalą, atsakovė tokios žalos neatlygino net iš dalies.

Ieškovė laiko, kad atsakovė pažeisdama (nutraukdama) minėtoje teritorijoje minėtą elektros kabelį sukėlė žalos, veikė neteisėtai, o tarp atsiradusios žalos ir neteisėto veikimo yra priežastinis ryšys, todėl turi būti taikoma deliktinė civilinė atsakomybė ir ieškovei priteistinos visos su pažeisto kabelio remontu susijusios, ieškovės prašomos priteisti išlaidos.

Atsakovės vertinimu, būtent dėl tokių faktinių aplinkybių dėl įvykusio incidento dalis atsakomybės tenka pačiai ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: 2023 m. liepos 14 d. atsakovei buvo išduotas sutikimas Nr. J29892 leisti vykdyti žemės kasimo darbus ESO elektros tinklų, skirstomųjų dujotiekių bei elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonose. Sutikimas išduotas vykdyti žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini). Leidime nurodyta darbų pradžios ir pabaigos periodas - 2023 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 17 d. Taip pat pačiame sutikime nurodyta, kad elektros tinklo įgilinimo duomenys – gylis nenurodomas. Pranešimu apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą konstatuota, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė vykdydama žemės kasimo darbus minėtoje teritorijoje pažeidė 0,4 kV įtampos elektros kabelių liniją P1054-KS84744 ir kabelį nutraukė. Ieškovė, atstatydama sugadintą turtą iki rugpjūčio 4 d. įvykio buvusios būklės, patyrė 1348,08 Eur be PVM būtinų 0,4 kV įtampos elektros kabelių linijos P1054-KS84744 remonto išlaidų. Kabelio remonto darbus atliko UAB „Elmova“ ir už atliktus darbus 2023 m. rugpjūčio 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, pagal atliktų darbų aktą Nr. EU-OTRTP-236216. Nors ieškovė kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo, žala atlyginta nebuvo.

Nagrinėjama byla yra elektroninė, tačiau ieškovės ieškinio ir jo priedų skaitmenizuoti nepavyko (failas 1, puslapis 1), todėl juos žiūrėti elektroninės bylos popierinėje kopijoje.

Teismas bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatė, kad elektros kabelio tikroji buvimo vieta nesutampa su planuose pažymėtąja vieta ir nuo planuose pažymėtos vietos yra nutolusi nuo 0,79 m. iki 0,96 m. (failas 1, 76 puslapis). Ieškovės darbuotojas, pažymėdamas kabelio buvimo vietą, iš esmės ją pažymėjo toje vietoje, kuri ir buvo nurodyta leidimo priede.

Dėl atsakovės teisinio statuso šioje byloje.

Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2023 m. lapkričio 30 d., ieškinys teisėjo rezoliucija priimtas 2023 m. gruodžio 1 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovės juridinio asmens forma – uždaroji akcinė bendrovė, apie jokias nemokumo procedūras ieškinyje nebuvo nurodyta. Net ir į teismo posėdį pateiktame 2024 m. gegužės 14 d. įgaliojime nurodoma ta pati forma – UAB, apie jokį teisinio statuso pasikeitimą nėra nurodoma.

Teismas bylos nagrinėjimą baigė 2024 m. gegužės 15 d. posėdyje. Teismui esant sprendimų priėmimų kambaryje tapo žinoma, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilėje byloje Nr. e2-419-567/2024, kuri įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, atsakovei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ buvo iškelta bankroto byla ir nemokumo administratore paskirta UAB „Jonvita“. Teismas, vertindamas tai, kad bankroto byla iškelta po to, kai apylinkės teismas baigė bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas operatyvaus ir koncentruoto proceso, teismas priima sprendimą šioje byloje ir jam įsiteisėjus sprendimą kartu su byla perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Šiaulių apygardos teismui.

Dėl šalių civilinės atsakomybės nagrinėjamojoje byloje.

Nagrinėjamojoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl ieškinio faktinių aplinkybių, kad vykdant kasimo darbus atsakovė nutraukė minėtą elektros kabelį, kasimo darbus vykdydama mechanizuoto kasimo būdu. Nėra ir ginčo dėl to, kad kabelis faktiškai buvo kitoje vietoje, nei jis pažymėtas planuose. Nagrinėjamoje byloje iš esmės sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindai mažinti atsakovės civilinę atsakomybę, ar apskritai atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti šias būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – veiksmų neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), atsiradusią žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis) bei kaltę (CK 6.248 straipsnis).

Kaip jau teismas nustatė, šioje byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovės veiksmai sukėlė žalą, nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovės darbuotojai vykdydami žemės kasimo darbus nutraukė 0,4 kV požeminę elektros kabelio liniją, elektros kabelio ir atsakovės tiesiamo dujotiekio susikirtimo vietoje. Taip pat byloje nėra ginčo ir dėl žalos dydžio, atsakovė šio dydžio neginčijo, nepateikė jokių duomenų, kad kabelio atkūrimo iki pradinės būklės darbų kaina yra nereali ar kažkokiu pagrindu gali būti koreguojama. Ieškovė prašomą kebelio remonto sumą nurodo be PVM – 1331,28 Eur ir transporto nuomos, transporto išlaidas bei ESO darbuotojo darbo laiko išlaidas, viso – 1348,08 Eur. Teismas pažymi, kad ieškovas pats formuluoja ieškinio pagrindą ir dalyką. Atsakovės vertinimu, ieškovės veiksmai taip pat yra laikytini neteisėtais, nes kabelio vieta buvo nurodyta neteisingai, todėl atsakovės civilinė atsakomybė turi būti mažinama arba ji atleistina nuo civilinės atsakomybės.

CK 6.246 straipsnio 1 ir 2 dalys nurodo, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įstatymai gali nustatyti, kad žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Šalys šiame teisiniame santykyje nebuvo siejamos sutartiniais santykiais, todėl atsiradusi civilinė atsakomybė kvalifikuotina kaip deliktinė civilinė atsakomybė.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu ypatingai akcentavo, kad nors faktinė ir ieškovės darbuotojo nurodyta kabelio buvimo vieta nesutapo su realiąja kabelio buvimo vieta, tačiau ji pateko į kabelio apsauginę vieno metro zoną, kurioje darbai negalėjo būti vykdomi mechanizuoto kasimo būdu. Teismas pažymi, kad Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 24 staripsnio 3 dalis nurodo, kad požeminių kabelių linijos apsaugos zona – išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos yra po vieną metrą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta. Šio įstatymo 25 straipsnis nurodo kokie apribojimai yra taikomi veikloms ir darbams apsauginėje juostoje, taip pat ir darbams, negavus elektros tinklų savininko ar valdytojo pritarimo (derinimo) projektui.

Teismo vertinimu, minėtas 2023 m. liepos 14 d. sutikimas atitinka minėto įstatymo 25 straipsnyje nurodytą sutikimą. Teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes, labai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad pateikiant duomenis atsakovei niekada nebuvo pateikti duomenys apie paklotos elektros kabelio linijos įgilinimą, t.y. kokiame gylyje turi būti kabelis. Atsakovės atstovas – direktoriaus pavaduotojas – teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad kabelio apsauginėje zonoje kasimo darbai buvo vykdomi rankiniu būdu, tačiau tuo atveju, jeigu duobė iškasama pakankamai gili, yra neįmanoma tokius darbus vykdyti tik rankiniu būdu, nes iškasti gruntą iš dviejų ar daugiau metrų gylio ir jį išmesti į paviršių yra beveik neįmanoma, todėl mechaniniu būdu yra kasama pagalbinė duobė gruntui perkasti. Būtent kasant tokią duobę ir buvo nutrauktas kabelis. Pagalbinė duobė buvo kasama kitoje vietoje nei nurodyta (tiek plane, tiek ESO darbuotojo) kabelio buvimo vieta. Atsakovės atstovas direktoriaus pavaduotojas P. G. 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje pažymėjo, kad kabelis buvo rastas apie 3 metrai nuo žemės paviršiaus. Teismas vertindamas šiuos paaiškinimus juos laiko ir racionaliais, ir argumentuotais.

Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai (failas 1, puslapis 76) patikimai patvirtina, kad kabelis nebuvo toje vietoje, kurioje jis buvo pažymėtas prie sutikimo pridedamame plane ir pažymėtas vietoje ieškovės darbuotojo. Šias aplinkybes fiksavo geodezininkas R. D.. Jis teismo posėdyje buvo apklaustas liudytoju.

Teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, daro išvadą, kad atsakovė vykdydama minėtus darbus veikė dviejų nežinomųjų dydžių srityje: pirma - atsakovei nebuvo nurodytas kabelio įgilinimas, t.y. gylis, kuriame yra kabelis, jis nenurodytas nei dokumentuose, jo taip pat nenurodė ir kabelio žymėjimą atlikęs ieškovės darbuotojas; antra - atsakovė taip pat buvo suklaidinta ir dėl kabelio buvimo vietos, nes tiek plane nurodyta, tiek atvykęs ieškovės darbuotojas nurodė kitą kabelio buvimo vietą. Teismo posėdyje apklaustas ieškovės darbuotojas, kuris atliko faktinį žymėjimą vietos, kurioje turėtų būti kabelis, nurodė, kad iš esmės jo žymėjimas sutapo su plane nurodyta vieta – kelio pakraščiu. Esant šioms aplinkybėms teismas laiko, kad yra pagrindas konstatuoti, jog žala atsirado ne tik dėl atsakovės veiksmų, tačiau ir dėl ieškovės netinkamo pareigos tinkamai informuoti atsakovę vykdymo. Visgi kabelį nutraukus jo apsaugos zonoje, nors ir visai prie apsaugos zonos ribos, atsakovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Tuo atveju, jeigu kabelis būtų nutrauktas už jo apsaugos zonos ribos, teismo vertinimu šios bylos kontekste, atsakovei civilinė atsakomybė nekiltų. Teismas, vertindamas šios bylos nustatytas aplinkybes, vertindamas tai, kad žalingos pasekmės kilo ne tik dėl atsakovės veikimo, tačiau ir dėl ieškovės neveikimo - nenurodant kabelio gylio ir dėl ieškovės veikimo – nurodant neteisingą kabelio buvimo vietą, teismas sprendžia, kad tokie ieškovės veiksmai taip pat sąlygojo žalos atsiradimą, todėl teismas sprendžia mažinti priteistinos žalos dydį. Teismas vertina, kad abi šalys yra vienodai atsakingos už žalos atsiradimą, todėl ieškovės ieškinį teismas tenkina 50 procentų. Tenkindamas ieškinį tokia dalimi teismas iš atsakovės ieškovei sprendžia priteisti pusę ieškiniu prašomos priteisti sumos – 674,04 Eur bei prašomas priteisti palūkanas nuo šios sumos, tačiau priteistinos palūkanos skaičiuojamos taikant Įmonių nemokumo įstatymo nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 30,00 Eur žyminio mokesčio ir 156,18 Eur išlaidas sumokant avansą už būsimas liudytojo atvykimo išlaidas (failas 1, puslapis 90) pagal teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį. Viso ieškovė patyrė 186,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 500,00 Eur atstovavimo išlaidų (failas 1, puslapiai 68, 69).

Ieškinį tenkinus 50 procentų šalių patirtos išlaidos mažintinos perpus. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę į 93,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovė - į 250,00 Eur atlyginimą. Įskaičiavus šalims viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendžia iš ieškovės atsakovei priteisti 156,91 Eur (250,00 Eur – 93,09 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Pagal teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį sumokėtas avansas liudytojo R. D. atvykimo į teismo posėdį išlaidoms kompensuoti apmokėtinas deponuotas lėšas išmokant liudytojui pagal liudytojo pateiktus duomenis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ 674,04 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 04 ct) žalos atlyginimo bei penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2023 m. gruodžio 1 d. palūkanų skaičiavimui taikant Įmonių nemokumo įstatymo nuostatas.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių dujotiekio statyba“ 156,91 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir 91 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išmokėti liudytojui R. D. pagal teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartį, 2024 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. s0109350 sumokėtą avansą liudytojo atvykimo į teismo posėdį išlaidoms kompensuoti civilinėje byloje Nr. e2-881-1031/2024. Išmokėtino avanso suma – 156,18 Eur, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), lėšų gavėjas liudytojas R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teismo sprendimo kopiją pateikti teismo Apskaitos ir finansų skyriui. Išlaidas apmokėti teismo sprendimui įsiteisėjus.

Priimtą teismo sprendimą informuojant teismą išsiųsti Šiaulių apygardos teismui į civilinę bylą Nr. eB2-90-856/2024.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, teismo sprendimą kartu su byla perduoti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.