Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Dėl 2022 m. rugsėjo 30 d. veikos paaiškino, kad šios veikos aplinkybių nelabai pamena. Buvo greičiausiai taip, kaip pasakoja nukentėjusiosios. Atsimena, kad buvo dvi piniginės. Kiek jose buvo pinigų, nelabai atsimena. Gali būti, kad vienoje buvo ir 2400 Eur. Į restoraną „(duomenys neskelbtini)“ atėjo įsidarbinti, pabandyti padirbėti pagalbine darbuotoja. Jai pasiūlė kavos. Gėrė kavą. Nukentėjusiųjų rankinės buvo spintelėse. Atidariusi spinteles, jas pamatė. Ką ji sakė išeidama darbuotojoms, neatsimena. Skubėdama išeiti paliko savo striukę (gali būti, kad ji buvo raudona) ir rankinę. Blogai vertina savo veiksmus, labai gailisi savo poelgio. Vogė pragyvenimui. Užimtumo tarnyboje registruota nebuvo. Buvo paieškoma. Jei teismas paleistų į laisvę, įsidarbintų ir mėgintų atlyginti ieškinius. Su jais visais sutinka. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), galėtų įsidarbinti padavėja. Su mama ir tėvu nebendrauja. Jie išsiskyrę. Su mama blogi santykiai jau virš metų. Jų abiejų (tiek kaltinamosios, tiek jos mamos) sunkūs charakteriai. Turi du brolius ir seserį. Taip pat ji (kaltinamoji) turi du vaikus. Kaip bus su vaikais, neaišku, kai paskutinį kartą dėl jų skambino ir bandė su mama kalbėtis, susipyko. Daugiau jai neskambino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. K. T. padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja K. T. parodė, kad parodymus duos jai žinoma lietuvių kalba, rašyti ir skaityti moka. Nepageidauja, kad apklausoje dalyvautu VTAS atstovai. Galvos traumų neturėjo, narkologijos įskaitoje neįrašyta, psichiatrinėje ligoninėje gydėsi prieš 5 metus, pas psichologą lankėsi adresu Gerosios Vilties g. priklausomybės centre. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 11.30 val. atvažiavo su 3G autobusu į darbo pokalbį, adresu (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Užėjusi į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ padavėjai pasakė, kad atvažiavo į pokalbį dėl darbo. Ją pasodino prie staliuko salėje, kur laukė, kol ateis direktorė. Po poros minučių atėjo direktorė, su kuria kalbėjo apie darbą, pokalbis vyko apie 25 minutes. Po pokalbio ji pasiprašė direktorės likti pasibandymui porai valandų. Direktorė sutiko ir nurodė ten dirbančioms merginoms ją apmokyti dirbti. Ten jai rodė, kaip reikia priiminėti užsakymus, aprodė visas patalpas, kaip pakuoti maistą, priiminėti kurjerį, kaip dirbti su planšetiniais kompiuteriais. Būdama kavinės viduje, už baro, ji sėdėjo ant kėdės ir pastebėjo, kad ant dėžių ir popierinių maišų stovi be priežiūros palikta rankinė. Rankinė buvo prasegta ir jos viduje matėsi pailgos formos, šviesiai kreminės-rožinės spalvos piniginė. Ji nežino kodėl, bet nusprendė pavogti tą piniginę, gali būti dėl to, kad neturėjo pinigų. Ji sėdėdama ant kėdės pridengė minėtą rankinę striuke ir ištraukė iš jos piniginę. Piniginę paslėpė po striuke ir atsikėlusi nuo kėdės apie 15 val. išėjo iš kavinės ir nuėjo į lauką. Lauke nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nuėjo link miškelio. Miškelyje ji apžiūrėjo piniginę ir iš jos ištraukė pinigus, apie 480 Eur. 4 vnt. po 100 Eur, 2 vnt. po 20 Eur, 4 vnt. po 10 Eur kupiūras, kiek pamena. Kas dar buvo piniginėje, nežino, nes nežiūrėjo, skyriaus, kur gulėjo metalinės monetos, irgi neatidarinėjo. Gali būti, kad piniginėje buvo ir daugiau pinigų, t. y. tiek, kiek nurodyta įtarime. Pasiėmusi iš piniginės apie 480 Eur, likusių pinigų nematė, o piniginę išmetė minėtame miške. 480 Eur išleido savo reikmėms. 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 12 val., į (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją išvežė į policijos komisariatą. Pakeliui į policijos komisariatą buvo užvažiavę į miškelį, kuriame išmetė piniginę, bet apžiūrėję miškelį piniginės nerado. Dėl padaryto gailisi. Daugiau nieko reikšmingo papasakoti negali, nes papasakojo viską, ką pamena (2 t., b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja K. T. parodė, kad dėl visų įtarime nurodytų epizodų ji kaltę prisipažįsta visiškai pilnai. Galimai įtarime nurodytu laiku (tiksliai neprisimena kada) adresu (duomenys neskelbtini), buvo paėmusi sesės senos pažįstamos, galimai įtarime nurodytos moters A. B., piniginę, kurioje buvo banko kortelė. Banko kortelės kodas buvo užrašytas ant lapelio. Paėmusi banko mokėjimo kortelę, nuvyko į bankomatą prie „IKI“ parduotuvės Sodų g. 22 ir per du kartus išsigrynino pinigus. Iš viso ji išsigrynino įtarime nurodytą sumą – 800 eurų. Po išsigryninimo ji banko kortelę išmetė į šiukšliadėžę netoli „IKI“ parduotuvės, šalia kiosko. Dėl įvykio labai gailisi. Kam jai reikėjo pinigų, ji neprisimena. Kaip ir yra minėjusi pirminėje apklausoje dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. vagystės, ji apie 11.30 val. atvažiavo su 3G autobusu į darbo pokalbį „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Užėjusi į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, padavėjai pasakė, kad atvažiavo į pokalbį dėl darbo. Ją pasodino prie staliuko salėje, kur laukė, kol ateis direktorė. Po poros minučių atėjo direktorė, su kuria kalbėjo apie darbą, pokalbis vyko apie 25 minutes. Po pokalbio ji pasiprašė direktorės likti pasibandymui porai valandų. Direktorė sutiko ir nurodė ten dirbančioms merginoms apmokyti ją dirbti. Ten jai rodė, kaip reikia priiminėti užsakymus, aprodė visas patalpas, kaip pakuoti maistą, priiminėti kurjerį, kaip dirbti su planšetiniais kompiuteriais. Būdama kavinės viduje, ji sėdėjo ant kėdės už baro ir pastebėjo, kad ant dėžių ir popierinių maišų stovi be priežiūros palikta rankinė. Rankinė buvo prasegta ir jos viduje matėsi pailgos formos, šviesiai kreminės-rožinės spalvos piniginė. Nežino kodėl, bet nusprendė pavogti tą piniginę, gali būti dėl to, kad neturėjo pinigų. Ji sėdėdama ant kėdės pridengė minėtą rankinę striuke ir ištraukė piniginę. Piniginę paslėpė po striuke ir atsikėlusi nuo kėdės apie 15 val. išėjo iš kavinės ir nuėjo į lauką. Lauke nuo „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nuėjo link miškelio. Miškelyje ji apžiūrėjo piniginę ir iš jos ištraukė pinigus, apie 480 Eur, 4 vnt. po 100 Eur, 2 vnt. po 20 Eur, 4 vnt. po 10 Eur kupiūromis, kiek pamena. Kas dar buvo piniginėje, nežino, nes nežiūrėjo. Skyriaus, kur gulėjo metalinės monetos, irgi neatidarė. Gali būti, kad piniginėje buvo ir daugiau pinigų, t. y. galimai tiek, kiek nurodyta įtarime. Pasiėmusi iš piniginės apie 480 Eur, piniginę išmetė minėtame miške. Likusių pinigų ji nematė. 480 Eur išleido savo reikmėms. 2022 m. rugsėjo 7 d., apie 12 val., į (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena, atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją išvežė į policijos komisariatą. Pakeliui į policijos komisariatą buvo užvažiavę į miškelį, kuriame išmetė piniginę, bet apžiūrėję miškelį piniginės nerado. Kaltę prisipažįsta pilnai. Dėl padaryto gailisi. Taip pat 2022 m. rugsėjo 6 d. galimai įtarime nurodytu laiku ji buvo nuvykusi į darbo pokalbį UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Tai buvo jos pirma diena pasibandyti dirbti. Kiek laiko ji tą dieną padirbo, ji neprisimena. Kelintą valandą ji pradėjo dirbti, taip pat neprisimena. Bet ji iš spintos, esančios pagalbinėje patalpoje, iš joje rastos rankinės, o šios viduje esančios piniginės paėmė pinigus. Pinigai buvo paimti iš moters, kuri ruošėsi vestuvėmis, tai buvo gana didelė pinigų suma, kiek tiksliai buvo – neprisimena, bet gerokai virš 1000 Eur grynųjų pinigų. Tačiau tikrai žino, kad negalėjo būti 2400 eurų. Pinigų buvo mažiau, kiek tiksliai, ji neprisimena. Pačios piniginės ji neėmė, pasiėmė tik pinigus, kuriuos įsidėjo sau į kišenę, kur tiksliai – neprisimena. Ką darė su tais pinigais, taip pat neprisimena. Daugiau šiame restorane tuo metu iš jokių kitų žmonių pinigų ji neėmė, pinigus paėmė tik iš vieno žmogaus. Įtarime nurodytos 300 eurų vagystės neįvykdė. Kadangi jau praėjo nemažai laiko, ji sunkiai prisimena detalesnių aplinkybių apie įtarime nurodytus įvykius. Šiuo metu gyvena pas draugę (duomenys neskelbtini), tikslesnio adresu neprisimena. Su ja galima susisiekti el.paštu. Dėl įvykio labai gailisi. Kai jai sukako pilnametystė, daugiau nusikalstamų veikų ji neįvykdė. Nuo 2023 m. vasario 13 d. pradės dirbti „(duomenys neskelbtini)“ padavėja, (duomenys neskelbtini). Jau yra susitarę ir buvo darbo pokalbyje. Pasižada daugiau nenusikalsti (2 t., b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. B. parodė, kad ji gyvena adresu, nurodytu jos duomenų anketoje. 2022 m. rugpjūčio 4 d. vakare į jos namus pabūti atvažiavo sesuo A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2022 m. rugpjūčio 6 d. sesers draugė K. T. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) parašė SMS žinutę į sesers telefoną ir pasakė, kad nori susitikti, pasikalbėti. K. T. jos sesei A. B. taip pat rašė SMS žinutes, kad ją motina išvarė iš namų. Kur tiksliai K. T. gyvena, ji nežino. Ji su sese apie 20.30 val. nuvažiavo ir susitiko su K. T. prie greitojo restorano „McDonalds“, esančio stoties mikrorajone. K. T. jai su sese sakė, kad neturi kur pernakvoti, ir paprašė jos leisti jai pernakvoti bent vieną naktį. Ji sutiko ir jos trise 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.00 val. grįžo iš miesto į namus. 2022 m. rugpjūčio 7 d. ryte norėjo pagaminti valgyti ir paprašė sesers, kad nueitų apsipirkti, davė savo elektroninio mokėjimo banko ,,Swedbank“ kortelę, kurios numerio šiuo metu nurodyti negali. Ant lapelio buvo užrašiusi kortelės PIN kodą (skaičius (duomenys neskelbtini)) ir tą lapelį padavė sesei. Sesuo prižadino K. T., ir jos abi nuėjo į parduotuvę apsipirkti. Kur sesuo įsidėjo banko kortelę, eidama apsipirkti, ji nematė. Vėliau, kai jos abi grįžo apie 10.10 val., jos dar išgėrė arbatos. Neklausė, kur sesuo padėjo jos banko kortelę. K. T. žadėjo šiandien iš jos namų išvažiuoti pas draugę, kur tiksliai – nesakė, nurodė, kad vakare grįš pas ją ir jos sesę. K. T. pabuvo jos namuose ir apie 13.20 val. ji iš namų išėjo. Jos sesuo tuo metu buvo namuose. Apie 13.55 val. prisijungusi prie elektroninės bankininkystės pastebėjo, kad iš jos banko ,,Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.54 val. buvo išgryninta 600 eurų suma, adresu Vilniuje, Sodų g. 22, ir apie 13.55 val. tuo pačiu adresu išgryninta 200 eurų suma, iš viso 800 eurų. Tuomet sušuko sesei, klausdama, kur yra jos banko kortelė, ir pradėjo jos ieškoti. Tuomet sesuo A. B. pastebėjo, kad iš jai priklausančios juodos spalvos kuprinės, kuri buvo kambaryje, vidinės kišenės buvo pavogta jos elektroninio mokėjimo banko ,,Swedbank“ kortelė. Tuomet A. B. iškart pradėjo skambinti K. T. į mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji neatsiliepė. Tada parašė SMS žinutę, sakydama, kad K. T. grąžintų banko kortelę ir pinigus. K. T. atrašė, kad pinigų neturi, o kortelę turi, bei nurodė, kad atneš kortelę šiandien ant tilto, esančio stoties mikrorajone. Sesuo iškart apie 14.20 val. išėjo jos nurodytu adresu, bet K. T. taip ir neatėjo, vėliau telefoną išjungė ir nei pinigų, nei banko kortelės negrąžino. Banko kortelę ji iškart po pinigų nuėmimo užblokavo. Dėl įvykio jai padaryta 800 eurų turtinė žala. Pageidauja reikšti 800 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 130).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. B. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. vakare atvažiavo pas savo seserį V. B. 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.47 val., jai į mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) parašė jos draugė K. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Ji rašė, kad nori susitikti. Ji ir jos sesuo V. B. nuvyko prie greitojo restorano ,,McDonalds“, esančio stoties rajone, ir apie 20.30 val. susitiko su K. T. K. sakė, kad ją motina išvarė iš namų ir ji neturi, kur nakvoti. Teigė, kad yra nevalgiusi dvi paras, paprašė jos sesers V. B. leisti pernakvoti pas ją bent vieną naktį. Jos sesuo sutiko, ir jos trise 2022 m. rugpjūčio 6 d. apie 21.00 val. grįžo nakvoti adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 7 d. ryte apie 09.00 val. sesuo V. B. paprašė jos nueiti į parduotuvę ir nupirkti maisto, davė savo elektroninio mokėjimo banko ,,Swedbank“ kortelę (kurios numerio nežino, nurodyti negali) ir davė lapelį su kortelės PIN kodu, kuriame buvo užrašas 4 skaičių, kokie skaičiai buvo užrašyti – neatsimena. Ji šią banko kortelę kartu su lapeliu, kuriame buvo užrašytas PIN kodas, įsidėjo į juodos spalvos medžiaginės kuprinės vidinį skyrių, kuris užsegamas su užtrauktuku. Ji nežino, ar K. T. matė, kaip ji įsidėjo banko kortelę į kuprinę, bet ji buvo vienoje patalpoje, virtuvėje, kai sesuo jai padavė banko kortelę. Ji paprašė, kad K. T. eitų kartu su ja į parduotuvę. Būdama parduotuvėje „IKI“, adreso nežino, kartu su K. T., sumokėjo už prekes su minėta ,,Swedbank” banko kortele, PIN kodo į kortelių skaitytuvą nevedė, kadangi kortelė turėjo bekontakčio atsiskaitymo funkciją. Banko kortelę po apsipirkimo įsidėjo atgal į kuprinės vidinį skyrių, ir tai tikrai matė K. T. Po apsipirkimo kartu su K. T. grįžo namo, tuomet dar prireikė produktų, ji su K. T. dar kartą nuėjo į „IKI“ parduotuvę, ir ji vėl atsiskaitė su sesers banko kortele, nevesdama PIN kodo. Sumokėjusi už prekes, elektroninio mokėjimo ,,Swedbank” kortelę ji įsidėjo į juodos kuprinės vidinį skyrių, užsegė jį su užtrauktuku. K. T. ir vėl matė, kur ji padėjo banko kortelę su lapeliu, kuriame kortelės PIN kodas. Tuomet grįžo namo, ir trise su seserimi V. B. gėrė arbatą. K. T. jai pasakė, kad šiandien per pietus važiuos pas draugę, tačiau žadėjo vakare grįžti atgal adresu (duomenys neskelbtini). Kai grįžo iš parduotuvės po apsipirkimo, apie 11.00 val. ji kuprinę padėjo virtuvėje ant kėdės ir tvarkėsi savo reikalus. K. T. vaikščiojo po butą bei ruošėsi išvykti. Apie 13.30 val. K. T. išėjo iš jos sesės namų adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau, apie 13.50 val. jos sesuo V. B. pradėjo rėkti sakydama, kad elektroninės bankininkystės banko ,,Swedbank“ išraše mato, jog iš jos sąskaitos, kurios numerio nežino, buvo nuimti ir išgryninti 800 eurų, t. y. 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 13.54 val. Ir 13.55 val. atliktos dvi pinigų išgryninimo operacijos: vieną kartą išgryninta 200 eurų, kitą kartą 600 eurų. Sesuo paklausė, kur yra jos banko ,,Swedbank“ kortelė. Ji pasakė, kad pas ją, pradėjo ieškoti savo juodos kuprinės, ją rado kambaryje, o ne virtuvėje. Kaip ji ten atsidūrė, ji nežino, ir pamatė, kad kuprinės vidinis skyrius su užtrauktuku yra atsegtas, ir jame nėra banko ,,Swedbank“ elektroninio mokėjimo kortelės. Lapelis su banko kortelės PIN kodu buvo likęs. Iškart suprato, kad kortelę pavogė K. T. ir taip pat išgrynino 800 eurų sumą. Ji jai skambino į telefoną, tačiau ši neatsiliepė, per socialinio tinklo ,,Messenger“ programėlę parašė jai žinutes, kad grąžintų sesers banko kortelę ir pinigus. K. T. parašė, kad viską grąžins ir nurodė, kad ateitų susitikti su ja ant tilto, esančio prie Stoties mikrorajono, adreso nežino. Ji iškart apie 14.20 val. nuėjo prie šio tilto, bet K. T. neatėjo. Vėliau ji K. skambinėjo į telefoną, tačiau ji neatsiliepė bei išjungė mobilaus ryšio telefoną. K. T. susirašinėjimo metu neneigė, kad neturi jos sesers banko kortelės, todėl yra tikra, kad ji pavogė banko kortelę ir išgrynino 800 eurų sumą. Taip pat parodo, kad bute, kai buvo pavogta banko kortelė, buvo tik trise: ji, jos sesuo ir K. T., pašalinių asmenų, galėjusių pavogti banko kortelę, nebuvo. Prideda susirašinėjimo su K. T. ekrano nuotraukas iš mobilaus ryšio telefono (1 t., b. l. 139).

Iš 2022 m. rugsėjo 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas A. B. pateiktos susirašinėjimo su K. T. nuotraukos iš A. B. telefono, iš kurių matyti, kad ji reikalauja K. T. grąžinti banko kortelę ir pinigus, derina su ja susitikimo vietą, kaltinamoji nurodo pinigų nebeturinti, tik kortelę (1 t., b. l. 79-87, 91-92).

Iš 2022 m. rugsėjo 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti AB Swedbank pateikti V. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir operacijų kortele išrašas, kurio duomenimis 2022 m. rugpjūčio 7 d. 13.55.12 val. ir 13.54.33 val. grynaisiais buvo išimtos 600 Eur ir 200 Eur sumos (1 t., b. l. 94-101).

AB SEB bankas pateikė grynųjų pinigų išėmimo pasinaudojant kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpiu nuo 13.50 val. iki 14.00 val. bankomate, esančiame adresu Sodų g. 22, Vilnius, fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog grynųjų pinigų išėmimo operacijas atlieka K. T. (1 t., b. l. 102-118).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. D.-K. parodė, kad ji gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Pamainą pradėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuo 10 val. Pamainą baigė 22.00 val. Apie 12.30 val. į jų restoraną „(duomenys neskelbtini) “, esantį (duomenys neskelbtini), atėjo į darbo pokalbį mergina vardu K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių minėta mergina bendravo su jų restorano vadove G. B., jos bendravo salėje prie staliuko. Darbo pokalbis vyko neilgai, apie 10-15 minučių. Po darbo pokalbio minėta mergina paprašė pasilikti apžiūrėti darbo aplinką, kaip vyksta jų darbas. Mergina buvo už baro, stebėjo, kaip jos dirba, bendravo darbiniais klausimais. Paklausus, kiek laiko minėta mergina planuoja būti pas jas, ši atsakė, kad apie 15.10 val. yra autobusas, į kurį ji norėtų spėti, todėl ji iki to laiko pabus. Ji kartu su kolege K. P. jai pasakė, kad minėta mergina gali bet kuriuo metu eiti, nes darbo nėra ir viską, kas susiję su darbu, jos jau parodė. Apie 15.10 val. minėta mergina išėjo. Ji toliau tęsė savo darbą. Apie 21.40 val. ji ruošėsi eiti iki bankomato, kad įdėtų pinigus. Nuėjusi prie savo rankinės pastebėjo, kad jos piniginė yra pavogta. Iškart įtarė minėtą merginą, kad ji galimai pavogė jos piniginę, bet prieš tai dar patikrino aplink barą vietas, kuriose galimai būtų galėjusi palikti savo piniginę. Iškart paskambino jų restorano vadovui D. B. (kitų asmens duomenų nežino) ir pranešė, kad yra pavogta jos piniginė ir paprašė, kad peržiūrėtų vaizdo stebėjimo kameras. Restorano vadovas, peržiūrėjęs vaizdo stebėjimo kameras, pamatė, kaip mergina, buvusi darbo pokalbyje, iš jai priklausančios rankinės ištraukė jos rožinės spalvos piniginę. Minėtoje piniginėje buvo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, 3 SEB banko kortelės, viena SWEDBANK banko kortelė, kurios materialinės vertės neturi. Taip pat piniginėje buvo 700 eurų, vienas 5 eurų banknotas, vienas 10 eurų banknotas, du po 100 eurų banknotai, likę pinigai buvo po 20 ir po 50 eurų banknotais (tikslios banknotų sumos pasakyti negali). Apie 22.03 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie vagystę. Mergina buvo (duomenys neskelbtini) metų (spalio 17 d. sueis (duomenys neskelbtini) metų), vidutinio kūno sudėjimo, apie 160 cm, tamsių ilgų plaukų, ilga nosis. Minėta mergina dėvėjo juodos spalvos odinę striukę, baltos spalvos palaidinę, tamsios spalvos sportinio tipo kelnes, avėjo baltos spalvos sportinio tipo batus. Po įvykio susisiekė su SEB banko atstovais ir užblokavo dvi jai priklausančias korteles, taip pat išsiaiškino, kad nuo jai priklausančių kortelių pinigai nebuvo nuskaičiuoti. Kita SEB banko kortelė priklauso M. S. (M. S.). SWEDBANK banko kortelė priklauso T. J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (kitų asmens duomenų nežino). Susisiekusi su minėtais asmenimis, jiems paaiškino situaciją, kad yra pavogta jos piniginė, kurioje buvo jų banko kortelės, ir paprašė, kad jie susisiektų su banko atstovais ir užblokuotų banko korteles. Taip pat jie jai pranešė, kad nuo jų banko kortelių pinigai nuskaičiuoti nebuvo. Dėl šio įvykio jai buvo padaryta 700 eurų turtinė žala. Esant reikalui minėtą merginą, kuri galimai pavogė jos piniginę, galėtų atpažinti. Vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotą vagystės momentą pateiks pati, taip pat nuotraukas, kuriose matoma mergina, kuri galimai pavogė jos piniginę. Prašo paskelbti jos asmens tapatybės kortelės ir vairuotojo pažymėjimo paieškas. Civilinį ieškinį reikš vėliau, kai bus nustatytas kaltas asmuo. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja. Daugiau nieko pasakyti apie šį įvykį negali (2 t., b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta liudytoja S. D.-K. parodė, kad nori papildomai parodyti, jog gavusi įtariamosios nuotrauką iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų jų kavinėje, jos nuotrauką įkėlė į Facebook socialinį tinklą ir jai nepažįstami asmenys, kurie ją atpažino, nurodė, kad ji buvo užtikta dėl vagysčių, taip pat jai pateikė jos vardą K. T. ir kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vėliau su ja susisiekė K. T. mama L. T., kuri pasakė, kad skambino į (duomenys neskelbtini) ir kad darbuotojai apžiūrėjo jos gyvenamąjį kambarį ir piniginės radę nebuvo (2 t., b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. B. parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), yra šio restorano vadovė. Jų restoranas ieško naujo darbuotojo, todėl paskelbė skelbimą dėl darbo. Su ja 2022 m. rugsėjo 6 d. iš ryto susisiekė mergina iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuri prisistatė kaip K. Ji su K. sutarė, kad ji atvyktų į restoraną pokalbiui. 2022 m. rugsėjo 6 d. apie 11.30 val. į darbo pokalbį atvyko mergina, kuri prisistatė kaip K. Su ja bendravo restorano salėje prie staliuko, ji jai jokio įtarimo nesukėlė, bendravo lietuvių kalba. Ji buvo apsirengusi juodos spalvos odine striuke, juodos spalvos kelnėmis, šviesios spalvos megztiniu. Šią merginą ji galėtų atpažinti. Darbo pokalbis vyko trumpai, kažkur 10-15 minučių, po ko mergina paprašė pasilikti pažiūrėti, kaip vyksta darbas jų restorane, ir buvo su darbuotojomis K. P. ir S. D.–K. Už kažkur dvidešimties minučių ji išvyko. Mergina stebėjo jų darbuotojų darbą. Kiek žino, ji patalpose buvo apie dvi-tris valandas ir vėliau išėjo. Po kažkiek laiko link vakaro buvo pastebėta, kad iš darbuotojos rankinės buvo pavogta piniginė su pinigais. Peržiūrėjus vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad mergina, kuri buvo atėjusi į darbo pokalbį, sėdėdama už baro ir stebėdama darbuotojų darbą iš S. D.–K. rankinės ištraukė piniginę. Po šio įvykio Facebook platformoje buvo paskelbta šios merginos nuotrauka, kuria visi pradėjo dalintis ir rašyti komentarus. Iš komentarų buvo nustatyta, kad ši mergina buvo K. T. ir kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl vaizdo įrašų reikia kreiptis į D. B. el. paštu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 42).

Iš 2022 m. rugsėjo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – restoranas „(duomenys neskelbtini) “, esantis prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Restoranas yra antrame prekybos centro aukšte. Užėjus į restoraną dešinėje matomas prekystalis, tiesiai matoma virtuvė, kairėje stovi stalai, skirti klientams. Apžiūrint prekystalį matoma, kad prie įėjimo į virtuvę, priešais kriauklę stovi šaldytuvas ir stelažas, ant kurio sudėti maisto produktai. Prie stelažų matomos kartoninės dėžės, ant kurių yra padėta juodos spalvos rankinė. Apžiūrėjus įvykio vietą tyrimui reikšmingų daiktų, objektų nerasta. Restorano patalpos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (2 t., b. l. 1-8).

Iš 2023 m. vasario 10 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vaizdo stebėjimo kamerų esančių restorane „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas, pateiktas 2022 m. rugsėjo 7 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Vaizdo įrašas pavadinimu „received_1246659162852589.mp4“ yra 00.40 min trukmės. Atidarius vaizdo įrašą, įrašas spalvotas. Įrašo viduryje matyti užrašas „2022-09-06“. Įrašo bendrajame vaizde matyti prekystalis, už kurio stovi dvi merginos. Viena mergina kairėje pusėje sėdi, dešinėje rankoje laiko tamsios spalvos daiktą (galimai striukę, ką dar laiko rankoje kartu su striuke, nesimato), taip pat įrašo metu vaizdas automatiškai priartinamas arčiau, matyti, kad kairėje rankoje minėta mergina laiko mobilųjį telefoną. Mergina yra tamsios spalvos plaukų ir vilkinti šviesios spalvos megztinį, veido bruožai yra neryškūs, iš įrašo sunkiai įžvelgiami. Kita moteris stovi arčiau prekystalio, dešinėje pusėje, vilkinti tamsios spalvos megztinį. Mergina, sėdėjusi kairėje vaizdo įrašo pusėje, tamsios spalvos plaukų, vaizdo įrašo 00.30 min. atsistoja (sugniaužia striukę abejomis rankomis ir išeina į dešinę pusę, praeina pro stovinčią anksčiau minėtą merginą, vilkinčią tamsios spalvos megztinį, taip pat einant prasilenkia su dar viena moterimi, trumpų, tamsios spalvos plaukų (moteris praleidžia merginą, pamojuoja merginai savo dešine ranka) (2 t., b. l. 30-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. L. parodė, kad maždaug prieš mėnesį ar du, tiksliai nurodyti negali, į internetinį puslapį „Alio reklama“ direktorius J. J. patalpino skelbimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“ ieškoma darbuotoja, indų plovėja. 2022 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu nuo 13 iki 15 val. jai dirbant „(duomenys neskelbtini)“ atėjo mergina, kuri paaiškino, kad internete rado skelbimą ir nori įsidarbinti pas juos indų plovėja. Ji merginai paaiškino, kad šiuo metu neturi laiko, ir su ja susitarė, kad ši ateis kitą dieną apie 13.00 val. Mergina viską suprato ir išėjo. 2022 m. rugsėjo 30 d. apie 13.00 val. į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ darbintis indų plovėja atėjo moteris vardu K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastaroji prieš įsidarbindama norėjo apsižiūrėti, susipažinti su būsima darbo vieta. Po ko pasiprašė, kad darbuotojos pavaišintų ją kava, sėdėjo patalpoje, kur kavinės darbuotojai laiko savo asmeninius daiktus, vaikščiojo į kiemą parūkyti. Po maždaug dviejų valandų kolektyvas pasigedo K., apsižiūrėję pastebėjo, kad iš darbuotojos S. J. buvo pavogta 300 eurų grynais, o iš M. A. 2450 eurų grynais. K. išėjo palikusi savo striukę ir rankinuką, tačiau rankinės ir striukės viduje jokių daiktų ar dokumentų nebuvo. Palikti daiktai buvo apžiūrėti pačių darbuotojų, tačiau juose nieko nebuvo. Mergina negrįžo iki šios dienos. Minėtus daiktus, tai yra: raudonos spalvos striukę ir rudą rankinę prideda prie apklausos. Minėtą moterį atpažinti galėtų, kiek jai yra žinoma, socialiniame tinklapyje „Facebook“ parašyta (kokioje grupėje – tiksliai nežino, bet žino jos direktorius J.), kad ši moteris, kuri apvogė jas, tą pačią dieną apvogė dar vieną kebabinę. Socialiniame tinkle yra patalpinta ir jos fotografija. Jai vertėjas nereikalingas ji viską supranta (1 t., b. l. 191-192).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. A. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini), kartu su bendradarbe S. J., pastebėjo, kad dingo jų pinigai. Pirma pastebėjo ji, apie 13.00 užėjusi į pagalbines patalpas, kur atidariusi spintą, norėdama surasti vaistus, pastebėjo savo atidarytą piniginę, kuri gulėjo numesta ant jos rankinės antroje nuo viršaus lentynoje. Apžiūrėjusi piniginę pasigedo 2400 eurų (dešimt vnt. banknotų po 100 ir likę po 50 eurų), kuriuos buvo palikusi apie 9.00 val. piniginėje sudėtus tvarkingai, piniginė buvo įdėta į rankinę, kuri buvo užsegta užtrauktuku ir padėta ant antros lentynos iš apačios. Iš karto pranešė dėl šio įvykio savo bendradarbei S. J., kuri atėjusi ir apžiūrėjusi savo daiktus, taip pat pasigedo 300 eurų, kuriuos laikė toje pačioje spintoje. Pinigus laiko su savimi, todėl juos buvo pasidėjusi spintoje darbovietėje, negalvodama, kad juos gali pavogti. Šioje įmonėje dirba virš metų ir visais darbuotojais pasitiki, niekas be jų darbuotojų žinios į šias patalpas nepatenka. Dėl pavogtų pinigų įtaria pas jas darbintis atėjusią K., kurią atvedė jų direktorius, norėdamas ją įdarbinti indų plovėja. 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 12.00 val., į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ darbintis indų plovėja atėjusi K. buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, juodų plaukų, kalbėjo rusiškai ir lietuviškai. K. prieš įsidarbindama norėjo apsižiūrėti, susipažinti su būsima darbo vieta, tai buvo pirma jos darbo diena. Ji pasiprašė, kad jos pavaišintų ją kava, ir ji gerdama kavą sėdėjo patalpoje, kur jos laiko savo asmeninius daiktus. Prieš tai ji vaikščiojo į kiemą parūkyti, su kažkuo kalbėjo, tačiau vėliau, kai ji gėrė kavą pagalbinėse patalpose, ji jai sukėlė įtarimą, kadangi ji per ilgai gėrė kavą. Su savimi ji turėjo savo asmeninius daiktus, mažą šviesios spalvos rankinę, sportinę rankinę ir raudonos spalvos striukę. Visus savo daiktus ji buvo palikusi ant kėdės. Sėdėdama pagalbinėse patalpose K. paprašė trumpam išeiti, kad galėtų perduoti kažkam rankinę, ir išėjo palikusi savo striukę bei rankinę. Nuo to laiko jos K. nematė, o po jos apsilankymo pasigedo pinigų. Be K. niekas negalėjo įvykdyti vagystės, kadangi pagalbinėse patalpose be jos, K. ir jos draugės – S. J. niekas nesilankė. Jai dėl vagystės padaryta 2400 eurų turtinė žala, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 179).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja S. J. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d., dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ („(duomenys neskelbtini)“) (duomenys neskelbtini) kartu su bendradarbe M. A., pastebėjo, kad dingo jų pinigai. Pirma pastebėjo jos draugė M. A., apie 13.00 val. užėjusi į pagalbines patalpas, kur pamačiusi, kad dingo pinigai, pakvietė ją. Atėjusi ir apžiūrėjusi savo daiktus, kurie gulėjo spintoje, t. y. rankinę, kurioje buvo piniginė, pasigedo 300 eurų. Rankinė buvo toje pačioje spintoje, tik apatinėje lentynoje, paskutinį kartą pinigus matė apie 12.00 val., jie gulėjo piniginėje, iš viso 300 eurų banknotais po 50 eurų, įdėti piniginėje, kuri buvo įdėta į rankinę, kurią paliko prasegtą. Šioje įmonėje dirba šešerius metus ir visais darbuotojais pasitiki, niekas be jų darbuotojų žinios į šias patalpas nepatenka. Dėl pavogtų pinigų įtaria pas juos darbintis atėjusią K., kurią atvedė jų direktorius, norėdamas ją įdarbinti indų plovėja. 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 12.00 val. į kavinę „(duomenys neskelbtini) “ darbintis indų plovėja atėjo K., kuri apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, juodų plaukų, kalbėjo rusiškai ir lietuviškai. K. prieš įsidarbindama norėjo apsižiūrėti, susipažinti su būsima darbo vieta, tai buvo pirma jos darbo diena. Ji pasiprašė, kad pavaišintų ją kava, ir gerdama kavą ji sėdėjo patalpoje, kur jos laiko savo asmeninius daiktus. Prieš tai ji vaikščiojo į kiemą parūkyti, su kažkuo kalbėjo, vėliau matė, kaip ji gėrė kavą. Su savimi ji turėjo savo asmeninius daiktus, mažą šviesios spalvos rankinę, sportinę juodą rankinę ir raudonos spalvos striukę. Visus savo daiktus ji buvo palikusi ant kėdės. Kaip K. išėjo, ji nepastebėjo, kadangi turėjo darbo aptarnaudama kavinės klientus. Kai jai M. A. pranešė dėl dingusių pinigų, iš karto suprato, kad vagystę įvykdė K. Po vagystės K. nematė, o po jos apsilankymo pasigedo pinigų. Be K. niekas negalėjo įvykdyti vagystės, kadangi pagalbinėse patalpose be jos, K. ir draugės S. J. niekas nesilankė. Jai dėl vagystės padaryta 300 eurų turtinė žala, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 186-187).

Iš 2022 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta – kavinė „(duomenys neskelbtini) “, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad pagalbinėje kavinės patalpoje esanti spinta nerakinama, kavinės vidaus patalpos vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (1 t., b. l. 142-149).

Iš 2022 m. lapkričio 10 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti daiktai – rankinė ir striukė, kuriuos K. T. paliko įvykio vietoje. Juose jokių objektų, padedančių identifikuoti savininkę, nerasta (1 t., b. l. 158-163). Minėti daiktai priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį, adresu Buivydiškių g.20, Vilniuje (2022 m. lapkričio 14 d. kvitas Nr. 5 PK002929, 1 t., b. l. 165-167).

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas <...> neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti <...>. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).

BK 215 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis <...>.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina šios veikos: 1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimą turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieš asmenis, turinčius reikalavimo į turtą teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad K. T. kaltinamajame akte nurodytu laiku bei aplinkybėmis, paimdama iš A. B. kuprinės neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. banko „Swedbank“ V. B. išduotą banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) . Po to ji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis minėtą mokėjimo kortelę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonę – PIN kodą du kartus panaudojo, neteisėtai peržiūrėdama sąskaitos balansą ir inicijuodama dvi finansines operacijas, o jų metu AB „Swedbank“ sistemai save identifikuodama save kaip V. B., šių operacijų metu iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 600 ir 200 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai V. B. priklausantį bendros 800 eurų vertės turtą.

K. T. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kad būdama V. B. bute iš jos sesers A. B. kuprinės paėmė svetimą, V. B. priklausančią banko kortelę, kurią žinojo ten esant po to, kai su A. B. lankėsi parduotuvėje, kurioje A. B. atsiskaitinėjo sesers V. B. duota banko kortele, kurią vėliau įsidėjo į kuprinės kišenę. Minėtos kortelės PIN kodą K. T. sužinojo, toje pačioje kuprinės kišenėje pamačiusi lapelį su užrašytu PIN kodu, kurį nedelsdama įsidėmėjo. Su paimta banko kortele nedelsdama paliko butą, o turėdama kortelę ir žinodama jos PIN kodą, tą pačią dieną stotyje atlikdama dvi grynųjų pinigų nuėmimo operacijas išgrynino nukentėjusiosios V. B. sąskaitoje buvusius 800 eurų. Kaltinamosios kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios V. B. ir jos sesers A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji V. B. kortelės ir pinigų sąskaitoje pasigedo netrukus po K. T. viešnagės. Po pusvalandžio nuo K. T. išvykimo iš buto V. B. elektroninės bankininkystės pagalba pastebėjo, kad iš jos sąskaitos dingo 600 eurų ir 200 eurų sumos, seserys nedelsdamos ėmė ieškoti kortelės, tačiau A. B. kuprinėje jos neberado. Iš karto kortelės vagyste įtarė bute kartu buvusią K. T., kuriai skambino ir rašė reikalaudamos grąžinti pinigus ir kortelę. Iš susirašinėjimo turinio matyti, jog K. T. neneigė kortelę turinti, aiškino, kad kortelę grąžins, tik pinigų jau nebeturinti, bet sutartoje susitikimo vietoje net nepasirodė. A. B. pateikė savo telefono susirašinėjimo su K. T. išklotinę, iš kurios matyti, kad ji reikalauja K. T. grąžinti banko kortelę ir pinigus (1 t., b. l. 79-87). A. B. banko sąskaitos išrašas ir kortelės panaudojimo išklotinė objektyviai patvirtina kaltinime nurodytu laiku dvi atliktas finansines operacijas, SEB bankomate, esančiame adresu Sodų g. 22, Vilnius, išgryninat 600 ir 200 Eur sumas iš nukentėjusiosios sąskaitos (1 t., b. l. 88).

Be to, K. T. užfiksuota SEB banko pateiktose nuotraukose gryninanti pinigus SEB bankomate, esančiame adresu Sodų g. 22, Vilnius, visa tai atlikdama naudojosi V. B. AB Swedbank išduota banko kortele bei PIN kodu. V. B. nesuteikė K. T. leidimo naudotis jos banko kortele bei jos PIN kodu, šiuos instrumentus K. T. įgijo neteisėtai, slapta pavogdama. Ji veikė tiesiogine tyčia, aiškiai suprasdama, kad paima svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, nors tokio leidimo iš kortelės teisėtos valdytojos nebuvo gavusi, jokios teisės ja disponuoti neturi. Aptartais veiksmais K. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Įgijusi svetimą mokėjimo priemonę, K. T., panaudodama apgaulę, t. y. bankomate įdėjusi svetimą mokėjimo kortelę, suvedusi jos PIN kodą ir tokiu būdu banko sistemai prisistatydama kaip teisėta mokėjimo priemonės naudotoja, inicijavo finansines operacijas, tokiu būdu neteisėtai panaudodama svetimą elektroninio mokėjimo priemonę ir jos naudotojos tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą. Taip pat K. T. suvokė, kad šių veiksmų pasėkoje ji neteisėtai įgyja svetimą, V. B. priklausantį turtą – pinigines lėšas įgyja, kad turto savininkė dėl to patirs žalos, numatė tokius padarinius ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Neteisėtu mokėjimo kortelės įgijimu ir finansinių operacijų atlikimu kaltinamoji akivaizdžiai siekė gauti naudos sau kortelės turėtojos finansinių išteklių sąskaita. Aptartais veiksmais K. T. idealiąja sutaptimi padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Kadangi ji neteisėtai, panaudodama apgaulę, įgijo 800 Eur, t. y. daugiau nei 5 MGL (nuo 2023 m. birželio 1 d. daugiau nei 10 MGL), bet neviršijantį 250 MGL (nuo 2023 m. birželio 1 d. – 400 MGL) vertės turtą, jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teismas tik tikslina kaltinime padarytas technines klaidas: neteisingai nurodytą V. B. banko kortelės numerį, nes vietoj V. B. kortelės numerio (duomenys neskelbtini) kaltinime yra nurodytas jos sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat šios veikos aprašyme taisytina datos klaida, nes akivaizdu, kad tęstinius mokėjimo kortelės panaudojimo ir antros finansinės operacijos inicijavimo veiksmus K. T. atliko ne 2021 m. rugpjūčio 7 d., o 2022 m. rugpjūčio 7 d. Taip pat tikslintina, kad pinigai buvo išgryninti ne Swedbank, o SEB banko bankomate, ką patvirtina tiek AB Swedbank pateiktos nukentėjusiosios sąskaitos ir kortelės panaudojimo išklotinės, tiek SEB banko pateikti duomenys (1 t., b. l. 100-102). Šie techniniai kaltinimo pataisymai K. T. veikos kvalifikacijai reikšmės neturi ir jos teisinės padėties neblogina.

Visi aptarti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, sudaro nuoseklią įrodymų grandinę ir neabejotinai patvirtina, kad K. T. pagrobė S. D.-K. piniginę su joje buvusiais pinigais ir dokumentais. Vagystę ji vykdė slapta, pridengdama rankinę ir imamą piniginę striuke, stengdamasi, kad jos neteisėti veiksmai liktų nepastebėti, kas jai ir pavyko, nei vienam restorano darbuotojui ar klientui nepastebint vykdomos vagystės, leidimą būti restorano gamybinėse patalpose ji buvo gavusi, tad jos veiksmai vertinami kaip slapta vagystė be įsibrovimo. Šie kaltinamosios veiksmai rodo, kad ji aiškiai suvokė, kad savinasi svetimą, jai nepriklausantį turtą, į kurį neturi jokios teisės, savo veiksmais turto savininkui daro turtinę žalą, tačiau norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pagrobtu turtu K. T. visiškai disponavo, jos veika laikoma baigta. Pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (nuo 2023 m. birželio 1 d. – 10 MGL), todėl K. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad K. T. kaltinamajame akte nurodytu laiku bei aplinkybėmis, restorane „(duomenys neskelbtini) “, iš S. J. priklausančios rankinės, joje buvusios piniginės, pagrobė 300 eurų, o iš M. A. rankinės, iš šioje rankinėje buvusios piniginės pagrobė 2400 eurų. K. T. kaltę patvirtina jos pačios prisipažinimas ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kad atvykusi į minėtą restoraną įsidarbinimo tikslu, pasilikusi stebėti būsimo darbo specifikos ir būdama restorano pagalbinėse patalpose, iš spintoje buvusių dviejų rankinių, o šių viduje esančių piniginių paėmė jose buvusius pinigus. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė paėmusi pinigus tik iš vienos rankinės ir vienos piniginės, teisiamajame posėdyje pripažino, kad rankinių ir piniginių vis tik buvo dvi. Neneigė, kad vienoje jų buvusi tikrai didelė suma, tikrai virš 1000 Eur, nes jie buvo moters, kuri ruošėsi vestuvėmis. Pačių piniginių ji neėmė, pasiėmė tik pinigus ir su jais išėjo, skubėdama pasišalinti su pagrobtu turtu net paliko asmeninius daiktus – striukę ir rankinę. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų nurodomomis sumomis, nes jos tiksliai įvardijo ne tik sumas, bet ir kupiūras, kuriomis buvo sudėtos jų įvardijamos sumos. Kaltinamosios parodymus visiškai patvirtina nukentėjusiųjų M. A., S. J. ir liudytojos K. L. parodymai apie tai, kad į restoraną darbintis indų plovėja atėjo mergina, vardu K., kuri pageidavo susipažinti su būsimo darbo vieta, jos prašymu buvo pavaišinta kava, kurią gėrė pagalbinėse restorano patalpose, kur kavinės darbuotojai laiko savo asmeninius daiktus. Po poros valandų pasigedę K., pastebėjo, kad iš darbuotojos S. J. rankinės buvo pavogta 300 eurų grynais, o iš M. A. rankinės – 2400 eurų grynais. Abi nukentėjusiosios nurodė, kad niekas be restorano darbuotojų žinios į pagalbines patalpas nepatenka, iš karto įtarė jose kavą gėrusią K., kadangi pinigų dieną šiose patalpose lankėsi tik jos ir K. Vagystės vietoje buvo rasti kaltinamosios palikti asmeniniai daiktai, striukė ir rankinė, kuriuos ši paliko skubiai šalindamasi iš vagystės vietos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kaltinamoji sutiko su nukentėjusiosios reikalavimais ir įsipareigojo atlyginti padarytą žalą. Akivaizdu, kad turtinės žalos atlyginimo reikalavimas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, iš K. T. priteistina 780 Eur kaltinamosios veiksmais tiesiogiai nusikalstama veika padarytos žalos, kurią sudaro pagrobtas turtas 700 Eur ir turėtos 80 Eur dydžio išlaidos naujai piniginei ir dokumentams įgyti.