Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kita žinoma gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), registruotas darbo biržoje, neteistas, 2015 m. kovo 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. lapkričio 13 d. apie 16 val. 00 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu žmonai D. D. vieną kartą ranka sudavė į veido sritį, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, tokiais veiksmais mušdamas žmonai D. D. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo K. D. apklausos protokolo matyti, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d., darbe kartu su bendradarbiu išgėrė 0.5 litro, 6 promilių stiprumo sidro ir apie 250 ml degtinės, jautėsi apsvaigęs. Grįžus namo apie 16 valandą miegamajame kambaryje, po to, kai žmona jo paprašė pinigų, tarp jo ir žmonos D. D. kilo žodinis konfliktas. Pasakius, kad neturi pinigų, D. D. pradėjo labiau priekaištauti, liepė jam išeiti iš namų. Žodinio konflikto metu D. D. staiga griebė jam už kaklo ir jį apdraskė, jis supykęs, remdamasis delnu į krūtinę, sutuoktinę nustūmė nuo savęs, bet jokių smūgių ranka ir kojomis D. D. nesudavė. Papildomos apklausos metu K. D. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. konflikto su D. D. metu, jis ranka vieną kartą kirto sutuoktinei į veidą, kur jai pataikė negali pasakyti. Po smūgio D. D. nugriuvo ant lovos. Kai jis kirto D. D. galėjo matyti jų pilnametis sūnus K. D., kuris atėjęs į kambarį, jam liepė baigti muštis. Konflikto kiti vaikai nematė, visi buvo kituose kambariuose. Po konflikto jis su sūnumi K. išėjo į virtuvę, o kambaryje likusi žmona krovė jo daiktus ir iškvietė policijos pareigūnus. Dėl savo veiksmų pilnai prisipažįsta, gailisi, sutinka kad žmonai D. D. galėjo sukelti fizinį skausmą, su sutuoktine augina keturis bendrus vaikus, kartu gyvena du D. D. vaikai, tai pirmas kartas kai jis sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą (b.l. 66-67, 70-71).

Iš nukentėjusiosios D. D. apklausos protokolo matyti, kad su sutuoktiniu K. D. augina tris bendrus nepilnamečius vaikus, kartu gyvena pilnametis sūnus K. D.. 2016 m. lapkričio 13 d. apie 16 val. sutuoktinis namo grįžo neblaivus. Po to, kai ji pas sutuoktinį paprašė pinigų, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Pasiūlius išeiti pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) vienkiemyje, sutuoktinis supyko ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje kambaryje pradėjo stumdytis, ranka sudavė jai į veidą, pargriovė ant grindų, koja keletą kartų spyrė į nugarą, tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. D. patikslino pirminės apklausos metu duotus parodymus, nurodydama, kad pirminiai parodymai gali būti netikslūs, nes juos davė susijaudinusi. Patikslino, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 16 val. tarp jos ir sutuoktinio K. D. įvykusio konflikto metu sutuoktiniui pasakė, kad jei toliau gers, gali išeiti iš namų, dėl tokių žodžių sutuoktinis labai supyko. Jie abu kambaryje apsistumdė, tuomet K. D. ranka vieną kartą kirto į veido skruostą, nuo smūgio ji nugriuvo ant lovos ir susimušė nugarą, dėl to jautė fizinį skausmą Jų konfliktą matė sūnus K. D., kiti nepilnamečiai vaikai buvo savo kambariuose. Po konflikto vyras su sūnum K. išėjo į virtuvę, o ji sudėjo K. D. drabužius ir paskambino policijai. Tai pirmas kartas kai sutuoktinis vartoja smurtą, anksčiau nėra jos mušęs. Sutinka ir neprieštarauja, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų perduota teismui su pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo (b.l. 5-9, 21-22).

Liudytojas K. D. parodė, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 16 val. tėvas K. D. namo grįžo neblaivus ir nuėjo į kambarį pas D. D., kuriame buvo ir sesuo D. D.. Tuo metu jis pats buvo kambaryje su I. D., kuriai 13 metų ir D. D., kuriam 15 metų. Būnant savo kambaryje išgirdo konfliktuojančius tėvus, girdėjo kaip mama liepė tėvui išeiti iš namų. Išgirdus, kad tėvai mušasi, atėjo į tėvų kambarį ir matė kaip tėvas ranka vieną kartą kirto mamai D. D. į galvos sritį ir mama nugriuvo ant lovos, daugiau smūgių jis nematė. Tėvų konfliktą matė jų kambaryje buvusi D. D., kuriai yra 9 metai. Po to jis su tėvu išėjo į virtuvę, jiems berūkant į virtuvę atėjusi mama D. D. atnešė tėvo daiktus ir liepė jam išeiti iš namų. Tuomet tėvas vėl supyko, mamą pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Nenorėdamas klausytis tėvų konflikto, jis nuėjo į savo kambarį ir daugiau nieko nematė. Tuo metu mama išsikvietė policijos pareigūnus, kurie tėvą išsivežė į policijos komisariatą. Nurodė, kad tėvas dažniausiai konfliktuoja, kada būna neblaivus, kai būna blaivus, konfliktų namuose nebūna (b.l. 24-25).

Motyvuojamoji dalis

Be K. D. prisipažinimo, kaltinamojo ir nukentėjusiosios D. D. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. lapkričio 13 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja D. D. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą, dėl sutuoktinio K. D. 2016 m. lapkričio 13 d. apie 16.00 val., prieš ją panaudoto fizinio smurto (b.l. 5-9);

prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotolentelėje užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje (b.l. 13);

2016 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 1104/2016(06) pažymėta, kad D. D. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo, sužalojimo padarymo laiko, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 30-31).

2016 m. lapkričio 15 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai galimybė (b.l. 34-35).

alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 13 d. 16.49 val. K. D. nustatytas 1,67 promilių girtumas (b.l. 47);

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato vyriausiojos patrulės V. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 13 d. apie 16.25 val. pagal pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), D. D. kvietė policijos pareigūnus dėl to, jog neblaivus sutuoktinis K. D. ją koliojo, kelis kartus ranka sudavė į įvairias kūno vietas (b.l. 16-19).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis būdamas neblaivus, smurtavo artimoje aplinkoje prieš artimą asmenį – sutuoktinę D. D., vieną kartą ranka suduodamas į veido sritį, dėl ko ji nugriuvo ant lovos, tokiais neteisėtais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už K. D. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis K. D. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 77-79, 82).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą asmenį – sutuoktinę. Kaltinamojo K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo K. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. D. praeityje neteistas, 2015 m. kovo 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius BK 38 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, susitaikius su nukentėjusiuoju. K. D. baustas administracine tvarka, turi septynias galiojančias administracines nuobaudas, paskirtos piniginės baudos nesumokėtos. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko. Kaltinamasis psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas. K. D. niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, sutinka su prokurorės pasiūlyta viešųjų darbų bausme.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, šeiminę turtinę padėtį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, vertinant tai, kad sunkių liekamųjų reiškinių nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, K. D. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

K. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 75-76).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. (b.l. 72-74) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

K. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės paskyrimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. D. paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per visą bausmės paskyrimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² straipsniu, K. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigoti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti K. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d., (dvi paros), dvi paras laikino sulaikymo prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. D. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. D., kad jis, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.