Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-10-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1396-390/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2010-10-12
Bylos Nr.
2A-1396-390/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Albinas Čeplinskas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
G. P.
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1396-390/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2.; 77.4.3; 78.2.1.; 99.9; (S) 114.11; 125.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei G. P., jos atstovei Inai Kurauskienei, atsakovui V. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui V. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo V. J. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. P. patikslintu ieškiniu prašė (b.l.119-122) nustatyti nepilnametės dukters E. J., gimusios 2008-03-23, gyvenamąją vietą kartu su motina G. P., priteisti iš atsakovo dukters E. J. išlaikymui periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį ir mokėti nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo su dukra E. J. tvarką. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė galutinai patikslino ir suformulavo reikalavimus teismui žodžiu ir prašė nustatyti dukters E. J. gyvenamąją vietą kartu su ja, prašė priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą dukrai E. po 300 litų kas mėnesį bei nustatyti sekančią bendravimo tvarką su atsakovu, jos tėvu V. J.:

1.antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį atsakovas V. J. paima dukrą E. J., gimusią 2008-03-23 iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ryto ir grąžina sekmadienį 18 valandą vakaro.

2. kiekvieną savaitės trečiadienį atsakovas V. J. paima dukrą E. J. 10 valandą ryto ir grąžina į jos gyvenamąją vietą 20 valandą vakaro.

3. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną ir jo gimimo dieną nuo 10 valandos ryto iki 19 valandos vakaro.

4. atsakovas bendrauja su dukra kitą dieną po jos gimtadienio, o jei ši diena yra atsakovo darbo diena – po jos einantį šeštadienį, pasiimdamas dukrą 10 val. ir grąžindamas – kitos dienos 19.00 val.

5. V. J. bendrauja su dukra kiekvienų metų šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 valandos ryto iki kitos dienos 19 valandos vakaro.

Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad jai tinka 2010-01-06 dienos Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka atsakovo V. J. su dukra E. J., t. y .II ir IV mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 valandos ryto iki sekmadienio 18 valandos vakaro ir trečiadieniais nuo 10 valandos ryto iki 20 valandos vakaro, kadangi trečiadieniais mergaitė lanko muzikos pamokėles. Tačiau jai ne viskas patinka kaip atsakovas auklėja dukrą ir moko naujų įgūdžių, jai nepatinka, kad atsakovas neužtikrina mergaitės saugumo veždamas ją automobiliu be vaikams skirtos kėdutės. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodžiusi, kad atsakovas yra ūmaus būdo, ne kartą naudojo prieš ją smurtą, yra buvę grasinimų, rašo įvairaus turinio raštelius, kuriuose išdėsto savo mintis dėl vaikų auklėjimo, stengiasi ją psichologiškai paveikti ir pažeminti. E. J.- mažametė, tarp motinos ir dukters yra stiprus emocinis psichologinis ryšys. Atsižvelgiant į vaiko lytį, ji labiau yra pasirengusi suteikti geresnę priežiūrą ir geriau tenkinti jos poreikius visais gyvenimo tarpsniais. Be to, mergaitė, prisirišusi ir prie savo brolio K. P.. Manytų, kad brolio ir sesers bendras ugdymas padėtų jiems įgyti daugiau atsakomybės ir tolerancijos. Pagal jos paskaičiavimus dukters E. pilnam mėnesio poreikių patenkinimui užtektų 700 litų. Atsakovo pajamos jos žiniomis yra pakankamos, jis turi butą, 2 garažus, 3 transporto priemones ir savo vardu įregistruotą individualią įmonę. Ji taip pat turi pakankamai galimybių prižiūrėti savo vaikus, šiuo metu jos pajamos -1358,86 litų motinystės pašalpa. Taip pat nurodo, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvo teisėmis nesiskaitydamas su ja-naudojo fizinį ir psichologinį smurtą vaikų akivaizdoje. Atsakovas nuolat atvyksta į jos būstą, kontroliuoja tiek ją, tiek dukrą, nuolat nurodinėja ką ji turi daryti. E. J. jausdama įtampą tarp tėvų verkia, patiria stresą ir baimę, todėl tikslintina dukters ir atsakovo bendravimo tvarka.

Atsakovas V. J. su ieškiniu nesutiko, prašė teismo tenkinti jo priešieškinį- nustatyti dukters E. J. gyvenamąją vietą kartu su juo, iš ieškovės G. P. dukters E. išlaikymui, priteisti periodines išmokas po 400 litų kas mėnesį ir mokėti iki dukters pilnametystės ir nustatyti bendravimo su dukra E. J. tvarką (b.l.126-127). Atsakovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu galutinai suformulavo reikalavimus dėl bendravimo su dukra tvarkos ir prašė teismo nustatyti sekančią tvarką: II ir IV mėnesio trečiadienį jis paima dukrą E. J. iš jos gyvenamosios vietos trečiadienį 17 valandą ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 17 valandą ir I ir III mėnesio trečiadienį jis paima dukrą E. J. iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ryte ir grąžina 19 valandą vakare. Atsakovas paaiškino, kad jis nesutinka, kad duktė gyventų kartu su ieškove, nes jis ketina dukrai palikti visą jam priklausantį turtą, o dukra turi prie jo priprasti, duktė turinti gyventi ten, kur yra jos namai, o ieškovė būstą nuomojasi ir kraustosi iš buto į butą. Su prašomu išlaikymo dydžiu 300 litų jis sutinka. Anksčiau teismo nustatyta bendravimo tvarka buvo gera, o vėliau nustatyta-netinkama. Nustačius jo pasiūlytą bendravimo su vaikui tvarką, mergaitė per mėnesį su juo praleistų devynias paras ir tai būtų 1/3 laiko. Jis mano, kad galėtų geriau prižiūrėti dukrą ir ja pasirūpintų, kadangi jis yra individualios įmonės savininkas, nuolat būna namuose, mergaitei nereikėtų lankyti darželio. Jam svarbu, kad vaikas būtų lavinamas, jo manymu ieškovė pilnai nesuvokia vaiko poreikių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė E. J. gyvenamąją vietą kartu su motina G. P.. Priteisė iš V. J. dukters E. J. išlaikymui periodines išmokas po 300 litų kas mėnesį nuo 2010-03-26 dienos iki E. J. pilnametystės. Priteisė iš atsakovo ieškovei 927 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

1.V. J. bendrauja su dukra E. J. kiekvieno mėnesio II ir IV šeštadienį nuo 10 val. ryto iki sekmadienio 18 valandos vakaro.

2.V. J. bendrauja su dukra kiekvieną mėnesio trečiadienį nuo 10 valandos ryto iki 19.30 valandos vakaro.

3.V. J. bendrauja su dukra kiekvienų metų Tėvo dieną ir jo gimimo dieną nuo 10 valandos ryto iki 19 valandos vakaro, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į motinos G. P. gyvenamąją vietą.

4. V. J. bendrauja su dukra kiekvienų metų šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 valandos ryto iki 19 valandos vakaro, pasiimdamas ją iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad abiejų šalių gyvenimo ir buities sąlygos geros, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi pakankamai pajamų pragyvenimui ir vaikų išlaikymui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų sprendė, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, kurie sąlygoja jo ūmų būdą, ne visuomet adekvatų elgesį. Pažymėjo, kad E. J. yra mažametė, ji yra dvejų metų amžiaus ir motinos artumas kiekvieną dieną jai yra labai svarbus. Konstatavo, kad teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones ir mergaitės gyvenamąją vietą nustačius kartu su motina, atsakovas teismo nutarties nevykdė, neleido motinai matytis su dukra, smurtavo. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovui atlikta ekspertizė (b.l. 89, 104-107), kuri patvirtino atsakovui anksčiau nustatytą diagnozę, o tai patvirtina, kad dėl savo ligos V. J. ne visuomet galės užtikrinti dukrai saugią aplinką. Teismas nenustatė, kad ieškovė ar atsakovas netinkamai ar nepakankamai rūpintųsi savo dukterimi E. J., tačiau nurodė, jog mažamečiam vaikui ypatingai reikalinga motinos globa, kadangi vaikui gimus tam tikrą laiką išlieka stiprus vaiko ir motinos tarpusavio ryšys. Teismas sprendė, kad E. J. interesus geriausiai atitiks jos gyvenamąją vietą nustačius su motina. Nurodė, kad šalių duktė yra dviejų metų amžiaus, sveika jos poreikiai atitinka amžių. Ieškovė paskaičiavo, kad dukters išlaikymui užtektų apie 600 litų mėnesiui iš atsakovo prašo priteisti 300 litų periodinių išmokų. Todėl, sutinkamai su LR CK 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus ir įrodymus apie jų turtinę padėtį, ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas, įvertinęs abiejų šalių norą maksimaliai bendrauti su dukra, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl bendravimo tvarkos, atsižvelgdamas į vaiko interesus, darė išvadą, kad abiejų tėvų siūloma bendravimo tvarka nepažeis vaiko interesų, tačiau pažymėjo, kad mergaitė turi pakankamai praleisti laiko su motina, kadangi naujagimiui ir mažamečiui vaikui buvimas su motina kuo daugiau yra ypatingai svarbus jo vystymuisi ir raidai, todėl nustatė bendravimo su vaiku tvarką ir pagal ieškovės ir pagal atsakovo pasiūlymus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. J. prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: kiekvieno mėnesio II ir IV mėnesio trečiadienį jis paima dukrą E. J. iš jos gyvenamosios vietos 17 valandą ir grąžina į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 valandą ir I ir III mėnesio trečiadienį jis paima dukrą E. J. iš jos gyvenamosios vietos 10 valandą ryte ir grąžina 19 valandą vakare. Atsakovas bendrauja su dukra kiekvienų metų tėvo dieną ir jo gimimo dieną, bei Šv. Kalėdų ir Šv.Velykų antrą dieną, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas sekančios dienos 19 val. Panaikinti apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad vietoj parengiamojo posėdžio byla buvo išnagrinėta iš esmės, net vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja nespėjo pateikti surinktos medžiagos. Teigia, kad teismo paskirtos 3 paros per mėnesį tėvui bendrauti su dukra yra akivaizdžiai per maža, tiek laiko dalyvauti vaiko auklėjime nepakanka. Reti tėvo pasimatymai su vaiku auklėjimo funkcijos neužtikrina, mokymui, auklėjimui, stebėjimui, vaiko įpročių ir nuostatų formavimui reikia labai daug laiko. Abiejų tėvų pareigos ir teisės vienodos, todėl ir laiko vaiko auklėjimui turėtų būti suteikta panašiomis proporcijomis. Apeliantą labai skaudina, o tuo pačiu ir kenkia dukrai teismo esminiu faktoriumi palaikyta tai, kad atsakovas esą turįs psichikos sveikatos sutrikimų. Teigia, jog tai visiškai netiesa – tai prieš 6 metus turėto incidento su kerštinga gyvenimo drauge ir jos giminaičiais policininkais gelbėjimosi planas. Teismas nepaskyrė išsamios ekspertizės dabartinei atsakovo sveikatos būklei patikrinti, tik pasinaudojo pažyma, kurioje paminėtas „buvęs“ šizotopinis sutrikimas. Toje pažymoje kaip tik nurodoma, kad „šiuo metu V. J. gali pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti“. „Medicininio pobūdžio priemonių skyrimas nereikalingas. Ryškesnių atminties, dėmesio sutrikimų, aktyvios psichopatologijos šiuo metu nekonstatuojama. Kritika pakankama“. Posėdžio metu teisėja nė vieną kartą nepaklausė atsakovo apie jo buvusią ligą, neprašė medikų išvados ar atsakovas dėl savo sveikatos gali pakenkti savo dukrai. Teiginiai, kad atsakovas yra ūmaus būdo, smurtavo bei, kad vežioja automobiliu dukrą be vaikams skirtos kėdutės neatitinka tikrovės. Jei atsakovas ir turėtų psichikos problemų, tai trukdymas pakankamai bendrauti su dukra veiktų įtampos sudarymui, negalėjimas pasiekti savo tikslų liguistumą tik pagilintų, o tai atsilieptų ir dukrai. Taip pat nurodo, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atsirado ne dėl atsakovo kaltės, tai ieškovės kaprizų rezultatas, atsakovui dar daugiau išlaidų ir moralinių nuoskaudų padaręs. Todėl mano, jog yra neteisinga, kad atsakovas turi apmokėti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė G. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nors abu tėvai turi lygias teises bendraujant su vaiku ir jį auklėjant, tačiau neišvengiamai vaiko ir jo buvimo su tėvais laiko objektyviai neįmanoma padalinti per pusę. Vaiko pradiniame gyvenimo etape mažai mergaitei reikia daug mamos dėmesio įgyjant kasdieninius gyvenimo įgūdžius. Nustatant bendravimo su vaiku tvarką būtina atsižvelgti į tai, kad vaiko sąmonėje turi susiformuoti jo namų modelis, vaiko įprastinis veiklos ir poilsio režimas. Todėl būtų netikslinga tokiam ilgam laikui (14-16 dienų per mėnesį – kaip to prašo atsakovas) ir taip dažnai keisti vaiko įprastas gyvenimo sąlygas. Byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovas turi sveikatos sutrikimų, sąlygojančių jo ūmų būdą ir ne visuomet adekvatų elgesį. Mano, kad teismas teisingai įvertinio, kad kai kurie atsakovo veiksmai – konfliktavimas su ieškove, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas vaiko akivaizdoje – daro žalą vaikui, todėl tai suteikė teismui teisę nukrypti nuo maksimalaus bendravimo su vaiku principo ir šiek tiek apriboti atsakovo bendravimą su dukra. Taip pat nurodo, kad teismas ieškovės naudai išsprendė pagrindinį šios bylos klausimą – nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, taip pat patenkino patikslintus ieškovės reikalavimus dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo. Todėl visiškai pagrįstai ieškovei iš atsakovo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad vietoj parengiamojo teismo posėdžio teismas bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė teismo sprendimą, o taip pat teigia, kad nagrinėjant bylą vaiko teisių apsaugos tarnyba nebuvo pateikusi surinktos medžiagos. Teisėjų kolegija tokius apelianto apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš 2010m. kovo 22d. teismo parengiamojo posėdžio protokolo, kad byla dalyvaujant ieškovei ir atsakovui bei jų atstovams, o taip pat Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovei buvo nagrinėjama parengiamajame teismo posėdyje. Nagrinėjant bylą šalys ir jų atstovai neprieštaravo, kad teismas pradėtų žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręstų bylą iš esmės iš karto po parengiamojo posėdžio. Todėl nagrinėjant bylą procesinės teisės normos nebuvo pažeistos ( CPK 231 straipsnio 5 dalis). Teismo posėdžio metu Institucijos duodančios byloje išvadą - Kauno miesto savivaldybės VTAT atstovė davė išvadą byloje ir pritarė ieškovės pateiktai tėvų bendravimo su dukra E. J. tvarkai. Byloje yra pateikta rašytinė išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, o tame tarpe ir vaiko bendravimo tvarkos ( t 1., b.l. 68-69) ir kiti dokumentai susiję su šalių ginčo išsprendimu. Taigi, nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą nebuvo įvertinta vaiko teisių apsaugos tarnybos medžiaga.

Apeliantas apeliaciniame skunde kelia klausimus, kad teismas priimdamas sprendimą ir nustatęs tėvų bendravimo su dukra tvarką neįvertino tai, kad atsakovui bendrauti su vaiku yra akivaizdžiai mažai laiko, ir dėl to jis ( atsakovas ) negalės pakankamai dalyvauti vaiko auklėjime.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėdamas ginčą tarp šalių dėl bendravimo su dukterimi ir dalyvavimo ją auklėjant tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių duktė E. yra dviejų metų amžiaus ir jai reikalingas poilsio režimas. Teismas pažymėjo, kad dukra yra mažametė, todėl ji turi pakankamai laiko praleisti su motina, nes tai yra ypatingai svarbu vaiko vystimuisi ir raidai. Atsižvelgdamas į vaiko interesus, teismas nustatė šalių dukros bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas įvertinęs ieškovės ir atsakovo paaiškinimus bei Kauno miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės išvadą, o taip pat atsižvelgdamas į vaiko interesus ginčą tarp šalių išsprendė teisingai ir sudarė atsakovui galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3. 175 straipsnio 3 dalis). Tėvų lygiateisiškumo principas auklėjant vaiką nebuvo pažeistas.

Priimdamas sprendimą teismas faktiškai ieškovės ieškinį patenkino ir pagrįstai iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidos ( CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Apeliantas kitų teismo sprendimo dalių, kuriomis nustatyta tarp šalių vaiko gyvenamoji vieta ir priteistas iš atsakovo vaikui išlaikymas ieškovei neskundžia, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Esant nurodytiems argumentams teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš jo priteistinos ieškovei išlaidos advokato pagalbai apmokėti turėtos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010m. kovo 26d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo V. J. priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei G. P..

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Albinas ČeplinskasRūta Palubinskaitė