Kauno apygardos teismo nutartis

2014-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-508-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-04-04Kauno apygardos teismas
  2. T-155-537/2014Nutartis · 2014-04-30Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
1A-64-508-2014
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00991-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Rimas Švirinas
Nuteistasis
L. K.
Civilinis ieškovas
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Nukentėjusysis
R. J.
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos

Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-64-508-2014

Teisėja: A. Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00991-2012-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.;

1.2.14.1.2.1.; 1.2.4.5.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Astai Leonavičienei, Dianai Zadrauskaitei, Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorams Valentinui Jakščiui, Birutei Čekauskienei, nuteistajam L. K., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir nuteistas paskiriant jam pagal BK 138 str. 1 d. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei pagal BK 178 str. 2 d., 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie griežtesnės bausmės pridėta dalis švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėnesių. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-09-20. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. BK 66 str. 1 d. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-10-20 iki 2012-11-20 ir nuo 2013-05-07 iki 2013-09-19.

Iš nuteistojo L. K. priteista: civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 86,78 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus ir 78 centus) nukentėjusiojo R. J. gydymo išlaidų atlyginimui; nukentėjusiajam R. J. 200 Lt (du šimtus) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Taip pat atsisakyta priimti nukentėjusiojo R. J. ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. pagal BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra 2012 m. naktį iš rugpjūčio 10 d. į rugpjūčio 11 d., tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Triobiškių k., Marijampolės sav., būdamas neblaivus, tarpusavio konflikto metu, sumušė R. J., suduodamas jam rankomis bei kojomis ne mažiau keturis smūgius į galvos bei krūtinės sritis, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. krūtinės kairės pusės X, XI šonkaulių lūžimus, nubrozdinimą krūtinės kairėje pusėje, o taip pat kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairės akies apatiniame voke, kairio momens ir kaktos srityse.

Be to, jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d., už tai, kad po to, kai nesunkiai sutrikdė R. J. sveikatą, atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. 2012 m. naktį iš rugpjūčio 10 d. į rugpjūčio 11 d., tiksliai įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Triobiškių k., Marijampolės sav., atvirai, suvokdamas, jog jo nusikalstamų veikų pobūdį supranta A. K. ir tai ignoruodamas, pagrobė grumtynių metu iš R. J. rūbų kišenės ant žemės iškritusius du mobilaus ryšio telefono aparatus: „Samsung Galaxy Pocket“, kurio vertė 345 Lt bei „Nokia N82“, kurio vertė 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. J. 545 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. K. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, jį išteisinti. Skunde apeliantas nurodo, kad yra nuteistas už nusikalstamas veikas, kurių nepadarė ir nedalyvavo jas darant. Jis gyvena vienas nuomojamame bute, todėl niekas negalėjo paliudyti, kur jis buvo 2012 m. rugpjūčio 10 d. 22 val. Apelianto teigimu, nusikaltimą įvykdė liudytojas A. K.. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad šio liudytojo ir liudytojos R. A. parodymai skiriasi. R. A. teigė, kad konfliktas kilo dėl pasakytų kažkokių žodžių jam ir liudytojams begulint vienoje lovoje, o nukentėjusiajam kitoje. Liudytoja teigė, kad apeliantas priėjo prie nukentėjusiojo ir jam sudavė, tačiau kambaryje nėra elektros, todėl ji nieko negalėjo matyti. Tuo tarpu A. K. tvirtino, kad konfliktas kilo sėdint prie stalo. Apeliantas teigia, kad jis ir nukentėjusysis tikrai yra pažįstami, nes jie dažnai matydavosi turguje. Jis prašė pareigūnų peržiūrėti prekybos centrų „Maxima“ ir „Garnys“ vaizdo įrašus, kurie galėtų patvirtinti, kad jis buvo apsipirkti kartu su liudytojais.

Liudytoja R. A. davė jam nepalankius parodymus, nes bijojo A. K., kuris ją sumušė. Jos parodymai yra melagingi, siekiant suversti visą kaltę apeliantui. Teismas nesiėmė priemonių išsiaiškinti tikrojo kaltininko, byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant R. A., nors apeliantas ir jo gynėjas tam prieštaravo. Tarp A. K. ir nukentėjusiojo A. J. kilo konfliktas, nes nukentėjusysis priekabiavo prie R. A., tuo sukeldamas A. K. pavydą. Tuo metu apeliantas visiškai nedalyvavo. Byloje nebuvo apklaustas liudytojas B., tikslu išsiaiškinti, iš kur jis gavo telefoną, kurį pardavė taksistui. Nukentėjusysis patvirtinęs, jog konfliktas kilo tarp jo ir A. K. dėl R. A.. Ikiteisminio tyrimo metu pats tyrėjas bei operatyvinis darbuotojas patvirtino, kad jiems svarbiausia atiduoti bylą teismui, o nesiaiškinti kas kaltas.

Teisėjų kolegija, atlikus įrodymų tyrimą bei išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai, nešališkai ištyręs baudžiamosios bylos esmines aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai L. K. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimus. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Apeliacinėje instancijoje, siekiant išnagrinėti apeliaciniame skunde ginčytinas aplinkybes, buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklaustas nukentėjusysis R. J., taip pat siekta apklausti liudytojus R. A. ir A. K., tačiau jie nesurasti.

Nukentėjusysis R. J. parodė, kad įvykio metu jis užėjo pas R. A., ten buvo A. K. ir dar vienas vyras, kurio nepažinojo, jį matė pirmą kartą, buvo tamsoka. Visi gėrė alkoholį. Dėl neblaivumo neatsimena kodėl kilo konfliktas, buvo sumuštas ir pradingo du mobilaus ryšio telefonai. Kas jį sumušė tiksliai negali pasakyti, tačiau tikrai ne R. A. ir ne A. K., bet ar tai galėjo būti trečiasis asmuo, kurio nepažinojo, nežino. Jis neįsižiūrėjo nepažįstamojo, nes buvo tamsu, prie žvakės šviesos. Kaltinamojo L. K. anksčiau nepažinojo, o A. K. pažįsta gal 3 metus, dažnai bendravo, kartu išgerdavo. Muštynės buvo namo viduje, gal ir lauke, nuo girtumo greičiau prarado sąmonę. Dėl ko kilo muštynės dabar neatsimena, tačiau ikiteisminio tyrimo metu galėjo atsiminti. Anksčiau su A. K. jei susipykdavo, kaip ir su visais, bet nesimušdavo, tik pasistumdydavo. Jam pasakė R. A., kad jis sumuštas kartu buvusio Lioniaus. Tuo laikotarpiu A. K. su R. A. kartu gyveno. Po muštynių ryte A. K. trenkė A.Rasvitai, antakį praskėlė, tačiau nežino kodėl. Pats tą naktį pas juos nakvojo, prabudęs ryte pamatė, kad neturi dviejų telefonų. Bandė skambinti į savo telefonus iš A. K. telefono, bet vienas telefonas buvo ne ryšio zonoje, o kito numerio neatsiminė. L. K. po to nematė niekada. A. K. matė seniai, su R. A. po įvykio kalbėjosi, ji buvo nepatenkinta A. K. ir sakė šį išvijusi. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo pateikta atpažinti asmenį pagal fotonuotraukas, bet jis negalėjo atpažinti. Buvo vežamas į įvykio vietą ir parodė aplinkybes, kurias prisimena. Trečiojo vyro vardą jam pasakė R. A., važiuojant į įvykio vietą jau žinojęs, kad tai L. K.. Atgavo tik vieną telefoną, todėl už kitą priteista 200 litų žala.

Pažymėtina, kad iš esmės tapačius parodymus nukentėjusysis davė ir teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Čia taip pat paaiškino, kad su A. K. tik susistumdė, tačiau nesimušė. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė panašias aplinkybes, tik išsamiau paaiškino dėl jo sumušimo aplinkybių.

Nors nuteistasis L. K. apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, teigia įvykio dieną nebuvęs pas R. A. ir nemušęs nukentėjusiojo, vis gi kaltinamojo L. K. kaltę patvirtina liudytojų R. A., A. K., kurie ne tik tiesiogiai stebėjo įvykius, bet ir buvo jo dalyviai, taip pat nukentėjusiojo R. J., iš dalies ir liudytojo A. B. parodymai, asmens parodymas atpažinti pagal nuotrauką, akistatų protokolai, kita bylos medžiaga.

Pastebėtina, kad paties nuteistojo parodymai yra gana nenuoseklūs ir prieštaringi – apklaustas įtariamuoju 2012-10-21, L. K. teigė nepažįstas nukentėjusiojo R. J., taip tvirtino ir akistatos su R. A. metu, tačiau teisiamojo posėdžio metu jau tvirtino nukentėjusįjį pažįstantis ir net porą kartų gynęs jį nuo A. K.. Kad pažįsta nukentėjusįjį, L. K. tvirtina ir apeliaciniame skunde. Tačiau nukentėjusysis R. J. paneigė L. K. teiginius ir paaiškino, jog iki įvykio L. K. nepažinojo ir nebuvo su juo bendravęs, pas R. A. jį matė pirmą kartą, todėl net nelabai įsidėmėjo. Nebuvo jo daugiau sutikęs ir po įvykių.

Kad L. K. įvykio vakarą buvo pas R. A. ir įvykdė nusikaltimus, patvirtina apklausti liudytojai R. A. ir A. K., nukentėjusysis R. J.. Nepasitvirtino ir nuteistojo versija, kad jis rugpjūčio 10-11 dienomis dirbo – plovė autovežius, nes kaip patvirtino apklaustas liudytoju E. B., jis davė darbo L. K. tik apie 2012-08-20, o rugpjūčio 10-11 d.d. jis tikrai dar nedirbo. Teisiamojo posėdžio metu. L. K. teigė, kad jis gyveno pas J., kuriam darė remontą, ir (duomenys neskelbtini), o apeliaciniame skunde teigia, kad nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), ten gyveno vienas, todėl niekas negalėjo patvirtinti jo alibi, kad nusikaltimo metu jis buvo namuose. Taigi tokie prieštaringi ir besikeičiantys nuteistojo parodymai verčia abejoti jų patikimumu ir nepaneigia, kad jis buvo įvykio vietoje.

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pas ją 2012-08-10 vakare į namus atėjo R. J., kuris atsigulė į lovą, nes jau buvo girtas. Namuose tuo metu jau buvo L. K. ir A. K., jie visi gėrė. Po kiek laiko visi trys atsigulė į vieną lovą. Naktį pabudo ir toliau gėrė. R. J., dar gulėjo lovoje ir pakvietė ją prigulti, todėl L. K. ir trenkė lovoje gulinčiam nukentėjusiajam į akį. Tuo metu A. K. sėdėjo ant lovos šalia liudytojos. R. J. norėjo šokti trenkti atgal, tačiau liudytoja jį sulaikė. Supratusi, kad kyla konfliktas, ji visus vyrus išvarė lauk ir užrakino duris. Iš garsų suprato, kad muštynės vyksta lauke, kuris – L. K. ar A. K. spardė nukentėjusįjį ji nematė, nematė ir kas paėmė nukentėjusiojo telefonus. Ryte pabudusi rado L. K. ir A. K. miegančius. Tokius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Liudytoja R. A. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad L. K. į veidą sudavė gulinčiam nukentėjusiajam.

Apeliacinės instancijoje atliekant įrodymų tyrimą buvo pagarsintas 2012-08-10 akistatos tarp R. A. ir L. K. protokolas, kuris taip pat patvirtino R. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Taigi R. A. netvirtino, kad muštynės kilo kai jie visi gulėjo lovose, kaip nurodo apeliantas savo skunde, o priešingai – visi, išskyrus nukentėjusįjį, sėdėjo prie stalo. Ir tokie parodymai iš esmės atitinka ir liudytojo A. K. parodymus.

Liudytojas A. K. teisminio nagrinėjimo metu iš esmės patvirtino R. A. parodymus ir paaiškino, kad jis su L. K. nuėjo pas R. A. išgerti. Begeriant pas R. A. atėjo ir nukentėjusysis R., kuris taip pat prisijungė prie išgertuvių. R. pasakė kažką įžeidžiančio, dėl ko L. kirto R. apie tris kartus į krūtinės sritį. Muštynių metu R. ir liudytojas sėdėjo ant vienos lovos, o J. ir L. – ant kitos. Kilus konfliktui, R. A. liepė visus eiti į lauką ir ten aiškintis. L. K. ir R. J. išėjo į lauką, liudytojas išėjo iš paskos. Prie namo durų L. K. sudavė nukentėjusiajam smūgius į galvą, krūtinę, R. J. gynėsi. R. J. parkritus, L. K. prispaudė keliu gulintį R. J., sudavė vieną kartą ranka į veidą, įspyrė į kairę pusę šonkaulių srityje. R. J. iš kelnių kišenės iškrito du telefonai, kuriuos paėmė L. K.. Liudytojas perspėjo, kad dėl to bus problemų, tačiau L. K. liepė jam nesikišti. Sekančią dieną į pavakarę atėjusiam R. J. pasakė, kad telefonus paėmė L. K.. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinus A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie L. K. suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją, kur jis nurodęs, kad būnant kambaryje L. K. sudavė ranka R. J. į veidą, o lauke ranka sudavė du smūgius R. J. į veidą, šiam pargriuvus, ranka ir koja sudavė į pakaušį ir tris kartus spyrė į kairę krūtinės pusę, patvirtino, kad šie parodymai teisingi, nuo įvykio praėjo jau daug laiko ir apklausiamas tyrėjo geriau atsiminė visas aplinkybes.

Beje, atliktos 2012-11-07 akistatos tarp A. K. ir R. J. metu A. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, su šiais parodymais sutiko ir nukentėjusysis R. J..

Akistatos, atliktos 2012-11-08, tarp A. K. ir L. K. metu, A. K. dar kartą patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo ir akistatos su R. J. metu bei paneigė L. K. tvirtinimus, kad jis nebuvo pas R. A. įvykio metu.

Nors nuteistasis L. K. tvirtina, kad liudytojų parodymai yra prieštaringi, juose nurodomos skirtingos aplinkybės, tačiau su tuo negalima sutikti. Tik kai kurios nereikšmingos įvykio detalės tarp liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų nesutampa, tačiau tokie neatitikimai nėra esminiai, itin prieštaringi ar klaidinantys. Tiek liudytojai A. K. ir R. A., tiek nukentėjusysis R. J. davė iš esmės tapačius parodymus, kurių pagrindiniai momentai sutapo ir padėjo atkurti pakankamai išsamų įvykio vaizdą. Be to, reikia įvertinti ir subjektyvius faktorius, tokius kaip asmenų neblaivumą įvykio metu, taip pat praėjusį ilgą laiko tarpą nuo nusikaltimo, o tai galėjo lemti, kad asmenys jau neatsiminė viso įvykio ypač detaliai. Šias aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos R. A. parodymai byloje nuo pat pirmos apklausos buvo visiškai nuoseklūs ir nekintantys – tokius pačius parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat ir apklausiama pirmosios instancijos teisme, išskyrus 2013-07-04 posėdį, kuriame jos parodymai galimai dėl neblaivumo buvo ypač painūs ir neaiškūs, todėl bendrame bylos kontekste nelaikytini teisingais, įvertinant ir tai, jog tuo laiku ji jau buvo susipykusi su A. K. bei šį išvijusi. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti R. A. parodymų teisingumu. Nėra ir kitokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą tvirtinti, kad R. A. apkalbėjo L. K. dėl savo sugyventinio A. K. poveikio, nes buvo jo sumušta. R. A. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat ir pirmosios instancijos teisme, ir visur davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, taigi nėra jokio pagrindo abejoti jų teisingumu. Be to, nuteistasis turėjo galimybę liudytojai užduoti savo klausimus ir išsiaiškinti visas jam rūpimas detales pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame jis dalyvavo, kai buvo apklausiama liudytoja.

L. K. nepripažino, kad jis pagrobė R. J. telefonus „Nokia“ ir „Samsung“, tačiau jo kaltė taip pat patvirtinta byloje ištirtais įrodymais. Vadovaujantis R. A. ir A. K. parodymais, nukentėjusysis tikrai turėjo du telefono aparatus. A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtintino, kad L. K. mušant R. J., šiam iš kišenės iškrito du telefonai ir L. K. juos paėmė, liepęs liudytojui nesikišti. Ryte, kai R. J. grįžo ieškoti savo telefonų, nuteistojo L. K. jau nebuvo. A. K. dar skambino į nukentėjusiojo telefoną, tačiau vienas jų jau buvo išjungtas, o kito numerio neatsiminė pats nukentėjusysis.

Liudytojas A. K. patvirtino, kad jis iš A. B. nupirko telefoną „Samsung“, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo pavogtas iš R. J.. Šie A. K. parodymai paneigia liudytojo A. B. parodymus, kad jis neturėjo ir nepardavė jokio telefono. A. B. patvirtino, kad pažįsta L. K., o tik jis vienas ir galėjo paimti R. J. telefoną ir vėliau paduoti A. B. parduoti, taip bandydamas išvengti sąsajų su įvykdyta vagyste. Be to, liudytojas A. K. parodė, kad A. B. buvo atėjęs dar su vienu asmeniu, kuris laukė prie mašinos, todėl jo neįsidėmėjo.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie buvo patikrinti dar ir apeliacine tvarka, patvirtina L. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 138 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. L. K. suduodamas smūgius rankomis ir kojomis padarė nesunkų nukentėjusiojo R. J. sveikatos sutrikdymą ir tuo padarė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, o po to, atvirai, suvokdamas, kad A. K. supranta jo veiksmų pobūdį ir tai ignoruodamas, pavogė du nukentėjusiajam priklausiusius, kurie iškrito iš nukentėjusiojo kišenės, mobilaus ryšio telefonus, tuo padarytas nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

L. K. charakterizuojančio aplinkybės nėra palankios apeliantui. L. K. linkęs daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, tai patvirtina ankstesni teistumai, po skundžiamame nuosprendyje jam inkriminuotų veikų, kaltinamasis 2012-12-19 įvykdė dar vieną vagystę, taip pat ir mobilaus ryšio telefono, už ką buvo pripažintas kaltu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-21 nuosprendžiu ir nuteistas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi reikšmingas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas L. K. baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į visas būtinas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl keisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, dėl šių priežasčių nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Jūratė JakubonienėRimas Švirinas