- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- eI2-2030-811/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07509-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (prašymą pateikusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą pareiškėjui E. A. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė (prašymą pateikęs asmuo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 21RE-403 (AG-335/04-2023) (toliau – ir Sprendimas) ir priimti naują sprendimą – E. A. 2023 m. gegužės 2 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Komisijos Sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies ir panaikinti Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-4473, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas neteisingai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir rašytinius įrodymus, neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas.
Paaiškina, kad Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (18.6E) I-4473 priimtas išnagrinėjus Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus Klientų aptarnavimo skyriaus persiųstą E. A. 2023 m. kovo 17 d. prašymą dėl atsisakymo atnaujinti dalyvavimą pensijų kaupime.
Nurodo, kad Fondo valdyba, nagrinėdama su pareiškėjo prašymu susijusias aplinkybes, nustatė, kad remiantis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registro (toliau – Dalyvių ir sutarčių registras) duomenimis, pareiškėjo dalyvavimas pensijų kaupime prasidėjo nuo 2007 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo jo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gegužės 19 d. sudaryta pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas į dalyvavimą pensijų kaupime nebuvo įtrauktas automatiškai – jis tapo pensijų kaupimo dalyviu sudaręs pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Taip pat nurodo, kad registro duomenimis, nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjo dalyvavimas pensijų kaupime buvo ne nutrauktas, bet sustabdytas. Todėl vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo nuostatomis, 2022 m. sausio 5 d. pareiškėjui buvo suformuotas pasiūlymas automatiškai atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Pranešimas apie automatinį pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. sausio 13 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS) į jo asmeninę paskyrą. Šiuo pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie automatinį pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą, jam buvo paaiškinta, kad norėdamas neatnaujinti pensijų įmokų pervedimo (t. y. kad dalyvavimas pensijų kaupime būtų ir toliau sustabdytas), iki einamųjų metų birželio 30 dienos jis turi informuoti „Sodrą“, pateikdamas prašymą per EGAS arba atvykęs į bet kurio Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį. Minėtame pranešime buvo nurodyta, kad iki 2022 m. birželio 30 d. nepateikus prašymo dėl dalyvavimo pensijų kaupime stabdymo, bus laikoma, kad pareiškėjas sutinka mokėti pensijų įmokas į pensijų fondą nuo 2022 m. liepos 1 d.
Teigia, jog pareiškėjui iki 2022 m. vasario 1 d. neperskaičius per EGAS į jo asmeninę paskyrą siųsto pranešimo, jam 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. kovo 16 d. buvo išsiųsti priminimai apie artėjantį pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą. Kadangi pareiškėjas iki 2022 m. balandžio 1 d. neperskaitė ir jam siųstų priminimų, pranešimas apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą jam buvo išsiųstas 2022 m. balandžio 16 d. registruota pašto siunta, tačiau registruota pašto siunta pareiškėjui nebuvo įteikta. Taigi apie automatišką pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą pareiškėjas buvo informuotas net 4 kartus: per EGAS ir išsiunčiant pranešimą registruota pašto siunta pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Nurodo, kad pareiškėjui iki 2022 m. balandžio 30 d. nepateikus prašymo dėl pensijų įmokų mokėjimo tolesnio sustabdymo (atsisakymo atnaujinti dalyvavimą pensijų kaupime), vadovaujantis Pensijų kaupimo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, nuo 2022 m. liepos 1 d. pensijų įmokų pervedimas pareiškėjui buvo atnaujintas, ir nuo jo gaunamo darbo užmokesčio (draudžiamųjų pajamų) kiekvieną mėnesį buvo pradėtos išskaičiuoti pensijų įmokos ir pervedamos į jo pensijų kaupimo fondą, valdomą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Fondo valdyba nurodo atsiliepime atkreipusi Komisijos dėmesį, kad asmenys į pensijų kaupimą įtraukiami ir apie tai informuojami vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymu ir Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 (toliau – Aprašas). Šiuose teisės aktuose nėra nustatyta pranešimą siųsti į asmens darbovietę. Apie automatišką pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą asmenys informuojami visais būdais, kurie yra nurodyti anksčiau paminėtuose teisės aktuose, t. y. apie automatišką pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą registruotu laišku, siunčiamu pensijų kaupimo dalyvio deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, asmuo papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis per EGAS neperskaitė nei vieno pagal Aprašo 4 punktą ir 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties.
Nesutinka su Komisijos sprendimo teiginiais, kad „Komisija vertina, kad atsakovė informavimo procedūrą apie pareiškėjo pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimą pažeidė“, kas turėjo įtakos neteisingo Komisijos sprendimo priėmimui. Fondo valdyba nesutinka ir su Komisijos sprendimo teiginiais, kad „Komisijos vertinimu, atsakovė turėjo nustatyti visumą reikšmingų aplinkybių ir, nesant objektyvių duomenų apie informavimą turėjo individualiai įvertinti pareiškėjo situaciją. Tokio vertinimo atsakovė neatliko“, kad „Atsakovės Sprendime pateiktas vertinimas dėl taikytino reglamentavimo, tačiau sutinka su pareiškėju, kad jis nebuvo informuotas ir neturėjo galimybės atsisakyti stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime. Atsakovės argumentai, kad asmuo dirbo ir turėjo pareigą domėtis gaunamu darbo užmokesčio dydžiu, yra teisiškai nereikšmingi, nes tokio pagrindo apie asmens informavimą teisės aktai nenumato“.
Pažymi, kad apie automatišką pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą pareiškėjas buvo informuotas Aprašo nustatyta tvarka net 4 kartus, o Fondo valdyba, pareiškėją informuodama apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą, tinkamai taikė Aprašo 4 ir 5 punktų nuostatas. Pažymi, kad kitais informavimo būdais informuoti asmenis apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą teisės aktuose nenumatyta. Tai pat pažymi, kad Pensijų kaupimo įstatymas numato Fondo valdybos pareigą pateikti asmeniui informaciją apie jo automatišką pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą; pareigos patikrinti, ar asmuo susipažino su jam pateikta informacija, įstatymas nenumato. Komisija pateikusi išvadą, jog Fondo valdyba pažeidė informavimo apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą procedūrą, nepasisakė kokius veiksmus turėjo atlikti Fondo valdyba, kad procedūra, Komisijos nuomone, būtų atlikta tinkamai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad su Fondo valdybos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad prašyme pateikiamos išsamios Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asmenų įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, sudaro teisinio reglamentavimo pagrindą ir yra neginčytinos. Tačiau tam, kad jos būtų tinkamai įgyvendintos, institucijos (šiuo atveju Fondo valdyba) turi ne tik formaliai, bet nuosekliai ir, nepažeisdamos visų kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, vykdyti savo įgaliojimus.
Nurodo, kad Komisija pasisakė, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad bus atnaujintas pensijų kaupimas. Tačiau Fondo valdyba, abejodama Komisijos kompetencija, įrodinėja, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, nes jam buvo išsiųstas pranešimas per EGAS sistemą, bei du pranešimai per Lietuvos paštą. Taip pat nurodo, kad Fondo valdyba taip pat patvirtina faktą, kad pareiškėjas pranešimų negavo / neperskaitė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Fondo valdybos teiginius apie tai, kad Pensijų kaupimo įstatyme ir Apraše nėra nurodyta pranešimą siųsti per darbovietę ar kitaip vertina kaip įrodančius, jog Fondo valdybos darbuotojai dirba tik formaliai, vadovaudamiesi tik „įstatymo raide“ ir nesivadovaudami atsakingo valdymo principais (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Daro išvadą, kad Fondo valdybai, matančiai informaciją apie pareiškėjo darbovietę ir matant, kad pranešimas yra neįteiktas, ne per didelė našta būtų išsiųsti pranešimą į darbovietę.
Nurodo, kad pareiškėjas dirba, moka mokesčius ir, pasitikėdamas darbdaviu, neanalizuoja atlyginimo lapelio. Mano, kad, atsakovė turi siekti apsaugoti ne tik privačius pensijų fondus administruojančius ūkio subjektus bei jų veiklos stabilumą (7 lapas 4 pastraipa), bet ir paprastus, eilinius, dirbančius piliečius, paliekant jiems laisvę apsispręsti.
Pabrėžia, kad nesinaudoja interneto paslaugomis ir tai nėra pareiškėjo nusistatymas prieš technologijas. Nurodo, kad kaltinimas aplaidumu, savo finansų nekontroliavimu pareiškėją žemina kaip žmogų, nes jis visą savo gyvenimą dirba, moka mokesčius, išlaiko šeimą, padeda tėvams. Taip pat nurodo esantis paprastas kaimo žmogus, o ne žmogus, sėdintis prie kompiuterio ir sekantis naujienas.
Paaiškina, kad negauna stabilaus, kiekvieną mėnesį to paties atlyginimo, o gauta suma priklauso nuo daug kriterijų: darbo valandų skaičiaus, papildomų darbų, darbdavio mokamo priedo. Teigia nesekantis darbdavio išskaičiuojamų sumų ir pasitiki juo, juolab, kad 2019 m. pensijų kaupimą buvo sustabdęs ir net nežinojo, kad privalės šį veiksmą kartoti ir kartoti.
Nurodo 2023 m. kovo 8 d. dieną kreipęsis į Fondo valdybos (duomenys neskelbtini), kur buvo informuotas apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, 2023 m. kovo 17 d. nuvyko į Klaipėdą, į (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje ir pateikė prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet atsakymo negavo. Tą pačią dieną pateikė prašymą ir Fondo valdybai.
Nurodo, kad Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. atsakymas į pareiškėjo prašymą yra formalaus pobūdžio, priimtas išsamiai neišnagrinėjus situacijos, nes pareiškėjas negalėjo laiku atsisakyti dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime dėl netinkamo informavimo, dėl pensijų įmokų pervedimo sustabdymo neatlikus faktinių aplinkybių tyrimo, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tai konstatavo ir Administracinių ginčų komisija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju, atsakovė Fondo valdyba (prašymą pateikęs asmuo) ginčija Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2023 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. 21RE-403 (AG-335/04-2023) teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo tenkintas pareiškėjo E. A. skundas ir panaikintas Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (18.6E) I-4473 „Dėl pensijų įmokų pervedimo atnaujinimo“, likusi skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta.
Pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, pasirinko savo ginčo nagrinėjimo tvarką pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (neprivaloma), į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčą į teismą dėl Komisijos Sprendimo, teismo pareiga yra visa apimtimi nagrinėti ir vertinti pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai ir priimto nagrinėti, reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (18.6E) I-4473 „Dėl pensijų įmokų pervedimo atnaujinimo“, pagrįstumą.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą ir ar pagrįstai Fondo valdyba netenkino pareiškėjo 2023 m. kovo 17 d. prašymo sustabdyti pensijų įmokų mokėjimą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė Fondo valdybai prašymą sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, kuriame buvo nurodyta, kad pateikdamas šį prašymą, pareiškėjas patvirtina, kad yra informuotas, jog: įmokų pervedimas į pensijų fondą laikomas sustabdytu, kai „Sodra“ pensijų kaupimo dalyvių registre įregistruoja šį prašymą (1 punktas); šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje mėnuo yra paskutinis mėnuo, už kurį į pareiškėjo pensijos sąskaitą „Sodra“ perves pensijų kaupimo įmoką. Iki įmokų pervedimo sustabdymo datos sukaupta suma toliau bus investuojama pensijų fonde (3 punktas); atnaujinti pensijų kaupimą bet kuriuo metu galės pateikęs prašymą atnaujinti įmokas (5 punktas) (Komisijos byla, b. l. 8). Pareiškėjo dalyvavimas pensijų kaupime buvo sustabdytas nuo 2019 m. sausio 1 d. (Komisijos byla, b. l. 53).
Pareiškėjas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 8 d. pateikė Fondo valdybai prašymą laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą, kuriuo prašė laikinai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą į jo antros pakopos pensijų fondo pensijos sąskaitą dvylika mėn. (Komisijos byla, b. l. 9).
Pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. Fondo valdybai pateikė „Prašymą dėl pensijų fondo“, kuriame nurodė „Prašau nutraukti mano dalyvavimą pensijų kaupiamuosiuose fonduose, nes nebuvo informuotas registruotu laišku ir neatsisakė. 2018-12-27 buvau atsisakęs kaupimo prašyme ir ten nebuvo nurodyta, kad būsiu įtrauktas po kažkokio laikotarpio. Pensijai kaupiu pats investuodamas į nekilnojamąjį turtą, nes pinigai nuvertėjo. Žmona laukiasi, reikalingi pinigai vaiko išlaikymui“ (Komisijos byla, b. l. 30-31)
Fondo valdyba 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu (18.6E) I-4473 „Dėl pensijų įmokų pervedimo atnaujinimo“ pareiškėjo 2023 m. kovo 17 d. prašymų dalyje dėl pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą stabdymo tenkinti atsisakė, nurodydama, kad pareiškėjo pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą sustabdymas Dalyvių sutarčių registre nebus įregistruotas. Taip pat informavo, kada baigiasi asmenų, sudariusių su pensijų kaupimo bendrove pensijų kaupimo sutartis, dalyvavimas pensijų kaupime.
Fondo valdyba 2023 m. balandžio 19 d. sprendime paaiškino, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymui, asmenys, kurie iki 2018 m. gruodžio 31 d. tapo pensijų kaupimo fondų dalyviais, iki 2019 m. birželio 30 d. turėjo teisę pensijų kaupimo bendrovei pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Asmenims, 2019 m. sustabdžiusiems pensijų įmokų pervedimą, neatsižvelgiant į jų amžių, ne daugiau kaip 3 kartus gali būti taikoma Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta įtraukimo į pensijų kaupimą procedūra, t. y. neatsižvelgiant į tokio asmens amžių, kas trejus metus, remiantis sausio 2 d. Lietuvos Respublikos apdraustųjų ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie jų draustumą, jam gali būti siūloma automatiškai atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Jeigu iki pensijų įmokų pervedimo automatinio atnaujinimo metų birželio 30 d. asmuo neatsisako atnaujinti pensijų įmokų pervedimo, pensijų įmokų pervedimas atnaujinamas nuo pensijų kaupimo įmokų pervedimo automatinio atnaujinimo metų liepos 1 d. (Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 2 punktas).
Fondo valdyba 2023 m. balandžio 19 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjo dalyvavimas pensijų kaupime prasidėjo nuo 2007 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo pareiškėjo su pensijų kaupimo bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gegužės 19 d. sudaryta pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjo pensijų įmokų pervedimas (pareiškėjo dalyvavimas pensijų kaupime) buvo sustabdytas, todėl vadovaujantis minėtomis Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo nuostatomis, 2022 m. sausio 5 d. pareiškėjui buvo suformuotas pasiūlymas automatiškai atnaujinti pensijų įmokų pervedimą. Pranešimas apie automatinį pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimą nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. sausio 13 d. per EGAS į pareiškėjo asmeninę paskyrą, taip pat 2022 m. balandžio 16 d. išsiųstas registruota pašto siunta (siunta RP008558767LT) pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie automatinį pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad norėdamas neatnaujinti pensijų įmokų pervedimo (stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime), iki einamųjų metų birželio 30 d. turi informuoti „Sodrą“, pateikdamas prašymą per EGAS arba atvykęs į bet kurį Fondo valdybos teritorinio skyriaus priimamąjį. Minėtame pranešime buvo nurodyta, kad iki 2022 m. birželio 30 d. nepateikus prašymo dėl dalyvavimo pensijų kaupime stabdymo, bus laikoma, kad pareiškėjas sutinka mokėti pensijų įmokas į pensijų fondą nuo 2022 m. liepos 1 d. Fondo valdyba padarė išvadą, kad apie automatinį pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą pareiškėjas buvo informuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat šiame sprendime nurodyta, kad Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, per EGAS siųsto pranešimo pareiškėjas neperskaitė, AB „Lietuvos paštas“ duomenimis, ši registruota pašto siunta pareiškėjui nebuvo įteikta. Tačiau nuo 2022 m. liepos mėnesio pareiškėjas gavo darbo užmokestį, iš kurio buvo išskaičiuojamos pensijų įmokos. Fondo valdyba padarė išvadą, kad apie tai, kad pareiškėjas dalyvauja pensijų kaupime, pastarasis sužinojo (turėjo sužinoti) 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo darbo užmokestį už 2022 m. liepos mėnesį, iš kurio buvo išskaičiuotos pensijų įmokos. Kadangi po darbo užmokesčio 2022 m. rugpjūčio mėnesį gavimo į Fondo valdybą pareiškėjas nesikreipė ir nepateikė jokių dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių prašymo sustabdyti pensijų įmokas negalėjo pateikti iki 2022 m. birželio 30 d., kuriais remdamasi Fondo valdyba galėtų priimti sprendimą dėl pensijų įmokų pervedimo į pensijų fondą stabdymo (Komisijos byla, b. l. 5-7, 32-34.
Pareiškėjas dėl Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimo 2023 m. gegužės 2 d. padavė skundą Komisijai, kuriuo prašė panaikinti Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą „Dėl pensijų įmokų pervedimo atnaujinimo“ ir įpareigoti Fondo valdybą sustabdyti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupimą (Komisijos byla, b. l. 1-11). Komisija 2023 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 21RE-403 (AG-335/04-2023) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino Fondo valdybos 2023 m. balandžio 19 d. sprendimą; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 68-75).
Komisija sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nei vienu iš Fondo valdybos nurodytų būdų pareiškėjas nebuvo informuotas dėl pensijų įmokų pervedimo atnaujinimo. Todėl Komisija Sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas neturėjo objektyvios galimybės pateikti atsakovei atsisakymo atnaujinti dalyvavimą pensijų kaupime (ar stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime). Komisija taip pat sprendė, kad informavimas bent vienu iš nurodytų būdų yra tikslinis ir asmuo realiai turi būti informuotas, atsakovei pateikiant tokius duomenis. Savaime ta aplinkybė, kad EGAS sistemoje išsiųstas pranešimas ar išsiųsta registruota siunta, nesant jokių objektyvių duomenų apie siuntos perskaitymą / įteikimą, negali būti vertinama, kad pareiškėjas buvo informuotas apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą, kaip nustatyta Apraše. Komisijos vertinimu, atsakovė turėjo nustatyti visumą reikšmingų aplinkybių ir, nesant objektyvių duomenų apie informavimą turėjo individualiai įvertinti pareiškėjo situaciją. Tokio vertinimo atsakovė neatliko. Pareiškėjas jokių kitų duomenų šiuo atveju ir negali pateikti, atsakovei šie duomenys yra žinomi. Komisija atsakovės argumentus, kad asmuo dirbo ir turėjo pareigą domėtis gaunamu darbo užmokesčio dydžiu, atmetė kaip teisiškai nereikšmingus, nes tokio pagrindo apie asmens informavimą teisės aktai nenustato.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas ir Aprašas.
Remiantis Aprašo 6 punktu, asmeniui skirtame pranešime turi būti pateikta Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Papildomai asmeniui pateikiama: „6.1. informacija apie tai, kad dalyvavimas pensijų kaupime negalės būti nutrauktas iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių arba asmeniui bus paskirta išankstinė senatvės pensija; 6.2. informacija apie tai, kad senatvės pensijos amžių sukakusiam (arba paskyrus išankstinę senatvės pensiją) dalyviui pensijų fonde sukauptos lėšos bus išmokamos Pensijų kaupimo įstatyme numatytais būdais; 6.3. informacija apie tai, kad asmens duomenys kaupimo bendrovei, kuriai asmuo atsitiktine tvarka bus priskirtas, bus perduodami tik siekiant įgyvendinti Pensijų kaupimo įstatymą ir tvarkomi, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais; 6.4. informacija apie interneto svetainę (svetaines), kurioje (kuriose) asmuo gali rasti visą išsamią informaciją, taip pat ir apie interneto svetainę, kurioje pateikta oficiali skaičiuoklė, suteikianti galimybę asmeniui įvertinti dalyvavimo pensijų kaupime pasekmes; 6.5. informacija apie VSDF valdybos ir pensijų kaupimo bendrovės, į kurią asmuo bus įtrauktas, telefonus ir elektroninio pašto adresus pasiteirauti“.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjui adresuotame Fondo valdybos pranešime (žinutėje) dėl pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimo, kuris išsiųstas pareiškėjui per EGAS 2022 m. sausio 13 d., nurodyta, kad pareiškėjo dalyvavimas pensijų kaupime, kurį pareiškėjas sustabdė, bus atnaujintas Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 2 punkto nustatyta tvarka toje pačioje kaupimo bendrovėje nuo 2022 m. liepos 1 d. Paaiškinta, kad, jeigu sutinka atnaujinti pensijų įmokų pervedimą, jokių veiksmų atlikti nereikia. Jeigu nesutinka ir nori toliau stabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, turi iki šių metų birželio 30 d. apie tai informuoti ,,Sodrą“ internetu, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, kai pateikus prašymą pareiškėjui bus atsiųsta žinutė apie prašymo priėmimą, arba atvykus į bet kurį ,,Sodros“ skyrių. Taip pat nurodyta, kad jeigu raštu nepraneš „Sodrai“ iki šių metų birželio 30 d., kad toliau stabdo dalyvavimą pensijų kaupime, nuo šių metų liepos 1 d. bus laikoma, kad sutinka pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas į pensijų fondą.
Ginčas byloje kilo dėl to, ar pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje iki 2022 m. birželio 30 d. neperskaitė per šią sistemą jam Fondo valdybos 2022 m. sausio 13 d.. išsiųsto pranešimo (žinutės) dėl pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimo, neperskaitė ir 2022 m. vasario 18 d. bei 2022 m. kovo 16 d. jam Fondo valdybos per EGAS siųstų priminimų apie artėjantį pensijų įmokų pervedimo atnaujinimą. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo įteiktas ir Fondo valdybos registruotu laišku (siunta RP008558767LT) pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2022 m. balandžio 16 d. siųstas pranešimas dėl pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimo, ir kuris buvo grąžintas Fondo valdybai. Šių aplinkybių Fondo valdyba neginčija, tačiau teigia, kad teisės aktai nenumato pareigos patikrinti, ar asmuo susipažino su jam pateikta informacija ir vien tik pranešimų išsiuntimas laikomas tinkamu informavimo pareigos atlikimu, suteikiančiu teisę atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 4 dalyje nustatyta pareiga Fondo valdybai ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 d. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, t. y. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, informuoti asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Atsakovės teiginius, kad vykdant šią pareigą svarbus tik paties pranešimo išsiuntimo faktas, paneigia Aprašo 5 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas, kuris aiškiai nurodo, kad jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Fondo valdyba jį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuoja per EGAS, jei ir šio pranešimo neperskaito – Fondo valdyba siunčia pranešimą registruotu laišku asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Iš Fondo valdybos pateiktų „Sodros taikomosios sistemos“ ekrano nuotraukų matyti, kad Fondo valdybos sistemoje fiksuojamas ne tik Fondo valdybos siunčiamų pranešimų faktas, bet ir faktas apie šių pranešimų perskaitymą. Sutiktina su atsakovės teiginiu, kad ji negali būti atsakinga už tai, ar asmuo perskaitė jam siųstą pranešimą ir / žinutę, tačiau Fondo valdyba yra atsakinga už tai, kad EGAS sistemoje užfiksuotų kada asmuo prisijungė prie savo asmeninės paskyros, kiek laiko paskyra naudojosi, kada atliko žinutės antraštės paspaudimo, kurio rezultate atveriamas žinutės turinys ir parodoma konkrečiam asmeniui svarbi informacija apie jo dalyvavimą pensijų kaupime, momentą ir tokiu būdu registruoti žinutės perskaitymo laiką ir pan. Teismas konstatuoja, kad šioje byloje Fondo valdyba tokių duomenų nepateikė. Fondo valdyba taip pat į bylą nepateikė ir dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėjui buvo įteiktas registruotas laiškas, kuriuo jam buvo siunčiamas 2022 m. balandžio 16 d. pranešimas dėl pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimo. Tik tuo atveju, jei Fondo valdyba būtų pateikusi duomenis, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo prisijungęs prie savo asmeninės EGAS paskyros, arba pateikusi dokumentą, patvirtinantį registruotos pašto siuntos RP008558767LT įteikimą, Fondo valdyba būtų laikoma tinkamai įvykdžiusi Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 4 ir 5.1.-5.2. punktuose numatytą asmens informavimo apie pensijų įmokų mokėjimo atnaujinimą pareigą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Aprašo 5.3. punktą, jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Fondo valdyba jį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuoja asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d. Fondo valdyba nepateikė duomenų, kad būtų pasinaudojusi šiuo teisės aktuose numatytu būdu informuoti pareiškėją apie pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimą. Teismas sutinka su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad pranešimo dėl pensijų kaupimo įmokų pervedimo atnaujinimo realus (faktinis) įteikimas ir yra esminė aplinkybė, kuri turi būti neginčytinai nustatyta. Nesant duomenų, kad pareiškėjas buvo informuotas Pensijų kaupimo įstatymo ir Aprašo nustatyta tvarka, darytina išvada, jog pareiškėjas nebuvo informuotas ir neturėjo galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime.
Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pagrindžiančius priežastis, dėl kurių jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Pensijų kaupimo įstatymas neįtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino atsisakyti pensijų kaupimo, nenustato svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas vertinti tokių priežasčių svarbą diskreciją suteikia Fondo valdybai. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarime byloje Nr. KT23-N2/2020 nurodyta, jog Fondo valdyba leidžia atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime esant pakankamai požymių, kad asmenys nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas).
Fondo valdybos argumentus dėl nepagrįstai ilgo pareiškėjo delsimo kreiptis su prašymu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nėra nustatytas joks terminas per kurį asmenys, negalėję iki 2022 m. birželio 30 d. pateikti atsisakymo dėl dalyvavimo pensijų kaupime, turėtų galimybę šia teise pasinaudoti. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodomomis sužinojimo apie nuskaitomas įmokas papildomam pensijų kaupimui aplinkybėmis. Juolab, kad pareiškėjo 2018 m. gruodžio 27 d. prašyme sustabdyti pensijų įmokų pervedimą nebuvo numatytas joks tokio sustabdymo galiojimo terminas. Pareiškėjas, 2018 m. gruodžio 27 d. pateikęs prašymą neterminuotai sustabdyti pensijų įmokų pervedimą ir Fondo valdybai nuo 2019 m. sausio 1 d. sustabdžius pensijų įmokų pervedimą, neturėjo pareigos nuolat tikrinti jam darbdavio pateikiamos informacijos susijusios su darbo užmokesčiu tikslu išsiaiškinti ar Fondo valdyba neatnaujino teisėtai ir pagrįstai sustabdyto pensijų įmokų pervedimo. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje ir Apraše Fondo valdybai nustatytą pareigą tinkamai ir laiku informuoti asmenis apie jų įtraukimą dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje ar tokio dalyvavimo atnaujinimą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus aptarto teisinio reguliavimo kontekste, daro išvadą, kad Fondo valdyba, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. kovo 17 d. prašymus ir priimdama administracinį sprendimą jo atžvilgiu, neveikė rūpestingai ir atidžiai, nenustatė visų ginčo klausimui reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Panaikinti Komisijos Sprendimo nėra teisinio pagrindo. Atsakovės skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.