- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2S-701-280/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- G. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-701-280/2011
teisėja Dalia Pranckienė teism. proc. Nr. 2-08-3-08719-2010-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolio S. R. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. R., D. S., Panevėžio apskrities VMI, VSDFV Panevėžio skyrius, AB „Panevėžio energija“, UAB „Aukštaitijos vandenys“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. S. prašė panaikinti antstolio S. R. 2010-12-01 patvarkymą, kuriuo paskelbtos įvykusiomis jam priklausančios ½ buto dalies varžytynės bei pirkėjos prašymu pratęstas terminas likusios sumos sumokėjimui. Nurodė, kad skolos kreditoriams, pagal kurias vykdomas išieškojimas, yra solidarios su kita skolininke D. S., kuriai taip pat priklauso kita ½ buto dalis. Tačiau į šį turtą išieškojimas nenukreipiamas, o siekiama išieškoti tik iš jo dalies. Kadangi skola solidari, turi būti išieškoma iš abiejų skolininkų, t.y. parduodant visą butą, o ne ½ jo dalį. Varžytinės yra įvykdytos tik dėl akių, nes varžytinėse užsiregistravusi V. S. yra D. S. sesuo, todėl varžytinės nebuvo objektyvios. Iki įvykstant varžytinėms pareiškėjas teismui buvo padavęs skundą dėl antstolio veiksmų, todėl antstolis privalėjo sustabdyti varžytines. Parduodamas butas yra vienintelis pareiškėjo būstas, todėl mano, kad kreditoriai neprieštarautų, kad skolą jis mokėtų dalimis ir neprašytų nukreipti išieškojimą į vienintelį būstą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad skolininkų G. S. ir D. S. solidari skola G. S. individualios įmonės kreditoriams yra: VSDFV Panevėžio skyriui 282,14 Lt, o Panevėžio apskrities VMI 13 368,74 Lt ir skola yra išieškoma iš D. S. darbo užmokesčio. Antstolis patvarkė tęsti išieškojimą iš D. S. darbo užmokesčio, o G. S. vardu registruotą ½ dalį buto įkainoti 37 000,00 Lt, G. S. nemokant skolos geruoju, nukreipti išieškojimą į G. S. vardu registruotą ½ dalį buto, pirmųjų varžytinių pradinę kainą nustatant 30 000 Lt. Kreditoriai reikalavo, kad skolinė prievolė taip pat būtų vykdoma ir iš kito skolininko – G. S. turto, todėl antstolis turėjo teisėtą pagrindą pradėti priverstinį išieškojimą iš G. S. priklausančios turto dalies. Antstolio S. R. 2010-10-22 patvarkymas skelbti G. S. turto – ½ dalies buto Žvaigždžių g. 8-30 Panevėžyje varžytines yra teisėtas. 2010-12-01 įvykusių varžytinių metu ½ dalis buto, priklausančio G. S. buvo parduota už 31 600 Lt D. S.. A. S. R. 2010-12-01 patvarkymu varžytynės paskelbtos įvykusiomis bei pirkėjos prašymu pratęstas terminas likusios sumos sumokėjimui. Asmenys, kurie tarpusavyje yra artimieji giminaičiai, turi teisę dalyvauti tose pačiose varžytinėse. Varžytinių dalyvės D. S. ir V. S. atitiko įstatymų reikalavimus. Nustatė, kad varžytinėse buvo maksimaliai patenkinti tiek išieškotojo, tiek skolininko G. S. interesai. Iš solidarios prievolės kilusi skola yra didesnė nei 7 000 Lt ir nėra CPK 663 str. 4 d. numatytų sąlygų, kurioms esant teismas gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtino skolininko ar jo šeimos nariams gyventi, todėl konstatavo, kad antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą ir paskelbdamas pareiškėjo turto varžytines įvykusiomis nepažeidė CPK nuostatų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu G. S. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį panaikinti bei panaikinti antstolio patvarkymą. Nurodo, kad apie varžytines nebuvo asmeniškai informuotas, nors tai numato CPK 706 str. 3 d. Pagrindinė skola, dėl ko yra vykdomas išieškojimas, yra solidari tiek D. S., tiek jam, tad išieškant skolą tik iš jo, pažeidžiamos jo teisės. Antstolis turėjo išieškoti skolą iš kilnojamojo turto ir nurašyti skolą nuo banko sąskaitų. Vykdyti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-02 ir 2010-07-13 įsakymus žinant, kad skolos susidarė už bendrai naudojamą butą, nebuvo pagrindo, todėl neteisėtai didinama jo skola. Esant nedidelei solidariai skolai, mažiau nei 14 000 Lt bei žinant, kad jau buvo sumokėjęs į antstolio sąskaitą 700 Lt sumą bei žinant, kad D. S. taip pat mokėjo už įsiskolinimą, nėra aišku, kokia skola buvo likusi neišieškota. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas nesigilino į faktą, jog solidarią skolą padalinus pusiau, nesusidarytų CPK 663 str. 3 d. numatyta suma ir nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą galima buvo išvengti. Teigia, jog yra išvaromas į gatvę ir iki šiol nėra gavęs jokių pinigų už parduotą turtą. Nesutinka su parduoto buto dalies kaina ir nurodo, kad jo vertė yra 55 000 Lt, nes tokia kaina nustatyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Varžytinės vyko tik dėl akių, nes D. S. pasiūlė tik 100 Lt didesnę sumą. Teigia, kad antstolis neinformavo jo dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo (CPK 681 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Aukštaitijos vandenys“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad G. S. tinkamai nevykdo sutartinį įsipareigojimų, nemoka einamojo mėnesio įmokų už pateiktą geriamą vandenį ir nuotekų tvarkymą bei įsiskolinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis 2010-12-01 patvarkymu, pripažino ½ buto dalies varžytynes įvykusiomis bei pirkėjos prašymu pratęsė terminą 28 600 Lt sumos sumokėjimui.
Atmestinas apelianto argumentas, jog jis apie varžytines nebuvo asmeniškai informuotas. CPK 706 str. 3 d. numato, kad apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad G. S. apie jo turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą buvo pranešta registruotu laišku, kuris jam buvo išsiųstas 2010 m. spalio 22 d., o įteiktas V. S. (vyk. byla Nr. 0102/08/02711 b.l.51). Pagal CPK 604 straipsnį procesiniai dokumentai, vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotu laišku, šio kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 706 straipsnio 3 dalis nenustato termino, prieš kiek laiko skolininkas turi būti informuotas apie varžytynių datą, todėl konstatuoja, kad antstolis, tinkamai informavo skolininką apie varžytynių laiką ir vietą. Be to, skolininkas, žinodamas, kad jo turtas bus parduodamas iš varžytynių, privalėjo pats domėtis vykdymo eiga, kaip nurodyta CPK 644 straipsnyje.
Atmestinas apelianto argumentas, jog varžytinės įvyko dėl akių, nes jose dalyvavo V. S., kuri yra skolininkės D. S. sesuo, ji pasiūlė tik 100 Lt didesnę sumą. CPK 713 str. 4 d. numato, kad parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų. Kadangi pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 30 000 Lt, V. S. pasiūlius 31 500 Lt, todėl pasiūlyta kaina atitiko CPK 713 str. 4 d. reikalavimus. D. S. pasiūlius 31 600 Lt, antstolis pagrįstai laikė turtą parduotu D. S., kuri varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą (CK 713 str. 5 d.). CPK 709 straipsnis numato, kad varžytynėse neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontorų darbuotojai ir šiame straipsnyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai. Šioje byloje V. S. nei D. S. neįeina į CPK 709 str. numatytų asmenų neturinčių teisės dalyvauti varžytinėse sąrašą.
CPK 716 str. 1 d. numato, kad visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą pirkėjas privalo sumokėti per penkias dienas nuo varžytynių pabaigos. D. S. pateikė antstoliui prašymą atidėti skirtumo tarp varžytynių kainos ir pradinio įnašo, t.y. 28 600 Lt, sumokėjimą. Antstolis, remdamasis CPK 716 str. 2 d. ir esant pirkėjo prašymui, gali pratęsti terminą visos sumos sumokėjimo terminą iki vieno mėnesio. Šia teisės norma antstoliui suteikiama diskrecijos teisė spręsti, ar pratęsti terminą pinigų sumos už varžytynėse įsigytą daiktą sumokėjimui. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, kad atidėjimo terminas ribojamas nedideliu laiko tarpu, t.y. vienu mėnesiu, prašymui nėra keliami griežti reikalavimai: nėra numatyta, kad prašymas turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais, jog asmuo tikrai šiuo metu negali visos sumos sumokėti, bet per atitinkamą laiką sumokėti galės; taip pat nėra numatyta, kad sprendžiant tokį klausimą antstolis turėtų atsižvelgti į skolininko nuomonę. O aplinkybė, kad D. S. yra sumokėjusi 10 procentų pradinės iš varžytynių parduodamo turto kainos, o neįvykdžiusi likusios piniginės prievolės, šią pinigų sumą prarastų, įrodo jos ketinimus sumokėti visą sumą už varžytynėse pirktą ginčo ½ buto dalį.
Byloje nustatyta, kad bendraskolė D. S. moka skolą, o G. S. skolos gera valia nedengia, o jei ir dengia, tai minimaliai, o skola priteista solidariai. Nebuvo jokio pagrindo atleisti G. S. nuo skolų mokėjimo, nenukreipiant jos išieškojimo iš jo turimo turto, kai skolą dengia kitas solidarus skolininkas iš savo turto.
Kiti apelianto argumentai atmestini, kadangi atskirojo skunde išdėstyti teisių pažeidimai nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi vykdomosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad varžytynėse dalyvavę asmenys įvykdė dalyvavimo varžytynėse sąlygas (CPK 710 str.), buvo laikomasi varžytynių vedimo tvarkos (CPK 713 str.), pirkėjai padidino pradinę turto pardavimo kainą, kaip reikalauja įstatymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nebuvo esminių pažeidimų, varžytynės buvo surengtos ir vyko laikantis varžytynių procedūrą nustatančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė G. S. skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.