Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2112-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-09
Bylos Nr.
1-2112-287/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30497-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Kaltinamasis
G. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2112-287/2019m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30497-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10. 5; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 9 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. G. 2019 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamosios sodybos kieme, žodinio konflikto metu, tyčia pargriovė ant žemės sugyventinę I. G., dėl ko ji griūdama susitrenkė kairės rankos dilbį, po to gulinčiai ant žemės I. G. spyrė penkis kartus į abi kojas, nukentėjusiajai atsistojus nuo žemės, tyčia kumščiu sudavė tris kartus jai į galvą ir du kartus į petį, taip nukentėjusiajai I. G. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. B. 2019 m. liepos 23 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2019 m. liepos 19 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad 2019 m. liepos 11 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas apie galimai naudotą fizinį smurtą T. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir I. G., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. I. G. nurodė, kad 2019 m. birželio pabaigoje, apie 18.00 val. tarp jos ir tuometinio sugyventinio G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), tuo pačiu adresu kilo konfliktas dėl buitinių reikalų, kurio metu G. G. prieš ją panaudojo smurtą. Pagalbos negalėjo išsikviesti, kadangi G. G. buvo atėmęs mobilaus ryšio telefoną, vėliau į medikus nesikreipė. Kažkur dvi savaitės prieš minėtą įvykį, G. G. supurtė mažametę savo ir I. G. dukrą T. G.. Kreipusis į gydymo įstaigą, medikai T. G. sužalojimų nenustatė. Iš 2019 m. liepos 22 d. specialistų išvadų matyti, kad I. G. ir T. G. kūne išorinių sužalojimo žymių nekonstatuota. Medžiagoje yra netiksliai nurodyta G. G. gyvenamoji vieta, susisiekus su juo telefonu, nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), darbdavio duotame name. Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad G. G. dirba V. S. individualioje įmonėje, susisiekus su pastaruoju telefonu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad toks asmuo pas jį dirba ir gyvena minėtu adresu. Prašo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos perdavimo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariatui, kadangi įvykio vieta ir įtariamojo gyvenamoji vieta yra Pakruojo rajone. (b. l. 14-16)

Kauno apygardos prokuratūros 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. IBPS-S-301385, iš kurio matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30497-19, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 174 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (2014 m. gruodžio 30 įsakymo Nr. I290 redakcija), perduotinas organizuoti ir kontroliuoti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai. (b. l. 17-23)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. liepos 11 d. raštu Nr. 4SD-3270, iš kurio matyti, kad 2019 m. liepos 9 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje gavo informaciją apie pranešimą dėl vaiko teisių pažeidimo. Nuvykus pas I. G., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini), vertinti T. G. grėsmės vaikui lygį, vaiko mama nurodė, kad vaiko tėvas G. G. birželio pabaigoje buvo supurtęs jų mažametę dukrą T. G. ir birželio pabaigoje sumušė I. G.. Prašo pagal savo kompetenciją ištirti, ar pateikta informacija yra teisinga ir jai pasitvirtinus imtis Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų veiksmų. (b. l. 24-28)

2019 m. liepos 19 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėja I. G. pateikė pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, kad 2019 birželio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, apie 18.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir tuometinio sugyventinio G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio tuo pačiu adresu, kilo konfliktas dėl buitinių reikalų, kurio metu G. G. parvertė ją ant žolės, ne mažiau dešimties kartų spyrė į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau penkis kartus kumščiu į įvairias kūno vietas, dėl ko juto fizinį skausmą, jai buvo sutrenkta ranka. Pagalbos negalėjo pasikviesti, kadangi G. G. buvo atėmęs telefoną. (b. l. 31-35)

2019 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. G 1856/2019(02), iš kurios matyti, kad I. G. kūne išorinių sužalojimų žymių nekonstatuotina. (b. l. 44)

2019 m. liepos 23 d. specialisto išvada Nr. G 1858/2019(02), iš kurios matyti, kad T. G. kūne išorinių sužalojimų žymių nekonstatuotina. (b. l. 48)

2019 m. rugsėjo 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 4SD-4206, iš kurio matyti, kad I. G. šeimai nuo 2019 m. liepos 11 d. yra teikiamos socialinės paslaugos. Šeimai yra pasiūlytos psichologo konsultacijos. G. G. įpareigotas apsilankyti priklausomybės ligų kabinete. Socialinė darbuotoja nurodė, kad ši šeima jos paslaugų nepriima, į namus neįsileidžia, į telefono skambučius neatsako. 2019 m. rugsėjo 16 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajone specialistai lankėsi I. G. ir G. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo švaru, tvarkinga, sudarytos sąlygos vaikui augti. (b. l. 51)

2019 m. spalio 15 d. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos (duomenys neskelbtini) raštu Nr. S-3340, iš kurio matyti, kad T. G., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo gimimo iki 2019 m. kovo 14 d. buvo prisirašiusi ir lankėsi VšĮ Kėdainių PSPC. Vėliau išvyko į Panevėžį ir ten gyveno iki 2019 m. liepos 10 d. 2019 m. liepos 10 d. lankėsi vaikų poliklinikoje profilaktiškai, mama skundų neturėjo. Mergaitė sverta, matuotas ūgis, įvertinta sveikatos būklė. Diagnozė – sveika. (b. l. 54)

2019 m. rugsėjo 24 d. nutarimu I. G. leista dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios T. G. atstovei pagal įstatymą. (b. l. 82-83)

Nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad 2019 birželio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, apie 18.00 val., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir tuometinio sugyventinio G. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio tuo pačiu adresu, kilo konfliktas dėl buitinių reikalų, kurio metu G. G. parvertė ją ant žolės, ne mažiau dešimties kartų spyrė į įvairias kūno vietas, sudavė ne mažiau penkis kartus kumščiu į įvairias kūno vietas, dėl ko juto fizinį skausmą, jai buvo sutrenkta ranka. Pagalbos negalėjo pasikviesti, kadangi G. G. buvo atėmęs telefoną. (b. l. 31-37)

Papildomais nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad apytiksliai dvi savaitės prieš minėtą įvykį jos sugyventinis G. G. supurtė jų dukrą T. G., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, medikai sužalojimų nenustatė. (b. l. 57-59)

Papildomais nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad 2019 m. birželio mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena ir negali pasakyti, tuometiniam sugyventiniui G. G., jų mažametei dukrai T. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), būnant adresu (duomenys neskelbtini), vienkiemyje, dukrai nenurimstant, būnant pas ją ant rankų ir verkiant, G. G. paprašė duoti mergaitę jam ir kad jis pastarąją nuramins. Tuomet jis paėmęs jų mažametę dukrą T. į rankas, paėmė ją už „pažastų“, pakėlęs savo akių lygyje, papurtė. Mergaitę G. papurtė keturis kartus. Smūgiai mergaitei suduoti nebuvo, taip pat ji nebuvo stumdoma. Mergaitė buvo nerami ir verkė todėl, kad prieš dvi dienas buvo paskiepyta. Ji visuomet po skiepų būna nerami, kartais karščiuoja. Po papurtymo mergaitė vis tiek nenurimo ir verkė toliau, verkimas buvo jau kaip po išgąsčio. Po tokio G. G. poelgio ji iš karto paėmė mergaitę pas save ir ji išėjo į lauką, kur ji vežimėlyje nurimo ir užmigo. Po šio papurtymo mergaitė buvo nerami, nemiegodavo naktimis, drebėdavo rankos, miegodama krūpčiodavo, inkšdavo. Tai truko mėnesį laiko. Paklausus G., kodėl jis taip pasielgė, jis jai atsakė, kad jį nervina mergaitės pastovus verkimas. Tai buvo pirmas kartas, kai jis supurtė mergaitę. Po to, jis dar vieną kartą supurtė mergaitę paėmęs į rankas. Tai nutiko joms būnant aukščiau minėtu adresu birželio pabaigoje, dieną prieš įvykį, kurio metu jis prieš ją naudojo fizinį smurtą ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Pakruojo rajono policijos komisariate. Papurtymo metu, mano, kad mergaitei buvo sukeltas fizinis skausmas, bei liko liekamieji reiškiniai, kuriuos įvardino jau aukščiau. Mergaitė į gydymo įstaigą buvo pristatyta, tik jai atvykus į Kėdainius, tai buvo liepos mėn. pradžioje. Mergaitę į gydymo įstaigą pristatyti, kad ją apžiūrėtų medikai, liepė Kėdainių socialinė darbuotoja, kuriai pasakė apie mergaitės buvusius supurtymus. Mergaitė buvo pristatyta į Kėdainių Pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų polikliniką, pas gydytoją Vaitkevičienę. Lankantis pas vaikų gydytoją, jai pasakė, kad mergaitė nerami, nemiega naktimis, dreba rankos, miegodama krūpčioja, inkščia, ir tai nutiko po jos supurtymo. Tuomet gydytoja parašė siuntimą atlikti mergaitei tyrimus, kokius, neatsimena ir negali pasakyti. Taip pat gydytojos ji buvo apžiūrėta, apžiūros metu jokių sužalojimų jai nebuvo nustatyta, nei kraujosruvų, nei nubrozdinimų ar pan. T. G. medikė išrašė raminamųjų vaistų. Po raminamųjų vaistų gėrimo mergaitė jaučiasi daug geriau, miega ramiai, rankos nedreba ir pan. Kada mergaitės tėvas G. G. ją supurtydavo niekas nematė, nes jos gyveno vienkiemyje ir aplinkui jokių kaimynų nebuvo. Dėl mergaitės supurtymo du kartus ji nesikreipė nei į policiją, nei į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, kadangi iš jos G. buvo atėmęs mobiliojo ryšio telefoną ir ji niekam negalėjo paskambinti. Tik vieną kartą jai pavyko paimti savo telefoną bei paskambinti savo mamai, kad ji atvažiuotų pasiimti jos iš Pakruojo rajono, kadangi sugyventinis smurtavo ir prieš ją ir prieš jų mažametį vaiką. Gali patvirtinti, kad 2019 m. birželio mėn. pradžioje, su sugyventiniu ir jų bendra dukra gyveno (duomenys neskelbtini) Kada kvietė policijos pareigūnus dėl savo sumušimo suklydo sakydama adresą, kad tai (duomenys neskelbtini), nes nelabai tiksliai žinojo rajono. 2019 m. birželio mėn., konfliktas tarp jos ir sugyventinio G. G. įvyko lauke. Jis įvyko dėl to, kad ji nenuvežė vieno daikto jo darbdaviui, t. y. ūkininkui, pas kurį jis dirba. G. G. jai pakišo koją iš nugaros pusės ir ji pargriuvo ant žolės. Ant žolės pargriuvo ant dešinio šono bei griūdama susitrenkė kairės rankos dilbį, dėl to juto fizinį skausmą. Gulėjo ant dešinio šono bei bandė keltis, bet G. jai neleido ir dešine koja jai spyrė penkis kartus į abejas kojas. Kiek tiksliai smūgių ir į kurią koją buvo jai spirta, neatsimena ir negali pasakyti, neskaičiavo. Spyriai dešine koja į kojas buvo labai stiprūs, juto stiprų fizinį skausmą, nuo spyrių buvo likusios kraujosruvos ant abiejų kojų. Po to, spėjo atsistoti. Kuomet atsistojo, gavo penkis smūgius iš kumščio, smūgiai buvo suduoti su dešinės rankos G. kumščiu. Du smūgiai buvo suduoti į galvos dešinės pusės smilkinio sritį, vienas smūgis buvo suduotas už ausies dešinės pusės, dar du smūgiai buvo suduoti į dešinės rankos petį. Smūgiai, suduoti G. G. kumščiu, buvo stiprūs, jų metu juto stiprų fizinį skausmą. Po smūgio už ausies liko patinimas, o petyje liko viena kraujosruva. Dėl šių sužalojimų į gydymo įstaigą nesikreipė, nes nežinojo, nei kur važiuoti, nei su kuo. Jos ir sugyventinio konflikto niekas nematė, nes, kaip jau sakė, gyveno vienkiemyje ir aplinkui kaimynų nebuvo. Artimiausia gyvenvietė yra už 2 kilometrų. Tai buvo pirmas sugyventinio smurto atvejis prieš ją. Iki tol jis prieš ją nesmurtavo joms gyvenat Kėdainiuose. Ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos. Dėl šio konflikto metu patirto smurto G. G. atsiprašė, sakė, kad pasikeis, tačiau nepasikeitė, nes 2019-09-18 jis vėl smurtavo prieš ją, jiems kartu gyvenant Kėdainiuose. Dėl šio įvykio taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir 2019-09-26 bus teismo posėdis. Byla tiriama pagreitinto proceso tvarka. Šio tyrimo apklausos metu nurodė, kad nenori taikytis dabar jau su buvusiu sugyventiniu G. G.. Dėl šio įvykio, t. y. smurto jos atžvilgiu, ji su G. G. taikytųsi, bet tik dėl to, kad turi bendrą vaiką. Su juo gyventi kartu negalvoja. (b. l. 75-79)

Liudytojo V. S. parodymais, kad G. G. pažįsta kaip buvusį darbuotoją. Savo ūkyje jį buvo įdarbinęs laikinai bandomajam laikotarpiui, tai yra 3 mėnesiams. Jis pas jį dirbo pagalbinio darbuotojo pareigose. Kada tiksliai G. G. pradėjo dirbti, nepamena, bet darbo terminas baigėsi 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir G. G. išvyko, nebedirbo pas jį. Jis nieko nesakęs išvyko. Kol jis dirbo ūkyje, jis kurį laiką gyveno pas savo brolį V. V., Panevėžio mieste. Jis ten gyveno su savo šeima, tai yra su sugyventine ir dukra, kurių vardų ir pavardžių nežino. Bet G. G. broliui V. netiko, kad pas jį gyvena G. su šeima, todėl pradėjo jam ieškoti buto gyventi ir paprašė, kad leistų gyventi G. G. su šeima name, adresu (duomenys neskelbtini). Tas namas yra 4 butų. Visi negyvenami. Tai viename iš tų butų ir apsigyveno G. su šeima. Tame bute gyveno apie 1 mėnesį laiko. Šiame kaime daugiau gyventojų nėra, yra tik tuščios sodybos. Pats šiame kaime negyvena, gyvena Panevėžio rajone, bet (duomenys neskelbtini) yra jam priklausančių dirbamų žemių. Kartais į (duomenys neskelbtini) atvyksta, nes laiko bites tame kaime ir dirba žemę. Jis pats, kai ten atvykdavo, nei karto nematė, kad G. skriaustų fiziškai savo sugyventinę ir mergaitę. Su G. sugyventine pakalbėdavo, bet ji niekada jam nesiskundė, kad ją G. ir dukrą būtų skriaudęs, tai yra mušęs ar spyręs. Ant G. sugyventinės matomų kūno vietų nebuvo matęs jokių sužalojimų ar mėlynių. Jų dukra buvo mažutė, gal pusės metų amžiaus. Kol G. dirbo pas jį, jis buvo užsiminęs, kad buvo davęs į galvą sugyventinei. Bet kada jis tiksliai sudavė į galvą sugyventinei, ar iš tikro sudavė bei kuo ir kur gyvendamas, nežino, nes G. jam apie tai nieko daugiau neužsiminė, o pats neklausė ir nesidomėjo. Sugyventinė su G. jo name pagyveno gal apie 3 savaites, paskui ji nuo jo pabėgo. G. jam sakėsi, kad pats nesuprato, kodėl nuo jo pabėgo sugyventinė, jam buvo šokas. Ar galėjo jis sugyventinę sumušti ir dėl to ji pabėgo, nežino, nematė ir G. apie tai nepasakojo. Apie G. gali pasakyti, kad jis jam ūkyje pagelbėjo, tik pas jį trūko socialinių įgūdžių bei supratimo kaip su pinigais elgtis, nes kiek žino, jis augęs yra asocialioje šeimoje. (b. l. 86-89)

Liudytojos D. G. parodymais, kad I. G. yra jos dukra. 2019 m. birželio mėnesį dukra I. G. kartu su savo dukra T. G. ir sugyventiniu G. G. gyveno Pakruojo rajone, tikslaus adreso nežino. Šiuo metu dukra su anūke gyvena pas jos motina V. S., adresu (duomenys neskelbtini). Dukra su G. G. susitaikė, bendrauja kaip pora, santykiai pas juos dabar yra geri, tačiau jie kartu negyvena, tik susitinka. Kai dukra gyveno kartu su G. G. apie tai, kad ją G. muša, žinojo. Dukra 2019 m. birželio mėnesį, tikslios datos ir laiko nepamena, paskambino ir pasakojo, kad ją G. mušė ir prašė jos pagalbos, kad ją pasiimtų. Dukra sakė, kad G. tuose namuose, kur jie gyveno jai užlaužė ranką. Dukrą su anūke parsivežė į Kėdainius pas savo motiną. Bevažiuojant dukra pasakojo, kad ją prieš tai dieną G. G. jų namo kieme buvo parvertęs ant žemės ir spardė. Kiek kartų spyrė, nepasakojo. Dukra taip pat pasakojo, kad G. paėmęs iš lauke buvusio vežimėlio T. G., ją papurtė. Dėl ko G. taip elgėsi, dukra nežino ir nesakė, sakė, kad jis buvo išgėręs alkoholio. Tuose namuose, kur jie gyveno, Pakruojo rajone anksčiau nėra buvusi, tik buvo, kai atvažiavo pasiimti dukters su anūke. Kai dukrą pasiėmė, matė, kad jos dešinė ranka yra ištinusi, sakė, kad jai ją skauda. Į medicinos įstaigą nesikreipė. Ant anūkės T. G. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Kai I. parsivežė į Kėdainius, ji po kelių dienų anūkę vežė į Kėdainių ligoninę pas vaikų gydytoją, jokių sužalojimų jai nenustatė. Su G. G. apie smurtavimą šeimoje nekalbėjo. Tai buvo pirmas toks smurto atvejis dukters I. G. ir T. G. atžvilgiu. Anksčiau I. G. į policiją nesikreipė. (b. l. 97-100)

2019 m. spalio 29 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad iš surinktų duomenų: D. G. parodymų, kad nėra mačiusi sužalojimo žymių ant anūkės T. G. kūno, specialisto išvados Nr. G 1858/2019(02), kurioje užfiksuota, kad T. G. kūne sužalojimų nėra, taip pat 2019 m. spalio 15 d/ VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos (duomenys neskelbtini) rašto, kad 2019 m. liepos 10 d. T. G. lankėsi vaikų poliklinikoje profilaktiškai, mama skundų neturėjo, diagnozė – sveika, darytina išvada, kad mažametė T. G. nebuvo sužalota. Nors I. G. ir nurodė, kad G. G. supurtė mažametę T. G., tačiau iš surinktų duomenų negalima pagrįstai teigti, kad tokiais veiksmais jis sukėlė fizinį skausmą. Nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarinių, darytina išvada, kad nepadaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamasis procesas negalimas, ikiteisminis tyrimas nepradedamas. (b. l. 109-115)

Įtariamojo G. G. parodymais, kad įtarimo esmę supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. Apklausos metu gynėjas jam nereikalingas. Nėra registruotas psichiatrinio ar narkologinio kabineto įskaitose. Galvos traumų nėra turėjęs. 2019 m., birželio mėnesį, tikslios datos pasakyti negali, apie 13.00 val., tarp jo ir sugyventinės I. G., sodybos kieme kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, jau neatsimena, tačiau konflikto metu nesusivaldė ir pargriovė I. ant žemės, po to gulinčiai jai įspyrė į abi kojas, kiek tiksliai kartų jai įspyrė, neatsimena, bet galėjo būti ir penki kartai, o kai I. atsistojo nuo žemės, jai kumščiu sudavė tris kartus į galvą ir du kartus į petį. Viskas buvo taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Kieme žmonių nebuvo. Jų dukra T. tuo metu vežimėlyje miegojo. Po konflikto, iš karto išvažiavo į Kėdainius, o I. pasiliko sodyboje. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Po konflikto su I. susisiekęs nebuvo, su ja nebendravo, šiuo meta jie kartu negyvena. (b. l. 154-156)

Kaltinamojo G. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. G..

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas (b. l. 159-162), kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. G. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį G. G. siūlė nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš dalies sudedant, ir paskirti G. G. galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis G. G. vieną kartą teistas (b. l. 123-125, 126-129), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 130-134), dirba (b. l. 135), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 138). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. G. atžvilgiu bus pasiekti, paskiriant už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 6 dalis, 72² straipsnis).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir G. G. paskirtina galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. G. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2019 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti G. G. galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Razumienė