Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. K. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisves atemimu vieneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. birželio 10 d., apie 23.00 val., Ciužakampiu kaime, Gerviškiu seniunijoje, Šalcininku rajono savivaldybeje, O. R. namuose, budamas apsvaiges nuo alkoholio (1,94 promiles etilo alkoholio), kilus buitiniam konfliktui, du kartus dure peiliu P. L. i krutines sriti, padarydamas pastarajam kiaurymine durtine-pjautine žaizda krutines kaireje puseje priekiniame paviršiuje, pjautine žaizda kairiame žaste, del ko buvo sunkiai sutrikdyta P. L. sveikata.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendi, baudžiamaja byla nutraukti, kadangi veika jis padare butinosios ginties salygomis, arba jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ir paskirti bausme, nesusijusia su laisves atemimu.

Apeliantas teigia, kad viso proceso metu jis nuosekliai ir vienodai nurode ivykio aplinkybes, t. y. aiškino, jog P. L. kitu asmenu akivaizdoje ji ižeidinejo, trenke buteliu per galva ir po suduoto smugio staigiai, iš už nugaros apjuoses kakla, pradejo smaugti. Butent del tokiu P. L. veiksmu nuteistasis prarado orientacija, pradejo dusti, todel tam, kad apsigintu, užciuope ant spinteles gulejusi peili ir smoge nukentejusiajam.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas demesys, kad P. L. ir A. Z. parodymai yra prieštaringi. A. Z. apie joki konflikta, kuris butu kiles tarp jo ir apelianto neminejo. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis nevartojo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad alkoholi vartojo liudytojai ir nukentejusysis.

A. K. mano, kad pirmosios instancijos teismas, ivertines visas byloje esancias aplinkybes, turejo pripažinti, jog P. L. buvo sužalotas esant butinosios ginties salygoms. P. L., budamas apsvaiges nuo alkoholio, aktyviais veiksmais kesinosi i apelianto sveikata. Pavojingas kesinimasis egzistavo tikroveje, o ne tik nuteistojo vaizduoteje. Todel nuteistasis turejo teise i butinaja ginti nuo realaus ir tuo paciu akivaizdaus kesinimosi i sveikata, kadangi kesinimasis jau buvo pradetas. Skunde pažymima, kad iš byloje nustatytu aplinkybiu darytina išvada, jog butinosios ginties ribos nebuvo peržengtos.

A. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausme, turejo atsižvelgti i tai, kad nusikalstamos veikos padarymui dideles itakos turejo provokuojantis nukentejusiojo elgesys. Apelianto nuomone, byloje yra negincytinai nustatyta, kad P. L. ji ižeidinejo, tai patvirtina ir pats nukentejusysis, vartojo smurta jo atžvilgiu. Toks nukentejusiojo elgesys laikytinas provokuojanciu. Be to, atkreipiamas demesys ir i tai, kad nukentejusysis buvo neblaivus.

Nuteistasis prašo atsižvelgti ir i tai, kad jis anksciau neteistas, išankstines tycios nusikaltimo padaryti neturejo, del jo veiksmu sunkiu padariniu neatsirado, padaryta žala nukentejusiajam atlygino, su juo susitaike, dirba, išlaiko vaika. Mano, kad paskirtoji bausme prieštarauja teisingumo principui.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti.

Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš nukentejusiojo P. L. parodymu, duotu pirmosios instancijos teisme matyti, kad konfliktas tarp jo ir A. K. kilo del, liudytojo nuomone, netinkamo nuteistojo elgesio su O. B.. Iš pradžiu buvo apsižodžiavimas, o veliau kilo muštynes, t. y. nukentejusysis sudave nuteistajam buteliu per galva ir užspaude kakla ranka, o pastarasis du kartus nukentejusiajam dure peiliu (b. l. 74-75). Šiais nukentejusiojo parodymais teismas tiki, kadangi jie atitinka byloje surinktus irodymus.

Nukentejusysis pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad dar iki konflikto, kilusio tarp jo ir nuteistojo, nuteitasis mušesi su A. Z., o nukentejusysis, bandant juos išskirti, nuteistojo buvo pastumtas. Tokiu nukentejusiojo parodymu nepatvirtina byloje esantys irodymai, todel teismas jais nesivadovauja. Liudytojas A. Z. nurode, kad jis užstojo O. B., taciau jokio fizinio kontakto su nuteistuoju nebuvo (b. l. 79). Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teige, jog A. K. pykosi su O. B., i ju pokalbi isiterpe P. L., kuris apsižodžiavo su nuteistuoju, o veliau tarp šiu dvieju asmenu kilo muštynes (b. l. 24). Taigi, darytina išvada, jog muštyniu ar susistumdymo tarp A. Z. ir apelianto nebuvo, taip pat apeliantas negalejo pastumti nukentejusiojo.

Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme nurode, kad jam konfliktuojant su O. B., P. L. pastaraja bande ginti žodžiais. Tada kilo žodinis konfliktas tarp jo ir nukentejusiojo, bei po to nukentejusysis jam sudave buteliu per galva ir pradejo kaires rankos alkune smaugti. Tada nuteistasis sugriebe peili ir smoge juo P. L. i krutines sriti (b. l. 73-74).

Aplinkybe, jog nuteistasis nukentejusiojo atžvilgiu smurto iki smugiu peiliu sudavimo nevartojo, iš dalies patvirtina specialisto išvada Nr. G 5949/07 (01), kurioje nurodoma, kad P. L. rankose savigynos žymiu nekonstatuota (b. l. 19).

Iš aptartu irodymu darytina išvada, kad A. K. besibarant su O. B., i ju barni isikišo A. Z., kuris bande žodžiais nuraminti nuteistaji. To padaryti nepavykus, jis išejo i kita kambari. O. B. bande ginti ir P. L., tada tarp jo ir nuteistojo kilo žodinis konfliktas, kurio pasekoje nukentejusysis sudave nuteistajam buteliu per galva, paskui spaude jo kakla ranka, o nuteistasis du kartus smoge peiliu nukentejusiajam i krutine.

Aplinkybe, kad ivykio vietos apžiuros metu nebuvo užfiksuotos butelio, su kuriuo buvo suduotas smugis, šukes, nepaneigia nuteistojo bei nukentejusiojo teiginiu, kad toks smugis buvo suduotas. Cia atkreiptinas demesys i tai, kad iš ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, jog ivykio vietoje buvo rastos indu šukes (b. l. 7-9). Be to, liudytojas A. Z., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 22), parode, kad A. K. ir P. L. pradejus muštis, P. L., atrodo, lekšte trenke kaltinamajam per galva. Vertinant aplinkybe, kad ivykio vietoje buvo rastos indu šukes su tuo, kad visi ivykyje dalyvave asmenys buvo neblaivus, teigtina, kad duodami parodymus jie galejo sažiningai klysti ir nurodyti ne tikraji užpuolimo iranki. Kita vertus, butelio šukiu, atliekant ivykio vietos apžiura, galejo jau ir nebuti. Bet kokiu atveju byloje yra negincytinai nustatyta, jog nuteistajam buvo suduotas smugis i galva. Pažymetina, kad iš A. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad pristacius nuteitaji i policijos komisariata, buvo iškviesta greitoji pagalba. Apžiuros metu buvo nurodyta, kad A. K. butina siuti galva. Iš to paties pranešimo matyti, kad A. Z. tyrejai nurode, jog konflikta pirmas pradejo P. L. (b. l. 2).

Kolegija yra isitikinusi, kad butent nukentejusysis P. L. pirmasis atliko neteisetus smurtinius veiksmus. Jo veiksmai buvo aktyvus (sudavimas buteliu per galva bei kaklo spaudimas), akivaizdžiai pavojingi, jais buvo kesinamasi i nuteistojo sveikata, todel A. K. turejo teise gintis. Apeliantas gynesi nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kesinimosi, taciau, kolegijos nuomone, jo gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo, t. y. A. K. perženge butinosios ginties ribas.

Pažymetina, kad del kilusio konflikto iš esmes buvo kaltos abi puses, nei viena iš konfliktuojanciu pusiu nebuvo aiškiai fiziškai pranašesne, nuteistais nebuvo užpultas netiketai, gynybinius veiksmus atliko nukentejusiajam jau nenaudojant jokio užpuolimo irankio, peiliu nukentejusiajam i krutine sudave net du kartus. Visos paminetos aplinkybes leidžia manyti, kad nuteistasis, gindamasis panaudojo aiškiai neadekvacias užpuolimui atremti priemones.

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad nukentejusysis pirmosios instancijos teisme yra parodes, jog prispaudes nuteistojo kakla, jis pasake „daugiau Tolik su tavimi nesimušiu“ ir tik tada nuteistasis smoge jam peiliu i krutine. Aiškino, jog apelianta pridusino tik truputi, kontroliavo, tai padare, kad jis netriukšmautu. Tokie nukentejusiojo parodymai leistu teigti, kad nuteistasis sužalojo nukentejusiji jau pasibaigus pavojingam kesinimuisi. Taciau, kolegijos nuomone, atsižvelgus i tai, kad P. L. ivykio metu buvo apsvaiges nuo alkoholio, ikiteisminio tyrimo metu tokiu aplinkybiu jis nera nurodes, be to, del apsvaigimo galejo netinkamai ivertinti naudojama jega, spaudžiant nuteistojo kakla, šie nukentejusiojo parodymai kelia abejoniu ju patikimumu. Šiais P. L. teiginiais abejoti vercia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis aiškino, jog visu ivykio aplinkybiu detaliai neatsimena (b. l. 10, 12), taciau pirmosios instancijos teisme jis nurodo butent ivykio detales.

Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteistojo atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltima jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui. Liudytojas A. Z. pirmosios instancijos teisme parode, kad nuteistasis ivykio metu buvo neblaivus. Pats nuteistasis teige, kad prieš ivyki vartojo alkoholinius gerimus, o kai buna neblaivus greitai isiplieskia (b. l. 74). Be to, byloje yra asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad 2007 m. birželio 11 d. A. K. kraujyje buvo 1.94 promiles alkoholio (b. l. 28).

P. L. pirmosios instancijos teisme nurode, kad nuteistasis jam žala atlygino, jis A. K. pretenziju neturi, pastarasis nukentejusiojo atsipraše (b. l. 84). Taigi, teigtina, jog A. K. nusikaltimu padaryta žala atlygino. Nusikaltima jis padare peržengdamas butinosios ginties ribas. Be to, prisipažino bei galisi padares nusikaltima. Todel yra visos salygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatas. Kolegija, ivertinusi visas bylos aplinkybes, atsižvelgdama i nuteistojo asmenybe (anksciau neteistas, nevenge atsakomybes už savo veiksmus, atsipraše nukentejusiojo, atlygino žala, dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, išlaiko mažameti vaika, baustas administracine tvarka), jo atsakomybe lengvinancias bei sunkincia aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, mano, kad sankcijoje už jo padaryta veika numatytos laisves atemimo bausmes paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todel jo atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p. nuostatos ir jam skirtina švelnesne bausmes rušis, negu numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje (Lietuvos Respublikos BK 62 str. 3 d. 3 p.), paskiriant laisves apribojima bei nustatant maksimalu jo termina (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Šalcininku rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 3 d. nuosprendi pakeisti.

A. K. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. perkvalifikuoti i Lietuvos Respublikos BK 28 str. 3 d. 135 str. 1 d. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 5 p., paskirti laisves apribojimo bausme dvejiems metams, ipareigojant šešis menesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos buti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusije su darbu bei per visa laisves apribojimo laika testi darba.

Bausmes laika skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo – 2008 m. gegužes 13 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p.p., i bausmes laika iskaityti atliktos laisves atemimo bausmes laika nuo 2008 m. kovo 3 d. iki 2008 m. gegužes 13 d. (72 dienas), kas atitinka keturis menesius dvidešimt keturias laisves apribojimo dienas ir šia dalimi sumažinti laisves apribojimo bausmes laika.

Likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Paleisti A. K. teismo posedžiu saleje, paskelbus nuosprendi.