- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-29
- Bylos Nr.
- TS-25-486/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Nuteistasis
- A. Š.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Š. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2020-03-25 nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam A. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2016 m. gruodžio 19 d. buvo nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir jam skirta subendrinta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 8 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2017 m. lapkričio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, subendrinus ją su ankstesniu nuosprendžiu jam skirta galutinė, 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2018 metų gegužės 29 d. jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam skirta subendrinta 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2018 m. rugsėjo 21 d. jis buvo nuteistas pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį ir jam skirta 39 parų arešto bausmė. Subendrinus visas ankstesnes paskirtas bausmės 2018 m. gruodžio 3 d. jam buvo skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė bei 8 MGL dydžio bauda. Bausmės pradžia 2018 m. sausio 9 d. Bausmės pabaiga 2021 m. sausio 6 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas nuteistojo A. Š. skundas dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis nurodo, kad atsižvelgiant į savo amžių jis peržiūrėjo savo prioritetus, bei nori tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Paaiškino, kad turi galiojančią nuobaudą dėl to, jog nepranešė įkalinimo įstaigai dėl darbdavio pakeitimo, o jį jis pakeitė dėl to, kad gautų didesnį darbo užmokestį. Be to, pareiškėjas akcentavo, kad nutarimo priėmimo dieną nuobaudos galiojimas buvo pasibaigęs, todėl mano, kad šiuo aspektu netaikyti lygtinio paleidimo yra neobjektyvu bei neteisėta. Pareiškėjas nurodo ir tai, kad šiuo metu dirba, todėl priešingai nei nurodoma nutarime, jis dengia civilinį ieškinį išskaitomis iš atlyginimo. Pabrėžia, kad jis dalyvavo ir dalyvauja socialinėje reabilitacijos programoje. Prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. kovo 25 d. nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam A. Š. be intensyvios priežiūros taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju, teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, svarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. Š.yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 bausmės), kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos yra individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Bylos duomenimis, nuteistasis A. Š.Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pristatomas 1 kartą. Pirmą nusikaltimą padarė būdamas 16 metų, yra teistas anksčiau 8 kartus, šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė - 66 balai. Vertinant jo elgesį susijusių su padarytais nusikaltimais, akcentuotina, kad teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino visiškai. Nuteistajam net tris kartus taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau sąlygas pažeidė, viena kartą buvo taikyta amnestija. Nuo 2019 m. lapkričio 18 d. tolesniam bausmės atlikimui perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukėlės namus.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Susipažinus su nuteistojo asmens byla teismas teigiamai vertina tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus skatintas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, palankiai vertintina ir tai, kad nuteistasis turi darbą, šiuo metu dirba vadybininku. Tačiau pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis teistas net aštuonis kartus, be to jau buvo paleistas lygtinai, bet teismo pasitikėjimo nepateisino, pažeidė sąlygas. Išanalizavęs teismui pateiktą medžiagą, teismas linkęs pritarti Komisijos nutarimo išvadoms, kad atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusižengimo riziką, ankstesnį teistumą, įžvalgų apie problemines sritis stoką, vis dar dideles finansines skolas, teismas negali sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos, bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
Nors nuteistasis savo skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sąlygas numatytas individualiame plane, nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. Š. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pažymima ir tai, kad šiuo metu A. Š. lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų bei teisių gynimu. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad nuteistasis mano nesant pagrindui ir lygtinai jį paleidus taikyti intensyvią priežiūrą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisija 2020 m. kovo 25 d. nutarimu atmesdama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Nuteistojo A. Š., gim.(duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 25 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos namų nuteistajam A. Š., netenkinti.
Nutartis per 7 (septynis) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo nuteistajam dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.