Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-07-03 · Administracinė byla Nr. AS-261-435-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-03
Bylos Nr.
AS-261-435-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos vyriausiojo, Klaipėdos
Atsakovas
Neringos miesto savivaldybei, Neringos savivaldybės tarybai
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-261-435/2009Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. liepos 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovėms Neringos miesto savivaldybei ir Neringos savivaldybės tarybai dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartimi priimtas teisme nagrinėti pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymas panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 150 „Dėl sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ bei pripažinti negaliojančia 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 09 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su R. S..

Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūroje iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauti duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, detaliojo plano patvirtinimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas mano, kad yra pažeistas viešasis interesas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta valstybės pareiga rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga. KNNP įsteigtas 1991 m. balandžio 23 d. siekiant išsaugoti Lietuvos žmonėms ir būsimoms kartoms vertingiausius Lietuvos kraštovaizdžio kompleksus bei etnokultūrinį paveldą, 2000 metais Kuršių nerija įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Žemesnės instancijos teismas

Prašymuose nurodoma, jog pranešimas apie tai, kad 2002 m. rugsėjo 16 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 150 patvirtintas teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini) Nidos gyv., Neringoje, detalusis planas galimai neteisėtas, Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2006 m. rugsėjo 11 d., į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prokuroras su ieškiniu kreipėsi 2006 m. spalio 11 d. 2008 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi civilinė byla nutraukta, nurodant, jog toks bylos užbaigimas neturi užkirsti kelio suinteresuotam asmeniui pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme. Kadangi prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimai buvo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, o bylos nagrinėjimo metu civilinė byla nutraukta, manoma, jog pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, prašymo administraciniam teismui negalėjo paduoti, todėl terminas kreiptis į administracinį teismą nėra praleistas.

Atsiliepimas

Atsakovės Neringos miesto savivaldybė ir Neringos savivaldybės taryba su prašymu nesutiko. Atsiliepimuose (t. I, b.l. 62-64 ir 224-227) nurodė, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras prašymą padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir yra nepagrįstas. Paaiškino, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras nepateikė duomenų, kad viešumo reikalavimai priimant ginčijamus administracinius aktus būtų pažeisti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimuose nurodė, kad pritaria pareiškėjo pozicijai dėl prašyme nurodyto administracinio akto ir sandorio panaikinimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pareiškėjo prašymo reikalavimus palaikė ir prašė juos patenkinti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime (t. I, b.l. 217) nurodė, jog su pareiškėjo prašymo reikalavimais sutinka, nes KNNP įsteigtas siekiant išsaugoti savitą kultūros ir gamtos paveldą, be to, visa KNNP žemė išimtinai priklauso valstybei, t. y. visiems LR piliečiams ir todėl privalu itin preciziškai vadovautis imperatyviomis teisės normomis, reglamentuojančiomis statybinę ir kitokią ūkinę veiklą šioje UNESCO paveldo teritorijoje.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Urbo slėnis“ atsiliepime (t. I, b.l. 75-81) nurodoma, jog Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras yra netinkamas pareiškėjas byloje, nes prašyme nenurodytas įstatymas, suteikiantis teisę prokurorui ginti valstybės ir visuomenės interesą apsaugoti savo nacionalines kultūrines vertybes.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymą nutraukė.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad 2006 m. spalio 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-275-512/08, t.I, b.l. 3-9), prašydamas pripažinti negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ bei pripažinti negaliojančia 2002 m. rugsėjo 16 d. sutartį Nr. 09 „Dėl infrastruktūros plėtojimo“, sudarytą Neringos savivaldybės su R. S..

Žemesnės instancijos teismas

Iš administracinėje byloje esančios 2008 m. gegužės 21 d. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus nutarties (t.I, b.l. 57,58) matyti, jog priimdama nutartį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Klaipėdos miesto apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos klausimą išsprendė iš esmės - civilinę bylą nutraukė.

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2008 m. birželio 11 d. (t.I, b.l. 5-10).

Teismas pažymėjo, kad tiek civiliniame, tiek administraciniame procesuose numatyta prokuroro teisė įstatymų nustatytais atvejais kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas (CPK 49 str., ABTĮ 56 str.). CK 1.125 straipsnyje reglamentuoti ieškinio senaties terminai. CK 1.130 straipsnio 3 dalyje pažymėta, jog nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo tik tada, kada iš ginčo teisinio santykio galima pareikšti tapatų reikalavimą.

Sprendžiant prokuroro prašymo padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės administraciniame teisme klausimą, vadovaujamasi ne tik Lietuvos Respublikos ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą tiesiogiai nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo, tame tarpe ir prokuroras, ginantis viešąjį interesą, bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, įvertintina ir tai, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Prokuroras, pareiškęs teismui prašymą viešajam interesui ginti, neturi materialinio teisinio intereso ir dėl to materialiąja teisine prasme nelaikomas šalimi, tačiau procesine teisine prasme yra proceso šalis ir turi visas pareiškėjo procesines teises ir pareigas, numatytas ABTĮ 51, 53 straipsniuose. Teismas padarė išvadą, kad tai reiškia, jog prokurorui (kaip pareiškėjui) negali būti suteikiama daugiau procesinių teisių ar privilegijų atsakovo atžvilgiu, nes priešingu atveju būtų pažeistas procesinio šalių lygiateisiškumo principas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, jog yra pažeistas viešasis interesas (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005; 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1490/2008 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra suformulavęs nuostatą, jog tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, jog priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, terminas kreiptis į teismą turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Taigi, termino kreiptis į teismą pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad buvo pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1490/2008; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-471/2008; 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-500/2008 ir kt.).

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju prokuroras savo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas civilinio proceso tvarka realizavo visiškai, nes CPK 294 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nors nagrinėjamu atveju bylos užbaigimas CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu neužkerta kelio suinteresuotam asmeniui pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme, kreipiantis į specializuotą teismą, turi būti laikomasi ABTĮ, nustatančio administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarkos.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Iš bylos medžiagos matyti (t.I, b.l. 11-13), kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje duomenys apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos (duomenys neskelbtini), Nidos gyv., Neringoje, detaliojo plano patvirtinimu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo gauti 2006 m. rugsėjo 11 d. Prašymą dėl administracinio akto ir sutarties panaikinimo Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė tik 2008 m. birželio 11 d. Nei paduodamas prašymą administraciniam teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas neprašė praleisto termino atnaujinti. Nustatęs, kad pareiškėjas į administracinį teismą kreipėsi praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo padavimo terminą, teismas bylą nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2006 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pranešimą apie tai, kad 2002 m. vasario 16 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr.150 patvirtintas detalusis planas galimai yra neteisėtas, o į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prokuroras su ieškiniu LR CPK 49 straipsnyje numatyta tvarka kreipėsi 2006 m. spalio 11 d., todėl laikytina, jog prokuroras į teismą kreipėsi per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą ir pastarojo nepraleido.

2. Tai, kad apie dvejus metus teismuose nebuvo išnagrinėta ši byla niekaip nesietina su prokuroro veiksmais.

3. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojama praktika dėl bylų, susijusių su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų detaliuoju planavimu, tame tarpe ir adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, teismingumo ne kartą kito, o CPK 26 straipsnio 2 dalies norma nėra panaikinta ar pakeista, todėl prokuroro kreipimasis su ieškiniu į bendros kompetencijos teismą šiuo atveju negali būti siejamas su termino skaičiavimu.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A(146)-335/2008yra nurodęs, kad aiškintis, ar nėra praleistas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti, teismas privalo, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą, ir tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios negalėjo būti žinomos prašymo priėmimo teisme metu, galėtų būti taikomas bylos nutraukimo institutas. Todėl teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi priimdamas pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, preziumavo, kad terminas nėra praleistas, todėl bylos nutraukimas po metų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme, kurios metu nebuvo išsiaiškintos kokios nors naujos aplinkybės, įtakojančios kitokį minimo termino skaičiavimą, nėra teisiškai pagrįstas.

5. Teismas, pilnai ištyręs visų įrodymų ir užbaigęs bylos nagrinėjimą, nevertino prokuroro reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl prokuroro prašyme įvardinti akivaizdūs įstatymų bei kitų norminių teisės aktų pažeidimai nėra paneigti. Būtina atsižvelgti ir į ginčo esmę - tai, kad pareikštu prašymu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus bei tai, kad pareiškėjas, sąžiningai procesiškai elgėsi, todėl neturėtų prarasti teisės ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes, nes taip apginant viešąjį interesą būtų užtikrinta, kad statybų veikla šioje valstybės saugomoje teritorijoje būtų vykdoma griežtai laikantis įstatymų, išsaugotas valstybei ir visuomenei reikšmingas gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civ.b.Nr.3K-3-578/2007).

6. Teismo nutartimi užkertamas kelias apginti viešąjį interesą išsaugoti unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą Lietuvos bei Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje ir užtikrinti, kad neliktų galioti prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams valstybės ir savivaldybės institucijų priimti administraciniai teisės aktai ar sandoriai, sudaryti pažeidžiant materialines teisės normas, bei pažeidžiama Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškinta, kad iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą.

8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartimi analogiškoje administracinėje byloje Nr. AS143-180/2009 konstatuota, kad atsižvelgus į nagrinėjamo ginčo rūšinio teismingumo specifiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 4 d. ir 2008 m. liepos 31 d. nutartys, administracinė byla Nr.I-535-609/2008, T3, b.l. 130-134; T4, b.l. 26-31) pareiškėjas prašymu į administracinį teismą kreipėsi laiku.

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat išaiškino, kad nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais atvejais, kai tai yra neišvengiama, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis.

Atsiliepimas

Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjas duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą gavo 2006 m. rugsėjo 11 d., prašymą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2008 m. birželio 11 d., ir nei paduodamas prašymą teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu neprašė praleisto termino atnaujinti. ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras neginčija, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas kreipiantis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą buvo praleistas ir pareiškėjas teismui nepadavė prašymo šį terminą atnaujinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 11 d. gavęs Inspekcijos 2006 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 6-443, kuriame pateikti duomenys apie tai, kad sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, detalusis planas, patvirtintas 2002 m. rugsėjo 16 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 150 „Dėl sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutarčiai dėl infrastruktūros plėtojimo“ galbūt yra neteisėtas, vadovaudamasis tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 26 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad „Jeigu byloje vienas iš pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas ginčijamas šioje byloje, tai bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas bylą, joje išsprendžia ir tokio akto teisėtumo klausimą“, tiek teismų praktikos suformuota absorbcijos taisykle, pagal kurią bendrosios kompetencijos teismų kompetencija, būdama platesnio pobūdžio turi apimti tuos atvejus, kai ginčas nėra grynai administracinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-989/2000), kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą 2006 m. spalio 11 d., taigi nepagrįstai nedelsė atlikti reikiamų veiksmų ir aktyviai ėmėsi ginti viešąjį interesą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas pareikštu prašymu siekia apginti visuomenei svarbius interesus - unikalų ir ypač vertingą Lietuvos kraštovaizdžio kompleksą - Kuršių nerijos nacionalinį parką, įrašytą į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių nerijos nacionalinį parką traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą - saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sutinka su atskiruoju skundu.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į pareiškėjo veikimą, bylos esmę, ginamą interesą, bylos nutraukimo pasekmes, nustatytas ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje, Inspekcijos nuomone, pareiškėjas neturėtų prarasti teisės, ginant viešąjį interesą, ginčyti neteisėtus administracinius aktus ir jų sukurtas teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi, administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo suteikia jam tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje.

Prokuroro teisė kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą nustato ABTĮ ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8–660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007). Taigi, termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Analogiškos pozicijos dėl termino eigos pradžios prokurorui kreiptis į teismą laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-578/2007 ir civ. byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Tokiu būdu skundo padavimo terminas bei trukmė skundui paduoti turi būti vertinami remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei teisinių santykių stabilumo užtikrinimo principu. Tokiam vertinimui yra reikšmingos sekančios bylos aplinkybės: 1. Administravimo subjekto akto priėmimo data; 2. Data kada institucija turinti viešojo intereso gynimo funkciją tinkamai vykdydama šią funkciją galėjo ir turėjo sužinoti apie viešojo intereso pažeidimą; 3. Data kada institucija ginantį viešąjį interesą surinko pakankamai duomenų patvirtinančių, kad yra pažeistas viešasis interesas; 4. Skundo, ginant viešąjį interesą, padavimo teismui data. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą gali būti objektyviai nustatyta ar nepraleistas terminas bei trukmė skundui teismui paduoti.

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartis patvirtina, kad analogiškus reikalavimus kaip ir šioje administracinėje byloje Prokuroras 2006 m. spalio 11 d. ieškiniu reiškė civilinėje byloje, kuri buvo nutraukta (b.l. 57 1t.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė skundo padavimo administraciniam teismui eigos pradžią. Skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2008 m. birželio 11 d. tai yra praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi nustatytą vieno mėnesio terminą. Teismas, nustatęs šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu, pagrįstai bylą nutraukė remiantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, nes teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad skundas priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Prokuroras tokio prašymo neteikė, todėl pagrįstai termino atnaujino galimybė teismo nebuvo svarstoma. Nustačius, kad terminas prašymui pateikti buvo praleistas, byla negali būti nagrinėjama, nes tai yra bylos nutraukimo pagrindas, todėl esant šiai aplinkybei pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutartimi užbaigęs bylą ginčo aplinkybių nevertino.

Remiantis išdėstytais argumentais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes teisingai vadovavosi teismų suformuota praktika analogiškose bylose, procesinių pažeidimų dėl kurių būtų pagrindas nutartį panaikinti, nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė Stasys Gagys Romanas Klišauskas