Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutarimas

dalyvaujant patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui A. K. ir jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, pasinaudojus garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. 2020 m. rugpjūčio 8 d., apie 13.37 val. kelyje Nemenčinė – Maišiagala – Vievis, ties (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčiniais veiksmais, sustojęs viduryje kelio, išbėgęs iš savo automobilio, staigiu judesiu pribėgęs prie R. D. automobilio, pradėjo traukti už automobilio rankenos, taip išgąsdindamas ją bei jos mažametį sūnų K. D., tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Dėl šių savo veiksmų A. K. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį ir 481 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

7. Tokie vaizdo įraše užfiksuoti aktyvūs A. K. veiksmai nepatvirtina jo teiginių apie tai, kad jis blogai jautėsi, priešingai – jo elgesys buvo itin energingas, jokių veiksmų, panašių į pagalbos prašymą A. K. neatliko. A. K. teiginių apie jo sveikatos būklę ir jos nulemtą jo elgesį įvykio metu nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Byloje esančiame 2020 m. rugpjūčio 8 d. medicininiame pažymėjime matyti tik, kad A. K. (duomenys neskelbtini) gydėsi 2012–2015 metais (b. l. 17). Bylos nagrinėjimui pateikta informacija iš šio centro (b. l. 88) neatskleidžia jokios bylai reikšmingos informacijos apie dabartinę A. K. diagnozę, paskirtą gydymą. Nors byloje ištirtas vaizdo įrašas yra begarsis ir nesigirdi, ar A. K. sugriebė keleivio durelių rankeną, užfiksuoti įrašo duomenys patvirtina, kad A. K. pribėgo prie pat R. D. automobilio kairiojo šono, o tuo metu šio automobilio judėjimas buvo visiškai sulėtintas ir kelioms akimirkoms sustabdytas. Teismas laiko patikimais R. D. paaiškinimus, kad A. K. kontaktavo su jos automobiliu, bandydamas sugriebti už keleivio durelių rankenos, kas būtent labiausiai ir išgąsdino ją bei jos vaiką. O ištirto begarsio vaizdo įrašo duomenys šios nustatytos aplinkybės nepaneigia. Nors A. K. tiek teismo posėdyje, tiek, kaip matyti iš byloje jo esančių rašytinių paaiškinimų, kaip aplinkybę, patvirtinančią jo blogą savijautą įvykio metu, nurodo pamestą batą, iš teismo posėdyje peržiūrėto vaizdo įrašo duomenų tokios aplinkybės nustatyti nėra pagrindo.

8. Taigi aptarti įrodymai patvirtina, kad A. K., 2020 m. rugpjūčio 8 d., viešoje vietoje, tyčia sustabdęs automobilį vidury kelio miško ruože, užkirsdamas kelią R. D., išbėgęs iš savo automobilio ir itin intensyviu, kryptingu bėgimu judėdamas prie pastarosios automobilio, siekdamas pagriebti automobilio keleivio durelių rankeną, tokiu būdu kibo prie kitų asmenų, stipriai išgąsdino automobilyje buvusius R. D. ir jos mažametį sūnų ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, jog viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, kurių privalo laikytis visi asmenys. Nors A. K. savo neadekvačius veiksmus bando susieti su tuo metu buvusia savijauta, tačiau, kaip jau minėta byloje nepateikė jokių tai pagrindžiančių informatyvių duomenų. Be to, net ir pablogėjusi asmens savijauta neatleidžia asmens nuo atsakomybės už moralės normų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog A. K.elgesys atitinka administracinio nusižengimo – nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo, užtraukiančio atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį – sudėtį.

9. ANK 72 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Atsakomybė už ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kyla, jeigu yra nustatoma, jog asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti vaiko teises.

10. ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

11. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatomis, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Vertinant byloje surinktus įrodymus teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad A. K. tyčiniai veiksmai buvo nukreipti pažeisti R. D. automobilyje įvykio metu buvusio jos mažamečio vaiko teises. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, kad A. K. buvo žinoma, jog automobilyje bus vaikas, galima daryti tik prielaidą, kad intensyviai bėgdamas prie automobilio A. K. tuo pačiu metu galėjo pastebėti ir automobilyje su tamsintais galiniais langais ant galinės sėdynės sėdėjusį vaiką. Bet kuriuo atveju, akivaizdu, kad A. K. tyčia intensyviai pribėgti prie automobilio buvo susiformavusi vos jam išlipus iš savo automobilio. Net jei pribėgęs prie automobilio ir liesdamas durelių rankeną A. K. ir girdėjo automobilyje vaiko klyksmą, apie jo tyčią nuo to momento pažeisti vaiko teises teismas neturi pagrindo spręsti, kadangi, kaip matyti iš pačios R. D. parodymų teismo posėdyje ir byloje ištirto vaizdo įrašo duomenų, A. K. pribėgus prie R. D. automobilio šono, automobilis pradėjo judėti ir nuvažiavo. Teismo vertinimu, byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo A. K. veikoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, A. K. pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 72 straipsnio 2 dalį nutrauktina, nes A. K. padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

12. Už A. K. padarytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 30 Eur iki 140 Eur. Teismas, skirdamas nuobaudą A. K. atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį ir pasekmes, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas tai pat atsižvelgia į tai, kad nors A. K. dirba ir objektyviai turi galimybę sumokėti baudą valstybei, tačiau, įvertintinas ir nuo teisės pažeidimo nukentėjusių asmenų lūkestis, kad būtų atlyginta jiems padaryta žala bei patirtos procesinės išlaidos. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus baudą, artimą ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, t. y. 90 Eur.

13. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. šiuo teismo nutarimu pripažįstamas kaltu padaręs ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuriuo buvo pažeista viešoji tvarka, o nuo A. K. tyčinių veiksmų nukentėjo R. D. bei jos mažametis sūnus K. D., jie pripažintini ne tik nukentėjusiais, bet ir civiliniais ieškovais. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad dėl tyčinių A. K. veiksmų nukentėjusieji patyrė išgąstį, stresą, ypatingai mažametis K. D., kuriam A. K. veiksmais padarytas poveikis užfiksuotas byloje esančioje psichologo išvadoje ir rekomendacijoje (b. l. 6) bei byloje pateiktoje 2020 m. rugsėjo 2 d. ir lapkričio 9 d. ambulatorinių apsilankymų dokumentuose. Nukentėjusiosios R. D. vardu jos atstovė advokatė D. Ulbinienė pateikė byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos R. D. ir jos mažamečiui sūnui K. D. bei patirtų išlaidų už advokato teisines paslaugas ir sumokėtą žyminį mokestį atlyginimo (b. l. 60–61). ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Tačiau ANK neturtinės žalos atlyginimas administracinių nusižengimų teisenoje nenumatytas, todėl teismas neturi procesinio teisinio pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir civilinį ieškinį šioje dalyje palieka nenagrinėtu. Tai neužkerta kelio nukentėjusiesiems reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Iš bylos dokumentų matyti, kad nukentėjusieji sumokėjo 180 Eur dydžio žyminį mokestį, kuris šiuo atveju grąžinamas nukentėjusiajai R. D..

14. Pripažinęs administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nukentėjusiosios atstovės pateikti dokumentai patvirtina, kad pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį su advokate D. Ulbiniene nukentėjusioji R. D. patyrė 700 Eur išlaidų advokato konsultacijai ir atstovavimui, 500 Eur išlaidų civilinio ieškinio parengimui, taip pat 100 Eur išlaidų atstovavimui teismo posėdyje (b. l. 35, 56–59, 66–67). Šios nukentėjusios R. D. patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti A. K., kad baudą jis privalo sumokėti per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 1001 ir unikalų mokėjimo kodą – ROIK: 20121468456.

Nutraukti A. K. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 2 dalį, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Iš A. K. priteisti R. D. 1 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiosios R. D. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Grąžinti R. D. šioje byloje sumokėtą 180 Eur dydžio žyminį mokestį.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį teismą.