- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-05
- Bylos Nr.
- 2S-341-154/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Jolanta Badaugienė, Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Gvidas Armanavičius
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. globėjos ir turto administratorės A. I. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36-672/2010 pagal ieškovės E. G. globėjos ir turto administratorės A. I. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Mažeikių filialui, Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Akmenės rajono žemėtvarkos skyriui, B. D., dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės E. G. globėja ir turto administratorė A. I. kreipėsi į Akmenės rajono apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti E. G. turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jai ir atsakovui A. G. konkrečias patalpas gyvenamajame name bei pagalbiniuose pastatuose.
Atsakovas A. G. su ieškiniu sutiko.
Tretysis asmuo Akmenės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius sutiko su ieškinyje išdėstytais reikalavimais.
Tretysis asmuo VĮ Registrų centro Mažeikių filialas nurodė, kad dėl ieškinio patenkinimo paliko spręsti teismui.
Pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko pateikiant atsiliepimus, o nuo 2009 m. birželio 17 dienos,– parengiamuosiuose posėdžiuose. Ieškovei atstovavo advokatas Gvidas Armanavičius (t.1, b.l. 91-92).
Žemesnės instancijos teismas
2009 m. lapkričio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu Akmenės rajono apylinkės teismas protokoline nutartimi įpareigojo ieškovės atstovę A. I. pateikti patikslintą ieškinį su patikslintais namo ir kambarių indeksais ir plotais, įpareigojo pateikti visus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes. Kitą parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2010 m. sausio 28 d., kuris, gavus A. I. prašymą, jog ji nespėja pateikti teismui patikslinto ieškinio, buvo atidėtas 2010 m. kovo 18 dienai.
Akmenės rajono apylinkės teismas parengiamajame posėdyje 2010 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovės E. G. globėjos ir turto administratorės A. I. ieškinį paliko nenagrinėtu.
Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovės atstovė iki 2010 m. kovo 18 d. reikalaujamo procesinio dokumento teismui nepateikė, todėl konstatavo, kad ieškovė nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės E. G. globėja ir turto administratorė A. I. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti ieškinį toliau nagrinėti Akmenės rajono apylinkės teismui.
Apeliantė nurodo, kad teismas, nustatęs, jog ieškinys neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, turėjo priimti rašytinę, o ne protokolinę nutartį, kaip tai numatyta LR CPK 290 str. 2 d. Nutartyje turėjo būti konkrečiai nurodyta, kodėl pateikti indeksai bei plotai yra netinkamai įvardinti ir kokie plotai kokiais indeksais turi būti pažymėti. Pas ieškovės atstovę yra keturios inventorizacijos bylos ir jose nurodyti skirtingi indeksai. Ieškinį ieškovės atstovė rašiusi pagal pirmąją inventorizacijos bylą. Norėdama galutinai patikslinti patalpų plotą ir vadovautis dabar galiojančia jų numeravimo tvarka, ieškovės atstovė su atsakovu bendrais pareiškimais kreipėsi į VĮ Registrų centro Mažeikių filialą dėl kadastrinių darbų atlikimo, bet VĮ Registrų centro Mažeikių filialas atsisakė sudaryti sutartį kadastriniams darbams atlikti, nes nebuvo pateikta bendraturčių sutartis dėl atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės. Ieškovės atstovė teismo prašiusi įpareigoti VĮ Registrų centro Mažeikių filialą atlikti kadastrinius matavimus, kurių metu būtų nurodyti „teisingi“ indeksai, bet Akmenės rajono apylinkės teismas atmetė šį prašymą ir paliko ieškinį nenagrinėtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas A. G. nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka ir jį palaiko.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo B. D. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti ieškinį nagrinėti toliau Akmenės rajono apylinkės teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Pagal CPK 296 str. 1 dalies 11 punkto nuostatą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės E. G. globėja ir turto administratorė A. I. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė atidalinti E. G. turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei ir atsakovui A. G. konkrečias patalpas gyvenamajame name bei pagalbiniuose pastatuose pagal B. projektavimo įmonės parengtą planą (t.1, b.l. 2-4, 39-44). 2009 m. lapkričio 19 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas G. Armanavičius nurodė, jog projekte neatitinka nurodyti indeksai, reikia patikslinti ieškinį, ieškinyje reikia patikslinti namo ir kambarių indeksus (t.1, b.l. 124-126). LR CPK 42 str. yra reglamentuotos šalių teisės ir pareigos, numatant teisę pateikti prašymus, pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus, todėl, esant ieškovės atstovo prašymui, teismas 2009 m. lapkričio 19 d. protokoline nutartimi pagrįstai įpareigojo ieškovės atstovę A. I. pateikti patikslintą ieškinį su patikslintais namo ir kambarių indeksais bei plotais, pateikti visus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, kitą parengiamojo teismo posėdžio datą paskyrė 2010 m. sausio 28 d. (t.1, b.l. 126).
LR CPK 290 str. 2 d. nurodyta, jog teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal LR CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu. LR CPK 115 str. 5 d., reglamentuojančioje procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, nurodyta, jog ši nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu. Sistemiškai aiškinat LR CPK 290 str. 2 d. ir LR CPK 115 str. 5 d. nuostatas darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, protokoline nutartimi įpareigodamas ieškovės atstovę pašalinti ieškinio trūkumus, kuriuos nurodė ieškovės atstovas, tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai priėmė ne rašytinę, o žodinę nutartį.
Apeliantė nurodo, kad nutartyje, kurioje ji įpareigota pašalinti ieškinio trūkumus, turėjo būti konkrečiai nurodyta, kodėl pateikti indeksai bei plotai yra netinkamai įvardinti ir kokie plotai kokiais indeksais turi būti pažymėti. Tačiau kaip matyti iš byloje esančio ieškovės atstovės A. I. ir atsakovo A. G. 2009 m. gruodžio 18 d. prašymo, adresuoto VĮ Registrų centro Mažeikių filialo direktoriui, tiek ieškovės atstovė, tiek atsakovas žinojo ir suprato, kokie ieškinyje nurodyti atidalintino turto indeksai bei plotai yra netinkamai įvardinti ir kokiais indeksais jie turi būti pažymėti (t. 2, b.l. 23-24), o 2010 m. kovo 9 d. paaiškinime teismui ieškovės atstovė ir atsakovas patys aiškiai nurodo, kad negalima atsidalinti turtą su klaidingais dokumentais, taip pat išvardina, kurie atidalintino turto indeksai bei plotai yra netinkamai įvardinti (t. 2, b.l. 2-8). Todėl nepagrįsti apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ji iš protokolinės (žodinės) teismo nutarties negalėjusi suprasti, kokius konkrečiai ieškinio trūkumus teismas buvo įpareigojęs ją pašalinti. Tai, kad ieškinys buvo tikslinamas ir buvo žinoma, kas konkrečiai turėjo būti patikslinta, patvirtina ir 2010 m. kovo 18 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovo advokato G. Armanavičiaus duoti paaiškinimai, nurodant, kad jis surašė A. I. patikslintą ieškinį, tačiau kodėl ieškovės atstovė jo teismui nepateikė, jis nežinantis (t.2, b.l. 60). Ieškovės atstovė A. I. į teismo klausimą, kodėl ji nepateikė patikslinto ieškinio, nurodo, kad ji negalinti pasirašyti patikslinto ieškinio su klaidingai nurodytais skaičiais (t. 2, b.l. 60). Todėl ieškovės atstovei per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Akivaizdu, kad ieškovui pateikus klaidingus duomenis, teismas negalėtų priimti teisingo ir teisėto sprendimo.
Ieškovės atstovei išaiškintina, jog pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, ji vėl turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.).
Ieškovės atstovė apeliaciniame skunde nurodo, kad VĮ Registrų centro Mažeikių filialas nepagrįstai atsisakė sudaryti sutartį kadastriniams darbams atlikti, o teismas nepagrįstai atmetė ieškovės atstovės prašymą įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Mažeikių filialą atlikti kadastrinius matavimus, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė būtų pareiškusi ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Mažeikių filialui dėl įpareigojimo atlikti nurodytus veiksmus. Pateikti tinkamai paruoštą ieškinį ir tą ieškinį patvirtinančius įrodymus yra ieškovo, o ne teismo pareiga.
Pažymėtina, kad viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo (LR CK 4.80 str.). LR CK 4.75 str. 1 d. nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu, t.y. patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę, o tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, ginčą sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo dėl turto atidalijimo tarp bendraturčių nėra (t. 1, b.l. 79, 92, 104, t.2, 73), todėl jie gali kreiptis į notarą dėl nekilnojamojo daikto padalijimo ar atidalijimo sutarties patvirtinimo (LR CK 4.81 str., LR Notariato įstatymo 26 str., 46 str.), prieš tai tinkamai susitvarkę šiam sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.