Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, G. S. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas G. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 20 d., 11.50 val. iki 2019 m. liepos 22 d., 11.10 val., tai yra dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2019 m. liepos 20 d., apie 11.35 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,52 promilių girtumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sudavė savo šeimos narei - sutuoktinei G. S. ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir nugarą, spyrė ne mažiau į pilvą, tempė jai už plaukų, taip padarydamas odos nubrozdinimus nugaros srityje, kas nukentėjusiajai G. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendyje konstatuota, kad byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės sveikatą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistąjį ir nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, kad, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, G. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemonė.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistojo G. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis ginčija nusikalstamos veikos padarymo faktą, teigdamas, kad jis smurto prieš sutuoktinę nenaudojo.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei apylinkės teisme ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visetas, priešingai nei teigia nuteistasis, patvirtina, kad G. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, o surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės ir teismo buvo vertinami neobjektyviai, yra nepagrįstos ir neteisingos, bei vertinamos kaip jo gynybos versija. Pirmosios instancijos teismas visus bylos įrodymus ištyrė, įvertino jų visetą bei kiekvieną atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, o kitus pagrįstai atmetė kaip prieštaraujančius neabejotiniems faktams.

8. G. S. savo kaltę dėl sutuoktinės G. S. sužalojimo viso bylos tyrimo metu kategoriškai neigė, nurodydamas, kad jis prieš sutuoktinę nesmurtavo, įvykio dieną jie buvo susitikę prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. x. Nuteistasis matė, kad G. S. maišelyje nešėsi alkoholinius gėrimus, todėl jis pasakė, kad reikia iškviesti vaikų teises. Jis, pakalbėjęs su G. S. laiptinės pirmame aukšte, nuėjo prie namo ir toliau laukė draugo, o po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai. Nuteistojo apeliaciniame skunde nuosekliai laikomasi pirmosios instancijos teisme pateiktos versijos, tvirtinant, kad nuteistasis nevartojo smurto sutuoktinės atžvilgiu, o jam inkriminuoti nusikalstami veiksmai nepasitvirtino. Su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo kaltė, įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, pagrįstai buvo grindžiama nukentėjusiosios G. S., liudytojų E. Ž., M. K. parodymais, kurie atitiko kitus bylos duomenis, dėl ko teismo buvo vertinti kaip teisingi ir patikimi, specialisto L. G. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir jo pasirašytos specialisto išvados duomenimis. Nukentėjusiosios G. S. parodymai buvo išanalizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta, kad nukentėjusiosios parodymai yra prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas nevertino G. S. teisinančių įrodymų. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad įvykio metu nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai buvo konfliktiški (nuteistasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, tačiau kartu negyvena, planuoja pradėti skyrybų procesą), todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai, tačiau vien dėl tokių aplinkybių nukentėjusiosios parodymai savaime negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek G. S., tiek G. S. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų – ir netiesioginių įrodymų (liudytojų E. Ž., M. K. parodymų, specialisto parodymų ir specialisto išvados kontekste) ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistojo, o nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji tuoj po to, kai G. S. panaudojo prieš ją smurtą, skambino bendrajam pagalbos centrui, atvykusiems policijos pareigūnams išdėstė jos sužalojimo aplinkybes, todėl nėra pagrindo skunde teigti, kad nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios atžvilgiu panaudotą smurtą, dėl ko nukentėjusiajai objektyviai buvo nustatyti sužalojimai – nubrozdinimai nugaros srityje, kas specialisto įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad daryti išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo, remiantis tik nukentėjusiosios parodymais, nėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu G. S. nuteistas ne už fizinio skausmo sukėlimą, o už nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris, kaip jau buvo minėta, pasireiškė nubrozdinimais nugaros srityje ir šie sužalojimai yra nustatyti specialisto. Aplinkybė, jog vaizdo įraše nukentėjusios veide nėra matomų sužalojimų, neduoda pagrindo jos parodymus vertinti kritiškai, kadangi nustatyti sužalojimai buvo padaryti nugaroje.

9. Nuteistojo vertinimu, nukentėjusiosios sužalojimo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis faktą paneigia policijos pareigūno M. K. parodymai, kad, jo manymu, nukentėjusiajai G. S. buvo daugiau psichologinis smurtas, išorinių sužalojimų nesimatė ir ant veido sužalojimų nebuvo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji tik po eksperto apžiūros pradėjo kalbėti apie nugaros nubrozdinimą dėl to, kad buvo atsitrenkusi į grublėtą sieną, o pirminiuose parodymuose G. S. tokių parodymų nepatvirtino. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Pagal nustatytus duomenis, G. S. nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip 5 kartus į galvą ir nugarą, spyrė į pilvą, tempė už plaukų, taip padarydamas odos nubrozdinimus nugaros srityje, t. y. nugaros nubrozdinimas pripažintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pažymėtina, kad, kaip nurodė specialistas, sužalojimai pilve galėjo nesimatyti, nes pilvo siena yra labai elastinga. Policijos pareigūnai taip pat pažymėjo, kad sužalojimai plaukuotoje srityje taip pat nėra matomi, todėl nukentėjusioji buvo nukreipta eksperto apžiūrai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pareigūnai nukentėjusiąją matė praėjus nedaug laiko po nuteistojo pavartojo prieš ją smurto, ji buvo labai susijaudinusi (kas fiksuota protokole), todėl vien tai, jog sumušimų ant G. S. kūno policijos pareigūnai nematė, nepaneigia fakto, kad ji buvo nuteistojo sužalota.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog G. S. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu buvo nuoseklūs, jis neigė sudavęs smūgius, ką iš esmės patvirtino ir specialisto išvada, kurioje kitų sužalojimų nenustatyta. Tuo tarpu nukentėjusios parodymus nuteistasis laiko tik siekiu jį apkalbėti. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvada Nr. G1846/2019(02) patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas kietais bukabriauniais daiktas, kas galėjo būti namo siena. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas L. G. nurodė, kad kiti sužalojimai - kraujosrūvos pilvo srityje atsiranda tik nuo labai stipraus smūgio. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji apžiūros metu nenurodė, kad jai sumušta koja, tačiau pažymėtina, kad kojos sužalojimas nuteistajam nėra inkriminuojamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo teiginiai yra selektyvūs, nepagrįsti jokiais argumentuotais teiginiais, tik subjektyviais paties apelianto menamo pobūdžio pamąstymais, iš kurių matyti, kad pats G. S. teisingais laiko ir tokiais teismo prašo pripažinti tik jo kaltę paneigiančius duomenis, t. y. tik jo paties parodymus, o visus kitus įrodymus prašo laikyti abejotinais ir teismo netinkamai įvertintais. Tokie skundo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais ir argumentuotais. Tuo labiau, kad G. S. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. S. nurodė, kad jam būnant su žmona laiptinėje ir konfliktuojant, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Nežino, kas iškvietė policiją, kadangi nepastebėjo, kad G. S. būtų kam nors skambinusi (1 t., b. l. 77-78). Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. buvo sulaikytas ne laiptinėje, o šalia namo. G. S. pažymėjo, kad ji, patyrusi smurtą, pabėgo iš laiptinės ir iškvietė policijos pareigūnus. Tai, kad būtent G. S. iškvietė policijos pareigūnus, patvirtina ir Bendrojo pagalvos centro pateiktas įrašas (1 t., b. l. 38-39). Priešingai nei nurodo apeliantas, G. S. įvykio metu buvo blaivi (1 t., b. l. 22-23). Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo G. S. parodymus vertino kaip pasirinktą gynybinę versiją ir jais nesivadovavo.

11. Įvertinus aptartus įrodymus, nekyla abejonių, kad G. S. kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo patvirtinimui duomenų pakanka, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o apeliacinio skundo argumentai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms arba yra tik subjektyvaus ir gynybinio pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendis yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.