Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutarties.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal:

BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš S. K.) laisvės atėmimu trejiems metams;

BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš M. K.) laisvės atėmimu ketveriems metams;

BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu T. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas iš M. K.) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu T. K. paskirtos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Priteista solidariai iš R. Š. ir T. K. Valstybinei ligonių kasai 1199,90 Lt už nukentėjusiojo S. K. gydymą. Taip pat priteista iš T. K. Valstybinei ligonių kasai 2338,70 Lt už nukentėjusiojo M. K. gydymą. Taip pat priteista iš T. K. 64 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos M. K.

Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalimis T. K. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu ir Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 birželio 19 d. nutartimi, paskirtosios bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. Š., tačiau jis nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 22 d. nutartimi nuteistojo T. K. gynėjo ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. gegužės 9 d., apie 20.30 val., Kaune, Veiverių g., prie Aleksoto tilto, veikdamas bendrininkų grupe su R. Š., bendrais veiksmais suduodami nukentėjusiajam S. K. ne mažiau kaip du smūgius į galvą, padarant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, veido odos nubrozdinimu, nosies kaulų lūžiu, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, užvaldė S. K. 498 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6030“ su SIM kortele ir laisvų rankų įranga.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2006 m. birželio 5 d., apie 13.30 val., Kaune, prie namo S. Žukausko gatvėje esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas užvaldyti svetimą turtą – M. K. naudojamą J. S. priklausančią krūmapjovę – sudavė vieną smūgį medine lazda nukentėjusiajam M. K. į galvą ir taip padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kraujosruvas akių obuolių junginėse, kaktikaulio ir kaukolės pamato lūžį priekinėje dešinės daubos srityje, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo su galvos smegenų suspaudimu ir vidutinio laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, t. y. sunkiai sutrikdė M. K. sveikatą ir pagrobė J. S. krūmapjovę, kurios vertė 1099 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. gynėjo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl T. K. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą (dėl M. K. plėšimo)

Kasatorius neigia padaręs M. K. krūmapjovės plėšimą. Tačiau kolegija laiko, kad teismai, remiantis teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, padarė pagrįstą išvadą dėl kasatoriaus dalyvavimo padarant inkriminuotą nusikaltimą ir kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje esančius įrodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių teisminio tyrimo neatlieka, liudytojų neapklausia, neatlieka kitų procesinių veiksmų, todėl neturi galimybių kitaip vertinti įrodymus, negu juos įvertino žemesnieji teismai. Kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis M. K. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jam pjaunant žolę, pamatė priešais jį einančius du vaikinus, kurie jį apžiūrinėjo. Vieną iš jų nukentėjusysis įsidėmėjo ir apibūdino, nurodydamas, kad vaikinas buvo apie 20-25 metų, 180 cm ūgio, trumpai kirptais rudais plaukais, vidutinio kūno sudėjimo, todėl galėtų jį atpažinti. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis nuteistąjį T. K. atpažino kaip vieną iš asmenų, kurį jis matė prieš pat nusikaltimo padarymą, o teismai pagrįstai rėmėsi asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuotais duomenimis, nes šis tyrimo veiksmas buvo atliktas nepažeidžiant BPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atpažintinas asmuo nukentėjusiajam buvo parodytas atpažinti tarp ne mažiau kaip trijų tos pačios lyties asmenų, pagal išorę kuo panašesnių į atpažintiną asmenį, kurį nukentėjusysis atpažino pagal rudus plaukus, veido bruožus ir kūno sudėjimą. Parodomų atpažinti asmenų požymiai buvo aprašyti parodymo atpažinti protokole, o parodomų atpažinti asmenų grupė nufotografuota. Tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog atpažįsta nuteistąjį pagal rudus plaukus, nors iš tikrųjų nuteistojo plaukai nėra rudi, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, nes be plaukų spalvos, nukentėjusysis nuteistąjį atpažino ir pagal veido bruožus bei kūno sudėjimą. Kadangi minėtas tyrimo veiksmas buvo tinkamai užfiksuotas ir įformintas, todėl atitiko BPK 20 straipsnio 4 dalyje numatytą įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą ir teismas pagrįstai juo rėmėsi. Be to, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis nuteistąjį T. K. nurodė kaip asmenį, kurį jis matė prieš pat nusikaltimo padarymą. Nors nukentėjusysis nematė, kas iš nugaros sudavė jam smūgį lazda į galvą, tačiau kolegija laiko, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, kad esamoje situacijoje niekas kitas kaip tik kasatorius arba kartu su juo ėjęs A. S., dėl kurio veiksmų teisinio vertinimo pranešta prokurorui, galėjo padaryti šį plėšimą. Bet kurio atveju nepriklausomai kas iš dalyvavusių asmenų sudavė smūgius, jų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas padarant plėšimą.

Dėl Baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka, taikymo

Nors kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, kolegija laiko, kad apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atnaujino įrodymų tyrimą ir, siekdamas ištirti pirmosios instancijos teisme netirtas aplinkybes, apklausė nusikaltimą mačiusią liudytoją L. R., kuri patvirtino, kad matė ant žolės gulintį nukentėjusįjį ir nuo jo nubėgančius du jaunuolius, kurie nešėsi raudonos spalvos daiktą, galimai žoliapjovę.

Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrųjų nuostatų, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino įrodymus ir savo nutartyje išdėstė išsamius motyvus, kodėl atmeta apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, ištyrė apeliaciniame skunde buvusius argumentus. Juos palyginęs su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės ir pašalino prieštaravimus tarp teismo išvadai turinčių reikšmės įrodymų, patvirtindamas juos kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas nutartyje išdėstė nuteistojo T. K. kaltę patvirtinančius įrodymus, juos išanalizavo ir nurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia surinkti įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismas tinkamai argumentavo, kokie įrodymai byloje patvirtina, kad smūgį nukentėjusiajam M. K. sudavė būtent nuteistasis T. K., bei pažymėjo, jog nukentėjusiojo M. K. parodymai buvo vienodi ir nuoseklūs, o asmens parodymo atpažinti procesinis veiksmas buvo atliktas laikantis BPK 192 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymėdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustačius antrojo plėšime iš nukentėjusiojo M. K. dalyvavusio asmens, byla buvo nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tos nusikalstamos veikos, dėl kurios ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. tik dėl kaltinamojo T. K. Kartu apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nors nuteistasis T. K. nenurodė liudytojo A. S. kaip padaryto nusikaltimo, t. y. plėšimo iš M. K., bendravykdytojo, tačiau bylos aplinkybių visuma, o būtent liudytojo A. S. žinomos aplinkybės apie nusikaltimo padarymą, rodo, jog jis galėjo dalyvauti minėto nusikaltimo padaryme. Dėl šių priežasčių siekiant išsamiai ištirti visas nusikaltimo padarymo aplinkybes pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį pranešti prokurorui, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, gali būti padaręs A. S.

Taigi patikrinęs nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teismas konstatavo, kad įrodymai įvertinti teisingai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.

Dėl ikiteisminio tyrimo nuraukimo tvarkos (BPK 214 straipsnis)

Kasatoriaus teiginys, kad prokurorui nutarimu įtariamajam A. S. nutraukus ikiteisminį tyrimą ir apie tai pranešant tik jam pačiam, buvo apribotos kitų proceso dalyvių teisės skųsti tokį sprendimą, yra nepagrįstas.

Pagal BPK 214 straipsnio 3 dalį apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams išsiunčiant sprendimų nuorašus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad apie prokuroro nutarimą nutraukti A. S. atžvilgiu ikiteisminį tyrimą buvo pranešta pačiam įtariamajam A. S. Tuo tarpu BPK 214 straipsnio 3 dalis nenustato pareigos apie vienam iš įtariamųjų nutrauktą ikiteisminį tyrimą pranešti kitam įtariamajam byloje. Esant šioms aplinkybėms BPK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta ikiteisminio tyrimo nutraukimo tvarka nebuvo pažeista.

Dėl paskirtos bausmės

Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad T. K. dėl plėšimo iš nukentėjusiojo S. K. kaltu prisipažino, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, su juo susitaikė ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ir neatsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Byloje nustatyta, kad apklaustas įtariamuoju T. K. papasakojo apie padaryto nusikaltimo aplinkybes ir parodė, kad gailisi padaręs nusikaltimą. Analogiškus parodymus jis davė teisme. Teismas nuosprendyje pripažino, kad T. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau, iš kitos pusės, padarė išvadą, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tokia teismo išvada yra prieštaringa ir prieštarauja teismo nuosprendžiui keliamiems reikalavimams. Tačiau priimdamas galutinį teismo sprendimą, t. y. nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į kasatoriaus elgesį po nusikaltimo padarymo, į jo prisipažinimą ir žalos atlyginimą ir pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskyrė trejus metus laisvės atėmimo, t. y. sankcijoje numatytos bausmė vidurkį. Turint galvoje, kad kasatorius yra ankščiau teistas už tyčinius nusikaltimus, yra recidyvistas, kolegija laiko, kad net ir esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismo paskirta bausmė dėl S. K. plėšimo atitinka padaryto nusikaltimo bei kaltininko asmenybės pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo T. K. gynėjo kasacinį skundą atmesti.