- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-418/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- T. J.
- Advokatai
- Saulius Kučys
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo T. J. gynėjo advokato Sauliaus Kučio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. J. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje T. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, o būtent:
jis kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 17 d. Kauno mieste, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo 4 586 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, tai yra 4,652 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 18,744 g psichotropinės medžiagos diazepamo, kurias, paslėptas automobilio Honda Civic, v. n. (duomenys neskelbtini) specialiai įrengtoje slėptuvėje, 2012 m. balandžio 17 d. minėtu automobiliu iš Kauno neteisėtai, kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos – Latvijos valstybinę sieną, kur prie Lietuvos pasienio ruože esančios degalinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
T. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2012 m. balandžio 17 d. Jam Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas T. J. buvo tęsiamas iki 2012-10-17.
2012 m. spalio 9 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Panevėžio apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 16 d. nutartimi (toliau – skundžiama teismo nutartis) kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminą pratęsė dar 3 mėnesiams. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamojo T. J. gynėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Gynėjo manymu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, prieštarauja įstatymų reikalavimams. Skunde nurodoma, jog T. J. augina du vaikus, su kuriais nėra praradęs socialinių ryšių, yra vedęs. Aplinkybė, kad kaltinamasis turi ryšių užsienyje, yra neaktuali, nes šiais laikais kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi ryšių užsienyje. Gynėjas mano, kad BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, tačiau teismas tokios galimybės net nesvarstė. Byloje nėra jokių T. J. kaltę įrodančių faktinių duomenų, išskyrus faktą, jog jis vairavo automobilį, kuriame buvo surastos narkotinės priemonės.
Teismo posėdyje kaltinamojo T. J. gynėjas nedalyvavo, posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo T. J. gynėjo skundas atmetamas.
Apeliacinio teismo nuomone, apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės - suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad byloje nėra jokių T. J. kaltę įrodančių faktinių duomenų, išskyrus faktą, jog jis vairavo automobilį, kuriame buvo surastos narkotinės priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad Apeliacinis teismas, kaip aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu (BPK 121 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas nesprendžia asmens kaltės klausimo iš esmės ir nevertina byloje surinktų duomenų BPK 20 straipsnio prasme, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad T. J. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis kaltinamas. Tokie duomenys išdėstyti kaltinamajame akte. Todėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).
Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Apygardos teismas pratęsė kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo), bei padaręs išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, ir šias išvadas motyvavo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apygardos teismo išvadomis.
Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą/neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.
Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. J. suėmimo terminą, atsižvelgė į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. T. J. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama sunkių, o kita - labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalis). Už šias nusikalstamas veikas baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Byloje nėra duomenų, kad iki suėmimo T. J. būtų dirbęs ar turėjęs kitą legalų pragyvenimo šaltinį. Jis praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Prieš sulaikymą vyko į Švediją, kaip teigia kaltinamasis, ieškoti darbo. Teismas pripažįsta reikšminga kaltinamojo gynėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis yra vedęs, turi vaikų, tačiau nustačius suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ji negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Apeliacinio teismo nuomone, aptartų faktinių aplinkybių visuma, bei nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas T. J., sunkumas, duoda pagrindą manyti, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą bei pagrįstai konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.
Aptariama baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Bylos nagrinėjimas apygardos teisme teisiamajame posėdyje numatytas 2012 m. lapkričio 26 d.
Dėl to, kas išdėstyta, Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dar trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo T. J. gynėjo Sauliaus Kučio skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.