- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- eI-1072-596/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 3R-439 (AG-366/01-2018); 2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (7.2) 46- MPD-9070; 3) įpareigoti Vilniaus AVMI panaikinti duomenis Mokesčių mokėtojų registre (toliau – Registras) apie pareiškėjo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą; 4) įpareigoti Vilniaus AVMI panaikinti duomenis Registre apie pareiškėjo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. įregistruotą poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo individualią veiklą.
Paaiškina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d. vykdė individualią veiklą. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gimė dukra, todėl jis tą pačią, t. y. (duomenys neskelbtini), per „Mano VMI“ sistemą pateikė atsakovei prašymą įregistruoti jo vykdomos individualios veiklos nutraukimą. Kitą dieną po dukros gimimo pareiškėjas nuvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) ir pateikė prašymus dėl tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų skyrimo. Sekančią dieną po prašymų pateikimo pareiškėjas telefonu VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistės, vėliau vedėjos buvo informuotas, kad po individualios veiklos išregistravimo jis tapo socialiai nedraustas, todėl nei tėvystės, nei vaiko priežiūros išmokos jam nepriklauso. Atsižvelgdamas į šias VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų konsultacijas, norėdamas išvengti galimos situacijos, kuomet jam nebūtų išmokamos socialinės išmokos, pareiškėjas nusprendė įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, nors tokios veiklos niekada nevykdė ir neketino vykdyti. 2017 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas per „Mano VMI“ sistemą pateikė prašymą įregistruoti nuo 2017 m. liepos 26 d. avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą. 2017 m. rugpjūčio 3 d. per „Mano VMI“ sistemą pateikė prašymą išregistruoti jo vardu registruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, nes jis tokios veiklos nevykdė, o veiklos įregistravimas buvo tiesiogiai nulemtas netinkamų ir neteisingų VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojų konsultacijų.
Nurodo, jog 2017 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjas paskambino VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus specialistei ir pasiteiravo apie jo prašymų dėl išmokų skyrimo svarstymo eigą. Pareiškėjui vėlgi buvo atsakyta, kad VSDFV informacinėje sistemoje rodoma, jog pareiškėjas nėra socialiai apdraustas ir pagal dabartinę situaciją išmokos jam nebus skiriamos. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas per „Mano VMI“ sistemą 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą Vilniaus AVMI įregistruoti jį į Registrą, nurodydamas, jog vykdo apgyvendinimo veiklą, nors tokios veiklos nesiruošė vykdyti ir jos nevykdė. Pažymi, kad, registruodamas individualią veiklą, pareiškėjas nurodė veiklos vykdymo adresą ((duomenys neskelbtini)) patalpų, kurios nėra baigtos statyti, kuriose nėra langų, durų, šildymo, stogo apšiltinimo, vandentiekio ir kanalizacijos ar maisto gaminimo prietaisų, nėra apdailos ir t. t., t. y. jos yra visiškai negalimos apgyvendinimo veiklai vykdyti. Pareiškėjui įregistravus apgyvendinimo paslaugų individualią veiklą, VSDFV informacinėje sistemoje vėl buvo rodoma, jog pareiškėjas yra apdraustas ir jam gali būti išmokamos socialinės išmokos.
2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas per VSDFV elektroninę paklausimų sistemą ADIS pateikė paklausimą, kuriame paaiškino susidariusią situaciją, inter alia (lot. be kita ko), VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus darbuotojų pateiktas konsultacijas, taip pat pasiteiravo, ar išmokoms gauti būtina įregistruoti individualią veiklą Registre. 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakyme nurodyta, kad, norint gauti tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, nėra būtina būti įregistruotam Registre.
2018 m. gegužės mėnesį atėjus laikui mokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčius už 2017 metus, pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriuje sužinojo, kad, apskaičiuodamas būtinas sumokėti įmokas, VSDFV Vilniaus skyrius laikys, jog pareiškėjas veiklą vykdė visus 2017 metus, o ne iki 2017 m. liepos 25 d. Reaguodamas į šią informaciją, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus direktorių ir 2018 m. gegužės 14 d. susitikimo metu jam buvo kartojama, kad VSDFV Vilniaus skyriaus darbuotojai šioje situacijoje nieko negali padaryti, kadangi informaciją apie individualios veiklos laikotarpį ši institucija automatiškai gauna iš Vilniaus AVMI, o VSDFV individualios veiklos vykdymo laikotarpio savo registre koreguoti negali.
Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su prašymais panaikinti Registre duomenis apie jo tariamai po 2017 m. liepos 25 d. vykdytą individualią veiklą. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (7.2) 46-MPD-9070 nusprendė: 1) prašymo dalį dėl duomenų apie įregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą išregistravimo nuo 2017 m. liepos 26 d. atmesti, kadangi tokia veikla jau buvo išregistruota 2018 m. rugpjūčio 3 d.; 2) prašymo dalį dėl duomenų apie įregistruotą apgyvendinimo paslaugų individualią veiklą išregistravimo nuo prašomos 2018 m. rugpjūčio 4 d. atmesti, tačiau išregistruoti šią veiklą nuo 2018 m. gegužės 8 d. (5 darbo dienos prieš 2018 m. gegužės 15 d. prašymų pateikimą). Nesutikdamas su tokiu Vilniaus AVMI sprendimu, pareiškėjas su skundu 2018 m. rugsėjo 3 d. kreipėsi į Komisiją, kuri skundžiamu 2018 m. spalio 1 d. sprendimu skundą atmetė, iš esmės atkartodama Vilniaus AVMI poziciją.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus AVMI netinkamai taiko ir aiškina Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 „Dėl Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau– ir Taisyklės) 25 punkto ir 26.5 papunkčio nuostatas, jas nepagrįstai siaurindama ir formalizuodama, tokiu būdu sukeldama dirbtines kliūtis individualią veiklą vykdančiam asmeniui išregistruoti faktiškai nevykdomą veiklą, faktiškai sukurdama individualios veiklos vykdymo per prievartą situaciją.
Mano, jog Taisyklių 25 punkto lingvistinė ir loginė analizė leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad šio punkto nuostata įtvirtina terminą pranešimui apie individualios veiklos nutraukimą pateikti, o ne pačios veiklos nutraukimo terminus. Kitoks šios normos turinio vertinimas būtų visiškai nelogiškas, kadangi individualios veiklos vykdymo ir nutraukimo laikas yra paties asmens apsisprendimo dalykas, tuo tarpu teisės aktai reglamentuoja tik pranešimo apie veiklos nutraukimą pateikimo tvarką. Nepaisant to, Taisyklių 25 punkte nustatyto termino prašymui dėl individualios veiklos nutraukimo užregistravimo Registre praleidimas neturi ir negali nulemti pačios individualios veiklos vykdymo pratęsimo, kadangi, kaip minėta, veikla vykdoma laisvu asmens apsisprendimu ir vien termino pateikti prašymui Vilniaus AVMI praleidimas negali būti pagrindas prieš individualią veiklą vykdžiusio asmens valią formaliai pratęsti jo veiklos vykdymo laikotarpį, perkelti / pakeisti individualios veiklos nutraukimo datą.
Pareiškėjo teigimu, Taisyklių 26.5 papunkčio nuostata aiškiai ir vienareikšmiškai suteikia teisę prašyme Vilniaus AVMI nurodyti tikrąją faktinę individualios veiklos nutraukimo datą ir jokiu būdu neapriboja šios datos penkiomis darbo dienomis iki prašymo pateikimo datos – tokio reikalavimo minėtoje nuostatoje paprasčiausiai nėra. Nepaisant to, Vilniaus AVMI ir Komisija, taikydamos šią nuostatą, ją nepagrįstai susiaurina, t. y. vietoj bet kokios pageidaujamos (faktinės) veiklos nutraukimo datos riboja šią datą iki 5 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
Nurodo, kad sistemiškai aiškinant Taisyklių 26.5 papunkčio ir 25 punkto nuostatas, negalima teigti, jog Taisyklės riboja asmens teisę prašyti įregistruoti jo individualios veiklos nutraukimą atgaline data daugiau kaip 5 darbo dienas. Priešingu atveju, kaip minėta, asmuo būtų priverstas formaliai tęsti savo individualią veiklą po jos faktinio nutraukimo, kas asmeniui gali sukelti nepageidaujamus teisinius padarinius.
Pagal Taisyklių 25 punktą, pareiškėjas, 2017 m. liepos 26 d. nutraukęs avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą, turėjo apie tai pranešti Vilniaus AVMI ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 2 d., o 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutraukęs poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą, – ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 11 d., pateikdamas naujus prašymus išregistruoti pareiškėją iš Registro. Pareiškėjas sutinka ir pripažįsta, kad jis pavėlavo pranešti ir pateikti prašymus dėl individualių veiklų nutraukimo, todėl, vadovaudamasi Taisyklių 43 punkto nuostatomis, Vilniaus AVMI galėtų pareiškėją nubausti už pavėlavimą, bet tai nesuteikia teisės jai perkelti faktinę individualių veiklų nutraukimo datą vėlesniam laikui, laikyti, kad pareiškėjas dar beveik metus laiko vykdė individualią veiklą. Pabrėžia, kad po 2017 m. liepos 25 d. pareiškėjas jokios individualios veiklos nesiruošė vykdyti, nevykdė ir nevykdo iki šiol. Nei Vilniaus AVMI, nei Komisija savo sprendimuose neginčija fakto, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. jokios individualios veiklos nevykdė.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus AVMI 2018 m. liepos 31 d. sprendimu pati priėmė sprendimą dėl pareiškėjo prašomos išregistruoti poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo individualios veiklos nutraukimo datos. Prašymu pareiškėjas prašė šios veiklos nutraukimą įregistruoti nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., tačiau mokesčių administratorius veiklos nutraukimą įregistravo kita, jo paties sugalvota, data – nuo 2018 m. gegužės 8 d. Pabrėžia, kad pareiškėjas niekada neprašė Vilniaus AVMI įregistruoti poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo individualios veiklos nutraukimą nuo 2018 m. gegužės 8 d., todėl toks Vilniaus AVMI sprendimas laikytinas veikimu ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus). Mano, jog Vilniaus AVMI turėjo arba patenkinti pareiškėjo pateiktą prašymą arba jį atmesti. Pažymi, kad Komisija šiuo aspektu skundžiamame sprendime nepasisakė, nors pareiškėjas šiomis aplinkybėmis grindė jai pateiktą skundą. Tai, pareiškėjo vertinimu, yra savarankiškas Komisijos sprendimo panaikinimo pagrindas (t. 1, b. l. 1–9).
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamiesi jame išdėstytais argumentais. Pareiškėjo atstovas akcentavo Taisyklių 25 ir 26 punktų nuostatas, pagal kurias individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra mokesčių mokėtojo prašymas su jo paties įrašyta nutraukimo data, todėl mokesčių administratorius turėjo priimti sprendimą dėl pareiškėjo išregistravimo iš Registro pagal jo prašyme nurodytą datą. Dėl Sprendime padarytos išvados, kad avalynės ir odos taisymo veikla buvo jau išregistruota, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas, nurodė, kad mokesčių administratorius, pats sau prieštaraudamas, traktavo, kad pareiškėjas veiklą vykdė visus 2017 metus be jokių pertraukų. Kadangi 2017 m. rugpjūčio 4 d. buvo įregistruota kita – apgyvendinimo veikla, suskaičiavus visus terminus akivaizdu, kad 5 darbo dienų terminas taip pat nėra išlaikomas, todėl, atstovo nuomone, mokesčių administratorius vėlgi keistai aiškina šią situaciją. Atkreipė dėmesį, kad pagal Taisyklių 43 punktą yra numatytas sankcijų taikymas asmeniui, pavėluotai pateikusiam prašymą išregistruoti individualią veiklą, todėl būtent ši pasekmė ir turėjo būti taikoma pareiškėjui. Be to, Taisyklių 38 punktas nustato atvejus, kai mokesčių administratorius savo iniciatyva gali konstatuoti veiklos nutraukimo faktą ir išregistruoti tą veiklą, ir tai yra Taisyklėmis nustatytas baigtinis sąrašas, tuo tarpu gegužės 8 d. pareiškėjo veiklos nutraukimą nustatė pats mokesčių administratorius savo iniciatyva, t. y. veikdamas ne pagal Taisyklių reikalavimus ir viršydamas įgalinimus. Pareiškėjas paaiškino, kad veiksmus, susijusius su individualios veiklos įregistravimais ir išregistravimais jis atliko dėl Sodros darbuotojų nekompetencijos, negalvodamas, kad tai jam sukels kokių nors pasekmių ateityje.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Vilniaus AVMI su laisvos formos prašymais išregistruoti jo avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. bei panaikinti pareiškėjo įregistruotą individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki dabar. Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymus, 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. (7.2) 46-MPD-9070 informavo jį, kad Taisyklės nenumato įregistruotos veiklos anuliavimo ar individualios veiklos nutraukimo atgaline data. Todėl išregistruoti pareiškėjo avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. bei panaikinti pareiškėjo įregistruotą individualią veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki dabar nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Vilniaus AVMI, nagrinėdama pareiškėjo prašymus, nustatė, kad elektroninių paslaugų srityje „Mano VMI“ buvo užregistruoti du pareiškėjo pateikti fizinio asmens prašymai įregistruoti į Registrą: 2017 m. rugpjūčio 1 d. – dėl nuo 2017 m. liepos 26 d. avalynės ir odos gaminių taisymo individualios veiklos (veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (toliau – ir EVRK), 2 red. – 95.23.00) įregistravimo; 2017 m. rugpjūčio 4 d. – dėl nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. avalynės ir odos gaminių taisymo individualios veiklos (veiklos kodas pagal EVRK, 2 red. – 95.23.00) išregistravimo ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo veiklos (veiklos kodas pagal EVRK, 2 red. – 55.20.00) įregistravimo.
Teigia, jog pareiškėjas skunde teismui neginčija, kad individualią veiklą vykdė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 25 d., tačiau teigia, kad (duomenys neskelbtini) gimus dukrai, įregistravo vykdytos individualios veiklos nutraukimą ir nurodo, kad kitais laikotarpiais 2017 metais individualios veiklos nevykdė.
Nurodo, jog mokesčių mokėtojų registravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 46 straipsnis, Mokesčių mokėtojų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 (toliau – ir Registro nuostatai), bei Taisyklės.
Pažymi, kad pats pareiškėjas geriausiai žino, kada ir kokią individualią veiklą jis pradeda vykdyti, atitinkamai, kada individualią veiklą baigia vykdyti. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas įregistravo individualią veiklą, įtakojamas VSDFV skyriaus valstybės tarnautojų išaiškinimų, kad po individualios veiklos išregistravimo pareiškėjas nebėra laikomas socialiai draustu ir nei tėvystės, nei vaiko priežiūros išmokų negaus, nesudaro jokio pagrindo minėtiems asmenims ar mokesčių administratoriui perkelti mokesčių mokėtojų pareigų ir atsakomybės klausimų. Vadovaujantis Taisyklių 17 punktu, fizinio asmens prašymo įregistruoti į Registrą REG812 formos prašymą pasirašo prašymą teikiantis asmuo, jis atsako už savo teikiamų duomenų teisingumą ir pats privalo domėtis, kokios mokestinės prievolės jam gali atsirasti. Tokia pareiškėjo atsakomybė už pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą numatyta ir Nuostatų 47 punkte.
Nors pareiškėjas nurodo, kad individualią avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nutraukė atitinkamai 2017 m. liepos 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d., tačiau apie tai Vilniaus AVMI pranešė tik 2018 m. gegužės 15 d., pateikdamas prašymus su nurodytomis pareiškėjo individualios veiklos nutraukimo datomis. Pabrėžia, kad nei MAĮ, nei Taisyklės nenumato galimybės anuliuoti įregistruotą veiklą ar nutraukti individualią veiklą atgaline data už ilgesnį laikotarpį nei 5 darbo dienos, todėl toks pareiškėjo prašymas laikomas neturintis teisinio pagrindo. Pažymi, kad Taisyklių 38 punkte numatyta, kokiais atvejais mokesčių mokėtojų veikla gali būti išregistruota mokesčių administratoriaus iniciatyva. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius savo iniciatyva išregistruoti pareiškėjo iš mokesčių mokėtojų registro negalėjo, kadangi neturėjo tam teisinio pagrindo (t. 1, b. l. 55–59).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių mokėtojas prašyme išregistruoti individualią veiklą gali nurodyti laikotarpį, nuo kada prašo išregistruoti tą veiklą iki 5 darbo dienų laikotarpio. Mokesčių administratorius neturi teisės pagrindo išregistruoti veiklos už atgalinį laikotarpį. Kadangi individuali veikla – tai mokesčių mokėtojo savarankiška veikla, mokesčių administratorius nevyksta į vietą tikrinti tokios veiklos, o tik atlieka kontrolės veiksmus, t. y. šiuo atveju tikrina gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimą ir pateiktas mokesčio mokėtojo deklaracijas, kurios turi būti teikiamos nepriklausomai nuo to, ar mokesčio mokėtojas gavo pajamų, ar jų negavo. Pažymi, kad mokesčių mokėtojo prašymas išregistruoti individualią veiklą atbuline jo paties pasirinkta data neturi jokio teisinio pagrindo. Atsakydamas į pareiškėjo atstovo atstovo klausimus, atsakovės atstovas nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus apie individualios veiklos įregistravimą ir išregistravimą VMI privalo pranešti Sodrai, tačiau Sodros mokesčių VMI neadministruoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos dalykas – 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimo ir Komisijos 2018 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Vilniaus AVMI sprendimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Remiantis administracinėje ir Komisijos byloje Nr. AG-366/01-2018 (toliau – ir Komisijos byla) byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo, jo ir atsakovės atstovų paaiškinimais, nustatyta, jog pareiškėjas, kaip mokesčių mokėtojas, vykdantis individualią veiklą, 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė VMI nustatytos formos prašymą nuo 2017 m. liepos 26 d. įregistruoti į Registrą avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą, o 2017 m. rugpjūčio 4 d. – prašymą šią veiklą išregistruoti nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. įregistruoti poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą (Komisijos byla, b. l. 88–89). Iš Registre tvarkomų duomenų išrašo (duomenų pateikimo laikotarpis nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.) matyti, kad: jame įregistruota pareiškėjo nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykdyta avalynės ir odos gaminių taisymo veikla; nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. vykdyta poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla; nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. (tėvystės atostogų metu) pareiškėjo statusas įregistruotas kaip laikinai nevykdantis veiklos (Komisijos byla, b. l. 14, 16).
Pareiškėjas 2017 m. liepos 28 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti tėvystės išmoką už (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., kuri jam buvo paskirta 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 6-12-245271 (perskaičiuota 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (9.4) VPA_SP3-3744), taip pat vaiko priežiūros išmoką už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 25 d., kuri jam buvo paskirta 2017 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. 6-24-12887 (perskaičiuota 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (9.3) VPA _SP2-20296 (Komisijos byla, b. l. 41–62).
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. pateikė Vilniaus AVMI prašymą, kuriame prašė nutraukti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklos įregistravimą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą įregistravimą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d., nurodydamas, kad Taisyklių 26.5 punktas nenumato, kad nutraukimo data turi būti dabartinė ar vėlesnė, nei paduodamas prašymas. Kadangi Taisyklių 25 punktas nustato, kada mokesčių mokėtojas turi pranešti apie veiklos nutraukimą, o ne nutraukti ją, pripažino, jog yra pavėlavęs pranešti apie veiklos nutraukimą, dėl ko jam už pavėluotą pranešimą pagal Taisyklių 43 punktą gali būti paskirta nuobauda. Pareiškėjas prašyme išreiškė poziciją, kad Vilniaus apskrities AVMI privalo įregistruoti jo prašomą veiklos nutraukimą, o tuo atveju, jei jo prašymas nebus tenkinamas, prašė nagrinėti kitą jo prašymą, teikiamą su šiuo jo prašymu; tuo atveju, jei šis teikiamas jo prašymas bus tenkintas – kitą jo prašymą palikti nenagrinėtu (Komisijos byla, b. l. 72–73). Prie paminėto prašymo pareiškėjas pridėjo kitą 2018 m. gegužės 15 d. prašymą, adresuotą Vilniaus AVMI ir VSDFV Vilniaus skyriui, kuriame prašė: 1) panaikinti duomenis apie Registre apie jo įregistruotą individualią veiklą laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki prašymo pateikimo dienos; 2) panaikinti duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – Sodros Registras) apie jo įregistruotą individualią veiklą laikotarpiais nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki prašymo pateikimo dienos, kadangi duomenys apie avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą neatitinka tikrovės, yra neteisingi, o paminėtų veiklų jis nesiruošė vykdyti, nevykdė ir nevykdo (Komisijos byla, b. l. 74–75). Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, jog individualią veiklą vykdė nuo 2017 m. sausio 1 d., tačiau po dukros gimimo (duomenys neskelbtini) nusprendė veiklos faktiškai nevykdyti, laiką skirti naujagimiui, todėl 2017 m. liepos 26 d. pateikė prašymą dėl vykdytos veiklos nutraukimo. Prašyme pareiškėjas detalizavo įvykių seką, susijusią su VSDFV Vilniaus skyriui pateiktu prašymu dėl tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpos skyrimo aplinkybių, jam telefonu suteiktą informaciją apie tai, kad išregistravęs individualią veiklą Registre, jis netenka teisės į socialinę išmoką, su tuo susijusius veiksmus, įregistruojant ir išregistruojant atitinkamą individualią veiklą, kurios realiai nevykdė, taip pat VSDFV Vilniaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu pateiktą priešingą informaciją apie tai, kad norint gauti tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas nėra būtina būti įregistruotam Registre.
Vilniaus AVMI, išnagrinėjusi minėtus pareiškėjo prašymus, 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (7.2) 46-MPD-6644 „Dėl individualios veiklos išregistravimo“ (toliau – 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus AVMI sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus – įvardijo Taisyklių, reglamentuojančių individualią ar kitokią veiklą vykdančių asmenų fizinių asmenų įregistravimo į Registrą ir/ar išregistravimo iš jo, nuostatas ir nurodė pareiškėjui, kad Taisyklės nenumato įregistruotos veiklos anuliavimo ar individualios veiklos nutraukimo atgaline data, bei išaiškino pareiškėjui, kad jis, norėdamas išregistruoti individualią veiklą, mokesčių inspekcijai turi pateikti teisingai užpildytą REG812 formos prašymą (Komisijos byla, b. l. 20). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2018 m. birželio 13 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2018 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. 3R-295 (AG-240/07-2018) nusprendė pareiškėjo skundą dalyje dėl 2018 m. gegužės 29 d. Vilniaus AVMI sprendimo panaikinimo tenkinti; įpareigojo priimti pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymus bei juos išnagrinėti iš esmės; kitoje dalyje skundą atmetė (Komisijos byla, b. l. 96–99). Komisija padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti laisvos formos prašymai panaikinti duomenis / nutraukti veiklos įregistravimą nors ir neatitiko Taisyklių 7 punkte nustatytos REG812 formos reikalavimų, tačiau juose buvo aiškiai išreikšta pareiškėjo valia, todėl jie yra tinkami ir priimtini nagrinėti iš esmės.
Nesutikdamas su 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimu, pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė skundą Komisijai, prašydamas: 1) panaikinti 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimą dalyje, kuria nebuvo tenkinti jo 2018 m. gegužės 15 d. prašymai; 2) jei būtina, įpareigoti Vilniaus AVMI atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymams dėl avalynės ir odos gaminių taisymo individualios veiklos nutraukimo nuo 2017 m. liepos 26 d. ir dėl poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo veiklos nutraukimo nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. padavimui; 3) įpareigoti Vilniaus AVMI panaikinti/išregistruoti duomenis/išregistruoti individualią veiklą Registre apie jo pareiškėjo įregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d., kad galutinis rezultatas būtų toks, jog Registre matytųsi, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėjas šios veiklos nevykdė; 4) įpareigoti Vilniaus AVMI panaikinti/išregistruoti duomenis/išregistruoti individualią veiklą Registre apie jo pareiškėjo įregistruotą poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., kad galutinis rezultatas būtų toks, jog Registre matytųsi, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. pareiškėjas šios veiklos nevykdė (Komisijos byla, b. l. 1–6). Pareiškėjas Komisijai pateiktą skundą iš esmės grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymuose, teiktuose Vilniaus AVMI 2018 m. gegužės 15 d. Papildomai nurodė, kad Vilniaus AVMI netinkamai aiškina Taisyklių 25 punkto ir 26.5 papunkčio nuostatas, kadangi jose nėra nustatytas ribojimas dėl įrašomos veiklos nutraukimo datos, todėl prašyme išregistruoti individualią veiklą gali būti įrašyta ta data, kada faktiškai įvyko veiklos nutraukimas. Pažymėjo, kad 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimu buvo nuspręsta išregistruoti poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą nuo 2018 m. gegužės 8 d., nors pareiškėjas prašymuose buvo nurodęs kitą datą – 2017 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus AVMI sprendimu atsisakyti išregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. motyvuojant tuo, kad ši veikla buvo išregistruota 2017 m. rugpjūčio 3 d., nes, jo nuomone, teisės aktai nenumato ribojimų, kiek kartų asmuo gali kreiptis dėl veiklos išregistravimo, todėl jo prašymas dėl veiklos išregistravimo nuo 2017 m. liepos 26 d., nuo to momento, kai ji faktiškai buvo nutraukta, turėjo būti tenkintas.
Komisija 2018 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 3R-439 (AG-366/01-2018) (toliau – 2018 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla, b. l. 108–113). Komisija, įvertinusi ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, padarė išvadą, kad pagrindas įregistruoti Registre asmens vykdomą veiklą ir keisti Registro duomenis yra būtent asmens pateiktas prašymas, kuriame nurodoma veikla. Kadangi už teikiamų duomenų ir dokumentų teisingumą atsako Registro duomenų teikėjas, pareiškėjas prisiėmė atsakomybę už šios informacijos teisingumą, laikytina, kad ji yra teisinga ir nėra pagrindo teigti, kad turi būti ištaisyta pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. pateiktus prašymus. Komisija, sistemiškai įvertinusi Registro taisyklių 25 punkto ir 26.5 papunkčio nuostatas, padarė išvadą, kad pastarasis aiškintinas taip, jog asmuo turi galimybę prašyme dėl veiklos nutraukimo įregistravimo nurodyti konkrečią veiklos nutraukimo datą, tačiau ši data turi patekti į penkių darbo dienų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo prašymo pateikimo, tačiau veikla negali būti laikoma nutraukta ir negali būti įregistruota veiklos nutraukimo atgaline data, nepatenkančia į šį laikotarpį, todėl atsakovė taip pat neturėjo teisinio pagrindo ir savo iniciatyva išregistruoti pareiškėjo individualios veiklos. Komisija pažymėjo, kad teisės aktuose taip pat nėra numatytas termino dėl paduodamo prašymo dėl veiklų nutraukimo įregistravimo atnaujinimas. Kadangi pareiškėjas prašymus dėl veiklos nutraukimo pateikė 2018 m. gegužės 15 d., konstatavo, jog atsakovė pagrįstai įregistravo apgyvendinimo veiklos nutraukimą nuo 2018 m. gegužės 8 d., t. y. nuo penktos darbo dienos, skaičiuojant nuo prašymo pateikimo.
Pareiškėjas dėl šio Komisijos sprendimo ir 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimo panaikinimo pateikė skundą teismui. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar Vilniaus AVMI, kaip Registro tvarkymo įstaiga, turi teisę/pareigą atgaline data pakeisti (ištaisyti) Registro duomenis, pareiškėjui siekiant tikslo, kad Registre nebūtų informacijos apie jo atitinkamais laikotarpiais įregistruotą ir išregistruotą avalynės ir odos gaminių taisymo individualią veiklą bei įregistruotą poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą.
Pagal Registro nuostatus, jo paskirtis – Nuostatų nustatyta tvarka registruoti Registro objektus, rinkti, kaupti Registro duomenis vienoje Registro duomenų bazėje, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir įstatymų nustatytais atvejais teikti duomenis apie Registro objektus, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus (3 punktas). Vadovaujančioji Registro tvarkymo įstaiga yra VMI, o Registro tvarkymo įstaigos yra teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinė mokesčių inspekcija (10 punktas). VMI tvirtina prašymo įregistruoti į Registrą ir išregistruoti iš jo formą, pranešimo įrašyti (išbraukti) Registro objekto papildomus duomenis formą, šių formų pildymo ir teikimo taisykles, duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę taisykles, kitus teisės aktus, susijusius su Registro duomenų tvarkymu, ir kontroliuoja jų vykdymą (12.14 papunktis), registruoja mokesčių mokėtojus, priima paklausimus, atsako į juos, tvarko duomenų gavimo ir perdavimo apskaitą (14.1 papunktis), įrašo į Registrą mokesčių mokėtojų duomenis, juos taiso, atnaujina (14.2 papunktis). Registro nuostatų IV skyriuje nurodyti bendri Registre tvarkomi nuolatinių Lietuvos gyventojų, įregistruojamų į Registrą pagal prašymą įregistruoti, duomenys, įskaitant vykdomos veiklos rūšį bei veiklos vykdymo pradžią ir pabaigą (21.8, 21.12 papunkčiai), taip pat specifiniai nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus), duomenys, įskaitant individualios veiklos vykdymo duomenis (22.1 papunktis). Dokumentus ir duomenis apie Registro objektus Registrui, be kita ko, teikia nuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią ar kitą veiklą (39.3 papunktis). Už pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako Registro duomenų teikėjas; Registro tvarkymo įstaigos turi užtikrinti, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų duomenis, pateiktus dokumentuose (47 punktas). Jeigu pasikeičia Lietuvos gyventojo (nuolatinio ir nenuolatinio) registravimo duomenys, nurodyti jų prašymuose įregistruoti, gyventojai ar jų įgalioti asmenys per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo ar jų atsiradimo dienos pateikia prašymus įrašyti duomenų pakeitimus, nurodydami duomenis, kurie pakito (66 punktas). Duomenys keičiami ir kaupiami Registre senus įrašus papildant naujais; ištaisomi tik neteisingi, netikslūs duomenys; Registro duomenys laikomi teisingais, kol neįrodyta priešingai (70 punktas). Registrų nuostatų 3 punkte nurodyta, kad Registro paskirtis – nuostatų nustatyta tvarka Registruoti objektus, rinkti, kaupti Registro duomenis vienoje Registro duomenų bazėje, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir įstatymų nustatytais atvejais teikti duomenis apie Registro objektus. Taigi pagrindinė Registro paskirtis yra tinkamo mokesčių administravimo užtikrinimas.
Apibendrinant paminėtą teisinį reglamentavimą akivaizdu, jog tiek asmens vykdomos veiklos įregistravimui/išregistravimui Registre, tiek ir jame įregistruotų duomenų pasikeitimui ar papildymui yra būtinas mokesčio mokėtojo prašymas (išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas įregistruojamas ar išregistruojamas mokesčių administratoriaus iniciatyva), kuriame nurodoma vykdoma veikla ir dėl kuriame nurodytų duomenų bei pateiktų dokumentų teisingumą atsakomybė tenka Registro duomenų teikėjui. Nagrinėjamu atveju pats pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė VMI prašymą nuo 2017 m. liepos 26 d. įregistruoti į Registrą avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą, 2017 m. rugpjūčio 4 d. – prašymą šią veiklą išregistruoti nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. įregistruoti poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą. Pagal pareiškėjo prašymuose pateiktus duomenis jie buvo įrašyti į Registrą: jame įregistruota pareiškėjo nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 3 d. vykdyta avalynės ir odos gaminių taisymo veikla, nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. įregistruota vykdyta poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla, kuri skundžiamu 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimu išregistruota nuo 2018 m. gegužės 8 d. (nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjo statusas įregistruotas kaip laikinai nevykdantis veiklos).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes paminėto teisinio reglamentavimo, įtvirtinto MAĮ, Registrų nuostatuose ir Taisyklėse, kontekste, pritaria atsakovės ir Komisijos priimtuose ginčijamuose sprendimuose padarytai išvadai, kad pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 1 d. prašyme įregistruoti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklą nuo 2017 m. liepos 26 d. ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašyme šią veiklą išregistruoti nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., o nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. įregistruoti poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą pateikti duomenys yra teisingi ir jų taisyti, keisti ar naikinti pagal pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymus nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog VSDFV Vilniaus skyrius suteikė pareiškėjui galimai netikslią ar klaidinančią informaciją apie jam priklausančias/nepriklausančias tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas priklausomai nuo to, ar jis yra vykdo individualią veiklą ir yra įgijęs socialiai apdrausto asmens statusą, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui, kaip mokesčių mokėtojui, turėtų būti taikomos kitokios sąlygos, nei tos, kurios taikomos kitiems tokio pobūdžio prašymus teikiantiems ir tas pačias sąlygas atitinkantiems individualią veiklą vykdantiems asmenims. Pareiškėjas, teikdamas atsakovei prašymus, susijusius su atitinkamos veiklos įregistravimu ir išregistravimu, bei žinodamas, jog už šių duomenų bei dokumentų teisingumą atsakomybė tenka būtent jam, turėjo suvokti apie prašymų pateikimo pasekmes, nes Registro tvarkytojas, neatlikdamas prašymuose nurodytų duomenų teisingumo kontrolės, turi užtikrinti, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų tuos, kurie pateikti prašymuose ir dokumentuose. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjui situacija dėl jo teisės gauti tėvystės bei vaiko priežiūros išmokas priklausomai nuo to, ar jis atitinkamais laikotarpiais buvo registruotas Registre kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, galutinai tapo žinoma jam gavus VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštą, tačiau pareiškėjas į atsakovę su prašymais pakeisti duomenis Registre kreipėsi tik 2018 m. gegužės 15 d., kas neabejotinai susiję su tuo, kad pareiškėjui 2018 m. gegužės mėnesį atsirado pareiga sumokėti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo draudimo mokesčius už visus 2017 metus, nes būtent tokie duomenys buvo įregistruoti Registre ir atitinkamai perduoti VSDFV, ką, be kita ko, patvirtina 2018 m. rugpjūčio 21 d. VSDFV Vilniaus skyriaus raštas Nr, (7.4) 3-46104 (Komisijos byla, b. l. 39-40). Be to, iš duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ matyti, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2451-484/2019 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo, be kita ko, pareiškėjas ginčija minėtą raštą ir siekia, kad VSDFV Vilniaus skyrius ištaisytų duomenis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo įmokų gavėjų registre, nustatant, kad jo individualios veiklos vykdymo pabaigos data yra 2017 m. liepos 25 d., bei jam atitinkamai perskaičiuotų 2017 m. priskaičiuoto mokėtino valstybinio socialinio draudimo mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo mokesčio dydį.
Pareiškėjo teigimu, atsakovė ir Komisija netinkamai taikė Taisyklių 25 punkto ir 26.5 papunkčio nuostatas. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pritaria atsakovės ir Komisijos ginčijamuose sprendimuose padarytoms išvadoms, jog asmuo, teikdamas prašymą dėl individualios veiklos nutraukimo, turi teisę jame nurodyti konkrečią veiklos nutraukimo datą, tačiau jei ši data skiriasi nuo prašymo pateikimo datos, ji turi patekti į penkių darbo dienų laikotarpį, skaičiuojant atgal nuo prašymo pateikimo. Teismo vertinimu, priešingas paminėtų Taisyklių nuostatų aiškinimas sudarytų prielaidas mokesčių mokėtojų prašymuose nurodytų duomenų, kurių realumo ir teisingumo Registro tvarkytojas netikrina ir nekontroliuoja, kaupimui Registre, taip pat neužtikrintų tinkamo mokesčių administravimo, ypač įvertinus tai, kad šie duomenys perduodami ir kitoms institucijoms (pvz., VSDFV). Atsižvelgiant į šias teismo išvadas, yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjo 2018 m. gegužės 15 d. prašymų, kuriais pareiškėjas prašė nutraukti avalynės ir odos gaminių taisymo veiklos įregistravimą nuo 2017 m. liepos 26 d. bei poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklos įregistravimą nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. Atsakovė ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad avalynės ir odos gaminių taisymo veikla jau yra išregistruota nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. pagal pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą prašymą, o poilsiautojų ir kitą trumpalaikio apgyvendinimo veiklą išregistravo nuo 2018 m. gegužės 8 d. (skaičiuojant penkias darbo dienas atgal nuo prašymo nutraukti šią veiklą pateikimo). Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, jog atsakovė negalėjo priimti sprendimo dėl poilsiautojų ir kitos trumpalaikio apgyvendinimo veiklos išregistravimo nuo kitos, nei jo prašyme nurodytos datos, kadangi atsakovė pareiškėjo prašymą išnagrinėjo iš esmės, taip užkirsdama kelią kitų galimų pasekmių, susijusių su tolimesniu pareiškėjo, kaip asmens tebevykdančio individualią veiklą ir esančio mokesčių mokėtoju, statuso buvimu. Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, jog teisės aktai nenustato ribojimų, kiek kartų asmuo gali kreiptis dėl veiklos išregistravimo (ar kad tokių prašymų pateikimo terminas gali būti atnaujintas), nes, esant priešingam vertinimui, asmens duomenų tvarkymo Registre tikslas, numatytas Registro nuostatų 5 punkte, t. y. mokesčių administravimas, prarastų prasmę (išskyrus atvejus, kai yra teisinis pagrindas taisyti netikslius ar neteisingus duomenis), kadangi jame kaupiami veiklos išregistravimo duomenys nuolat kistų - tiek ir neapibrėžtą laikotarpį, tiek ir kartų skaičių, kas darytų tiesioginę įtaką tiek mokesčio mokėtojo pareigoms, susijusioms su atitinkamų deklaracijų teikimu (tikslinimu), privalomųjų įmokų ar mokesčių mokėjimu, tiek ir mokesčių administratoriaus pareigoms mokesčių administravimo srityje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus AVMI sprendimas ir 2018 m. spalio 1 d. Komisijos sprendimas yra priimti tinkamai aiškinant ir taikant teisės aktų nuostatas, yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Netenkinus reikalavimų dėl Vilniaus AVMI ir Komisijos sprendimų panaikinimo, išvestiniai pareiškėjo reikalavimai dėl atsakovės įpareigojimo panaikinti duomenis Registre apie atitinkamais laikotarpiais įregistruotą pareiškėjo individualią veiklą (skundo reikalavimų 3 ir 4 punktai) taip pat negali būti tenkinami.
Pareiškėjas prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.