- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- ATP-168-282/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01109-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. T. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. T. Šiaulių apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarimu už teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnyje, buvo nubaustas 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
A. T. pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi A. T. prašymo tenkino.
Skundu A. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teigia, kad nutartis yra nepagrįsta, priimta neįsigilinus į jo prašyme nurodytas objektyvias priežastis. Nurodo, kad praėjo pusė termino, kuriam jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis sumokėjo jam paskirtą baudą, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą sveikatai mokymo programą, atliko sveikatos patikrinimą, baigė papildomus mokymus vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, be to, per laiką nuo nuobaudos paskyrimo, jis nepažeidė KET ir nepadarė jokių kitų ATPK numatytų pažeidimų. Teisės vairuoti neturėjimas apsunkina jo padėtį, nes kaip įmonės savininkas, jis negali tinkamai ir laiku vykdyti įmonės veiklos, gauti pajamų ir iš to pragyventi. Teigia, kad jo įmonė samdomų darbuotojų neturi, todėl jis pats užsiima prekių (daržovių) suradimu, jų pakrovimu ir iškrovimu, išmuitinimu ir pristatymu užsakovams, dėl to teigia, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis yra tiesiogiai priklausomas nuo savo draugų ir pažįstamų geros valios, kadangi samdyti vairuotoją įmonė neturi lėšų. Nurodo, kad yra vienišas, šeimos narių, galinčių jam padėti, neturi. Nesutinka su teismo išvada, kad aukščiau yra visuomenės interesas ir pažeidėjo nubaudimas, užtikrinant saugų eismą, o ne asmens, padariusio pažeidimą, interesai, kadangi tokia išvada dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų netaikymo yra itin formali ir neteisinga. Tvirtina, kad už tai, jog jis sėdo vairuoti neblaivus, labai save smerkia, tačiau situacija buvo tokia, kad Palangoje jam reikėjo perstumti automobilį į kitą vietą, o tai darydamas jis neatidžiai gatvėje, kur pilna automobilių, atsitrenkė į šiukšlių dėžę ir elektros dėžutę, dėl to, tai pastebėję pašaliniai asmenys, iškvietė policiją. Teigia, kad toliau niekur neketino važiuoti, jokios žalos asmenims nei jų turtui nepadarė. Nurodo, kad jis automobilį vairuoja 20 metų, už KET pažeidimus yra baustas tik 2002 metais, todėl mano, kad teismas visiškai nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip jo (apelianto) neatsakingą požiūrį į KET pažeidimus. Teigia, kad teismo minimos nuobaudos galiojimo terminas pasibaigė prieš 11 metų, todėl mano, kad vertinant jo prašymo pagrįstumą, toks buvęs faktas dėl savo senaties iš viso neturėjo būti vertinamas. Taip pat tvirtina, kad jam skirtos nuobaudos tikslai pasiekti, kadangi dėl neapgalvoto poelgio beveik sugriuvo jo verslas, jis negauna iš jo planuotų pajamų, žymiai sumažėjo jo pragyvenimo lėšos, patyrė turtinius nuostolius sumokėdamas baudą, taip pat patiria nepatogumų ir gėdą nuolat aplinkiniams turėdamas aiškintis, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Mano, kad teismas, nuspręsdamas, kad jis (apeliantas) nėra vertas pasitikėjimo, prašyme išdėstytas aplinkybes vertino paviršutiniškai. Taip pat mano, kad nėra aplinkybių, trukdančių jo atžvilgiu taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų, nes įrodė, kad yra vertas pasitikėjimo ir nuobaudos termino sutrumpinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas prašo A. T. skundo netenkinti, nutartį palikti nepakeistą, nes A. T., šiurkščiai pažeisdamas KET, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias dėl daromo pažeidimo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokios veiklos pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnyje numatytos teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Esant visoms ATPK 329 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. T. įvykdė visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, tačiau jis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo neblaivus bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijęs. Vairuodamas neblaivus A. T. sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Pažymėtina, kad už padarytus pažeidimus apeliantui buvo paskirta minimalaus dydžio tiek ATPK 127 straipsnio 3 dalies, tiek ir ATPK 130 straipsnio sankcijose numatyta papildoma privaloma nuobauda – atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metus. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 1 metus 9 mėnesius) A. T. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes pažeidimo metu jam buvo nustatytas 1,28 promilių girtumas, iš pažymos apie baustumą (18–23, 55–61 b. l.) bei LITEKO duomenų matyti, kad per dešimt metų (nuo 2002 m. iki 2012 m. birželio 21 d.) jis baustas iš viso 12 kartų, tarp jų 10 kartų už pažeidimus transporte. Nors A. T. už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviam buvo baustas tik 2002-10-23, tačiau po šio teisės pažeidimo jis padarė kitus teisės pažeidimus transporte (viršijo greitį, nebuvo prisisegęs saugos diržo, stovėjo draudžiamoje stovėti vietoje ir kt.). Šios paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, jog asmuo tinkamų išvadų iš ankstesnių baustumų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Tokio A. T. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis dirba – turi individualią įmonę, kad jis 2012-06-21 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo (60 b. l.), nes sumokėti paskirtą baudą apeliantas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Taip pat iš bylos matyti, kad A. T. 2014-01-06 buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (36 b. l.). Tačiau ir ši aplinkybė nepaneigia apelianto neatsakingumo, kadangi tokią švietėjišką programą jis privalėtų išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 straipsnio 3 dalis). Nors A. T. skunde nurodo baigęs papildomus mokymus vairuotojams, kuriems buvo atimta teisė vairuoti, tačiau tai patvirtinančių duomenų apeliantas nepateikė nei apylinkės teismui nei prie skundo apeliacinės instancijos teismui. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nuobaudos laikotarpiu A. T. neprarado darbo, todėl yra pagrindas manyti, kad darbe apeliantui teisė vairuoti nėra būtina. Aplinkybė, jog apeliantui atgavus teisę vairuoti transporto priemones jo pragyvenimo lėšos padidėtų, taip pat nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, nes kaip individualios įmonės savininkas jis turi teisę į darbą priimti transporto priemonę galintį vairuoti asmenį, kuris pristatytų prekes užsakovams. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad apeliantui sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl to A. T. atžvilgiu netaikytinos ATPK 329 straipsnio nuostatos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį ir A. T. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.