Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui UAB „Naujoji pilaitė“ dėl žalos regreso tvarka atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas ieškinį tenkina.

Teismui pateikta turto draudimo sutartis rodo, kad ieškovas ADB „Gjensidige“ gyventojų turto draudimu 2017-09-06 apdraudė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (draudimo apsaugos laikotarpis – nuo 2017-10-06 iki 2018-10-05). 2018 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas apie įvykį rodo, kad 2018-08-14 apsidraudę asmenys pastebėjo vandens pratekėjimą iš lubų į jų butą. Turto apžiūros aktas 2018-08-18 rodo, kad buvo aplietos bute(duomenys neskelbtini), virtuvės ir koridoriaus lubos, atsilupo tapetai. Žala įvertinta 689,84 eurais, atėmus išskaitą, išmokėta 631,84 draudimo išmoka. Be išvardintų rašytinių įrodymų, žalos faktą įrodo nuotraukos, sąmata. Ištyrus draudiminį įvykį nustatyta, kad trūko bendrojo naudojimo šalto vandens stovas esantis(duomenys neskelbtini), bute. Už jo priežiūrą ir tinkamą stovį atsako atsakovas UAB „Naujoji pilaitė“. Atsakovo UAB „Naujoji pilaitė“ raštas 2019-09-13 rodo, kad (duomenys neskelbtini), bute atsakovas jau remontavo šalto vandens stovą – sumontavo remontinę movą. Tai įrodo, kad atsakovas, žinodamas vandens tiekimo sistemos būklę, kaip namo administratorius, pastoviai privalėjo prižiūrėti, net ir pakeisti susidėvėjusius vamzdžius.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos ?statymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagrindinės namo konstrukcijos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tame name esančių butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – STR), 86 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais [9.1]; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus [9.5, 9.16, 9.33] atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.; pagal 87 punktą – gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; privalomųjų darbų vykdymas. Pagal STR 37 punktą, nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. STR 89 punkte nustatyta, kad gyvenamojo namo nuolatinius stebėjimus atlieka gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą. Pagal STR 43 punktą kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Atsakovas, būdamas namo(duomenys neskelbtini), administratoriumi/techniniu prižiūrėtoju, yra atsakingas už minėtų namų bendruosius inžinerinius tinklus. Atsakovas, kaip namo administratorius/techninis prižiūrėtojas, prižiūrintis namo bendruosius objektus, privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad skolininku pagal CK 6.266 straipsnį gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisę dalyti jam ūkinį ir fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Taigi, namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

Ieškovas taip pat prašė priteisti 6,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jeigu įstatymas ar sutartis nenumato kitokio procesinių palūkanų dydžio, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu abi sutarties šalys yra verslininkai (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Patenkinus ieškinį bei atsižvelgiant į tai, jog abi ginčo šalys yra privatūs juridiniai asmenys, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 631,84 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020 m. vasario 5 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už teikiamą ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį. Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 15 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,86 Eur), neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Naujoji Pilaitė”, j. a. k. 121483560, ieškovo ADB „Gjensidige“, j. a. k. 110057869, naudai 631 eurą 84 centus draudimo išmoką, 6,00 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (631,84 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 5 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.