Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-09-14 · Administracinė byla Nr. A-469-347-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-09-14
Bylos Nr.
A-469-347-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Vaida Urmonaitė
Pareiškėjas
Z.L.
Trečiasis asmuo
P.R., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A14–347/07Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininko), Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

dalyvaujant pareiškėjai Z.L.

pareiškėjo atstovui adv. Vytautui Griežei

atsakovo atstovei T.K.

trečiajam suinteresuotam asmeniui P.R.

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui P.R.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z.L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z.L. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, S.N., G.R., H.N., P.R., S.Š., D.R., N.R.

dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja skundu prašė teismą pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. 2.3-6988-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 2.3-3542-01 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr. 9156-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 patikslinimo" patikslinimo ir klaidos ištaisymo" papildymo ir Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-10650-01 „Dėl atsisakymo patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui" patikslinimo", įpareigojant Vilniaus apskrities administraciją vykdyti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. 3267-41 patvirtintuose Plytinės ir Pašilaičių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektuose Z.L. kaip asmeninio ūkio žemę suprojektuoti 0,12 ha ploto žemės sklypą Nr. 1282 ir 2,16 ha ploto žemės sklypą Nr. 388 bei Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 2,3-9156-41 dėl Z.L. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1282 ir Nr. 388 pervedimo į laisvos valstybinės žemės fondą (b. l. 4-6).

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 patvirtintuose Plytinės ir Pašilaičių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektuose jai kaip asmeninio ūkio žemė buvo suprojektuoti 0,12 ha ploto žemės sklypas Nr. 1282 bei 2,16 ha ploto žemės sklypas Nr. 388. 2005 m. kovo 29 d. raštu Nr. 31/05/22-934 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-9156-41 jai suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1282 ir Nr. 388 pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.2.3-10650-01 „Dėl atsisakymo patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje teritorijoje Vilniaus miestui" buvo atsisakyta patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir naudojimą. Šis atsisakymas motyvuotas tuo, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija, 2004 m. spalio 25 d. patikrinusi skirtus ir suprojektuotus asmeniniam ūkiui sklypus Nr. 1282 (Geležių kaime) bei Nr. 388 (Pašilaičių kaime), nustatė, kad jie nenaudojami. Pareiškėja paaiškino 2005 m. gegužės 3 d. raštu ir žodžiu kreipusis į Vilniaus apskrities viršininką, Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių, nurodydama, jog komisijos aktas dėl sklypų naudojimo patikrinimo neatitinka tikrovės, nes jie yra pastoviai naudojami žemės ūkiui, aktas surašytas komisijai nenuvykus į vietą ir jai nedalyvaujant. 2005 m. balandžio 28 d. komisija, pakartotinai apžiūrėjusi sklypą Geležių kaime Nr. 1282, nustatė, jog jis naudojamas žemės ūkio produkcijai auginti (sklypo Pašilaičių kaime Nr. 388 komisija netikrino).

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į skundą prašė jo netenkinti (b. l.32-55). Atsakovė pažymėjo, kad pagal 2004 m. liepos 29 d. galiojusį Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymą, jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko arba apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo po 1994 m. liepos 31 d., arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. - 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip nuoma, apskrities viršininkas iki 2004 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą bei fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą. 2004 m. spalio 25 d., nuvykus į vietą, buvo patikrintas Z. Lisauskienei suteikto asmeninio ūkio žemės naudojimas ir surašytas patikrinimo - apžiūrėjimo aktas. Abu sklypai patikrinimo metu užfiksuoti kaip nenaudojami. Vadovaudamasis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu, Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2.3-10650-01 „Dėl atsisakymo patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui" atsisakė patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą Z.L. Pagal Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 2.3-9156-41 pareiškėjai suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypai pervesti į laisvos valstybinės žemės fondą. Atsakovė paaiškino, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos darbuotojai, vykdydami Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 2.3-1315 „Dėl komisijos sudarymo" bei 2005 m. kovo 22 d. rezoliuciją, 2005 m. balandžio 19 d. vietoje patikrino Z.L. skirtų asmeninio ūkio žemės sklypų Nr. 1282 Plytinės (Geležių) ir Nr. 388 (Pašilaičių kaime) naudojimą. Nustatyta, kad žemės sklypas Nr. 1282 (0,12 ha) yra suartas, naudojamas, o žemės sklypas Nr. 388 (2,16 ha) yra apaugęs žole, nenaudojamas. Atsakovė pažymėjo, kad šiuo metu beveik visas Z.L. žemės reformos žemėtvarkos projekte Pašilaičių kaime suprojektuotas žemės sklypas yra gražintas žemės savininkams natūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė skundą atmesti (b. l. 46-49) analogiškais atsakovo išdėstytiems motyvais.

Tretieji suinteresuoti asmenys S.Š., S.N., L.R., H.N., H.R., P.R., N.R. prašė skundą atmesti (b. l. 130-131, 143-144), paaiškindami, jog 1997 m. spalio 22 d. asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 388 Pašilaičiuose buvo paženklintas Z.L., buvusių savininkų R.R. (jų senelės), S.R. (tėvo) ir R.R. (dėdės) turėtoje žemėje, pažeidžiant Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo" 16 punkto nuostatas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodo, jog pareiškėjai Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos sprendimu buvo skirta asmeniniam ūkiui 2,50 ha žemės. Vilniaus rajono apylinkės teismui 1994 m. spalio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-790/94) panaikinus minėto sprendimo 1, 2 ir 3 punktus, kuriais buvo skirta žemė asmeniniam ūkiui, ši taryba 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu pakartotinai pareiškėjai skyrė 2,50 ha žemės plotą. Nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 patvirtintuose Plytinės ir Pašilaičių kaimų žemės reformos žemėtvarkos projektuose Z.L. kaip asmeninio ūkio žemė buvo suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1282 (0,12 ha ploto) ir Nr. 388 (2,16 ha ploto).

Teismas vadovavosi Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. liepos 13 d. Žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-2353 (galioja nuo 2004 m. liepos 29 d.) 15 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis. Teismas nurodė, jog pareiškėjai žemės sklypą asmeniniam naudojimui suteikus 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimu, vadovaujantis Žemės reformos pakeitimo ir papildymo įstatymo 15 straipsniu, toks suteikimas ir naudojamos žemės plotas turėjo būti patvirtintas iki 2004 m. gruodžio mėn. 31d. apskrities viršininko sprendimu. 2004 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sudaryta komisija patikrino pareiškėjos sklypus Geležių (Plytinės) ir Pašilaičių kaimuose bei nustatė, kad minėti žemės sklypai nenaudojami (apaugę žolėmis). Todėl Vilniaus apskrities viršininkas 2004 m. lapkričio 22 įsakymu Nr. 2.3-9156-41 patikslino Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41 patvirtinto Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto tekstinę ir grafinę dalis, paimdamas suprojektuotus asmeninio ūkio žemės sklypus (tame tarpe ir Z.L. sklypus Geležių (Plytinės) bei Pašilaičių kaimuose) į laisvos valstybinės žemės fondą, o 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr.2,3-10650-01 „Dėl atsisakymo patvirtinti asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą teritorijoje, Lietuvos Respublikos 1996 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. I-1304 priskirtoje Vilniaus miestui" atsisakė patvirtinti minėtus sklypus kaip Z.L. naudojamus asmeniniam ūkiui. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 2.3-1315 sudaryta komisija 2005 m. balandžio 19 d. pakartotinai patikrino vietoje Z.L. asmeninio ūkio žemės naudojimą Geležių (Plytinės) ir Pašilaičių kaimuose. Ji nustatė, kad žemės sklypas Nr. 1282 (0,12 ha) Plytinės (Geležių) kaime, Vilniuje, yra suartas, o žemės sklypas Nr. 388 (2,16 ha) Pašilaičių kaime, Vilniaus mieste, yra apaugęs žole (b. l. 113). Atsižvelgdamas į pakartotinio patikrinimo rezultatus, Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-6988-01 patikslino ir papildė Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 2.3-10650-01, patvirtindamas kaip Z.L. naudojamą 0,12 ha sklypą Nr. 1282 Plytinės (Geležių) kaime.

Šalies argumentai

Pareiškėjos pakviesti į teismo posėdį liudytojai teigė, kad pareiškėja dar iki nepriklausomybės atkūrimo sklype Pašilaičių kaime sodino kopūstus, tačiau, teismo konstatavimu, tai neatitinka tikrovės, nes pati pareiškėja teisme nurodė, kad minėtą sklypą jai žemėtvarkos skyrius paskyrė 1996 m. Atsižvelgta ir į tai, kad liudytojos negalėjo nurodyti, kokias konkrečiai kultūras ir kokiais metais pareiškėja sodino minėtame sklype, teigė toje pusėje matę augant miežius, tačiau kokiame ir kieno sklype konkretizuoti negalėjo. Liudytojai nepatvirtino, kad iki 2004 m. gruodžio 31 d. Pašilaičių kaime esančiu sklypu pareiškėja naudojosi, todėl, kaip nurodyta teismo sprendime, atsakovė nepatvirtindama šio žemės ploto kaip naudojamo asmeniniam ūkiui, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Kaip nepagrįstas įvertintas ir pareiškėjos teiginys, kad ginčo sklypus ji yra išpirkusi, nes pirkimo-pardavimo sutartis su pareiškėja nesudaryta, jos vardu žemė nėra įregistruota kaip nuosavybė. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad į žemės sklypą, į kurį pretenduoja pareiškėja, yra atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems suinteresuotiems asmenims (šių sprendimų pareiškėja neginčijo). Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad skundžiamo įsakymo naikinti nėra teisinio pagrindo, o nepanaikinus ginčijamo įsakymo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą vykdyti skunde nurodytus veiksmus.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliantė paaiškina, jog Buivydiškių apylinkės tarybos 1994 m. gegužės 11 d. 21 sesijos sprendimu jai asmeniniam ūkiui paskirtas 2,50 ha žemės plotas. Pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1998 m. gruodžio 24 d. pateiktą mokėjimo pranešimą teigia į Vilniaus rajono valdybos sąskaitą už 2,78 ha perkamos žemės privalėjusi įmokėti 3283 Lt bei 131 investicinius čekius. 1998 m. gruodžio 29 d. nurodytą mokėjimo pranešime sumą už žemę sumokėjusi.

Apeliantės manymu, teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas nepilnai išsiaiškino aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, klaidingai išaiškino teisės normos turinį ir dėl to padarė neteisingą išvadą. Jos teigimu, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, yra neįrodytos, kai kurie sprendimo teiginiai pagrįsti spėliojimais, išvedžiojimais apie bylos aplinkybes. Apeliantė pažymi, kad žemė asmeniniam ūkiui jai buvo paskirta dar 1994 m. gegužės 21 d. ir kad šio sprendimo įvykdymas priklausė ne nuo jos norų, jį privalėjo vykdyti Vilniaus apskrities viršininko administracija (tuo labiau, kad ji pasiūlymą pirkti minėtus žemės sklypus asmeniniam naudojimui priėmė ir pinigus už juos sumokėjo, nuolat reikalavo jų įteisinimo).

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, teismas be priežasties netikėjo jos paaiškinimu, kad Vilniaus žemėtvarkos skyriaus specialistai aktus dėl sklypų naudojimo surašė nenuvykę į vietą arba anksti pavasarį ( 2005 m. balandžio 19 d. ), kai po žiemos sklypai dar nebuvo paruošti sodinimui arba sėjai. Apeliantė pažymi, kad atsakovas neginčijo, jog sklypai buvo tikrinami jai nedalyvaujant, negalėjo paaiškinti, kodėl ji nebuvo kviečiama. Apeliantė paaiškina teismo posėdyje nurodžiusi, kad Pašilaičių kaime, Zujūnų seniūnijoje, jau tarybiniais laikais naudojosi 0,44 ha žemės sklypu (1996 m. spalio 11 d. šis sklypas padidintas iki 2,16 ha). Apeliantės teigimu, trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė aiškiai neatsakė nė į vieną proceso dalyvių klausimą, neigė akivaizdžius dalykus, teismas nepagrįstai netikėjo jos kviestų liudininkų parodymais. Be to, protokole yra daug netikslumų jos ir jos liudininkų parodymuose. Apeliantė pažymi, kad net po dviejų teismo įpareigojimų Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimą bei procesinius dokumentus pateikė žymiai pažeisdama teismo nustatytą terminą.

Neatsižvelgta ir į tai, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius kartu su ja dar 1998 m. gruodžio 29 d. nustatė parduodamų žemės sklypų kainą pagal numatytą išankstinį mokėjimą už žemę, o Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 3267-41 pasėkoje jai buvo suprojektuoti sklypai Nr. 1282 ir 388, kad atsakovė, nevykdydama įsipareigojimų sudaryti su ja pirkimo - pardavimo sutartį, grubiai pažeidė įstatymą bei jos teises.

Apeliantė pažymi, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims S.N., D.R., H. N., H. R., P.R., N.R., M.R. teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą Vilniaus apskrities viršininko sprendimu buvo atkurta tik 2006 m. kovo 7 d., tai yra po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas pradėjo nagrinėti jos skundą atsakovei.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo S.Š. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkanti, mananti, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys G.R., P.R., N. R., S.N., H.N., M.R. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliaciniu skundu nesutinką, kadangi jame išdėstyti argumentai klaidina teismą, jo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog Z.L. žemės plotas buvo skirtas vadovaujantis 1995 m. kovo 16 d. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijos sprendimu (1994 m. gegužės 11 d. Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimas panaikintas teisme). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Z.L. patikslintame skunde nurodė 2005 metais balandžio 18 d. dirbusi sklype Nr. 1282 Gelažių kaime, tačiau nepaaiškino, kada dirbo, kada paruošė sodinimui, sėjimui žemės sklypą Nr. 388 Pašilaičių kaime. Z.L. teiginį, kad sklypas Nr. 388 yra nuolat naudojamas žemės ūkio veiklai, paneigia 2004 m. spalio 25 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos surašytas apžiūrėjimo aktas, 2003 m. rugsėjo 5 d. sklypo fotonuotrauka, taip pat pridedama R.Š. 2006 m. rugsėjo 1 d. rašyto paaiškinimo kopija, kur tiksliai nurodoma, kada pirmą kartą buvo apdirbamas apleistas žemės sklypas Nr. 388. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog Z.L. teiginys, kad teismo posėdžio protokole yra daug netikslumų, neatitinka tikrovės. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymi, jog iš apeliantės kviestų liudytojų parodymų matyti, kad jie nežino, kur tiksliai yra žemės sklypas Nr. 388, kaip, kada ir kokiam tikslui žemės sklypas buvo naudojamas, savo parodymuose painiojosi, į teismo klausymus tikslių atsakymų pateikti negalėjo. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, Z.L. su teismo posėdžio protokolu sutiko, šis protokolas nebuvo apskustas įstatymo numatyta tvarka. Pabrėžiama, kad 1998 m. gruodžio 24 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius neturėjo teisės įteikinėti Z.L. mokėjimo pranešimų, kadangi buvusio savininko M.R. įpėdinių R., S. ir R.R. turėta Pašilaičiuose žemė 1996 m. balandžio 24 d. jau buvo priskirta Vilniaus miestui (todėl visus mokesčių mokėjimo ir žemės skyrimo klausimus turėjo spręsti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius). Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nuosavybės teisių jiems atkūrimo negalima laikyti poveikio priemone Z.L. ir teismui (Z.L. nusprendė Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą Nr. 388 jiems atkūrimo neginčyti).

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinkanti. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pažymėdamas, jog tam, kad administracinis aktas sukeltų civilinius teisinius padarinius, jis turi būti priimtas ir įgyvendintas teisės aktų nustatyta tvarka (kad atsakovė su Z.L. būtų įpareigota sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, žemės sklypas asmeniniam ūkiui pareiškėjai turėjo būti suteiktas bei suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka). Z.L. 2,50 ha žemės plotas asmeniniam ūkiui skirtas Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. 24 sesijos sprendimu. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, šis sprendimas prieštarauja 1994 m. liepos 12 d. priimto įstatymo „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos teisinių aktų žemės klausimais, kurie įsigaliojus Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, netenka galios" 2 dalies nuostatai, kuria buvo nutrauktas žemės suteikimas gyventojams asmeniniam ūkiui pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimą Nr. I-411 bei 1994 m. gegužės 24 d. įstatymui „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo ir papildymo“, kuriuo Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis papildytas 11 dalimi (pagal ją sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos priima ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d.). Atsiliepime paaiškinama, jog Z.L. asmeniniam ūkiui suteikta žemė Pašilaičių kaime buvo paženklinta žemėje, kurią nuo 1991 metų pageidavo susigrąžinti natūra piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų I.M. ir S.R. įpėdinių iki žemės nacionalizacijos turėtą žemę. Vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 16 punktu, įstatymo „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 4 straipsniu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 1995 metais Z.L. asmeniniam ūkiui suteikti žemės sklypai galėjo būti formuojami ir ženklinami tik laisvo žemės fondo žemėje. Atsiliepime taip pat remiamasi 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 8 punktu, Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1, 6 dalimis, Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika. Atsiliepime nurodoma, jog Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuriame Z.L. patvirtintos suprojektuotų asmeninio ūkio žemės sklypų ribos bei vieta, Vilniaus apskrities viršininkas patvirtino 2000 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3267-41, tačiau minėto žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo byloje nėra informacijos, jog projektuojant asmeniniam ūkiui suteiktą žemės sklypą Pašilaičių kaime, būtų kviesti dalyvauti ir pretendentai atkurti nuosavybės teises į I.M. bei S.R. įpėdinių turėtą žemę. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1993 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 967 patvirtino Kompensavimo už valstybės išperkamą žemę ir mišką bei atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemę ir mišką tvarką, o 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 183 reglamentavo žemės asmeniniam ūkiui pardavimą. Pagal šiuos teisės aktus žemės sklypai buvo parduodami tik nustačius ir paženklinus vietovėje jų ribas, parengus sklypų ribų planus ir šiuos sklypus įbraižius žemės kadastro žemėlapyje. Leidimus pirkti asmeninio ūkio žemę duoda rajonų valdybos, potvarkiais patvirtindamos asmenų, kuriems parduodama asmeninio ūkio žemė, sąrašus, parduodamos žemės plotus ir žemės kainą. Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad 1997 m. liepos 23 d. įsigaliojus Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymui ir Vyriausybei priėmus 1998 m. balandžio 1d. nutarimą Nr. 385, piliečiams asmeniniam ūkiui suteikti žemės sklypai galėjo būti privatizuojami tik apskrities viršininkui patvirtinus parengtus asmeniniam ūkiui skirtos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tačiau Vilniaus apskrities viršininko administracija, neatsižvelgdama į minėtus teisės aktus, bei į tai, kad 2,50 ha žemės plotas asmeniniam ūkiui Z.L. suteiktas tik 1995 metais, kad žemės sklypai suformuoti ir paženklinti ne laisvo žemės fondo žemėje, paskaičiavo parduodamos žemės sklypų kainą ir 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3909-41 leido įmokėti valstybės vienkartines įmokas už iš valstybės perkamą 2,78 ha (didesnį negu suteiktas) asmeninio ūkio žemės plotą. Atsiliepime remiamasi Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2, 3, 4, 12 dalimis, nurodant, jog išanalizavus žemės asmeniniam ūkiui suteikimo Z.L. dokumentus, buvo patikrintas faktinis žemės sklypų naudojimas. Nustačius, kad žemės sklypu Pašilaičių kaime nesinaudojama, atsisakyta patvirtinti minėto sklypo suteikimą bei faktinį naudojimą. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Vilniaus apskrities viršininkas, ginčijamu įsakymu patvirtindamas Plytinės (Geležių) kaime pareiškėjos naudojamą 0,12 ha žemės sklypą, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Nepatvirtinus asmeninio ūkio žemės Pašilaičių kaime suteikimo Z.L., buvo sprendžiami žemės grąžinimo natūra klausimai (2005 m. liepos 29 d., 2006 m. kovo 7 d. sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo). Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsiliepime pažymima, jog Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pavesta metodiškai koordinuoti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę problemų sprendimą, tačiau ji jokių aktų, kurie galėtų įtakoti apskričių viršininkų administracijų sprendimus, sukeltų fiziniams ar juridiniams asmenims teisines pasekmes, priimti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos nagrinėjimo eigoje nekilo ginčo dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo. Vertinant šį teisinį reglamentavimą istoriškai, pažymėtina, kad esminiai skiriasi teisinė padėtis asmenų, gavusių žemę asmeninio ūkio reikmėms iki 1994 m. liepos 1d. ir tų, kuriems asmeninio ūkio žemė apylinkių tarybų sprendimais buvo suteikta nuo 1994 m. liepos 1d. iki 1995m. kovo 26 d. Pirmuoju atveju preziumuojama, kad apylinkės tarybos sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo yra teisėtas kol įstatymo nustatyta tvarka nėra įrodoma priešingai; antruoju atveju asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumui patvirtinti yra reikalingas papildomas administracinis aktas- apskrities viršininko įsakymas vertinantis asmeninio ūkio žemės naudojimo atitikimą Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje (2004 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. IX-2353 redakcija) nustatytiems kriterijams.

Taigi pareiškėjos reiškiamų reikalavimų pagrįstumo vertinimą iš esmės lemia dviejų faktinių aplinkybių konstatavimas: pirma, kada pareiškėjai buvo suteikta asmeninio ūkio žemė; antra, ar pareiškėja faktiškai šia žeme naudojosi atsakovui priimant įsakymą dėl žemės paėmimo į laisvos valstybinės žemės fondą. Administracinių bylų teisenoje galioja bendrasis įrodinėjimo teisme principas, kad faktinės aplinkybės turi būti konstatuojamos vertinant byloje surinktų įrodymų visumą.

Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad 1998-tais metais ji į Vilniaus rajono valdybos sąskaitą įmokėjo lėšas už asmeninio ūkio žemę, neturi esminės įtakos nagrinėjamo ginčo sprendimui. Byloje nėra dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo žemės pirkimo pardavimo sandoriai buvo pabaigti ir pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į šią žemę. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies normos nesieja asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis.

I. Pareiškėja teigia, kad asmeninio ūkio žemė jai buvo suteikta 1994 m. gegužės 11d. Buivydiškių apylinkės Tarybos sprendimu, šį savo teiginį grįsdama 1996m. gegužės mėn. išduotu Zujūnų seniūno pažymėjimu.

Atsakovas ir Nacionalinė žemės tarnyba laikosi pozicijos, kad 1994m. gegužės 11d. Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimas dėl asmeninio ūkio žemės paskyrimo pareiškėjai buvo panaikintas teismo sprendimu, todėl faktiškai asmeninio ūkio suteikimas įvyko 1995m. kovo 16d. Buivydiškių apylinkės tarybos 24 sesijai priėmus atitinkamą sprendimą. Šį teiginį patvirtina apeliacinės instancijos tvarka nagrinėjant bylą papildomai išreikalauti įrodymai: Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994m. spalio 17d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2(2) -790/1994 kopija, iš kurios matyti, kad teismas nusprendė Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės Tarybos 1994m. gegužės 11d. 21 sesijos sprendimo ,,Dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam ūkiui ir kitų gyventojų pareiškimų svarstymo“ 1.2.3 punktą panaikinti, ir Buivydiškių apylinkės tarybos 1995m. kovo 16d. 24 sesijos sprendimo ,,Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ kopija, iš kurios matyti, kad apylinkės taryba, atsižvelgdama į pirmiau paminėtą teismo sprendimą, iš naujo nusprendė suteikti asmeninio ūkio žemę sprendimo priede Nr.1 išvardintiems asmenims, tarp kurių 400-uoju numeriu įrašyta pareiškėja Z.L., gavusi 2,50ha žemės.

Kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai paneigia pareiškėjos teiginį, kad asmeninio ūkio žemė jai buvo suteikta 1994 m. gegužės 11d. Buivydiškių apylinkės Tarybos sprendimu. Vilniaus rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą šį administracinį aktą panaikinti, jis neteko juridinės galios, t.y. jo sukeltos teisinės pasekmės buvo anuliuotos.

Taigi bylos medžiaga įrodyta, kad pareiškėjai asmeninio ūkio žemė buvo suteikta Buivydiškių apylinkės tarybos 1995m. kovo 16d. 24 sesijos sprendimu.

II. Byloje esantys dokumentai rodo, kad pirmą kartą faktinis pareiškėjai suteiktų asmeninio ūkio žemėms sklypų naudojimas buvo tikrinamas 2004m. spalio 25d.; komisija, kurios sudėtyje buvo žemėtvarkos skyriaus, seniūnijos atstovai ir žemėtvarkos projekto autorius, konstatavo, kad abu žemės sklypai, tiek Geležių, tiek Pašilaičių kaimuose, yra apaugę žolėmis ir nenaudojami asmeninio ūkio reikmėms. Pareiškėjos prašymu apskrities viršininko sudaryta komisija tikrino ginčo sklypų naudojimą pakartotinai 2005m. balandžio 28d. ir konstatavo, kad sklypas Geležių kaime yra suartas, o sklypas Pašilaičių kaime nenaudojamas, apaugęs žole.

Pareiškėjos skundo teiginys, jog abiem atvejais sklypai buvo apžiūrėti jai nepranešus ir nedalyvaujant, yra pagrįstas, šią aplinkybę pripažino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi atsakovo atstovė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nėra įstatyminio pagrindo pripažinti, jog vien dėl šios aplinkybės sklypų apžiūrėjimo aktai yra niekiniai ir neturi įrodomosios galios. Kaip minėta, apžiūrint sklypus dalyvavo įvairių institucijų atstovai, žemės naudojimas buvo vertinamas du kartus skirtingais metų laikais.

Pareiškėja turėjo procesinę galimybę paneigti sklypų apžiūrėjimo aktų išvadas pateikdama teismui įrodymus, kad ir Pašilaičių kaime esančią ginčo žemę naudojo asmeninio ūkio reikmėms. Vienok, kaip teisingai pažymėjo sprendime pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos pakviestų liudytojų D.B. ir A.J. parodymai yra netikslūs, neišsamūs ir šių aplinkybių konstatavimui nepakankami.

Taigi bylos medžiaga nėra paneigta skundžiamo atsakovo įsakymo išvada, kad pareiškėja nenaudojo asmeninio ūkio reikmėms Pašilaičių kaime esančio žemės sklypo.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundo reikalavimus.

Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006m. rugsėjo 20d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasSigita RudėnaitėVaida Urmonaitė