- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2YT-354-630/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00933-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. S.
- Suinteresuotas asmuo
- G. A., D. E. A., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonė ,,Turto bankas"
- Advokatai
- Skaidrė Varapnickaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. V. S., P. G. S., G. A. ir D. E. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas, palaikydamas patikslintą pareiškimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo P. S. tėvas V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) yra broliai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P. S., palaikydamas patikslintą pareiškimą, paaiškino, kad pareiškėjo seneliai S. S. ir M. K. turėjo šešis sūnus – A., V., P., J., J. ir J. bei dukrą M. Pareiškėjo tėvas V. S., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), dėdė A. S., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), kiti pareiškėjo tėvo V. S. broliai ir sesuo, taip pat mirę. Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registre duomenų apie M. K. ir S. S. giminaičius nėra. Gudelių Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygose A. S. gimimo duomenų nerasta. Gudelių Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų Lietuvos valstybės istorijos archyvas negavo, todėl neturi V. S. gimimo duomenų. Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės dekanato Gudelių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos archyve nėra išlikusių metrikų knygų iki 1940 m., todėl neturi duomenų apie V. S. ir A. S. gimimą. A. S. (duomenys neskelbtini) vedė A. P., po santuokos sudarymo – S. Jie turėjo neįgalią dukrą, kuri mirė netekėjusi, vaikų neturėjo. Po dukros mirties pareiškėjo dėdė A. S. su dėdiene persikėlė gyventi į Kauną. A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas V. S. vedė M. K., po santuokos sudarymo – S. Jie susilaukė vaikų: P. V. S., G. A., D. E. A., P. G. S., kurie yra suinteresuotaisiais asmenimis byloje, pareiškėjo P. S. ir S. V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), A. B., mirusios (duomenys neskelbtini) ir A. S., mirusio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina M. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas P. S. (duomenys neskelbtini) pakrikštytas Vilkaviškio vyskupijos Sutkų Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos parapijoje. Pareiškėjo krikšto tėvai – pareiškėjo tėvo V. S. brolis A. S. ir jo sutuoktinė A. S.. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas V. S. ir A. S. buvo broliai ir gauti tai patvirtinančius dokumentus būtina tam, kad pareiškėjas galėtų tvarkyti dėdės A. S. turtą/palikimą, kurį priėmė pradėdamas valdyti palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo D. E. A. atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad jos tėvas V. S. turėjo brolį A., kuris gyveno Kaune. A. S. kaip savo dėdę pažinojo nuo vaikystės. A. S. dukra mirė anksčiau už savo tėvą A. S..
Suinteresuotasis asmuo G. A. atsiliepimu ir teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad pareiškėjas yra jos brolis. Tėvo brolį A. pažinojo ir su juo giminiavosi. A. su žmona A. S. susilaukė dukros, bet ji mirė jauna, vaikų nesusilaukė. Po dukros mirties dėdė A. su žmona išsikraustė į Kauną.
Suinteresuotieji asmenys P. V. S. ir P. G. S. atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Suinteresuotasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, prieštaravimų nereiškė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, prieštaravimų nereiškė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo palieka spręsti teismo nuožiūra, prieštaravimų nereiškė ir prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja N. O. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad broliai V. S. ir A. S. buvo jos dėdės. S. S. ir M. K. turėjo septynis vaikus – šešis sūnus ir dukrą. Su V. S. ir A. S. giminiavosi ir bendravo. A. S. dukra mirė anksčiau nei jos tėvas A. S.. Jos tėvas buvo J. S., pareiškėjo V. S. ir A. S. brolis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pakeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę neturi juridinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008. Teismų praktika. 2008, 29). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Nustatant giminystės santykius, būtina atsižvelgti į tai, ar prašomas nustatyti giminystės artumo laipsnis sukels pareiškėjui teisinius padarinius (CK 3.134 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, pareiškėjas siekia įrodyti, kad A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jo dėdė tam tikslui, kad paveldėtų turtą po jo mirties. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktą palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Taigi norint paveldėti mirusiojo A. S. turtą, pareiškėjas P. S. turi įrodyti, kad jis yra A. S. sūnėnas, t. y. penktos eilės giminaitis (CK 3.134 str.).
Byloje nustatyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2019 m. birželio 25 d. pareiškėją informavo, kad Gudelių Romos Katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygose A. S. gimimo duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas Gudelių Romos katalikų bažnyčios (duomenys neskelbtini) metų metrikų knygų saugoti negavo, todėl išduoti pažymos apie V. S. gimimą negali. 2019 m. liepos 5 d. Vilkaviškio vyskupijos Marijampolės dekanatas Gudelių Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija informavo, kad parapijos archyve nėra išlikusių to laikotarpių knygų iki 1940 m. ir nėra duomenų apie A. S. ir V. S. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registras duomenų apie S. S. ir M. K. giminaičius neturi. Pareiškėjas neturėdamas dokumentų, patvirtinančių giminystę, t. y. savo tėvo V. S. ir dėdės A. S. gimimo liudijimų, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo broliai.
Iš byloje esančio A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), įrašo nustatyta, kad jaunojo A. S. tėvai yra S. S. ir M. K.. Iš A. S. ir A. P. santuokos liudijimo nustatyta, kad A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra S. Iš A. S. mirties liudijimo nustatyta, kad A. S. tėvas yra S. Iš pareiškėjo P. S. krikšto liudijimo nustatyta, kad jo tėvas yra V. S., S., gimęs (duomenys neskelbtini), motina – M. K., A., gimusi (duomenys neskelbtini), o krikšto tėvai – A. S. ir A. S.. Pareiškėjas P. S. paaiškino, kad jis su sutuoktine G. S. gyveno dėdės A. S. ir jo sutuoktinės A. S. namuose. Dėdė A. S. su dėdiene A. S. visą savo nekilnojamąjį turtą padovanojo pareiškėjui bei jo sutuoktinei G. S.. Pareiškėjas išlaikė savo dėdę A. S. ir dėdienę A. S. iki gyvos galvos, juos palaidojo, prižiūri kapavietę. Liudytoja N. O. D. parodė, kad jos tėvas, A. S. ir V. S. buvo broliai, nuo vaikystės giminiavosi. Liudytojos N. O. D. tėvas J. S. buvo V. S. ir A. S. brolis.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsižvelgiant į suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, pareiškėjo, jo atstovės, suinteresuotųjų asmenų G. A. ir D. E. A. paaiškinimus, liudytojos N. O. D. parodymus, pripažintina, kad pareiškėjo P. S. tėvas V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), brolis. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, o šio fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – tvarkant A. S. palikimą, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir juridinis faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 445, 448 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), brolis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.