Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2026-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-111-1128/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-01-08
Bylos Nr.
1-111-1128/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33003-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pukinskas
Kaltinamasis
G. O.
Nukentėjusysis
O. P.
Advokatai
Arvydas Martinkevičius, Inga Blaževičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2459-1128/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33003-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Vaidai Vasiliauskienei,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam G. O., jo gynėjui advokatui Arvydui Martinkevičiui,nukentėjusiajai O. P., jos atstovei advokatei Ingai Blaževičienei,vertėjoms Svetlanai Minakovai, Evelinai Kulik,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šiaulių miesto apylinkės teismo 1999 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47 straipsniu (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 275 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47 straipsniu (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (galiojusio iki 2004 m. liepos 13 d.) 24 MGL (3 000 Lt) dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio bauda.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. O. 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 17.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl menkavertės dingsties, dešinės rankos kumščiu sudavė O. P. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, poodine kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimu dešiniame kelyje bei sukėlė O. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais G. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis G. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Buvo šeštadienis, 24 diena, jis buvo pas O. kambaryje gal 5 minutes, paskui išėjo į laiptinę, laiptinėje prie laukinių durų bendravo dar apie 10-15 min. Po pokalbio jis ėjo namo, o ji ėjo į vidų. Jis jos tikrai nemušė ir nieko jai nedarė. Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo. O. jam yra pažįstama. Su O. susitikinėjo, pora kartų buvo susitikę. Negali paaiškinti, dėl ko jai buvo nustatyti sužalojimai. Su civiliniais ieškiniais nesutinka. Su O. susipažino internetu, per pažinčių svetainę. Iki įvykio buvo susitikę vieną kartą. Susitikdavo jos bute. Įvykio dieną jis buvo blaivus. Tą dieną kalbėjo apie tai, kad ji negerai padarė, nes ant jo telefono buvo atsiradusi balta dėmė, sakė, kad ji atsiprašytų ir nuvalytų dėmę. Jis buvo duše, parėjo po dušo ir pastebėjo, kad ant jo telefono yra balta dėmė. Pirmą kartą pas O. buvo ilgiau nei 5 minutes, antrą kartą nuėjo pas O. aiškintis dėl baltos dėmės ant telefono, ta dėmė nusivalo. Įvykio dieną su O. bendravo laiptinėje, bendravo prie laukinių durų, bendravo ir viduje, ir išorėje. Kaip O. buvo apsirengusi, nepamena. Negali paaiškinti, kodėl neigė, kad pažįsta O.. Dėmę ant telefono pamatė po 10-15 min. kai pirmą kartą buvo pas O.. Ta dėmė buvo kaip apspjovimo dėmė. Po savaitės, antrą kartą, pas ją atėjo, dėmės ant telefono nebebuvo, bet atvyko pas O., kad ji jo atsiprašytų. Rodė O. dėmę dar tada, kai buvo matyti dėmė, pas ją bute. Jis buvo ne tiek supykęs, kad ją muštų, bet atėjo po savaitės aiškintis. O. sakė, kad nieko su telefonu nedarė, jis klausė, kodėl ji meluoja. Ji jo atsiprašė, jis nuėjo į stotelę. Dėl dėmės padarė išvadą, kad telefonas buvo apspjautas, tai vertina kaip neigiamą veiksmą, ėjo aiškintis. Išėjęs iš O. buto matė du žmones, jauną vaikiną, apie 18 m. amžiaus, praėjo laiptinėje, ir vieną vyresnį vyrą. Lauke matė 2 žmones (t. 2, b. l. 14-15)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji O. P. parodė, kad su G. susipažino internetinėse pažintyse ir 18 ar 19 dieną įvyko pirmas susitikimas, o 22 d. buvo antras susitikimas, žmogus buvo normalus, adekvatus. Vėliau buvo trečias susitikimas, 24 dieną ir tą dieną apie 17:40 val. G. O. pas ją atvyko. G. O. sakė, kad kai išeis iš darbo, atvyks pas ją, ji pasakė, kad gerai. Kai G. O. atėjo, ji nespėjo susiruošti, jos plaukai buvo labai ilgi, iki juosmens, plaukai dar nebuvo išdžiūvę, pasakė, kad jis palauktų, kai susiruoš, įleis jį į namus. Jos bute nėra prieangio, iš karto laiptinė ir yra durys. Ji atidarė duris, jis sėdėjo laiptinėje ir matė, kaip jis nuo pykčio judina žandikaulius, matėsi, kad jis labai supykęs. Įleido jį į butą, sakė nepyk, neįsižeisk, bandė jį nuraminti, G. O. jai parodė telefoną, klausė, ar ji mato telefoną, atsakė, kad mato. Jis jai liepė paimti į rankas telefoną ir pasižiūrėti, ji paėmė į rankas jo telefoną, nuleido galvą pasižiūrėti ir gavo smūgį, nuo smūgio neišsilaikė ant kojų ir nugriuvo ant grindų. Kai nugriuvo, jis pradėjo ją mušti nugriuvusią, suprato, kad jai reikia kažkokiu būdu išeiti iš namų, nes jis ją užmuš. Jos durys atsidaro mygtuko paspaudimu, ne raktu, ji nuspaudė mygtuką ir išvirto iš buto. Išvirto iš buto, išbėgo į gatvę ir pasislėpė už durų, G. O. buvo jos bute, pradėjo jam sakyti, kad išeitų iš buto, po kurio laiko jis išėjo ir pasakė „jus, kales ukrainietes, reikia užmušinėti“. Jis dar užsimojo, bet jau netrenkė, dar 10 minučių jie stovėjo laiptinėje. Jis jai sakė užeiti į butą, o ji jam sakė kad tu išeik, ir aš tada užeisiu, nes ji bijojo, kad ją puls. Jis jai sakė „užeik, arba aš tave užtempsiu“, ji įėjo į butą. Policiją kvietė liudytojai, ji niekaip negalėjo nurimti. Jai nuolat bėgo kraujas, ji nuėjo į dušą, kai išėjo iš dušo, jau buvo atvykusi policija, jai dar bėgo kraujas, todėl policija iškvietė greitąją. Jai buvo suduotas vienas smūgis iki nugriūnant ant grindų ir 3-4 smūgiai kai nugriuvo. Įvykio niekas nematė, jie buvo kambaryje dviese, o gatve ėjo jauna pora, berniukas su mergaite ir jie palaukė, kol jis užėjo į butą, jie matė, kad jai bėgo kraujas. Civilinį ieškinį palaiko. Buvo apatiniai rūbai, kurie suplyšo, ar jis suplėšė, ar jis užsikabino už rūbų spintos krisdama. Apatiniai buvo kraujuoti, po įvykio iš baimės nenorėjo likti tame bute, negalėjo vairuoti, į Ukrainą vyko autobusu, maišelis su tais apatiniais pasimetė autobuse. Apatiniai buvo sugadinti, jie yra nėriniuoti, su labai plonomis detalėmis ir tie apatiniai rūbai buvo sugadinti, nebegalima jų naudoti. Apatiniai buvo korsetas, violetinės spalvos, nėriniuoti ir iš galo puošti grandinėle ir kelnaitės. Įsigijimo dokumentų neturi. Sugadintų apatinių vertė apie 450-480 Eur. Vilniuje kreipėsi į psichologą ir jai pasiūlė pakeisti aplinką. Išgyvenimai pasireiškė miego sutrikimu, nuolat bėgo ašaros, bijojo, kad G. O. vėl sugrįš. Pusę metų gyveno baimėje, toks buvo stresas. Fiziniai sužalojimai jau sugijo, bet ilgą laiką skaudėjo galvą, buvo prakirsta galva, labai ilgai gijo, buvo atlikta kosmetinė operacija, plaukų persodinimas, operacija labai brangi. Žalą vertina 7 000 Eur. Traumos buvo padarytos galvoje, mėlynė dešinėje rankoje ties žasto sritimi ir kojos trauma. Namuose buvo toks kampas, pertvara, kai ji krito, krito į pertvarą ir dar papildomai susitraumavo. Apie mėnesį laiko galvoje gijo šašas. Iš viso pas psichologus lankėsi 13 kartų. Gėrė raminančius vaistus ir vaistus širdžiai. Iš namų negali pateikti lankymosi pas psichologą išrašų, nes Kijevas subombarduotas, psichologas išvyko į užsienį, nebeturi jo numerio. Šiuo metu gyvena Latvijoje. Iš Lietuvos išvyko, nes negali čia likti ir būti, viskas primena tą atvejį, labai bijo, kad G. O. vėl atvyks dar kartą, jis yra neadekvatus, nepakaltinamas žmogus. Po įvykio jaučia pasekmes iki šiol, jaučia baimę vyrų atžvilgiu ir baimę, kad G. O. galėjo ją užmušti. Tą dieną G. skambino apie pietus, kai jis buvo darbe, sakė, kad kai išvažinės iš darbo, pas ją užsuks, vėliau G. O. skambino, kai atvyko. Kai atvyko, G. O. buvo prie durų, sėdėjo ant laiptų. Paskutinis skambutis buvo kai G. O. buvo prie buto. Buvo dar nepasiruošusi jo įleisti, jį įleido po 5-10 minučių nuo jo atvykimo. Į galvą buvo suduoti smūgiai, 1 smūgis kai nukrito ir 3-4 smūgiai, kai gulėjo ant grindų. Galva buvo prakirsta tuomet, kai jau gulėjo ant grindų, tada prakirto, pasipylė kraujas ir juto tekant šiltą skystį. Trenkė kumščiu. Rankoje nieko neturėjo, nebuvo žiedų ant pirštų, bet nuo to smūgių labai stiprių trūko oda ir girdėjosi, juto jausmą, kai oda trūko, bet iš to streso galėjo nepamatyti, ar jis ką turėjo rankoje. Girdėjo, kaip oda įplyšo. Jai buvo suduoti 3 stiprūs smūgiai į kairę galvos pusę, į sritį nuo kaktos link plaukų augimo linijos. G. vardą žinojo visada, susipažino ir jis pasakė savo vardą, pavardę sužinojo policijoje. Po įvykio iškart buvo surašytas protokolas, buvo nukreipta į gydymo įstaigą, policijoje davė paaiškinimus, parodė G. nuotrauką, pagal jo paso duomenis buvo surastas G.. Kai atvyko policininkai, jie ją matė, dėl sugadintų rūbų sakė tyrėjai. Rūbus pateikti apžiūrai jos neprašė. Ji nenurodė, kad nešioja rūbus metus laiko, sakė, kad nuo įvykio praėjo metai laiko. Rūbai buvo nauji (t. 2, b. l. 15-16).

Liudytoja I. J. (J.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ėjo Raugyklos gatve ir išgirdo riksmus, rusų kalba šaukė „padėkit, padėkit“. Ji tuo metu kartu su savo vyru sustojo ir mat, kaip buvo atidarytos durys, tenai ant kelių stovėjo moteris ir šalia buvo vyras, moteris buvo kraujuojančia galva. Tada ji atsistojo, ji buvo pusiau pusnuogė, ji išbėgo į lauką ir stovėjo, prie jos buvo vyras. Ji išgirdo iš jo pusės pasakymą rusų kalba „jeigu dar kartą taip padarysi“. Ji paskambino į policiją, stovėjo iš tolo ir informavo policiją apie šį įvykį. Tada vyras išėjo, praėjo pro ją ir pasakė, kad viskas tvarkoje, nepergyvenkite ir nuėjo Kauno gatvės link. Policiją pasitiko juos prie tos vietos, prie Raugyklos gatvės, parodė, kurios buvo durys. Duris atidarė ta moteris, ji buvo apsivilkusi chalatą ir policija įėjo į vidų ir toliau jau bendravo su ja. Matė moterį atsiklaupusią ant kelių, o šalia stovėjo vyras. Tai buvo patalpoje, o šalia buvo durys, tai ji jas atidarė ir išėjo, bet viskas vyko pradžioje, kai ji klūpėjo ant kelių patalpoje. Rusiškai supranta. Nematė, ar rūbai buvo sugadinti, vėliau jau matė apsivilkusią chalatą, chalato sugadinimų nematė. Tą vyrą įsidėmėjo, tyrimo metu jį atpažino. Tai buvo jai pirmas incidentas, kurį matė, tai gerai įsiminė, jis buvo pro ją praėjęs. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodymus patvirtino. Tyrimo metu nepasakė, kad klūpėjo, nes tada buvo baimė ir emocijos. Tai tikrai nemalonus procesas duoti parodymus. Veidą tikrai labai gerai prisiminė, nes tokia situacija pirma ir vaizdas ne iš maloniausių. Paskui įsitvirtino tam tikri veido bruožai. Pirminiuose parodymuose nepaminėjo, gal buvo tam tikra baimė, tuo metu nebuvo taip, kad nuslėpė ir nenorėjo sakyti, bet tada tikrai buvo tam tikri pergyvenimai, buvo tokioje aplinkoje, kur kalbėjosi su tyrėja. Atpažino asmenį pagal trumpų plaukų kirpimą, pagal veido bruožus, matė vyrą iš šono, todėl pagal ausų išsidėstymą, o kai praėjo ją buvo atsisukęs į ją. Matėsi, kad lieknesnis, tai iš kūno sudėjimo. Incidentą stebėjo apie 5 metrų atstumu, kai praėjo buvo 2-3 metrų atstumas (t. 2, b. l. 57-58).

Nukentėjusioji O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad per internetinį puslapį „pažintysxxx“ susipažino su vyru, žino, kad jo vardas yra G., nurodė jo telefono numerį, kitų duomenų nežino, su juo bendrauja labai trumpai, šiandien buvo tik trečias kartas, kai jie susitiko. 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 17.30 val. jis atėjo pas ją į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), jie buvo susitarę. Tuo metu, kai G. atėjo, ji buvo duše ir rengėsi. Jis paskambino į mobiliojo ryšio telefoną, ji G. paprašė palaukti, kol ji apsirengs. Po kelių minučių ji atidarė buto duris, G. sėdėjo ant laiptų. Kai tik G. užėjo į butą, ji pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą. Jis jai pasakė „ar matai mano telefoną“, G. telefoną laikė rankoje. Jis jai liepė telefoną paimti į savo rankas. Ji paėmusi jo telefoną pasižiūrėjo į ekraną, tuo metu G. dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą jai į galvos sritį, nuo smūgio ji nukrito ant grindų. T. G. dar dešinės rankos kumščiu jai trenkė į galvos sritį, ne mažiau kaip tris kartus, jai skaudėjo. Ji išsigandusi išbėgo iš buto, jai iš galvos bėgo kraujas. Tuo metu pro šalį ėjo vyras su moterimi. Kai jie ją pamatė, paskambino policijai. G. pasišalino iš buto, jis šaukė, kad jas suknistas ukrainietes reikia žudyti. Buvo iškviesta greitoji medicinos brigada. Atvykę medikai ją apžiūrėjo ir nusprendę ją nuvežti į Lazdynų ligoninę, kur po apžiūros jai buvo diagnozuota galvos plaukuotosios dalies žaizda (b. l. 30-33).

Specialisto išvadoje nurodyta, kad O. P. padaryta muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais (b. l. 46-47).

Liudytoja I. J. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 17.30 val. ji ėjo Raugyklos gatve, Vilniuje. Tarp gyvenamųjų namų Nr. 19 ir Nr. 17 išgirdo moterišką balsą šaukiant rusiškai „gelbėkite, padėkite“. Ji sustojo. Tuomet atsidarė durys, iš namo išbėgo moteris, paskui ją išėjo vyras. Abu stovėjo prie durų. Pamačiusi moters kraujuojančią galvą, ant veido nubėgusį kraują, moteris buvo apsirengusi tik su liemenėle ir kelnaitėmis, paskambino 112 pagalbos numeriu. Kalbant su bendrojo pagalbos centro operatoriumi, nugirdo, kaip vyras sakė moteriai „jei dar kartą spjausi į mano telefoną“. Matė, kad vyras dar kažką sakė moteriškei, bet negirdėjo, nes vis dar kalbėjo telefonu. Netrukus praeidamas tas vyras jai pasakė „viskas tvarkoje, nepergyvenkite“ ir nuėjo link Kauno gatvės į „Aguonų“ stotelę. Moteris įėjo į namą. Ji pasitiko atvykusius policijos pareigūnus, parodė, kur užėjo moteris, kuri tuo metu išėjo. Pareigūnams pasakė, kad tai ta pati moteris. Pareigūnai padėkojo ir ji išėjo. Minėtas vyriškis buvo apie1,85 ūgio, gana liekno sudėjimo, labai trumpai kirpti plaukai, beveik plikas, veido bruožų neatsimena, apsirengęs sportiškai. Vyras ir moteris jai pasirodė esantys blaivūs, vyriškis buvo supykęs, su moterimi kalbėjo pakeltu tonu, moteris verkė (b. l. 104-106).

Papildomai apklausta I. J. parodė, kad gali atpažinti vyrą, apie kurį davė parodymus savo pirmoje apklausoje. Jo veidą įsidėmėjo ir atsimena. Pagal bendrus bruožus vyrą apibūdinti gali, kad vyriškis buvo apie 40 metų amžiaus, labai trumpai kirpti plaukai ir tamsesni, veidas pailgas, kakta aukšta, akys tamsios. Vyras su moterimi išbėgęs kalbėjo rusiškai, o jai praeidamas pasakė frazę lietuviškai, mano, kad lietuvių tautybės (b. l. 108-110).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip I. J. asmens parodymo iš jo nuotraukų metu iš jai pateiktų penkių vyrų nuotraukų atpažino G. O. ir parodė, kad iš pateiktų nuotraukų nuotraukoje Nr. 1 atpažįsta vyrą, kurį matė 2024m. rugpjūčio 24 d. prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su pusnuoge, sumušta moterimi, apie kurį davė parodymus. Vyrą atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, liesumą, aukštą kaktą, tamsias akis, pagal trumpą plaukų kirpimą (b. l. 111-113).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad važiuojant Raugyklos g., Vilnius, link Kauno g., Vilnius, dešinėje pusėje matomas trijų aukštų pastatas adresu Raugyklos g. 17, Vilniuje. Virš rudos spalvos šarvinių buto durų matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Ant buto durų sidabrinės spalvos rankenos matomos raudonos spalvos dėmės iš abiejų buto durų pusių. Įėjus į butą prie durų ant grindų yra rudos spalvos kilimas, kur ir įvyko įvykis, už rudos spalvos kilimo ant žemės matomi raudonos spalvos taškeliai. Kairėje pusėje arčiau patekimo į butą durų stovi dvi baltos kėdės, ant kurių padėta kuprinė ir liemenėlė (b. l. 22-26).

Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuota, kaip pranešta apie Raugyklos g. (17/19 namo, laiptinė (duomenys neskelbtini)) iš laiptinės išėjusią apie 30–35 m. moterį, pusnuogę, su galvos sužalojimu ir kraujavimu, kalbėjusią rusiškai. Taip pat nurodyta, kad iš laiptinės išėjo vyras, kuris moteriai grasino, o vėliau pasišalino. Moteris grįžo į laiptinę. Informacija perduota tarnyboms (b. l. 117-118).

Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240824-175337UTC+0300“ užfiksuota, kaip vaizdas pradedamas fiksuoti prie namo laiptinės. Atidariusi duris juos pasitinka moteris (juodais, į kuoduką surištais plaukais, vilkinti pilką su baltomis širdelėmis chalatą ir avinti juodas šlepetes). Moteris savo mobiliajame telefone pareigūnams rodo, kaip atrodo vyras, (atpažįstamas kaip G.) kuris panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Moteris sako, kad vyras jai trenkė kumščiu į galvą ir moteris parkrito. Ji teigia, kad vyras pavartojęs alkoholio. Pareigūnas iškviečia greitąją pagalbą ir sako, kad moters galva praskelta, matomas kraujas. Moteris aiškina, kad jie su vyru nekonfliktavo. Vyras tiesiog užėjo į jos butą ir paklausė moters, ar pastaroji mato telefoną. Moteris atsakė, kad mato. Vyras liepė paimti jai telefoną. Moteris paėmė telefoną į rankas ir vyras pradėjo ją mušti. Moteris tvirtina, kad jokios priežasties, dėl ko vyras galėjo ją primušti, nėra. Moteris su vyru matosi trečią kartą. Jiedu susipažino pažinčių svetainėje. Moteris sako, kad vyras gyvena Vilniuje. Moteris ranka rodo į kairę galvos pusę, aukščiau smilkinio ir sako, kad jai trenkė. Moteris servetėlę prideda prie galvos, aukščiau kaktos. Ant servetėlės lieka kraujas. Į butą ateina greitosios pagalbos darbuotojai. Moteris greitosios pagalbos darbuotojai sako, kad vyras jai kumščiu tris kartus trenkė į galvą. Greitosios pagalbos darbuotoja apžiūri moters galvą. Moteris turi atvirą žaizdą, kuri bus siuvama Lazdynų ligoninėje. Pareigūnas 2 sako, kad bute, ant žemės yra kraujo. Moteris sako, kad toje vietoje, kur matomas kraujas, vyras ją pradėjo mušti ir moteris toje vietoje nukrito ant žemės. Po to moteris atsistojo, atsidarė buto duris ir suspėjo išeiti į lauką. Daugiau reikšmingų aplinkybių ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota (b. l. 114-115).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota G. O. naudojamos AB „Telia Lietuva“ kortelės Nr. +37066942387 išklotinė laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 4 d. (b. l. 122-123).

Akistatos tarp nukentėjusiosios O. P. ir įtariamojo G. O. protokole užfiksuota, kad O. P. parodė, kad Tą dieną G. iš anksto susitaręs atvažiavo pas ją į svečius tuo adresu. Prieš tai paskambino, kad bus 17.30 val. ji buvo duše, nespėjo pasiruošti. Jam paskambinus gal piktokai pasakė, kad palauktų. Kai susiruošė, atidarė duris, pamatė ant laiptelių sėdintį G., kuris buvo nervingas. Ji atsiprašė. Užėjęs į butą, rodydamas savo telefoną liepė pažiūrėti į ekraną ir tuo metu G. sudavė pirmą smūgį rankos kumščiu į galvos sritį virš kaktos. Ji susvirduliavo. Tada jis sudavė antrą kartą kumščiu į ta pačią vietą galvos srityje, nuo smūgio nukrito. Tuo metu G. 3 kartą rankos kumščiu smogė į galvos sritį gulinčiai. Ji nušliaužė link durų ir su apatiniais išbėgo iš buto į lauką, visa kruvina. Lauke buvo vyras ir moteris, ėję pro šalį. G. išėjo iš paskos į lauką, šaukė „ateik suka į vidų“, aš tave tuoj pats įtempsiu“. G. nuėjo į šalį, minėti praeiviai iškvietė policiją, ji įbėgo į laiptinę. G. O. atsakė, kad parodymus suprato, bet jos nemušė. Su kitomis aplinkybėmis sutinka, buvo pas O., matė praeivius lauke, su O. lauke kalbėjo. O. nebuvo kruvina. Į klausimą, rugpjūčio 24 d. pas O. buvo išgėręs atsakė, kad buvo išgėręs alaus. Akistatos metu kiekvienas liko prie savo parodymų (b. l. 89-91).

Ikiteisminio tyrimo metu G. O. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. 2024 m. rugpjūčio 24 d. dirbo nuo 07.00 val. iki 15.30 val. Po darbo turėjo važiuoti namo. Negali atsiminti, ką tiksliai veikė tą dieną ir vakare. Įtarime nurodytas nukentėjusiosios vardas ir pavardė jam nieko nesako. Neprisimena jokios O., nebent pamatytų. Žino Vilniuje esančią Raugyklos gatvę, bet negali pasakyti, ar įtarime nurodytu adresu yra buvęs. Anksčiau buvo užsiregistravęs internetinėje pažinčių svetainėje „daugas.lt“, anketa gal dar yra, bet nesinaudoja nuo vasaros. Kitose pažinčių svetainėse neregistruotas ir nesinaudoja (b. l. 130).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Byloje įrodyta, kad kaltinamasis G. O. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl menkavertės priežasties sudavė nukentėjusiajai O. P. vieną smūgį į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, tada jis ne mažiau kaip 3 kartus sudavė jai į galvos sritį, taip sukėlė O. P. muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, odos nubrozdinimus dešiniame kelyje.

G. O. kaltę įrodo nukentėjusiosios O. P. parodymai, liudytojos I. J. (J.) parodymai, Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas, pareigūnų kūno kamerų įrašai, specialisto išvada, G. O. naudojamos AB „Telia Lietuva“ kortelės išklotinė, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai.

Kaltinamasis G. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo pas O. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tačiau jos nemušė. Teigė, kad negali paaiškinti, dėl ko jai buvo nustatyti sužalojimai, tačiau parodė, kad pas Oksaną ėjo aiškintis dėl apspjauto telefono. Aplinkybę, kad G. O. 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 17.40 val. buvo O. P. jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), be paties kaltinamojo parodymų patvirtina nukentėjusiosios O. P. parodymai, pagal kuriuos jie buvo susitarę susitikti po G. O. darbo pabaigos, taip pat liudytojos I. J. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurių matyti, kad I. J. atpažino G. O. kaip asmenį, buvusį 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 17.40 val. (duomenys neskelbtini), G. O. buvimą minėtu adresu įrodo ir jo mobilaus telefono išklotinė, nes jo telefonas 2024 m. rugpjūčio 24 d. 17.28 val. jungėsi prie bokšto adresu Kauno g. 3A, Vilniuje, kuris yra šalia namo, esančio adresu Raugyklos g. 17, Vilniuje.

Tai, kad G. O. smurtavo prieš O. P., įrodo nukentėjusiosios O. P. parodymai, pagal kuriuos ji vėlavo priimti G. O., o kai atidarė duris, jis sėdėjo laiptinėje ir ji matė, kaip jis yra piktas, tada ji įleido jį į butą, bandė jį nuraminti, G. O. jai parodė telefoną, jis jai liepė paimti į rankas telefoną ir pasižiūrėti, ji paėmė į rankas jo telefoną, nuleido galvą pasižiūrėti ir gavo smūgį, nuo smūgio neišsilaikė ant kojų ir nugriuvo ant grindų, tada jis pradėjo ją mušti nugriuvusią. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų matyti, kad moteris – O. P. savo mobiliajame telefone pareigūnams rodo, kaip vyras, atpažįstamas kaip G., prieš ją panaudojo fizinį smurtą, sako, kad vyras jai trenkė kumščiu į galvą ir moteris parkrito. Vyras liepė paimti jai telefoną, kai ji paėmė telefoną į rankas vyras pradėjo ją mušti. Policijos pareigūnams ranka rodė į kairę galvos pusę, aukščiau smilkinio ir sakė, kad jai trenkė, iš vaizdo įrašo matyti, kad bute ant grindų yra kraujo, o moteris sako, kad toje vietoje, kur matomas kraujas, vyras ją pradėjo mušti ir moteris toje vietoje nukrito ant žemės. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos I. J. parodymai, pagal kuriuos tarp gyvenamųjų namų Nr. 19 ir Nr. 17 išgirdo moterišką balsą šaukiant rusiškai „gelbėkite, padėkite“, atsidarė durys, iš namo išbėgo moteris, paskui ją išėjo vyras, pamačiusi moters kraujuojančią galvą, ant veido nubėgusį kraują, moteris buvo apsirengusi tik su liemenėle ir kelnaitėmis, paskambino 112 pagalbos numeriu. Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina liudytojos parodymus, byloje nėra nustatyta jokio pagrindo abejoti liudytojos I. J. parodymais. Specialisto išvadoje nurodyta, kad O. P. padaryta muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje kietu buku daiktu, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Nurodytų įrodymų visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. O. smurtavo nukentėjusiosios O. P. atžvilgiu. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs nuo pat iki teisminio tyrimo pradžios, jos parodymus patvirtina ir policijos pareigūno kūno kameros įrašas, kuriame tiek pareigūnams, tiek į įvykio vietą atvykusiems medikams ji nurodo tas pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojos I. J. parodymai, tuo tarpu kaltinamojo G. O. parodymai dėl to, kad jis nesmurtavo prieš nukentėjusiąją, yra niekuo nepagrįsti, priešingai, iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis konfliktavo su nukentėjusiąja dėl telefono ekrano apspjovimo, ką parodo ir pati nukentėjusioji. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie tai, kad po to, kai G. O. sudavus smūgį ji pargriuvo, G. O. dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, nepaisant to, kad tokio smūgiavimo fakto nepatvirtina specialisto išvada. Teismas laiko, kad dėl minėtų trijų smūgių į galvos sritį nukentėjusioji nepatyrė sužalojimų, tačiau iš jos parodymų matyti, kad ji dėl to jautė fizinį skausmą.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. O. 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 17.40 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl menkavertės dingsties, dešinės rankos kumščiu sudavė O. P. vieną kartą į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kaktoje, poodine kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimu dešiniame kelyje bei sukėlė O. P. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Skirdamas bausmę G. O., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. G. O. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. O. yra dirbantis, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, anksčiau teistas 4 kartus, nebaustas administracine tvarka. Teismas, skirdamas bausmę G. O., atsižvelgia į tai, kad dėl G. O. panaudoto fizinio smurto pobūdžio nukentėjusiajai O. P. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką, sukeltas pasekmes, kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti tik G. O. skiriant su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkiui (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti G. O. paskirtos arešto bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes G. O. atžvilgiu jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą manymui, kad bausmės vykdymo atidėjimas G. O. atžvilgiu trečią kartą bus efektyvus.

V. Kiti klausimai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 52,50 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios O. P. gydymo išlaidų priteisimo ir prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų G. O. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Nukentėjusioji O. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės 405 Eur ir neturtinės 7 000 Eur žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodo, kad G. O. smurtaudamas prieš O. P. suplėšė jos dėvėtą apatinį trikotažą – rankų darbo glaustinukę, ištepė krauju jos dėvėtą chalatą. Neturtinę žalą sudaro iki šiol jaučiami galvos skausmai, patirti dvasiniai išgyvenimai, neigiama įtaka jos psichinei būsenai, šokas, nepažįstamų asmenų baimė. Dėl įvykio ji buvo priversta kreiptis psichologinės pagalbos. Apklausta teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė O. P. paaiškino, kad apatiniai rūbai suplyšo, apatiniai buvo kraujuoti, po įvykio iš baimės nenorėjo likti tame bute. Apatiniai buvo sugadinti, jie yra nėriniuoti, su labai plonomis detalėmis ir tie apatiniai rūbai buvo sugadinti, nebegalima jų naudoti. Apatiniai buvo korsetas, violetinės spalvos, nėriniuoti ir iš galo puošti grandinėle ir kelnaitės. Įsigijimo dokumentų neturi. Sugadintų apatinių vertė apie 450-480 Eur. Vilniuje kreipėsi į psichologą ir jai pasiūlė pakeisti aplinką. Išgyvenimai pasireiškė miego sutrikimu, nuolat bėgo ašaros, bijojo, kad G. O. vėl sugrįš. Pusę metų gyveno baimėje, toks buvo stresas. Fiziniai sužalojimai jau sugijo, bet ilgą laiką skaudėjo galvą, buvo prakirsta galva, labai ilgai gijo, buvo atlikta kosmetinė operacija, plaukų persodinimas, operacija labai brangi. Žalą vertina 7 000 Eur. Traumos buvo padarytos galvoje, mėlynė dešinėje rankoje ties žasto sritimi ir kojos trauma. Namuose buvo toks kampas, pertvara, kai ji krito, krito į pertvarą ir dar papildomai susitraumavo. Apie mėnesį laiko galvoje gijo šašas. Iš viso pas psichologus lankėsi 13 kartų. Gėrė raminančius vaistus ir vaistus širdžiai. Po įvykio jaučia pasekmes iki šiol, jaučia baimę vyrų atžvilgiu ir baimę, kad G. O. galėjo ją užmušti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. O. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. P. sveikatą, jai neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios prašomas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus, todėl mažintinas iki 1 000 Eur ir priteistinas O. P. naudai iš G. O. .

Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti turtinę 405 Eur dydžio žalą. Turtinės žalos padarymas grindžiamas tuo, kad buvo sugadinti apatiniai rūbai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, civilinės ieškovės argumentus, paaiškinimus teismo posėdžio metu daro išvadą, kad civilinės ieškovės nurodyta turtinė žala nepagrįsta dokumentais, todėl atmestina.

Nagrinėjamais civiliniais ieškiniais taip pat prašoma priteisti procesines palūkanas – 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, šiuo atveju pripažįsta, kad reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo yra pagrįsti, turi būti tenkinami ir ieškovams priteistinos jų prašomos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovė advokatė Inga Blaževičienė į bylą pateikė prašymus dėl proceso išlaidų – nukentėjusiosios turėtų atstovavimo išlaidų – 3 258,94 Eur ir 564,67 Eur, iš viso 3 823,61 Eur. Kaip matyti iš advokatės pateiktų dokumentų, nukentėjusioji patyrė 3 823,61 Eur išlaidų, susijusių su civilinio ieškinio pareiškimu ir jos atstovavimu ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. Teismas sprendžia, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, todėl šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir jos nukentėjusiajai turi būti atlygintos.

G. O. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

G. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Nukentėjusiosios O. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir O. P. naudai iš G. O. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios O. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš G. O. 52,50 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 50 centų) nukentėjusiosios O. P. gydymo išlaidų ir 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. O. nukentėjusiajai O. P. 3 823,61 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus ir 61 centą) turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Pukinskas