- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-01
- Bylos Nr.
- A-525-1568-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01627-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės(kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja G. Š. kreipėsi skundu (b.l. 1-7) į teismą ir prašė panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-53 dėl nuobaudos skyrimo (toliau – ir Įsakymas).
Nurodė, kad Įsakyme konstatuota, kad UAB „Versluva“ pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą, t. y. per Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatytą terminą nesušaukė BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimo. Minėta nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Trakų dvarkiemis“, o UAB „Versluva“ paskirtas bankroto administratoriumi, o įmonės valdymo organai įpareigoti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus įmonės dokumentus ir turtą. Įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas G. R. šio teismo įpareigojimo nesilaikė. Bankroto administratorius G. R. teismui nurodytu adresu, paštu ir per antstolį bandė įteikti įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei raginimą perduoti įmonės dokumentus ir turtą, tačiau įteikti dokumentų nepavyko. Antstolis R. V. nustatė, kad G. R. nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Kaunas) niekas negyvena. Pavykus surasti G. R. (padedant policijos pareigūnams), jis perdavė tik dalį įmonės dokumentų ir turto pagal balansą, sudarytą teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nuosprendžiu buvęs UAB „Trakų dvarkiemis“ vadovas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos sprendimas pakeistas tik dalyje dėl bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės turto ir finansinė apskaita nebuvo teisinga, nebuvo įmanoma nustatyti bendrovės finansinės padėties, ūkinės bei komercinės veiklos rezultatų, turto, kapitalo ir jo struktūros (tai konstatuota Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010-06-03 nuosprendyje). Nurodė, kad bankroto administratorius nuo bankroto bylos iškėlimo iki kreipimosi į teismą dėl supaprastinto bankroto, siekė perimti dokumentus ir turtą iš G. R. bei atlikti kitus bankroto procese svarbius veiksmus, tačiau kreiptis į teismą dėl supaprastinto bankroto proceso, neturint pakankamai duomenų, buvo neįmanoma. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, kuria buvo patvirtintas BUAB „Trakų dvarkiemis“ supaprastintas bankroto procesas, bankroto procedūrų pažeidimų nenustatė. Taigi, BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto administratorius nepažeidė nei įstatymų nei įmonės kreditorių teisių. Taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog bankroto administratorius tariamai nevykdė teismo nustatyto įpareigojimo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, nepažeidžia įmonės kreditorių teisių ir interesų, nes įmonė neturi turto, todėl kreditorių susirinkimų nutarimai, jei būtų priimti, neturėtų jokios praktinės reikšmės. Be to, UAB „Straujos“ prekybos sistemos, pateikusi skundą Departamentui, nė karto nesikreipė į bankroto administratorių dėl informacijos apie bankroto procesą suteikimo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankroto proceso metu pažeisti UAB „Straujos“ prekybos sistemos teisės ir interesai. Akcentavo ir tai, kad G. Š. įgaliotu asmeniu BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto procese buvo nuo jo pradžios iki 2010 m. birželio 26 d., vėliau buvo paskirtas kitas bankroto administratorius, todėl, pareiškėjos nuomone, nuobauda skirta netinkamam subjektui. Pažymėjo, kad Įsakymas yra administracinės procedūros sprendimas, todėl yra priimtas praleidus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių terminą (kreditorių susirinkimas turėjo būti sušauktas per 30 dienų nuo nutarties patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus dienos, t. y. iki 2009-06-09).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą (b.l. 44-48) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 2011 m. gegužės 6 d. gavo UAB „Straujos“ prekybos sistemos skundą, kuris buvo išnagrinėtas, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktu, ir 2011 m. birželio 9 d. priimta išvada „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Trakų dvarkiemis“. Minėtame skunde buvo nurodyta, kad UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo G. Š. nesušaukė per nustatytą terminą pirmojo BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimo. Iš UAB „Versluva“ patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą BUAB „Trakų dvarkiemis“, administratoriumi paskyrė UAB „Versluva“. Minėta nutartimi UAB „Versluva“ buvo įpareigotas sušaukti pirmąjį BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimą ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo nutarties patvirtinti BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą įsiteisėjimo dienos. Teismo nutartis patvirtinti BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą buvo priimta 2009 m. balandžio 20 d., įsiteisėjo 2009 m. balandžio 28 d. Todėl pirmasis BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2009 m. birželio 9 d. UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo G. Š. (įgaliotas asmuo iki 2009-06-26) nustatytais terminais nesušaukė BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkte įtvirtintą reikalavimą vykdyti teismo sprendimus. Nurodė, kad atsakovas, siekdamas išsiaiškinti, kodėl UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo V. J. (V. J.) tik 2009 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi dėl supaprastinto bankroto proceso BUAB „Trakų dvarkiemis“, 2011 m. gegužės 19 d. išsiuntė elektroninį laišką UAB „Versluva“, kuriame buvo prašoma pateikti papildomus paaiškinimus iki 2011 m. gegužės 23 d. UAB „Versluva“ atsakymą pateikė 2011 m. birželio 7 d. Buvo nustatyti ir kiti UAB „Versluva“ padaryti bankroto procesus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, dėl kurių 2011 m. gegužės 26 d. UAB „Versluva“ direktorei G. Š. buvo nusiųstas Departamento raštas Nr. (6.14)A2-1700 dėl išsamių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Atkreipė dėmesį į tai, kad papildomuose paaiškinimuose UAB „Versluva“ direktorė G. Š. neginčijo fakto, jog nuo BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto proceso pradžios iki 2009 m. birželio 26 d. buvo UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto byloje, taip pat neneigė fakto, jog neįvykdė reikalavimo sušaukti pirmąjį BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimą. Taigi, buvo pažeistas Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktas. Kadangi BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto procese iki 2009 m. birželio 29 d. buvo G. Š., Departamentas jai paskyrė įspėjimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi (b.l. 133-138) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V–53 „Dėl nuobaudos BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Trakų dvarkiemis“ ir šios įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Versluva“, kurios direktorius įsakymu administratoriaus įgaliotiniu bankrutuojančioje UAB „Trakų dvarkiemis“ paskyrė pareiškėją, o nuo 2009 birželio 26 d.– V. J. 2011 m. gegužės 6 d. atsakovas gavo BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditoriaus UAB „Straujos“ prekybos sistemos skundą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ pažeidimų BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto procese“. Departamentas 2011 m. birželio 9 d. ir 2011 m. birželio 21 d. pateikė išvadas, kuriose nustatė, kad UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo G. Š. nevykdė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto, t. y. nevykdė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo sušaukti pirmąjį BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimą, todėl siūlė pareiškėjai skirti įspėjimą. Departamento direktorius, vadovaudamasis Taisyklių 17 punktu ir atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 21 d. išvadą, Įsakymu pareiškėjai skyrė įspėjimą už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto pažeidimą. Akcentavo, kad iš byloje esančios medžiagos matyti, jog UAB „Versluva“ įgaliotas asmuo G. Š. nustatytais terminais nesušaukė BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimo. Pareiškėja šios aplinkybės iš esmės neginčijo, tačiau manė, kad jis neturėjo būti šaukiamas. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis patvirtinti BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą priimta 2009 m. balandžio 20 d., įsiteisėjo 2009 m. balandžio 28 d., todėl pirmasis BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimas turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip 2009 birželio 9 d., tačiau pareiškėja šio teismo pavedimo nei iki nustatyto termino pabaigos, nei vėliau neįvykdė. Įmonių bankroto įstatymo normos, reglamentuojančios administratoriaus funkcijas ir įgaliojimus, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šių normų reikalavimai negali būti keičiami bei aiškinami, paneigiant nustatytą pareigą vykdyti teismo sprendimus (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 20 p.). Pažeidimas buvo trunkamojo pobūdžio, todėl nuobaudos skyrimo terminai nebuvo praleisti. Be to, pareiškėja dėl tam tikrų priežasčių negalėdama nustatytais terminais įvykdyti teismo pavedimo, galėjo kreiptis į teismą dėl 2008 m. gruodžio 22 d. nutartyje numatyto pavedimo (ne vėliau kaip per 30 darbo dienų sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą) vykdymo atidėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog pareiškėjos argumentas dėl pareigos sušaukti BUAB „Trakų dvarkiemis“ kreditorių susirinkimą yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjos argumento, jog Įsakymas yra nemotyvuotas (nėra nurodytos konkrečios aplinkybės ir konkretūs motyvai) nurodė, kad Įsakyme pažymėta, jog jis yra priimtas, atsižvelgiant į Departamento 2011 m. birželio 21 d. išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ vykdomų bankroto procedūrų BUAB „Trakų dvarkiemis“. Šioje išvadoje nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punktą bei nustatytos kitos su šia situacija susijusios aplinkybės. Kadangi ši išvada yra neatskiriama Įsakymo dalis, Įsakyme netikslinga nurodyti konkrečius veiksmus, dėl kurių pareiškėjai skiriama nuobauda bei kitas su šia situacija susijusias aplinkybes.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (b.l. 142-149) kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą bei sustabdyti administracinę bylą ir ištirti norminio administracinio akto – Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-337 – 17 punkto, 17.1 punkto ir 17.2 punkto teisėtumą. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodoma:
1. Taisyklėse expressis verbis nustatyta, kad tuo atveju, kai bankroto byloje bankroto administratoriumi yra paskirtas juridinis asmuo, už atitinkamus pažeidimus atsako jo įgaliotas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo momentu buvo įgaliotu asmeniu bankroto byloje, ir (arba) šio juridinio asmens vadovas. BUAB „Trakų dvarkiemis“ bankroto byloje tariamų pažeidimų padarymo metu įgaliotu asmeniu buvo V. J., kuris buvo ir UAB „Versluva“ direktorius. Paskyrus įspėjimą G. Š. buvo netinkamai parinktas atsakomybės subjektas, t. y. netinkamai taikomos materialinės teisės normos – Taisyklės, dėl to pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio, 31 straipsnio reikalavimai, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, bei priimtas neteisėtas Įsakymas, kuris turi būti panaikintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalimi.
2. Taisyklių 17 punkte numatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad turi būti konstatuojamas ne tik formalus teisės aktų pažeidimas, bet ir įvertinamas šio pažeidimo mastas, o remiantis Viešojo administravimo 8 straipsniu bei šiame įstatyme įtvirtintais principais, toks sprendimas turi būti motyvuotas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė Įsakymo teisėtumą, nes netyrė pareiškėjai skirtos nuobaudos tikslingumo, reikšmingumo.
3. Pažymi, kad bankroto administratoriui taikomos sankcijos savo pobūdžiu yra artimos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytoms sankcijoms, o ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Departamento vykdomas UAB „Straujos“ prekybos sistemos skundo ir bankroto administratoriaus veiksmų tyrimas pagal Viešojo administravimo 19 straipsnį yra administracinė procedūra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Įsakymas – administracinės procedūros sprendimas. UAB „Straujos“ prekybos sistemos į Departamentą kreipėsi 2011 m. gegužės 6 d., o Įsakymas priimtas 2011 m. liepos 7 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek taikant ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį, tiek taikant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį, matyti, jog buvo pasibaigę nuobaudos skyrimo senaties terminai, tačiau pirmosios instancijos teismas šio skundo argumento netyrė.
4. Bankroto administratorių atsakomybę nustato Taisyklių 17 punktas, 17.1 punktas ir 17.2 punktas, t. y. atsakomybę nustato ne įstatymas, o poįstatyminis teisės aktas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Įmonių bankroto įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 4 punkte nėra minima bankroto administratoriaus drausminė atsakomybė. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004-09-15, 2005-01-19, 2005-09-20, 2011-05-05 nutarimai ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalies yra nurodęs, kad ši nuostata reiškia, jog bausmė gali būti skiriama ir taikoma remiantis ne bet kokiu teisės aktu, o tik įstatymu. Taip sudaromos teisinės prielaidos užtikrinti veiksmingą asmenų, kuriems skiriamos ar taikomos bausmės, teisių ir laisvių apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001-01-11 nutarimas). Be to, kitų subjektų drausminė atsakomybė yra numatyta įstatymuose (pavyzdžiui, advokatų drausminė atsakomybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52-55 straipsniuose). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi ABTĮ 98 straipsnio 5 dalimi, 111 straipsniu, pareiškėja prašo sustabdyti šią administracinę bylą ir ištirti Taisyklių 17 punkto, 17.1 punkto ir 17.2 punkto teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 155-159) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Papildomai pažymi, jog, vadovaudamasis Taisyklių 2 punktu, nesutinka su pareiškėjos pateiktu Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų sankcijų ir ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies vertinimu. Be to, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 punktu, 37 straipsnio 6 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 n. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektu sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ papildymo“ 3.5 punktu, 5 punktu, nesutinka su pareiškėjos argumentu dėl Taisyklių prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams. Taisyklių 17 – 19 punktai yra tiesiogiai susijęs su Įmonių bankroto įstatyme numatyta kontrolės funkcija ir leidžia įgyvendinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4-646 patvirtintų Departamento nuostatų 7.1 punkte nustatytą funkciją – teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti bankroto administratorių veiklą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2011 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. V-53 „Dėl nuobaudos BUAB „Trakų Dvarkiemis“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“ , kuriuo nuspręsta bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š., kuri vykdė BUAB „Trakų Dvarkiemis“ bankroto procedūras, už Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 20 punkto nuostatų pažeidimus skirti įspėjimą.
Kaip matyti iš ginčijamo Įsakymo (b.l. 8), BUAB „Trakų Dvarkiemis“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. įspėjimas skirtas, vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 „Dėl Bankroto administratorių veiklos kontrolės patvirtinimo“, 17 punktu. Taisyklių 17 punktas nustatė, jog Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.
Nustatyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2999/2011 nutarė pradėti tyrimą dėl Taisyklių 17 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ta apimtimi, kad Departamento direktorius už teisės aktų pažeidimus ar kitus administratoriaus veiklos trūkumus, nustatytus atlikus administratoriaus veiklos tikrinimą, atsižvelgęs į jų reikšmingumą, savo sprendimu gali skirti administratoriui (kai administratorius yra fizinis asmuo nuobauda skiriama šiam administratoriui, kai administratorius yra juridinis asmuo nuobauda skiriama jo įgaliotam asmeniui, kuris vykdo(-ė) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui) vieną iš šių nuobaudų: įspėjimą; viešai paskelbiamą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Departamento direktoriaus sprendimo skirti šiame punkte nurodytą nuobaudą priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto puslapyje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 pripažino, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 4-377 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos kontrolės taisyklių 17 punktas prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Šis sprendimas yra paskelbtas ir įsiteisėjęs, jis taip pat paskelbtas leidinyje „Valstybės žinios“ (Valstybės žinios, 2012-05-30, Nr. 61-3080).
Teismas, nurodytoje byloje tirdamas norminio administracinio akto teisėtumą, pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai pažymi viešojo administravimo subjektų pareigą veikti aukštesnės galios teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o atitinkamam teisėkūros subjektui viršijus jam teisės aktais suteiktą kompetenciją ir priėmus norminį administracinį aktą, kurį jis nėra įgaliotas priimti, tuo pačiu būtų pažeistas ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintas teisinės valstybės principas (pvz., bylos Nr. I1-4/2006, I8-15/2007, I444-4/2008). Teismas pažymėjo, jog bylai aktualioje Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 10 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog administratoriaus veiklą kontroliuoja <...> Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šia nuostata Vyriausybės įgaliotai institucijai buvo suteikta teisė įgyvendinti administratorių veiklos kontrolę, o bylai aktuali Įmonių bankroto įstatymo redakcija iki 2012 m. kovo 1 d. (iki minėto įstatymo pakeitimų įsigaliojimo) tiesiogiai nenumatė Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijos nustatyti ir taikyti poveikio priemones administratoriams dėl jų veikloje atsiradusių teisės aktų pažeidimų.
Be to, išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad teisinės atsakomybės taikymas ir sankcijų skyrimas yra siejami su tam tikrais asmens teisių suvaržymais dėl jo veikimo ar neveikimo, kuriuo pažeidžiamos teisės normos (pvz., byla Nr. I575-19/2009). Atsižvelgęs į Taisyklių 17 punkto nuostatas bei į sąvokos „nuobauda“ lingvistinę reikšmę, padarė išvadą, jog Taisyklių 17 punktas įtvirtino administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą. Be to, padaryta išvada, jog nuobaudų skyrimas administratoriui ne tik gali turėti neigiamos įtakos jo reputacijai ir administruojamų įmonių skaičiui, bet kartu daryti netiesioginę įtaką administratoriaus teisei verstis bankrutuojančių (bankrutavusių) įmonių administravimo veikla. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Taisyklių 17 punkte įtvirtinta administratorių teisinė atsakomybė bei nuobaudos galėjo būti nustatytos tik įstatymu.
Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje Įsakymas priimtas ir nuobauda bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui G. Š. skirta būtent Taisyklių 17 punkto, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I502-12/2012 buvo pripažintas prieštaravusiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagrindu. Kitaip tariant, teisme nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos skundą dėl Įsakymo panaikinimo, buvo neteisėtu pripažinta norminio administracinio akto dalis, įtvirtinusi administratorių teisinę atsakomybę už teisei priešingą veikimą ar neveikimą (kaip tai nurodyta byloje Nr. I502-12/2012), kurios pagrindu G. Š. ginčijamu Įsakymu skirtas įspėjimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje administracinių teismų praktikoje yra pabrėžęs (byla Nr. A662-1434/2011), jog teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais. Išimtis tėra baudžiamoji ir administracinė atsakomybė – čia įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais, kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998-03-25, 2001-01-11 nutarimai). Padaryta išvada, jog jeigu negaliotų atgal veikos baudžiamumą naikinantis ar bausmę švelninantis įstatymas, tai reikštų visuomenei nepavojingos ar mažiau pavojingos veikos prilyginimą pavojingesnei. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas principas šios bylos kontekste sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai skirta nuobauda – įspėjimas – yra neteisėta, ir panaikinti ginčijamą Įsakymą. Priešingas aiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja apskundė Įsakymą, o jo teisėtumo klausimas dar buvo nagrinėjimas teisme, nurodyto norminio administracinio akto dalį pripažinus neteisėta, įvertinus tai, kad ginčijamas Įsakymas, kaip jau minėta, yra susijęs su atsakomybės taikymu administratoriaus įgaliotam asmeniui, nebūtų suderinamas su nurodytais teisės principais, pažeistų teisingumo ir protingumo reikalavimus. Padarius nurodytą išvadą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl kitų šalių nurodytų argumentų, susijusių su Įsakymo teisėtumu, papildomai nepasisakys.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog ginčijamas Įsakymas negali būti paliktas galioti, todėl jis turi būti panaikintas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Įsakymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. Š. skundą tenkinti ir panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. V-53 „Dėl nuobaudos BUAB „Trakų Dvarkiemis“ bankroto administratoriaus UAB „Versluva“ įgaliotam asmeniui G. Š. skyrimo“.
Sprendimas neskundžiamas.