Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Lietuvos darbo biržoje, išsituokusi, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, o būtent:

ji, 2014-06-19, apie 14.38 val., Vilniuje, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jos kraujyje rasta 1, 85 promilės etilo alkoholio), vairavo automobilį KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Bitininkų gatve nuo Rugių g. pusės. Šalutiniu keliu - Bitininkų g. privažiavusi prie nereguliuojamos Bitininkų-Ateities gatvių sankryžos ir į ją įvažiavusi, nedavė kelio Ateities g. nuo Jeruzalės g. pusės link Baltupio g. pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam motociklui BMW R1100, valst. Nr. 974 VF, kurį vairavo L. D., gim. 1985 m., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo vairuotojas L. D., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sugadintas L. D. motociklas BMW R1100, valst. Nr. 974 VF, ir L. D. dėl motociklo sugadinimo buvo padaryta didelė 4054 eurų (14000 litų) dydžio turtinė žala.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. L. paaiškino, kad ji prisiima visą kaltę, nori atlyginti visą žalą. Ji važiavo iš Bitininkų gatvės, sustojo prieš pagrindinį eismą, praleido visus eismo dalyvius iš abiejų pusių. Ji buvo įsitikinusi, kad kelias yra laisvas. Važiuojamojoje dalyje užsidegė žalias šviesoforo siganalas, visi eismo dalyviai pravažiavo. Ji pajudėjo iš vietos ir nepastebėjo motociklo. Staiga įvyko smūgis. Ji negali pasakyti, ar buvo, ar nebuvo šviesos, kadangi viskas buvo juoda ir asfaltas, ir motociklas, apranga. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, kaltinamoji paaiškino, kad buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Ji vairavo KIA RIO, numerio nepamena. Įvykis buvo birželio 19 d. Kai vairavo transporto priemonę ji neturėjo vairuotojo pažymėjimo. 2013 metais buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas už pasišalinimą iš įvykio vietos. Ji važiavo iš Bitininkų į Ateities gatvę. Ateities gatvė buvo pagrindinė. Motociklininkas važiavo iš kairės pusės. Ji labai gailisi, atsiprašo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str. nuostatomis byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką pagrindžia ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. D. paaiškino, kad jis 2014-06-19, apie 14.30 val., vairavo jam priklausantį motociklą BMW R1100 ir važiavo Ateities g. 2-a eismo juosta nuo Jeruzalės g. pusės link Baltupio g. apie 50 km/h greičiu. Jo važiavimo kryptimi kelias buvo dviejų eismo juostų. Priekyje ar greta važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Artėdamas prie Ateities-Bitininkų gatvių sankryžos pamatė Bitininkų g. prie sankirtos su Ateities gatve stovintį KIA automobilį, kurio vairuotoja žvalgėsi į šalis. Kai jam iki minėtos sankryžos liko apie 15 m, KIA automobilis staiga išvažiavo į sankryžą ir priekiniu kairiu kampu atsitrenkė į jo vairuojamą motociklą. Prieš susidūrimą jis motociklą stabdė ir vairą suko kairiau, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo kartu su motociklu nuvirto ant asfalto. Praeiviai nuvedė jį iki kelkraščio ir paguldė ant žolės. Jis matė, kad po eismo įvykio automobilis iškart nesustojo, o gatvėje manevravo. Po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę. Dėl eismo įvykio jam padaryta didelė turtinė žala, kurią vertina 14000 litų arba 4054 eurai (t. 1, b.l. 44-45, 52-53).

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. dėl jai pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 2 d., savo kaltę visiškai pripažino. Ji paaiškino, kad jai už kelių eismo taisyklių pažeidimą buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones. 2014-06-19, apie 14 val., ji buvo svečiuose Bitininkų gatvėje, kur išgėrė apie 200 gramų vyno. Išgėrusi vyno, po kelių minučių išėjo, sėdo į savo automobilį KIA Rio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į namus. Važiavo Bitininkų gatve link sankryžos su Ateities gatve. Privažiavusi prie minėtos sankryžos šalutiniu keliu, sustabdė vairuojamą automobilį ir praleido per sankryžą pagrindiniu keliu - Ateities gatve važiavusius automobilius. Kai per sankryžą pagrindiniu keliu automobiliai pravažiavo, ji pradėjo važiuoti ir automobiliu įvažiavo į sankryžą. Netrukus pajuto smūgį į automobilio priekinį kairįjį kampą ir pamatė per automobilio priekinę dalį besiverčiantį motociklininką. Iki to momento važiavusio motociklo nematė. Po smūgio dar šiek tiek pavažiavo į priekį ir automobilį sustabdė. Išlipusi iš automobilio, priėjo prie gulinčio motociklininko, kuriam kartu su kitais žmonėmis padėjo nueiti iki šaligatvio bei atsisėsti. Apie įvykį buvo pranešta policijai ir GMP. Atvykusiu į įvykio vietą GMP automobiliu motociklininkas buvo išvežtas į ligoninę. Dėl eismo įvykio labai gailisi (t. 1, b.l. 84, 31-32).

Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5352/14(01) matyti, kad eismo įvykio metu R. L. buvo neblaivi, jos kraujyje rasta 1,85 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b.l. 35).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1063 pažymima, kad 2014-06-19, 15.40 val., atliekant R. L. medicininę apžiūrą ir jos kraujo tyrimą nustatyta, kad R. L. neblaivi, jos kraujyje rasta 1,85 ‰ etilo alkoholio – vidutinis girtumo laipsnis (t. 1, b.l. 36).

Specialistė J. M.-Čobot, VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė, apžiūrėjusi L. D., gim. 1985 m., RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2014/15291 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad nustatyti L. D. sužalojimai – minkštųjų audinių patinimas dešinio dilbio srityje, odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje, dešinio stipinkaulio kūno lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 49-50).

Iš 2014-06-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta: Ateities-Bitininkų g. sankryža, nurodyta susidūrusių transporto priemonių (motociklo ir lengvojo automobilio) išsidėstymas (t. 1, b. l. 5-6), tai atsispindi eismo įvykio vietos plane ( t. 1, b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių nuotraukų matyti kaltinamosios vairuoto eismo įvykio metu automobilio, eismo įvykyje dalyvavusio motociklo apgadinimai, transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, bendras įvykio vaizdas, slydimo žymės ant asfalto (t. 1, b. l. 8-14).

Iš 2013 m. L. D. metinės pajamų deklaracijos nuorašo matyti, kad yra gavęs 15450 litų pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą, 2012 m. - 11820 litų pajamų (t. 1, b. l. 54-61).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopijos matyti, kad transporto priemonė –lengvasis automobilis, kurį vairavo kaltinamoji eismo įvykio metu buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, draudimo liudijimo serija ir numeris LT/AEC1844957 (t. 1, b. l. 22).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajam L. D. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialistės įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2014-06-19 apie 14:38 val. Vilniuje sukėlė kaltinamoji R. L. vairuodama automobilį KIA RIO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamosios R. L. kaltumo yra tai, ar kaltinamoji pažeidė jai inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių 14, 158 punktų reikalavimus (galiojusius eismo įvykio metu, t. y. iki 2014-10-11), numatančius, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų; nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji R. L. pilnumoje kaltę pripažino – ji nurodė, kad įvykio dieną vairavo automobilį neblaivi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklininko (L. D.) ir su juo susidūrė. Ikiteisminio tyrimo metu ji taip pat kaltę pripažino. Jos parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. D., 2014-06-19 eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 7), fotolentelės duomenys (t. 1, b. l. 8-14), specialistės konstatuoti sužalojimai nukentėjusiajam L. D. (b.l. 49-50), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr.1063 nurodyti duomenys (b. l. 36). Teismas pasisakydamas dėl nukentėjusiajam L. D. padarytos turtinės žalos atkreipia dėmesį, kad dėl motociklo sužalojimo jam buvo padaryta 4054 eurų turtinė žala, t. y. vos kiek mažesnė už jo 2013 m. gautas metines pajamas, tačiau didesnė nei nukentėjusysis gavo 2012 metais pajamų, todėl nekyla abejonių, kad padaryta yra didelė žala. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl teismas plačiau jų neaptaria. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamosios R. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji kaltę pilnumoje pripažino ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. D. sveikata. Ji neatsargų nusikaltimą padarė veikdama nusikalstamai nerūpestingai, t. y. ji nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad jos padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai įvertina tą aplinkybę, kad iki šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji R. L. buvo neteista (t. 1, b. l. 37), bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 38-39) už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos dėl ko ji neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo 2013-06-13 iki 2016-06-12). Ji VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b.l. 41,42). Kaltinamoji į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1, b.l. 43). R. L. yra teisiama pirmą kartą, todėl skirti jai laisvės atėmimo bausmę būtų neteisinga. Šiuo metu R. L. yra registruota darbo biržoje, tačiau yra darbingo amžiaus, nesurinkta duomenų, kad pastaroji būtų nedarbinga, todėl teismas laiko, kad šios nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamajai skirtina BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda (tokios bausmės rūšies prašė ir prokuroras). Teismas vertina, kad bausmės skyrimo tikslas bus pasiektas kaltinamajai taikant baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudus naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones atitinkamam laikotarpiui, kadangi kaltinamoji neleistinai naudodamasi šia teise padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str.).

Dėl pareikšto civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. D. civilinio ieškinio dėl padarytos jam turtinės ar neturtinės žalos nepareiškė. Jis paaiškino, kad jam dalį padarytos žalos atlygino draudimo bendrovė. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 116-249). Draudimo bendrovė prašo priteisti iš R. L. 6515, 66 Eur. žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad R. L. automobilį vairavo neblaivi, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Regresiniai reikalavimai nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju, kaltinamoji sutiko, kad būtų patenkintas draudimo bendrovės ieškinys jai ir prašė dėl jos sunkios materialinės padėties (registruota darbo biržoje) išdėstyti pareikštą ieškinį per du metus (t.2, b. l. 31). Teismas vertina, kad vadovaujantis protingumo teisingumo, procesinės ekonomijos principų reikalavimais, būtų neteisinga palikti bendrovės ieškinį kaltinamąjai nenagrinėtą. Dėl ko vėliau pati kaltinamoji patirtų papildomų išlaidų (bylinėjimosi išlaidų).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 str.). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. numato draudiko teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą, jeigu draudėjas padarė žalą būdamas neblaivus, neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Šią draudiko regreso teisę detalizuoja 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 59.3 p. Kaltinamajai (atsakovei) R. L., kaip 2014-06-19 eismo įvykio kaltininkei, kuri vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę bei neblaivi, tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t.y. draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

Iš draudimo bendrovės pateiktų dokumentų matyti, kad draudimo bendrovė 2015-04-17 sprendimo dėl draudimo išmokos pagrindu išmokėjo nukentėjusiajam (2015-04-20 pavedimo kopija) 2.062,59 Eur. (t. 1, b. l. 149, 215, 179), 2015-04-23 sprendimo dėl draudimo išmokos pagrindu išmokėjo (2015-03-20 pavedimo kopija) 1.963,62 Eur. (t.1, b. l. 152, 218, 176), Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo L. D. gydymą sprendimu dėl draudimo išmokos sumokėta 244, 53 Eur. (t. 1, b. l. 166, 232). Taip pat iš Akto prie žalos bylos Nr. 1477893/912980 kopijos bei nurodymo mokėjimo kopijos matyti, kad nukentėjusiajam išmokėta 1901,36 Eur (išmoka už BMW R 1100, valst. Nr. 974VF, iš įvykdymo vietinio mokėjimo nurodymo kopijos nustatyta, kad 2015-03-03 draudimo bendrovė pervedė 343,56 Eur. nukentėjusiajam. Suskaičiavus visas įvykdytuose mokėjimų nurodymuose sumas nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ turi regreso teisę gauti iš kaltinamosios 6515,66 Eur sumą. Įvertinant tai, kad kaltinamoji sutinka (prašo dėl sunkios materialinės padėties išdėstyti pareikštą ieškinyje sumą) per du metus, teismas priteisia ieškinyje nurodytą sumą (AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui iš kaltinamosios (atsakovės) išmokėtą 6515,66 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti). Iš kaltinamosios taip pat priteistinos AB „Lietuvos draudimas“ 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinio ieškinio gavimo Vilniaus miesto apylinkės teisme dienos (2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti...“. Pagal jau minėto CPK 284 straipsnio 1 dalies prasmę, įvertinus teismo sprendimo privalomumą, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Vien turtinė asmens padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo, būtina įvertinti aplinkybę, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Remiantis teismų praktika, tik išimtiniais atvejais sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas, be to, skolininkas (šiuo atveju R. L.) turi įrodyti, kad jos turtinė padėtis yra sudėtinga. Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamoji, būdama registruota darbo biržoje (teismas apžiūrėjo darbo biržos išduotą dokumentą) nebūtų pajėgi sumokėti draudimo bendrovei 6515,66 Eur., teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti draudimo bendrovės lūkesčius šiuo klausimu, vadovaujantis protingumo principu, teismas vertina, kad tikslinga išdėstyti sprendimo įvykdymą per 24 mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti R. L. paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 2 dalį ir nubausti 36 MGL (1355,76 Eur) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinai paskirti 24 MGL (903,84 Eur.) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Taikyti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 mėnesius.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajai paliktina galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Priteisti iš kaltinamosios (atsakovės) R. L. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT7773000 1100005437134 AB bankas „Swedbank, banko kodas 733000, J. Basanavičiaus g. 12, 2600 Vilnius naudai 6515,66 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus penkiolika eurų 66 eurocentus) draudimo išmokos (žalos), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo pateikto civilinio ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teisme dienos (t. y. 2015-05-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistos draudimo išmokos (žalos) atlyginimo mokėjimą išdėstyti 24 mėnesiui laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 271, 48 Eur., sumą įmokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 20 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.