- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2-284-904/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01296-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- G. V.
- Trečiasis asmuo
- E. N., V. Ž.
- Advokatai
- Robertas Banevičius
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro patikslintą ieškinį atsakovui G. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Ž., E. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas ieškiniu pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 6 837,28 Eur, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2021 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. V., vairavusio jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvarai. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu: akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas", veikdama ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 1.1 p.), atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino ją, išmokėdama 6 113 Eur ir 326,70 Eur draudimo išmokas, iš viso 6 439,70 Eur. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 6 439,70 Eur draudimo išmoką. AAS „BTA Baltic Insurance company" filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl kelio atitvarų sugadinimo ir atlygino ją, išmokėdamas 397,58 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo AAS „BTA Baltic Insurance company" filialui Lietuvoje išmokėtą 397,58 Eur draudimo išmoką. Iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas negrąžino ieškovui reikalaujamos sumos ir šiuo metu yra skolingas 6 837,28 Eur. Dėl trečiojo asmens E. N. pateikto prašymo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodė, kad E. N. savo atsiliepime į 2022 m. rugpjūčio 4 d. patikslintą ieškinį nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. eismo įvykio metu jis nebuvo transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nes galimai minėtą transporto priemonę pardavė G. V., tačiau šį teiginį pagrindžiančios pirkimo-pardavimo sutarties pateikti negali. Atsižvelgiant į teismo posėdyje G. V. pateiktą paaiškinimą, jog minėtąją sutartį jis pateikė policijos pareigūnams, ieškovas savo iniciatyva (nors tokia pareiga šiuo atveju kilo G. V.) kreipėsi į policiją. Policija pateikė ieškovui šioje civilinėje byloje aktualią G. V. paminėtą transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurią ieškovas pateikė teismui. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo E. N. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties neregistravo VĮ „Regitra“. Nurodė, kad šiuo atveju trečiojo asmens E. N. patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš ieškovo, nes jos buvo patirtos dėl paties E. N. ir G. V. aplaidumo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė A. Š. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsakovas G. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu sutiko, pripažino, kad yra automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. N. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinyje minima transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jam nepriklauso. Nurodė, kad jis neginčija aplinkybės, kad jis 2020 m. sausio 30 d., siekdamas įsigyti darbui skirtą automobilį, sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš G. S. įsigijo automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis buvo prastos būklės, t. y. automobilio remontas būtų kainavęs gerokai daugiau nei jis yra vertas, 2020 m. birželio mėn. automobilis buvo parduotas. Nurodė, kad ši automobilio pirkimo-pardavimo sutartis galbūt buvo sudaryta su atsakovui G. V., tačiau jis šią sutartį yra praradęs ir teismui pristatyti negali. Pažymėjo, kad automobilio niekada neregistravo savo vardu, nes tai padaryti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes automobilio pardavėjas, šiuo atveju G. S., jo taip pat savo vardu nebuvo įregistravęs, todėl atlikti faktinę automobilio registraciją VĮ „Regitra“ buvo komplikuota. Nurodė, kad automobiliu taip pat naudojosi trečiasis asmuo V. Ž., A. Ž., L. E.. Nurodė, kad automobilį pardavė internetinės svetainės https://autogidas.lt/ pagalba, joje yra pažymėta, kad automobilis parduotas. Pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 120 Eur, atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės aplinkybės.
Iš Vilniaus AVPK Trakų r. PK eismo įvykio informacijos nustatyta, kad 2021 m. liepos 13 d. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. V., vairavusio jam priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kelio atitvarai. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nurodytas V. Ž..
Akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas" nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl MAN TGX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo ir atlygino ją, išmokėdama 6 113 Eur ir 326,70 Eur draudimo išmokas, iš viso 6 439,70 Eur.
Ieškovas nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl kelio atitvarų sugadinimo ir atlygino ją, išmokėdamas 397,58 Eur dydžio draudimo išmoką, kurią kompensavo AAS „BTA Baltic Insurance company" filialui Lietuvoje.
Iš transporto priemonės 2020 m. sausio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilį V. Ž. pardavė G. S..
Iš transporto priemonės 2020 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad E. N. automobilį pardavė G. V..
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai kaltininkas padaro žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, išmoką už per eismo įvykį padarytą žalą nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims moka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Ieškovas, kompensavęs tretiesiems asmenims draudimo išmokas už padarytą žalą, įstatymo pagrindu įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.2 straipsnis, 6.111 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.270 straipsnis).
Esant aptartam teisiniam reguliavimui bei byloje nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog kompensavęs AB „Lietuvos draudimas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance company" filialui Lietuvoje išmokėtą draudimo išmoką, ieškovas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo, todėl ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 6 837,28 Eur nuostolių atlyginimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiška norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta šalims išlaidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiūriu laikomas laimėjusiu bylą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 145 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis. Ieškinį tenkinus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, E. N., pateikė prašymą išspręsti klausimą dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atlyginimo. Nurodė, kad jis patyrė 120 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.
Nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje E. N. į bylą buvo įtrauktas bendraatsakoviu, tačiau jis atsiliepime nurodė, kad automobilį yra pardavęs, tačiau transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties teismui nepateikė, taip pat, nurodė, kad ši sutartis nėra registruota VĮ „Regitra“. Ieškovas savo iniciatyva kreipėsi į policiją, iš jos gavo aktualią automobilio pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios paaiškėjo, kad E. N. automobilį pardavė atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. visos civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, tačiau nesiėmė veiksmų, kad galėtų įrodyti savo teiginius, kad automobilį yra pardavęs atsakovui ir įrodymų savo iniciatyva nepateikė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad trečiojo asmens E. N. procesinis elgesys negali būti laikomas tinkamu, nelaikytina, kad jis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl jam atlyginti paritas bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.
Byloje yra susidariusių 44,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo G. V. 6 837,28 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt septyni eurai 28 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 154 Eur (šimtas penkiasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui.
Priteisti iš atsakovo G. V. 44,47 Eur (keturiasdešimt keturi eurai 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.