- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- N1-2159-932/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00278-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- L. P., L. G., V. P.
- Kategorijos
- 1.1.4.4.2Vykdytojas (BK 24 str. 3 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-19 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 3 klasėje, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteista,
V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P., būdamas bendrininkų grupės nariu (vykdytoju), veikdamas kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininkų grupės nariu vykdytoju, turėdamas tikslą realizuoti netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus - litus, 2014 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 20 Lt įgijo 2 vienetus žinomai netikrų 20 Lt nominalo banknotų Nr. AB 6761238, kurie, kaip nustatyta, 2014-03-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(1436)-IS1-1371, yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t. y. yra netikri, 2014 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, realizavo šiuos žinomai netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus, o būtent 2 vienetus netikrų 20 Lt nominalo vertės banknotų tolimesniam realizavimui perdavė L. G.. Šiais veiksmais L. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.
L. G., būdama bendrininkų grupės nare (vykdytoja), veikdama kartu su kitu bendrininkų grupės nariu vykdytoju L. P., turėdama tikslą realizuoti netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus - litus, 2014 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš L. P. už 20 Lt įgijo 2 vienetus žinomai netikrų 20 Lt nominalo banknotų Nr. AB 6761238, kurie, kaip nustatyta 2014-03-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(1436)-IS1-1371, yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t. y. yra netikri, kuriuos turėdama tikslą realizuoti laikė su savimi iki tol kol, 2014 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 46 maršruto autobuse realizavo vieną žinomai netikrą 20 Lt nominalo vertės kupiūrą Nr. AB 6761238, autobuso vairuotojui A. P., pakeisdama žinomai netikrą 20 Lt nominalo vertės kupiūrą į dvi kupiūras po 10 Lt. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, ji 2014 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 46 maršruto autobuse autobuso vairuotojui pateikė netikrą vieną 20 Lt nominalo vertės kupiūrą Nr. AB 6761238, siekdama įsigyti vienkartinį viešojo transporto važiavimo bilietą, tačiau vairuotojui kilus įtarimui, kad pateikti pinigai netikri, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie L. G. sulaikė, todėl L. G. nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios. Šiais veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.
V. P., būdamas bendrininkų grupės nariu (vykdytoju), veikdamas kartu su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininkų grupės nariu vykdytoju, turėdamas tikslą realizuoti netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus - litus, 2014 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 80 Lt įgijo 8 vienetus žinomai netikrų 20 Lt nominalo banknotų Nr. AB 6761238, kurie, kaip nustatyta 2014-03-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(1436)-IS1-1371, yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t. y. yra netikri, kuriuos turėdamas tikslą realizuoti laikė su savimi iki tol kol, 2014 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas parduotuvėje „Maxima", esančioje Gabijos g. 30, Vilniuje, perdavė-realizavo šiuos netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus, o būtent 5 vienetus žinomai netikrų 20 Lt nominalo vertės banknotų tolimesniam realizavimui, nepasakęs, kad minėti pinigai netikri, kaip tikrus perduodamas A. J. realizuoti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2014 m. kovo 10 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Gabijos g. 83, Vilniuje, prie parduotuvės „IKI Express" ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė-realizavo šiuos netikrus Lietuvos Respublikos apyvartoje esančius pinigus, būtent 3 vienetus žinomai netikrų 20 Lt nominalo vertės banknotų Nr. AB 6761238 tolimesniam realizavimui, nepasakęs, kad minėti pinigai netikri, kaip tikrus perduodamas A. J. realizuoti. Šiais veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų L. P., L. G. bei V. P. kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis L. P. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2014-03-10, apie 14 val., jis parašė ar paskambino, dabar neprisimena, A. J. ir sutarė susitikti Pašilaičiuose, krepšinio aikštelėje, kurioje renkasi jaunimas. Jis nuvyko sutartu adresu ir laukė Antano. Kai Antanas atvyko, jis iš savo telefono paskambino V. P., kuris gyvena Gabijos gatvėje, tikslaus adreso nežino, ir pakvietė išeiti į lauką. Atėjus Vidmantui, nusprendė, kad reiktų išgerti, todėl visi nuėjo į parduotuvę „Norfa", kiekvienas pirko po 3-4 skardines alaus. Nusipirkę alaus, jie grįžo į krepšinio aikštelę ir ten gėrė alų. Po valandos Vidmantui paskambino jo panelė ir jis kartu su Antanu išėjo, o jis tuo tarpu nuėjo prie Vilniaus Gabijos gimnazijos, kur buvo susirinkę pažįstami. Susitiko su Lolita, kurios pavardės ir kur gyvena, nežino. Jį su Lolita supažindino pažįstama. Visi tarpusavyje šnekėjosi. Po valandos jam paskambino V. P. ir pasakė, kad jis yra stadione, esančiame prie gimnazijos. Jis nuėjo į stadioną, Vidmantas buvo kartu su Antanu, davė jam atsigerti alaus. Po kurio laiko jam, Vidmantui ar Antanui paskambino E. S. ir pakvietė susitikti ir jie nuėjo su juo susitikti. E. S. jis pažįsta, kartu mokėsi mokykloje, jis buvo jo kaimynas. Prieš 5 metus jo tėvai pardavė butą ir išsikraustė į Ukmergę, o Edgaras liko gyventi Vilniuje pas senelius. Edgaras minėjo, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)", esančioje netoli prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Edgaras laukė juodos spalvos automobilyje, atrodo, kad Opel markės, valstybinių numerių nežino. Juos pamatęs, išlipo iš automobilio, buvo išgėręs, prie automobilio vairo sėdėjo kitas vaikinas, kurio jis nepažįsta, kaip atrodė vaikinas apibūdinti negali, jo požymių neįsidėmėjo. Jis dabar neprisimena, ar E. S., ar nepažįstamas vaikinas davė jiems pažiūrėti netikrus pinigus. Kupiūros buvo po 20 litų, girdėjo, kaip kažkas sakė, kad viena kupiūra kainuoja 10 litų, kas tai sakė, neprisimena. Kiek matė, V. P. pirko netikrus pinigus, iš viso apie 8 kupiūras po 20 litų, sumokėjo už netikrus pinigus apie 80 litų. Pinigus už netikras kupiūras galimai davė Edgarui, tačiau ar tikrai Edgarui, pasakyti negali, kas iš jų paėmė netikrus pinigus, ar Antanas, ar Vidmantas, jis neprisimena, tačiau netikrų pinigų pirkimo faktas buvo. Kai nupirko pinigus, visi išsiskirstė: jis nuėjo link gimnazijos, Antanas su Vidmantu išvažiavo į miestą, o Edgaras su nepažįstamu vaikinu taip pat kažkur išvažiavo. Po kurio laiko jis sužinojo, kad Antanas šiais netikrais pinigais bandė atsikaityti parduotuvėje ir buvo sulaikytas kartu su Vidmantu. Kažkur po 10 minučių jis į savo telefoną gavo SMS iš Edgaro, jis prašė ateiti iki automobilio, Edgaras jo laukė prie Gabijos gimnazijos. Jis nuėjo prie automobilio „VW Passat“, kuriame sėdėjo vairuotojas - tas pats vaikinas, kurio jis vardo nežino, keleivio vietoje sėdėjo Edgaras. Edgaras jam pasakė atsisėsti į automobilio galą, automobilio galiniai stiklai buvo tamsinti. Nepažįstamas vaikinas, kurį matė pirmą kartą, jo apibūdinti negalėtų, paklausė, ar jam asmeniškai nereikia kupiūrų, jis suprato, kad vaikinas kalba apie netikras kupiūras. Jis pasakė, kad nereikia ir paklausė, iš kur šiuos pinigus gauna. Edgaras pasakė, kad ne jo reikalas. Tada jis paklausė Edgaro, ar pastarasis pats gamina netikrus pinigus, tačiau Edgaras atsakė neigiamai. Kadangi jam netikrų pinigų nereikėjo, nepažįstamas vaikinas paklausė gal jis žino žmogų, kuris galėtų nupirkti. Jis pasakė pažįstantis merginą, kuri galėtų susidomėti netikrais pinigais. Išlipęs iš automobilio, jis nuėjo prie Lolito ir paklausė ar jai nereikia netikrų pinigų, sakė, kad yra kupiūrų po 20 litų, už vieną reikia mokėti pusę kainos, t. y. 10 litų. Lolita pasakė norinti apžiūrėti pinigus. Jis kartu su Lolita nuėjo prie automobilio, kur laukė Edgaras. Kai priėjo prie Edgaro, paprašė parodyti kupiūrą. Edgaras iš savo rankinės ištraukė vieną 20 litų kupiūrą ir padavė jam, jis - Lolitai, kuri, apžiūrėjusi kupiūrą, ją jam grąžino, o jis atidavė Edgarui. Edgaras paklausė Lolitos, ar reikia. Lolita pasakė, kad eina pakalbėti su Luku. Nuėjusi kelis metrus nuo automobilio, Lolita jam padavė tikrą 20 litų kupiūrą ir pasakė, kad jai reikia dviejų kupiūrų. Jis paėmė pinigus ir nuėjo prie Edgaro bei nepažįstamo vaikino. Kam padavė 20 litų (Edgarui ar kitam vaikinui), dabar neprisimena, kažkuris iš jų jam davė dvi netikras kupiūras po 20 litų, kurias jis atidavė Lolitai. Pardavę netikrus pinigus, Edgaras su nepažįstamu vaikinu išvažiavo. Kai padavė kupiūras Lolitai, jai pasakė, kad šių pinigų niekur nekeistų, neleistų ir jie nuėjo prie pažįstamų kalbėtis ir išgerti. Jis nematė, kada Lolita išėjo, tik matė, kad pažįstamiems ji rodė du banknotus po 10 litų. Jau sutemus, valandos pasakyti negali, apie 8 žmonės nusprendė važiuoti į Pašilaičius, į pasažą „Pas Juozapą" pažaisti pulą. Visi nuėjo į Gabijos sustojimą ir laukė autobuso. Atvažiavus 46 maršruto autobusui, visi sulipo į autobuso galą. Lolita pasakė einanti iš vairuotojo pirkti talonėlių. Pravažiavus vieną sustojimą, vairuotojas sustabdė autobusą, uždarė duris, nieko neišleido iš autobuso ir pradėjo šaukti ant Lolitos. Jis nuėjo prie Lolitos ir vairuotojo išsiaiškinti, kas atsitiko. Vairuotojas pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai pasakė, kad Lolita jam padavė netikrus pinigus. Tada vairuotojas per priekines duris išlipo ir paskambino policijai, o visi keleiviai liko autobuse. Po kurio laiko, autobuso vairuotojas atidarė galines duris ir išleido keleivius, o Lolita liko autobuse. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis paklausė ar gali važiuoti kartu, nes Lolita buvo išsigandusi, tačiau pareigūnai neleido ir išsivežė Lolitą. Tada jis ir jo pažįstami nuėjo iki kito sustojimo ir nuvažiavo autobusu į Šeškinę, į naktinę parduotuvę nusipirkti alaus. Kai nusipirko alų, nusprendė nuvažiuoti į šeštą komisariatą pažiūrėti, kaip laikosi Lolita. Į komisariatą jo niekas neįleido, todėl su pažįstamais nusprendė važiuoti į Pašilaičius. Už parduotuvės „Maxima", esančios Pašilaičiuose, kur yra jų susibūrimo vieta, sutiko Vidmanto panelę Ievą, kuri pasakė, kad Vidmantas ir Antanas buvo sulaikyti parduotuvėje „Maxima" dėl pinigų. Kitą dieną krepšinio aikštelėje jis sutiko Antaną ir Vidmantą, kurie jam pasakė, kad Antanas nuėjo į parduotuvę „Maxima" pirkti cigarečių ir jį pagavo su netikrais pinigais. Apsaugos darbuotojas liepė paskambinti draugui, kad atneštų tikrus pinigus už cigaretes. Atėjus Vidmantui, apsaugos darbuotojas jį sulaikė ir pas jį rado netikrus pinigus, juos abu išvežė į 6 PK. Komisariate iš jų paėmė mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos grąžino po dviejų savaičių. Po šių dviejų įvykių jis daugiau nematė Edgaro ir nepažįstamo vaikino, jie į Pašilaičius atvažiavę nebuvo ir negirdėjo, jog kažkam iš pažįstamų kas nors būtų siūlęs netikrus pinigus. Jis pats netikrų pinigų nepirko, tik pasiūlė jų išsigyti Lolitai. Jis vieną kartą prašė Edgaro, kada tai tiksliai buvo pasakyti negali, kad Edgaras savo automobiliu „Opel Omega“ jį pavežtų nuo Justiniškių iki Pašilaičių. Edgaras jį išleido prie sankryžos Gabijos gatvėje. Prašo ikiteisminio tyrimo bylą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant minimalią baudą (t 2, b. l. 147-150).
Kaltinamoji L. G. savo kaltę pilnai pripažino ir parodė, kad 2014-03-10, apie 19.30 val., ji, būdama Pašilaičių rajone prie Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, susitiko pažįstamą vaikiną Luką (pavardės nežino), apie 19 metų, kuris gyvena Justiniškėse, tikslaus adreso ir jo telefono numerio nežino. Jiems kalbantis, prie Luko priėjo jo pažįstamas vaikinas, kurio vardo ji nežino, jį matė pirmą kartą. Vaikinas buvo aukštas, apie 180 cm ūgio, nestambaus kūno sudėjimo, trumpai kirptais juodais plaukais. Kadangi buvo tamsu, veido bruožų neįsidėmėjo, vaikinas kalbėjo lietuviškai. Jis pradėjo kalbėti apie netikras 20 litų kupiūras, pasakė, kad už 10 litų galima nusipirkti netikrus 20 litų. Ji paprašė, kad parodytų, kaip atrodo tie netikri 20 litų. Tada Lukas išsitraukė iš striukės ar kelnių kišenės vieną 20 litų kupiūrą ir davė jai pažiūrėti. Paėmusi į rankas 20 Lt kupiūrą, ją apžiūrėjo ir pamatė, kad ji netikra. Skyrėsi popieriaus storis, tikra kupiūra plonesnė, o ši kupiūra buvo storesnė. Apžiūrėjusi šią kupiūrą, nusprendė ją įsigyti. Ji Lukui padavė du banknotus po 10 Lt ir pasakė, kad nori įsigyti dvi netikras kupiūras po 20 Lt. Lukas paėmė pinigus ir su tuo vaikinu nuėjo į automobilį, kuris stovėjo prie gatvės. Automobilis buvo „WV Passat“, juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo, tamsintais stiklais. Lukas su nepažįstamu vaikinu atsisėdo į automobilio galą ir išvažiavo. Ji nematė vairuotojo, kadangi buvo tamsu. Po 10 minučių automobilis grįžo, sustojo gatvėje už pėsčiųjų perėjos. Iš automobilio išlipo Lukas, o automobilis išvažiavo. Atėjęs Lukas jai padavė dvi kupiūras po 20 Lt, kurias ji paėmusi įsidėjo į piniginę. Lukas jai neminėjo, kad šių netikrų pinigų nekeistų ar už juos nieko nepirktų. Pamačiusi atvažiuojantį 46 maršruto autobusą, ji nusprendė pabandyti autobuse iškeisti gautus netikrus 20 litų. Ji viena įlipo Gabijos sustojime, priėjusi prie vairuotojo paprašė, kad pakeisti netikrą 20 litų banknotą į dvi 10 litų kupiūras. Vairuotojas pinigus ir davė jai 2 kupiūras po 10 litų. Iškeitusi pinigus, ji pavažiavo vieną sustojimą ir išlipo. Išlipusi grįžo pas pažįstamus, kurie buvo prie Gabijos gimnazijos, ten buvo ir Lukas. Ji ten buvusiai kompanijai, taip pat ir Lukui, pasakė, kad jai pavyko autobuse iškeisti netikrus pinigus, tačiau pinigų ji nerodė. Kažkur po valandos visa kompanija nusprendė nuvažiuoti į Šeškinę. Gabijos sustojime atvažiavus 46 maršruto autobusui, visi įlipo į autobuso galą, kartu buvo ir Lukas. Įlipusi į autobusą, ji nuėjo prie vairuotojo nusipirkti vienkartinį bilietą, padavė vairuotojui kitus netikrus 20 litų. Tai buvo tas pats vairuotojas, kuriam ji pirmą kartą davė 20 litų, ir jis ją atpažino. Vairuotojas jai atgal atidavė tuos pinigus, kuriuos ji įsidėjo į striukės kišenę, ir kitoje stotelėje sustabdė autobusą, iš autobuso nieko neišleido, pasakė: „jaunimas, prisižaidėt". Ji girdėjo, kaip vairuotojas skambino policijai. Iki atvykstant policijai, vairuotojas per priekines duris išleido keleivius, autobuse liko ji ir Lukas. Atvykus policijos pareigūnams, vairuotojas įleido į autobusą pareigūnus ir paaiškino situaciją. Policijos pareigūnas jos paprašė asmens dokumento. Ji pareigūnui padavė moksleivio pažymėjimą, kuriame buvo įrašyta sena jos pavardė - (duomenys neskelbtini). Pareigūnas užsirašė duomenis ir atidavė jai pažymėjimą, pasakė kartu su jai vykti į policijos komisariatą. Einant link policijos automobilio, Lukas ėjo iš paskos ir prašė pareigūnų jos niekur nevežti, išsiaiškinti vietoje, norėjo važiuoti į komisariatą kartu su ja. Pareigūnai pasakė, kad jis niekur nevažiuos, o ją įsodino į policijos automobilį ir nuvežė į komisariatą. Komisariate jai buvo liepta išsikrauti visus daiktus iš kišenių, kuprinės ir padėti ant stalo. Ji ant stalo padėjo 20 litų. Jai būnant komisariate pamatė, kad atvežė Vidmantą ir Antaną. Pareigūnai jai pasakė, kad atvežė jos draugus iš parduotuvės „Maxima". Kitą dieną ji sužinojo, kad tą pačią dieną kaip ir ją, Vidmantą ir Antaną sugavo parduotuvėje „Maxima", su netikrais 20 litų banknotais, kai bandė atsiskaityti už cigaretes. Po šių įvykių ji daugiau negirdėjo, kad kas nors iš jos pažįstamų būtų pirkęs netikrus pinigus. Daugiau automobilio „VW Passat“ ir Luko pažįstamo nematė. Po šio įvykio su Luku, Vidmantu ir Antanu ji nebendrauja. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. Žalą vairuotojui nori atlyginti bei prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sumokant minimalią baudą (t. 3, b. l. 9-11).
Kaltinamasis V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-03-10, ryte, tikslios valandos pasakyti negali, žino, susitiko su L. P. ir A. J., nuo pat ryto prie Gabijos gimnazijos vartojo alkoholinius gėrimus. Jis, Antanas ir Lukas pirko alkoholį,
išgėrė apie 10 butelių įvairių gėrimų, t. y. alaus, brendžio, degtinės, viskio. Alkoholį vartojo visą
dieną, todėl kai kurių aplinkybių gali neprisiminti. Tą dieną jo telefono prašė Lukas ir Antanas, kam
iš jo telefono jie skambino, jis neklausė. Jis E. Š. telefono numerio neturi. Po kurio laiko jam į telefoną paskambino nežinomas numeris, jis pasakė vaikinams, kad skambina nežinomas numeris ir kažkuris iš jų, Antanas ar Lukas, paėmė iš jo telefoną ir su kažkuo kalbėjo, apie ką kalbėjo, jis
nežino, negirdėjo. Po pokalbio kažkuris iš vaikinų pasakė, kad „einam prie gatvės susitikti", su kuo
susitikti, neminėjo. Nuėjo jie visi, t. y. jis, Antanas ir Lukas. Prie gatvės stovėjo du automobiliai, jie
priėjo prie vieno tamsios spalvos, berods, „Opel“ markės automobilio. Kadangi dvi dienas kartu su
L. P., A. J. vartojo alkoholinius gėrimus, galėjo supainioti, kad netikrus
pinigus įsigijo iš E. Š.. Jam atrodo, kad tą vakarą E. Š. buvo privažiavęs prie jų, kas tiksliai siūlė pirkti netikrus pinigus, pasakyti negali, galimai E. Š., nėra tikras, tačiau netikrų pinigų pirkimo faktas buvo. Juos pamatęs, Edgaras išlipo iš automobilio, buvo išgėręs, prie automobilio vairo sėdėjo kitas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jis dabar neprisimena tam tikrų aplinkybių - ar E. Š. davė pažiūrėti netikrus pinigus, ar nepažįstamas vaikinas. Kupiūros buvo po 20 litų, girdėjo kaip kažkas sakė, kad viena kupiūra kainuoja 10 litų. Jis nupirko apie 8 kupiūras po 20 litų, už pusę kainos, už netikrus pinigus sumokėjo apie 80 litų. Kam davė pinigus už netikras kupiūras, Edgarui ar nepažįstamam vaikinui, pasakyti negali. Nupirktus netikrus pinigus jis padavė Antanui, kur jis juos įsidėjo, nežino. Kai nupirko pinigus, visi išsiskirstė: Lukas nuėjo link gimnazijos, jis su Antanu nuėjo link stadiono, Edgaras su nepažįstamu vaikinu taip pat kažkur išvažiavo. E. Š. pažįsta, jis mokėsi Setuvos mokykloje, metais už jį vyresnis. Kiek prisimena, Antanas tą ar kitą vakarą jam atidavė skolą, apie 140 litų, kokiomis kupiūromis, dabar pasakyti negali. Jis apžiūrinėjo Antano duotas kupiūras, norėjo įsitikinti, ar pastarasis jam nepadavė netikrų kupiūrų, tačiau buvo tamsu, tad gali būti, kad nepastebėjo, jog viena kupiūra yra netikra. Iš kur Antanas gavo pinigų, jis nežino, nes iš pradžių, kai jie susitiko, Antanas pinigų neturėjo. Kai baigė gerti alkoholį, Antanas pasakė, kad eina į parduotuvę nupirkti dar alkoholio, minėjo, kad nupirks butelį brendžio. Kai dviese priėjo prie parduotuvės „IKI", jam paskambino draugė ir jis kalbėjo telefonu, o Antanas vienas nuėjo į parduotuvę. Kai grįžo, buvo nupirkęs brendžio butelį. Po to jis kartu su Antanu nuėjo į stadioną ir gėrė nupirktą brendį. Kai išgėrė butelį, vėl nusprendė nueiti į „Maxima" parduotuvę, nusipirkti išgerti ir cigarečių, jis ėjo į parduotuvę pirkti žuvį ir kažko atsigerti. Į parduotuvę ėjo prieš uždarymą. Jis nuėjo, paėmė prekes, atsiskaitė už jas ir išėjo iš parduotuvės, o Antanas liko viduje. Atsiskaitinėjo Antano grąžintais pinigais (sugrąžinus skolą). Po kurio laiko paskambino Antanas ir pasakė, kad užeitų į parduotuvę. Kai jis užėjo į parduotuvę, prie jo iš karto priėjo apsaugos darbuotojas, paėmė jį už rankos ir nusivedė į apsaugos kambarį, nieko nepaaiškinęs. Apsaugos darbuotojas pasakė Antanui, kad pinigai netikri. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, liepė viską išimti iš kišenių. Jis iš kišenės išėmė pinigus, iš viso buvo 140 litų, mobiliojo ryšio telefoną. Kai padėjo telefoną ant stalo, Antanas paėmė jį ir kažkam skambino, tačiau neprisiskambino. Po to pareigūnai liepė susirinkti visus daiktus. Prieš susirenkant daiktus, Antanas paėmė jo telefoną. Apsaugos darbuotojas tikrino visus jo turimus pinigus pinigų tikrinimo aparatu ir viena 20 litų kupiūra buvo netikra. Tada policijos pareigūnai juos nuvežė į 6 policijos komisariatą. Vežant į policijos komisariatą, automobilyje, Antanas jam padavė jo mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo parašęs SMS žinutę, kurią jam parodė, koks buvo SMS žinutės turinys, dabar neprisimena. 2014-03-10, vakare, tikslios valandos nurodyti negali, Antanas jam pasiūlė kartu su juo nueiti prie Setuvos mokyklos, nes norėjo parduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. Kokį telefoną norėjo parduoti, Antanas jam nerodė. Taip pat nesakė, su kuo ketina susitikti. Kai priėjo prie mokyklos, Antanas jam liepė palaukti prie mokyklos kampo, o pats nuėjo prie įėjimo susitikti su pirkėju. Buvo tamsu ir jis nematė, su kuo Antanas susitiko, ar telefoną pardavė. Po kelių minučių Antanas grįžo, atidavė jam 120 litų, kuriuos buvo skolingas, ir jie nuėjo į stadioną. Tą dieną Antanas buvo labai girtas. Jis nežino, iš kur jis gavo netikrą 20 litų kupiūrą, mano, kad ją davė Antanas, kai grąžino skolą. Jis pats netikrų pinigų negamina, neplatina, niekam nepardavinėja, nežinojo, jog minėta kupiūra netikra (t. 3, b. l. 43-45). 2015-06-02 papildomos apklausos metu apklaustas V. P. tiksliai neprisimenantis, kam iš jų - jam, Lukui ar Antanui, skambino E. Š.. Po skambučio visi trys nuėjo su juo susitikti. Edgaras jų laukė prie stadiono, juodos spalvos automobilyje, berods Opel markės, valstybinių numerių nežino. Juos pamatęs, Edgaras išlipo, buvo neblaivus, prie automobilio vairo sėdėjo kitas vaikinas, kurio jis nepažįsta. Jiems priėjus, Edgaras iš rankinės ištraukė apie 7 kupiūras po 20 Lt, kurias davė jiems apžiūrėti. Jis sakė, kad šios kupiūros netikros, jie šiais pinigais susigundė, norėjo juos įsigyti kaip suvenyrus. Jis Edgarui davė 70 litų, o šis jam 140 litų po 20 Lt kupiūras. Padavęs pinigus, Edgaras išvažiavo. Jis pinigus paėmė ir padavė Antanui, po to jis kartu su Antanu nėjo link stadiono, o Lukas nuėjo prie gimnazijos. Jis dvi dienas vartojo alkoholinius gėrimus, todėl kai kurių aplinkybių gali tiksliai neatsiminti. Kiek pamena, Antanas jam tą ar kitą vakarą grąžino skolą, apie 140 Lt, kokiomis kupiūromis, nurodyti negali. Jis apžiūrinėjo pinigus, tikrino, ar Antanas nepadavė netikros kupiūros. Kadangi buvo tamsu, gali būti, kad nepastebėjo, jog viena kupiūra buvo netikra. Iš kur Antanas gavo pinigų, nežino, nes kai jie susitiko, jis pinigų neturėjo. Išgėrus alkoholį, Antanas pasakė, kad eina į parduotuvę nupirkti butelį brendžio. Priėjus prie parduotuvės „IKI Express", jam paskambino draugė, o Antanas vienas nuėjo į parduotuvę ir grįžo jau su brendžio buteliu. Po to jie abu nuėjo į stadioną. Kai išgėrė brendį, vėl nusprendė nueiti į parduotuvę „Maxima", Antanas ketino pirkti cigarečių ir alkoholio, o jis - žuvies ir gėrimų. Į parduotuvė atėjo prieš uždarymą. Jis paėmė prekes, už jas sumokėjo ir išėjo iš parduotuvės. Kasoje jis atsiskaitė pinigais, kuriuos jam davė Antanas, pardavęs savo telefoną. Antanas liko parduotuvėje. Po kurio laiko jam paskambino Antanas ir paprašė ateiti į parduotuvę. Parduotuvėje jį už rankos paėmė apsaugos darbuotojas ir nusivedė į apsaugos kambarį, jam nieko neaiškino. Apsaugos darbuotojas pasakė Antanui, kad pinigai netikri. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė iš kišenių iškrauti turimus daiktus. Jis iš kišenių ištraukė pinigus, iš viso apie 140 Lt, mobiliojo ryšio telefoną. Kai jis padėjo telefoną ant stalo, Antanas jį paėmė ir kažkam skambino, tačiau neprisiskambino. Pareigūnai leido susidėti visus daiktus atgal ir, prieš susirenkant daiktus, Antanas paėmė jo telefoną. Apsaugos darbuotojas tikrino visus jo turimus pinigus pinigų tikrinimo aparatu ir viena 20 Lt kupiūra buvo netikra. Tuomet policijos pareigūnai juos nuvežė į komisariatą. Vežant į komisariatą, automobilyje Antanas jam grąžino telefoną, kuriame buvo parašęs SMS žinutę, kurią jam parodė, žinutės turinio neprisimena. Jis nežino, iš kur pas jį atsirado netikra 20 Lt kupiūra, mano, kad ją gavo, kai Antanas jam grąžino skolą. 2014-03-10, vakare, tikslios valandos nurodyti negali, Antanas jam pasiūlė kartu su juo nueiti prie Setuvos mokyklos, nes norėjo parduoti savo mobiliojo ryšio telefoną. Kokį telefoną norėjo parduoti, Antanas jam nerodė. Taip pat, nesakė su kuo eina susitikti. Kai priėjo prie mokyklos, Antanas jam liepė palaukti prie mokyklos kampo, o pats nuėjo prie įėjimo susitikti su pirkėju. Buvo tamsu ir jis nematė, su kuo Antanas susitiko, ar telefoną pardavė. Po kelių minučių Antanas grįžo, atidavė jam 120 litų, kuriuos buvo skolingas, ir jie nuėjo į stadioną. Jis pats netikrų pinigų neplatino, jų negamino, tačiau žinojo, kad pinigai yra netikri. 2015-06-10 papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. P. davė analogiškus parodymus kaip ir ankstesnių apklausų metu ir papildomai nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dvi dienas vartojo alkoholinius gėrimus, galėjo supainioti, kad netikrus pinigus įsigijo iš E. Š.. Jam atrodo, jog tą vakarą Edgaras buvo privažiavęs prie jų, tačiau, kas tiksliai siūlė pirkti netikrus pinigus, neprisimena - galimai Edgaras, bet nėra tikras. Jis neprisimena, kas davė pažiūrėti netikrus pinigus (Edgaras ar jį atvežęs nepažįstamas vaikinas). Kupiūros buvo po 20 Lt, girdėjo, kad kažkas sakė, jog viena kupiūra kainuoja 10 litų. Jis nusipirko 8 kupiūras po 20 litų, už pusę kainos, sumokėjo už netikrus pinigus 80 litų. Kam padavė pinigus už netikras kupiūras, neprisimena. Nupirktus netikrus pinigus jis padavė Antanui, kur jis juos įsidėjo, nežino. Gali būti, kad Antanas neprisimins netikrų pinigų įsigijimo fakto, nes buvo labai girtas (t 3, b. l. 55-57).
Liudytojas A. P. apklausos metu parodė, kad 2014-03-10 jis vykdė savo darbo funkcijas UAB „Vilniaus viešasis transportas" 46 maršrutu „Centras-Pašilaičiai". Važiuojant maršruto atkarpa Centras-Pašilaičiai apie 21 val., „Pašilaičių" stotelėje, esančioje Vilniuje, Pašilaičių gatvėje, į jo vairuojamą autobusą įlipo apie 20 metų amžiaus, apie 160-165 cm ūgio, liesa mergina, tamsiais tiesiais plaukais. Šią merginą jis įsidėmėjo, nes ją pastebėjo tuomet, kai norėjo išvažiuoti iš stotelės ir veidrodyje pamatė ją bėgančią link autobuso. Mergina priėjo ir paprašė pakeisti turimą 20 litų banknotą. Jis leido merginai duoti pinigus, pristabdė autobusą ir grąžino du banknotus po 10 litų. Tuomet jo dėmesys buvo sutelktas į kelią ir jis, atidžiai neapžiūrėdamas paduoto banknoto, padėjo jį į durų kišenę, o minėtus 10 litų banknotus jis paėmė iš rankinės. Mergina grįžo į saloną ir prisėdo prie kitos jos amžiaus merginos šviesiais plaukais. Jis tos merginos neįsidėmėjo, galimai ji įlipo toje pačioje stotelėje kaip ir pirmoji, tačiau, kad jos kartu, jis pastebėjo tik po to, kai pirmoji prisėdo prie kitos merginos. Abi merginos važiavo iki paskutinės maršruto stotelės „Skalvių", kuri yra prie PC „Maxima", Gabijos g. 30, Vilniuje. Išleidęs keleivius, nuvažiavo į autobuso žiedą. Turėdamas laisvo laiko, jis paėmė minėtos merginos paduotą 20 litų banknotą, kuris iki šiol gulėjo vienas durų kišenėje ir tik tuomet pastebėjo, kad jis netikras - tą suprato pagal tai, kad jame metalizuota juostelė buvo imituota priklijuotais folijos gabaliukais, nupiešti elementai (švarkai) buvo atlikti ne iškilios spaudos būdu bei lyginant su tikru banknotu, skyrėsi spalvos. Jis iš karto nubėgo prie parduotuvės „Maxima", tačiau nei pačioje parduotuvėje, nei joje esančių kavinių patalpose, nei prie parduotuvės minėtų merginų nerado. Po to grįžo į autobusą ir pasibaigus pertraukai, kuri truko 13 minučių, pradėjo važiuoti maršrutu „Pašilaičiai-Centras". Pravažiavus dvi stoteles sustojime „Pašilaičiai" į autobusą įlipo apie 10 žmonių kompanija. Įlipę jie pasidalino, dalis žmonių liko autobuso gale, o viena iš jų, mergina, kuri maždaug prieš 20 minučių padavė netikrą 20 litų banknotą, pradėjo eiti link vairuotojo. Priėjusi prie kabinos langelio, ji padavė kitą 20 litų banknotą ir tuomet pažiūrėjusi į vairuotoją jį atpažino, pažvelgusi pasakė „oi". Jis atpažino šią merginą dar jai einat link kabinos ir po tokios jos reakcijos paragino ją duoti pinigus. Tuomet mergina paprašė duoti jai vieną važiavimo bilietą. Bilieto jis merginai nedavė, bet sustabdė autobusą „Juzeliūno" stotelėje bei iškvietė policiją. Policijos patruliai atvažiavo po 30 minučių, per tą laiką jis per priekines duris išleido autobuso keleivius, tame tarpe ir kartu su mergina įlipusius jaunuolius. Kartu su mergina autobuse liko jos draugas - šis vaikinas buvo panašaus amžiaus ir ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpais, šiek tiek banguotais, plaukais. Vaikinas kalbėjo su juo, prašė jo draugę paleisti, o pastaroji plūdo jį, reikalavo paleisti. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis parašė pareiškimą ir perdavė abu jaunuolius bei du banknotus. Kai rašė pareiškimą, policininkai pasakė, kad abiejų banknotų numeriai vienodi. Jo manymu, mergina žinojo, kad banknotai netikri, tą rodo jos elgesys, mergina sakė, kad pinigus gavo kaip grąžą parduotuvėje „Norfa". Dėl šio įvykio jam padaryta 20 Lt materialinė žala, nes trūkumą jis padengė iš savo asmeninių pinigų (t 2, b. l. 1-2).
Liudytojas A. J. parodė, kad 2014-03-10 buvo kieme, kuriame susitiko su L. P., kartu gėrė alų, po to išsiskyrė, Lukas kažkur nuėjo, o jis liko kieme su kitais draugais. Tą pačią dieną, vakare, einant link (duomenys neskelbtini) gimnazijos, stadiono teritorijoje buvo V. P., kuris pašaukė ateiti pas jį. Jis kartu su draugais nuėjo prie Vidmanto, kuris buvo su merginomis. Jiems besikalbant, V. P. pasiūlė kartu su juo nueiti į parduotuvę „IKI Express", nupirkti alkoholio. Einat link parduotuvės, Vidmantas su kažkuo šnekėjo telefonu, priėjus prie parduotuvės Vidmantas iš kišenės ištraukė tris 20 litų banknotus, kuriuos padavė jam, ir pasakė, kad už šiuos pinigus nupirktų brangaus gėrimo. Jis paėmė pinigus ir nuėjo į parduotuvę, o Vidmantas liko lauke kalbėti telefonu. Parduotuvėje jis iš karto nuėjo į alkoholio skyrių, nužiūrėjo brendį, maždaug už 45 litus, ir nuėjo prie pardavėjos, kad ji atrakintų spintelę, kur sudėti alkoholiniai gėrimai. Kasoje atsiskaitė Vidmanto duotais pinigais. Nupirkęs gėrimą, išėjo iš parduotuvės. Vidmantas lauke tebekalbėjo telefonu, jis atidavė Vidmantui grąžą. Tuo metu jam paskambino draugė ir pasiūlė ateiti prie parduotuvės „Maxima", esančios prie 7 troleibuso žiedo, tikslaus adreso nežino. Kai jis su Vidmantu priėjo prie parduotuvės „Maxima", Vidmantas pasakė, kad reikia užeiti į parduotuvę nupirkti maisto ir cigarečių, Vidmantas jam davė 100 litų sumą, kupiūromis po 20 litų, liepė nupirkti „Marlboro" cigarečių bloką, o pats nuėjo pirkti maisto. Jis priėjo prie kasos ir paprašė bloko cigarečių. Cigaretės kainavo kažkur 98 litus. Jis kasininkei padavė Vidmanto duotus 100 litų. Kasininkė paėmė pinigus, juos peržiūrėjo, pasakė, kad pinigai netikri ir iškvietė apsaugą. Kasininkė jam parodė, kad skiriasi banknoto spalva, popieriaus spalva buvo šviesi. Apsaugos darbuotojas jį nusivedė į apsaugos kambarį ir liepė parodyti, ką turi kišenėse, pasakė iškvietusi policiją. Po to pasakė, kad jis paskambintų savo draugui. Jis paskambino Vidmantui ir paprašė ateiti į parduotuvę. Jam atrodo, kad Vidmantą į apsaugos kambarį atsivedė policijos pareigūnai. Pareigūnai, apžiūrėję Vidmantą, vidinėje striukės kišenėje rado vieną sulamdytą 20 litų kupiūrą. Visus pinigus patikrino ir pasakė, kad jie netikri. Policijos pareigūnai jį ir Vidmantą įsodino į policijos automobilį ir vežė į komisariatą. Iš jų asmeninių daiktų nepaėmė, visus savo asmeninius daiktus turėjo su savimi. Policijos automobilyje Vidmantas jam pasakė, kad tie pinigai, kuriuos jam davė, yra netikri, šiuos pinigus jis nupirko už pusę kainos, norėjo pabandyti juos išleisti. Taip pat Vidmantas pasakė, kad atsiųs į jo mobiliojo telefono numerį SMS žinutę su nurodymu, ką sakyti komisariate. Vidmantas atsiuntė dvi žinutes, pasakė įsiminti, ką sakyti, liepė žinutes ištrinti, ką jis ir padarė. Po to pagalvojo, kad reikia turėti įrodymą, ir paprašė Vidmanto dar kartą atsiųsti SMS žinutę, kurios jis neištrynė. Policijos komisariate juos apklausė ir paleido. Kitą dieną kieme susitiko su Vidmantu, kuris jo klausė, ar jis viską pasakė taip, kaip Vidmantas parašė žinutėje. Jis atsakė teigiamai, nors iš tikrųjų apklausiamas pasakė tiesą. Vidmantas minėjo, kad prieš juos sulaikant su netikrais pinigais norėjo dar nusipirkti netikrų pinigų, iš ko - nesakė. Po poros dienų kieme susitiko L. P., kuris jam papasakojo suvedęs Vidmantą su netikrų pinigų pardavėjais ir Vidmantas šių pinigų nusipirko. Daugiau nieko apie netikrų pinigų pirkimo aplinkybes neminėjo. Jis nežinojo, kad pinigai, kuriuos jam davė Vidmantas, yra netikri, Vidmantas jam to nesakė. Jeigu būtų žinojęs, kad pinigai netikri, būtų jų neėmęs. Nei Lukas, nei Vidmantas jam nesiūlė įsigyti netikrų pinigų. Kas pardavinėja netikrus pinigus, nežino. Jis tą vakarą jokio telefono nepardavinėjo ir su niekuo nebuvo susitikęs prie Setuvos mokyklos, E. Š. nepažįsta (t. 2, b. l. 31-32).
Liudytojas A. Š. parodė, kad šiuo metu dirba apsaugos darbuotoju UAB „Maxima LT" priklausančiame prekybos centre „Maxima", esančiame Gabijos g. 30, Vilniuje. 2014-03-10, apie 21.55 val., telefonu buvo gautas pranešimas iš 3-iosios kasos, kurioje dirba kasininkė-pardavėja A. I., jog nepristatęs pilietis bando atsiskaityti galimai netikromis 20 litų kupiūromis. Jis kartu su kitu apsaugos darbuotoju M. K., kuris parduotuvėje „Maxima" jau nedirba apie 4 mėnesius, priėjo prie 3-iosios kasos ir kasininkė jam davė patikrinti 5 kupiūras po 20 litų. Kartu su vaikinu, kuris bandė atsiskaityti netikromis kupiūromis, buvo dar vienas vaikinas. Mindaugas stovėjo šalia kasos arčiau vaikino, kad jis nepabėgtų, o jis kartu su kasininke, toje pačioje 3-ioje kasoje, pinigų tikrinimo aparatu patikrino vaikino duotus pinigus. Patikrinus pinigus, ant kupiūrų nebuvo vandens ženklų, kupiūros atspausdintos ant paprasto popieriaus ir visos penkios kupiūros buvo vienodu serijos Nr. AB6761238. Abu vaikinai buvo palydėti iki apsaugos posto, buvo iškviesta policija. Atvykę policijos pareigūnai paprašė vaikinų parodyti kišenių turinį. Tas kitas vaikinas iš striukės kišenės ištraukė vieną 20 litų kupiūrą, kurios serijos numeris buvo toks pat kaip ir kitų 5 kupiūrų, kuriomis buvo bandyta atsiskaityti. Abu vaikinus ir netikras kupiūras išsivežė policijos pareigūnai. Vienas iš vaikinų aiškino, kad pardavė telefoną, už kurį buvo atsiskaityta netikromis kupiūromis. Šis atvejis parduotuvėje buvo pirmas, abu vaikinus matė pirmą kartą. Vaizdo įrašo neturi, kadangi įrašas yra saugomas apie mėnesį laiko (t. 2, b. l. 42-43).
Liudytoja A. I. parodė, kad 2014-03-10, 10 val. iki 22 val., dirbo kasininkė-pardavėja UAB „Maxima LT" prekybos centre „Maxima", esančiame Gabijos g. 30, Vilniuje, 3-ioje kasoje. Apie 21.45 val., kai parduotuvėje pirkėjų jau nebuvo, pastebėjo vaikiną ir dvi merginas. Jie stovėjo prie informacijos ir prašė parduoti bloką cigarečių, tačiau kasininkė pasakė, kad jau darbo pabaiga, ji pridavinėja terminalą ir cigarečių neparduos. Tada vaikinas su merginomis nuėjo į parduotuvės salę, paėmė alkoholio, kiek prisimena, butelį šampano ir kažką iš maisto, visi trise atėjo prie jos kasos, už alkoholį atsiskaitė merginos, įvairiomis kupiūros, tarp kurių buvo ir 20 litų kupiūra, merginos atsiskaitė gerais pinigais. Priėjęs prie jos vaikinas paprašė 10 pakelių cigarečių „Malboro gold", ji padavė vaikinui cigaretes ir nuskanavo prekes. Iš viso reikėjo mokėti 98 litus. Vaikinas jai padavė 5 kupiūras po 20 litų. Iš kur jis išėmė pinigus, nematė, tik pastebėjo, kad pinigai buvo lygūs, vaikinas truputį palamdė pinigus ir padavė jai. Ji paėmusi pinigus pajuto, kad skiriasi popierius, popieriaus paviršius buvo lygus ir skyrėsi kupiūrų spalva, Maironio atvaizdas buvo tamsiai mėlynos spalvos, sudarė šešėlį. Kadangi jos kasoje nebuvo pinigų tikrintuvo, paprašė kolegės, kad ji patikrintų pinigus per pinigų tikrintuvą. Kolegė, patikrinusi pinigus, pasakė, kad pinigai netikri, nėra vandens ženklų. Tada ji pasakė vaikinui, kad pinigų iš jo nepriims, nes jie netikri, o vaikinas pasakė, kad pinigai yra tikri. Kartu buvusios merginos atsiskaičiusios išėjo iš parduotuvės, o vaikinas liko. Tada ji telefonu iškvietė apsaugos darbuotoją. Iš pradžių atėjo Mindaugas, nes kitas apsaugos darbuotojas, A. Š. buvo kažkur išėjęs. Mindaugas per radijo stotį iškvietė Aivarą, kuriam atėjus ji padavė vaikino duotus pinigus. Aivaras paprašė vaikino kartu su juo eiti į apsaugos kambarį, kur apsaugos darbuotojas iškvietė policiją. Kas vyko toliau, ji nežino, nes baigėsi jos darbo laikas ir ji išėjo namo. Kaip atrodė vaikinas, pasakyti negali. Viena mergina buvo apie 170 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, ilgais plaukais, dažytais tamsiai ruda spalva, ilgais kirpčiukais, didelėmis žalios spalvos akimis, smakras truputį išsikišęs į priekį. Buvo apsirengusi tamsiai rudos spalvos striuke, ant kairės rankos buvo dvi apyrankės. Kaip atrodė kita mergina, apibūdinti negali. Ji kiekvieną dieną parduotuvėje matydavo šias merginas, jos nuolat pirkdavo nestiprius alkoholinius gėrimus, atsiskaitydavo tikrais pinigais (t. 2, b. l. 44-45).
Liudytojas P. P. parodė, kad 2014-03-10, apie 21.20 val., dirbant kartu su vyresniuoju patruliu V. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, jog Laisvės prospekte, „J. J." stotelėje lauks autobuso vairuotojas, esant įtarimui, jog keleivė atsiskaitė padirbtais pinigais. Atvykus į įvykio vietą, autobuso vairuotojas A. P. paaiškino, kad panelė atsiskaitė galimai suklastotomis 20 litų kupiūromis. Mergina prisistatė kaip L. J., gim. 1996 m., su savimi asmens dokumento neturėjo. Ji paaiškino, kad pinigus jai davė sporto klubo darbuotoja, atiduodama grąžą ji nežinojo, kad pinigai suklastoti. Vairuotojas vietoje surašė pareiškimą ir padavė dvi kupiūras po 20 litų, kurių serijos Nr. AB6761238. Apie 22 val. minėta mergina tarnybiniu automobiliu pristatyta į Vilniaus apskrities VPK 6 PK. Specialios priemonės nepanaudotos. Su mergina buvo vaikinas, ar vaikiną pristatė į komisariatą, neprisimena. Tą pačią dieną, apie 22.05 val., gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities VPK OVS, kad Gabijos g. 30, Vilniuje parduotuvėje „Maxima" apsaugos darbuotojai sulaikė du asmenis, kurie atsiskaitinėjo galimai padirbtais pinigais. Atvykus į vietą, apsaugos darbuotojas M. K. paaiškino, kad vaikinas (A. J., gim. 1995 m.) atsiskaitė už prekes suklastotais pinigais (5 vienetais 20 Lt kupiūromis, visų kupiūrų numeriai buvo vienodi AB6761238), šalia buvo dar kitas vaikinas, kuris prisistatė V. P., gim. 1994 m. A. J. nieko paaiškinti negalėjo, tylėjo. Kitas vaikinas V. P. paaiškino, kad A. J. pardavė mobiliojo ryšio telefoną ir už telefoną buvo atsiskaityta netikrais pinigais, kuriuos pardavėjai ir pateikė A. J.. Apsaugos kambaryje buvo atlikta dalinė apžiūra, abiejų vaikinų buvo paprašyta ištraukti iš kišenių turimus daiktus. V. P. iš striukės dešinės kišenės ištraukė vieną 20 litų kupiūrą, kurios serijos numeris buvo toks pat kaip ir apsaugos darbuotojų turimų 5 vienetus kupiūrų po 20 litų. Minėti vaikinai buvo įsodinti į tarnybinį automobilį ir pristatyti į Vilniaus apskrities VPK 6 policijos komisariatą. Apsaugos darbuotojas jam davė parašytą pareiškimą, 5 vienetus kupiūrų po 20 litų, kuriomis bandė atsiskaityti A. J., ir viena 20 litų kupiūra, kuri buvo rasta pas V. P.. Specialios priemonės nepanaudotos (t. 2, b. l. 46-47).
Liudytojas V. S. davė analogiškus parodymus kaip ir P. P. (t. 2, b. l. 48-49).
Liudytoja L. P. parodė dirbanti UAB „Palink" parduotuvėje „IKI", esančioje Gabijos g. 83, Vilniuje, kasininke-pardavėja. 2014-03-10, dirbo nuo 8:00 val. iki 22 val., 2-oje kasoje. Ji kiekvieną banknotą stengiasi patikrinti pinigų tikrinimo aparatu iki tol, kol nebuvo didelių eilių, ji tikrino pinigus, vėliau pinigų netikrino, nes buvo daug pirkėjų. Visus paduotus pinigus vizualiai apžiūrėdavo ir jų netikrindavo, jei pirkėjų duoti pinigai nekėlė įtarimo. Apie 19-20 val., jos kolegė R. V. pasakė, kad du banknotai po 20 litų jai kelia įtarimą ir ji, patikrinusi juos pinigų tikrinimo aparatu, pasakė, kad pinigai iš tiesų netikri. Tada ji pradėjo savo kasoje tikrinti visus pinigus, tačiau netikrų pinigų nebuvo. Vėliau pinigų netikrino, nes susidarė didelė eilė ir neturėjo galimybės patikrinti. Gali būti, kad tuo metu, kai jau netikrino pinigų, jai padavė netikrus pinigus. Apie 22 val. baigė darbą ir visus kasoje buvusius pinigus atidavė vyr. kasininkei I. D. inkasacijai atlikti. Ji pati pinigų neskaičiavo. Einant per salę link rūbinės, apsaugos darbuotojas pasakė, kad jos kasoje rado netikrus pinigus. Tada ji nuėjo pas vyr. kasininkę, kuri tikrino pinigus, ir vyr. kasininkė parodė, kad jos kasoje rastas vienas 20 litų banknotas, kuris yra netikras. Taip pat vyr. kasininkė I. D. parodė dar du banknotus po 20 litų, gautus R. V. kasoje. Sulyginus visus tris banknotus, jų serijos numeriai buvo vienodi. Kas galėjo paduoti netikrus pinigus, ji nežino (t. 2, b. l. 50-51).
Liudytoja R. L. parodė, kad ji UAB „Palink" parduotuvėje „IKI", esančioje Gabijos g. 83, Vilniuje, kasininkė-pardavėja dirbo iki 2014 metų rugpjūčio vidurio. 2014-03-10 kasoje dirbo nuo 8 val. iki 22 val. Toje kasoje pinigų tikrinimo aparato nebuvo. Iš viso parduotuvėje yra tik du tokie aparatai. Apie 21.40 val. pirkėjas paprašė, kad ji atrakintų salėje stovinčią spintą, kurioje buvo laikomi brangesni alkoholiniai gėrimai. Ji paėmė raktą ir nuėjo atrakinti spintą, o pirkėjas paprašė paduoti dėžutę su brendžiu „Toress", kurio kaina 51,99 Lt. Po to su brendžio buteliu sugrįžo į kasą, vaikinas dar paprašė jos pakelio cigarečių „Camel" ir padavė jai dvi kupiūras po 20 litų, o kitus pinigus davė monetomis. Susimokėjęs vaikinas išėjo iš parduotuvės. Kitam pirkėjui ji norėjo atiduoti grąžą iš vaikino, pirkusio brendį, duotų pinigų, tačiau pastebėjo, kad skiriasi pinigų spalva. Grąžą pirkėjui ji atidavė iš kitų kasoje turėtų pinigų ir po to uždarė kasą, nuėjo patikrinti pinigų pas vyr. kasininkę ir apsauginį. Patikrinus banknotus pinigų tikrinimo aparatu paaiškėjo, kad pinigai netikri, ant jų nėra vandens ženklų, vienodas abiejų banknotų serijos numeris. Tada vyr. kasininkė paprašė kitos pardavėjos L. P. priduoti kasos pinigus. Tikrinant visas kupiūras paaiškėjo, kad ir L. P. kasoje yra vienas netikras 20 litų banknotas. Sulyginus visus tris banknotus, paaiškėjo, kad jų serijos numeris analogiškas. Tikrinant pinigus dalyvavo ir apsaugos darbuotojas. Ji kartu su apsaugos darbuotoju peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pastebėjo, kad tas pats vaikinas kartu su dar vienu vaikinu iš pradžių pirko alų kasoje, kurioje dirbo L. P., ir atsiskaitė 20 litų kupiūra, po to išėjo iš parduotuvės kartu su draugu, nuėjo prie automobilio, kuris stovėjo netoli parduotuvės, valstybinių numerių ir automobilio markės nesimato. Prekes pirkęs vaikinas jas padėjo į automobilį ir vėl grįžo į parduotuvę, iš karto nuėjo į alkoholio skyrių prie spintelės, kurioje buvo brangūs alkoholiniai gėrimai. Šį vaikiną ji matė pirmą kartą, anksčiau jis parduotuvėje neapsipirkinėjo. Šiuos pinigus davė vaikinas, kuris užfiksuotas vaizdo kameroje, jis vienintelis davė 20 litų kupiūras, nes buvo tik dvi kupiūros po 20 litų, o kitos buvo stambios (t. 2, b. l. 52-53).
Liudytojas Č. J. parodė, kad šiuo metu dirba UAB „Palink" parduotuvėje „IKI Express", esančioje Gabijos g. 83, Vilniuje, apsaugos darbuotoju. 2014-03-10, apie 21.55 val., kreipėsi kasininkė-pardavėja R. V., kuri pranešė, kad vienas iš pirkėjų atsiskaitė netikrais pinigais ir pateikė dvi kupiūras po 20 litų. Apžiūrėjęs minėtus pinigus, nustatė, kad jie galimai netikri: skyrėsi pinigų spalva, nebuvo vandens ženklų ir abiejų kupiūrų serijos numeris buvo vienodas - Nr. AB6761238. Po kurio laiko į apsaugos kambarį atėjo kita kasininkė-pardavėja L. P. ir pranešė, kad baigiant darbą ir skaičiuojant kasoje pinigus ji pastebėjo, kad tarp pinigų yra viena netikra 20 litų kupiūra, kurios serijos Nr. AB6761238. Apie 22 val. atliekant L. P. kasos inventorizaciją ir kartu su vyr. kasininke tikrinant pinigus tikrintuvu buvo rasta viena kupiūra su tuo pačiu numeriu (kaip ir kitų dviejų kupiūrų). Kartu su kasininke-pardavėja R. V. peržiūrėdami vaizdo įrašą, pastebėjo, kad apie 21.09 val. pas kasininkę L. P. apsipirkinėjo vaikinas, 20-22 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, juodų plaukų, apsirengęs chaki spalvos striuke, mūvėjo tamsios spalvos kelnes, kuris galėjo pateikti netikrą 20 litų kupiūrą. Matyti, jog vaikinas perka 5 vnt. alaus „Tauras" po 1 litrą. Tą pačią dieną apie 21.40 val. tas pats vaikinas atsiskaitinėjo už prekes t. y. iš kasininkės-pardavėjos R. V. pirko brendį „Toress“ ir cigarečių pakelį, iš piniginės ištraukė 2 kupiūras po 20 litų, kurias pateikė kasininkei. Patikrinus visas tris kupiūras pinigų tikrinimo aparatu, nustatyta, kad pinigai netikri, nebuvo vandens ženklų. Prieš uždarant parduotuvę, jis išėjo į lauką ir pamatė raudonos spalvos automobilį, markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, kuriame sėdėjo du vaikinai, kurie išlipę iš automobilio nuėjo į parduotuvę. Iš jų vienas vaikinas buvo tas pats, kuris atsiskaitė parduotuvėje galimai netikromis kupiūromis (t. 2, b. l. 54-55).
Liudytojas K. Č. parodė, kad L. P. pažįsta apie 15 metų, kartu mokėsi Taikos progimnazijoje. Taip pat apie 10 metų pažįsta E. Š., jis yra jo kiemo pažįstamas. Su L. P. ir E. Š. nebendrauja. Jis turėjo automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos. Iš pažįstamų yra girdėjęs, kad prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir (duomenys neskelbtini) mokyklos renkasi jaunimas, vartoja alkoholinius gėrimus, rūko. Jis pats su tais vaikinais nebendrauja. Kiek prisimena, vieną kartajam skambino E. Š., gali būti 2014 metais, tačiau mėnesio pasakyti negali, ir pasakė, kad prie Gabijos gimnazijos pramušė savo automobilio „Opel Omega“ karterį bei prašė jį partempti iki Laisvės prospekto. Tai buvo vienintelis kartas, kai E. Š. važiavo jo automobiliu. Daugiau jis E. Š. niekur nevežė. Taip pat savo automobiliu niekur nevežė L. P.. Savo automobilį, registruotą tėvo vardu, 2014 metų rudenį, tikslios datos nurodyti negali, pardavė. L. P. ir E. Š. jam neminėjo, kad galima nupirkti netikrų pinigų už pusę kainos, susitikus jam niekada nesakė, kad turi netikrų pinigų, nesiūlė pirkti, nesakė, kad gamina netikrus pinigus. Apie tai, kad Pašilaičių mikrorajone platinami netikri pinigai, jis susižinojo atvykęs į apklausą pas tyrėją (t. 2, b. l. 58-59).
Liudytojas M. Š. parodė, kad šiuo metu dirba administratoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)". Kartu su juo dirba E. Š.. Jis nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po Naujųjų metų jis priėmė pas save gyventi E. Š., nes šis skundėsi neturintis kur gyventi. 2013-01-21 per savo gimtadienį gavo dovanų nešiojamą kompiuterį ASUS. Šį kompiuterį jam padovanojo tėtis, kompiuteris buvo pirktas internetu iš UAB „varle.lt". Kompiuteris pirktas lizingu, mokant „Bigbank", už kompiuterį reikėjo mokėti 1 690 Lt 10 mėnesių. Šis kompiuteris nuolat buvo namuose, adresu Kalvarijų g. 190-98, Vilniuje. Kompiuteriu naudojosi jis, o jo nesant, Edgaras, nes jis leido jam juo naudotis. Edgaras jo kompiuteryje jokių asmeninių failų neturėjo, buvo tik iš interneto prisiuntęs dainų. Jo kompiuteryje nėra failų, susijusių su netikra valiuta, taip pat nėra netikros valiutos maketų. Jam niekada E. Š. nesiūlė pirkti netikrų pinigų, neminėjo, kad netikrus pinigus gamina ar kam nors pardavinėja. Apie tai sužinojo tik 2015-04-23, kai jo nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikta krata ir paimtas jam priklausantis nešiojamas kompiuteris „ASUS K 53TK", modelis K53T (t. 2, b. l. 61-62).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pateiktame 2014-03-10 pareiškime užfiksuota, kad 2014-03-10, apie 21.10 val., mergina norėjo atsiskaityti už važiavimą viešuoju transporto ir perdavė 20 Lt kupiūrą Nr. AB 6761238, panašią į suklastotą. Po 15 minučių tas pats asmuo atsiskaitė vėl panašia į suklastotą 20 Lt kupiūrą Nr. AB 6761238 (b. l. 18).
Vilniaus apskrities VPK 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio P. P. 2014-03-10 tarnybiniame pranešima užfiksuota, kad 2014-03-10, apie 21.20 val., patruliuojant buvo gautas pranešimas, kad mergina pirkdama autobuso bilietą atsiskaitė galimai netikrais pinigais. Minėtas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo L. G., pristatyta į 6 PK, specialios priemonės nepanaudotos (b. l. 20).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK pateiktame 2014-03-12 pareiškime užfiksuota, kad 2015-03-10, apie 21.55 val., pardavėjai A. I. neprisistatęs asmuo, atsiskaitydamas pateikė netikras kupiūras po 20 Lt, viso 5 vienetus (b. l. 31).
Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės 4 kuopos 2 būrio vyr. patrulio P. P. 2014-03-10 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad parduotuvėje asmenys bandė atsiskaityti netikrais pinigais (b. l. 33).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo Č. B. 2014-05-06 tarnybinio pranešimo duomenimis 2014-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo nuspręsta leisti klausytis telefoninių pokalbių tarp V. P. bei L. P. laikotarpyje nuo 2014-03-25 iki 2014-05-25. Klausantis L. P. pokalbių buvo užfiksuota, kaip L. P. perdavė savo mobiliojo ryšio telefoną ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui vardu Eimis, kuris paragino Alių eiti kartu išgerti alaus, į ką Alius atsakė neturintis pinigų, tuomet Eimis pastarajam pasiūlė „kišti savo dvacokus“ (t. 1., b. l. 146).
Specialisto išvadų Nr. 140-(1436)-IS1-1371, Nr. 140-(1437)-IS1-1760, Nr. 140-(1511)-IS1-1536, Nr. 140-(1512)IS1-1870, Nr. 140-(1509)-IS1-1522 bei Nr. 140-(1510)IS1-1874 specialisto išvadų duomenimis, tyrimui pateikti 20 Lt nominalo banknotai yra atspausdinti ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri. Banknotai atspausdinti rašaliniu spausdintuvu (t 1, b. l. 23-25, 26-29, 36-38, 39-42, 58-61, 62-65).
2014-04-14 asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad A. P. atpažino asmenį, kuris buvo kartu su L. G. autobuse, kai ši atsiskaitė už bilietą netikrais pinigais (t 2, b. l. 7-8).
2014-03-13 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas A. J. mobilaus ryšio telefonas, kartu pridėtos apžiūrėto telefono fotonuotraukos (t 2. b. l. 25-26).
2015-04-23 atlikta krata E. Š. gyvenamojoje vietoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiame J. P., kurios metu rastas ir paimtas kompiuteris „ASUS" ir kompiuterio pakrovėjas (t. 2, b. l. 74-75).
2015-04-30 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas M. S. atliko nešiojamo kompiuterio „ASUS", modelis K53T, ser. Nr. C6N0CJ179449255 apžiūrą. Apžiūros metu, atlikus standžiojo disko turinio peržiūrą, informacijos, susijusios su netikrais pinigais, nerasta (t. 2, b. l. 77-78).
Iš 2015-04-02 pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. P. byloje civilinio ieškinio nereiškė, nes kaltinamoji L. G. jam padarytą žalą atlygino (t. 2, b. l. 4-5).
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-00278-14 UAB „Palink" 2015-04-29 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove 17,38 Eur sumai, tačiau vėliau informavo, jog padaryta žala yra atlyginta, pretenzijų neturi (t. l., b. l. 53, 55).
Kaltinamieji L. P., L. G. bei V. P. savo kaltę pripažino, jų kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, kuriuos patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, taip pat specialisto išvados, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis nustatyta, kad L. P., L. G. bei V. P., veikdami bendrininkų grupe, įgijo ir realizavo (L. P.), įgijo, laikė ir realizavo (L. G. ir V. P.) žinomai netikrus Lietuvos valstybės apyvartopje esančius pinigus. Kaltinamųjų L. P., L. G. bei V. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 213 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Kaltinamosios L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatyta.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismas, skirdamas L. P. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (t 2., b. l. 155-160), administracine tvarka baustas (t 2., b. l. 161-168), nevedęs, dirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t 2, b. l. 170, 171), Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t 2, b. l. 172). L. P. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek ir su prokuroro siūloma bausme, prašydamas sumažinti siūlomos baudos dydį bei jos mokėjimą išdėstyti dalimis (t 3, b. l. 72).
Teismas, skirdamas L. G. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, kaltinamoji anksčiau neteista (t 3, b. l. 23-24), duomenų apie tai, kad būtų buvusi bausta administracine tvarka byloje nėra, netekėjusi, besimokanti, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydyta (t 3., b. l. 32, 34), Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t 3, b. l. 33). L. G. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme, tačiau prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (t 3., b. l. 74).
Teismas, skirdamas V. P. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau neteistas (t 3, b. l. 67-68), administracine tvarka baustas (t 3., b. l. 65-66), nevedęs, nedirbantis (t 3, b. l. 64), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t 3., b. l. 69, 70), Priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t 3, b. l. 71). V. P. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme, tačiau prašo siūlomos baudos dydį (t 3, b. l. 73).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. L. P., L. G. bei V. P. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, iš esmės sutinka ir su prokuroro siūloma bausme. Tiesa, L. P. bei V. P. prašo sumažinti siūlomos baudos dydį, o L. G. prašo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis (t. 3., b. l72, 73, 74). Šiuo atveju pažymėtina, jog prašymas mažinti siūlomą skirti baudą yra akivaizdžiai nepagrįstas. Prokurorė pasiūlė skirti ne tik švelniausią sankcijoje numatytos bausmės rūšį, bet minimalų dydį, nors bauda už apysunkį nusikaltimą yra iki 1 000 MGL.
L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t 2., b. l. 151-152), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
L. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 12-13), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 58-59), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Du CD su vaizdo įrašu (t 1., b. l. 45) bei dvi CD laikmenos su pokalbio išklotinėmis (t 1., b. l. 87) paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Dvi 20 litų vertės (Nr. 6761238), šešios 20 litų vertės (Nr. 6761238) bei trys 20 litų vertės (Nr. 6761238) nominalo kupiūros, kurios sudėtos į voką ir yra baudžiamosios bylos medžiagoje (t 1., b. l. 30, 43, 66), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir L. P. paskirti galutinę bausmę – 4 MGL (150,64 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
L. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 3 MGL (112,98 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir L. G. paskirti galutinę bausmę – 2 MGL (75,32 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
L. G. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos
V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 4 MGL (150,64 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti 2 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
V. P. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Du kompaktinius diskus su vaizdo įrašu bei dvi CD laikmenas su pokalbių išklotinėmis, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Dvi 20 litų vertės (Nr. 6761238), šešias 20 litų vertės (Nr. 6761238) bei tris 20 litų vertės (Nr. 6761238) nominalo kupiūras, saugomas baudžiamojoje byloje esančiame voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
2. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.