Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-236-582-2013

Teisėja: Inga Liubinienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00097-2009-5

2013 m. birželio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilauskui, nukentėjusiajai G. J., jos atstovei advokatei Marinai Gušauskienei, nuteistajam M. S., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei, nuteistajam D. K., jo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios G. J., nuteistojo M. S. ir nuteistojo D. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams, pagal BK 150 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams, pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, pagal BK 264 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., M. S. paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. - laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, pagal BK 264 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., D. K. paskirtas bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš dalies patenkinus nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. J. civilinį ieškinį, solidariai priteista iš nuteistųjų D. K. ir M. S. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. 12 000 litų neturtinei ir 600 litų turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista iš nuteistųjų D. K. ir M. S. solidariai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. 3250 litų proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą. Taip pat priteista iš nuteistųjų D. K. ir M. S. solidariai nukentėjusiajai A. J. 2380 litų proceso išlaidų už jai suteiktą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. ir M. S. nuteisti už tai, kad 2009 m. kovo 8 d., laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 5.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, dalyvaujant trečiajam asmeniui, kuriam mirus, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, turėdami bendrą tikslą kartu patenkinti savo lytinę aistrą su G. J., penkis kartus ją išžagino, tai yra asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, atėmus galimybę priešintis - užrakinus buto durų spyną ir paslėpus durų raktą bei mažesniajame kambaryje pagrasinus tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - sumušti ir išmesti G. J. iš penkto aukšto bei panaudojus fizinį smurtą - jėga paėmus rankomis už pečių, pargriovus ją ant lovos ant nugaros, nurengus jos drabužius ir jėga praskėtus kojas ir ją užgulus viso savo kūno svoriu, jėga įvedus savo lytinį organą į jos lytinius organus ir taip prieš jos valią ją išžaginus, D. K., pasinaudodamas asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, prieš tai palaužta nukentėjusiosios valia, pats panaudojo fizinį smurtą - jėga rankomis paėmęs už pečių pastūmė nukentėjusiąją ant lovos ant nugaros, nurengęs jos likusius drabužius ir užgulęs viso savo kūno svoriu, jėga įvedė savo lytinį organą į jos lytinius organus ir taip prieš jos valią ją išžagino, po to M. S., pasinaudodamas bendrininko prieš tai palaužta nukentėjusiosios valia bei panaudojęs fizinį smurtą - paimdamas rankomis už pečių, per prievartą paguldė ją ant lovos ant nugaros, užgulė viso savo kūno svoriu ir jėga įvedė savo lytinį organą į jos lytinius organus ir taip prieš jos valią ją išžagino, po šių bendrų veiksmų D. K. tęsė nusikalstamą veiką, dalyvaujant asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, su juo kartu svetainėje prieš nukentėjusiąją naudojo fizinį smurtą, tai yra ją stumdė, nuo ko G. J. suklupo ant kelių, taip atėmė iš nukentėjusiosios galimybę priešintis, po ko D. K., nurengęs jos drabužius, jėga įvedė savo lytinį organą į jos lytinius organus iš nugaros pusės ir taip prieš jos valią ją išžagino, po ko asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pasinaudojęs prieš tai palaužta nukentėjusiosios valia grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra išmesti pro langą bei panaudodamas fizinį smurtą - jėga paimdamas rankomis už pečių, parvertė ją ant minkštos sofos-lovos, užgulė viso savo kūno svoriu ir prieš jos valią įvedė savo lytinį organą į jos lytinius organus ir ją išžagino, tokiais bendrais veiksmais veikdami bendrininkų grupėje, dalyvaujant asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, G. J. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešinėje blauzdoje, dešinio gaktikaulio srityje, išorinių lytinių organų srityje – kraujosruva makšties prieangyje, ir per penkis kartus, tęsdami nusikalstamą veiką, ją prieš jos valią išžagino.

Be to, D. K. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą kitaip platinti, iki 2009 m. kovo 8 d. 4 val. neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,001 g (nedidelis kiekis) l-(3-chlorofenil) piperazino (l-(3-chlorophenyl) piperazine, mCPP), t.y. įgijo 2007 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1033 patvirtintame sąraše Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ nurodytą psichotropinę medžiagą, kol šio buto virtuvėje perdavė A. J..

Be to, D. K. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 8 d. apie 4 val. buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje vertė A. J. ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas, tai yra, panaudojęs psichinį smurtą, įbaugino ir primygtinai griežtu tonu liepė suvartoti jai rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,001 g l-(3-chlorofenil) piperazino (l-(3-chlorophenyl) piperazine, mCPP), kuri yra įtraukta į 2007 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1033 patvirtintą sąrašą Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“.

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, dalyvaujant asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, seksualiai prievartavo A. J. prieš jos valią, tai yra asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, atėmus galimybę priešintis - užrakinus buto durų spyną ir paslėpus durų raktą, M. S., pasinaudodamas šio asmens prieš tai palaužta nukentėjusiosios valia, pats pagrasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą - išmesti ją pro langą, nurengęs jos dalį drabužių, panaudojo fizinį smurtą - jėga paėmęs rankomis A. J., paguldė ją ant minkštos sofos-lovos ir, įkišdamas savo lytinį organą prievarta jai į burną, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, tokiu būdu ją seksualiai prievartavo, po ko asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, pasinaudojęs M. S. prieš tai palaužta nukentėjusiosios valia, panaudojo fizinį smurtą - jėga paėmė nukentėjusiąją už rankos ir pritraukė prie savęs ant minkštos sofos-lovos, pagrasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, įkišo savo lytinį organą prievartą jai į burną ir tokiu būdu privertė ją prieš savo valią tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu.

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą kitaip platinti, iki 2009 m. kovo 8 d. 4 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,023 g (nedidelis kiekis) l-(3-chlorofenil)piperazino (l-(3-chlorophenyl)piperazine, mCPP), t.y. įgijo 2007 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1033 patvirtintame sąraše Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ nurodytą psichotropinę medžiagą, kol šio buto mažesniajame kambaryje perdavė G. J..

Be to, M. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. kovo 8 d. apie 4 val. buto (duomenys neskelbtini), mažesniajame kambaryje vertė G. J. ne gydymo tikslais vartoti psichotropines medžiagas, tai yra, panaudojęs psichinį smurtą, įbaugino ir primygtinai griežtu tonu liepė suvartoti jai rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,023 g l-(3-chlorofenil) piperazino (l-(3-chlorophenyl) piperazine, mCPP), kuri yra įtraukta į 2007 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1033 patvirtintą sąrašą Nr. 1 „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“.

Nukentėjusioji G. J. ir jos atstovė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. S. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis M. S. ir jo gynėja prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis D. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo M. S. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistiesiems paskirti griežtesnes bausmes.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios G. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo M. S. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. ir D. K. pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, atitinkamai numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 1 d., 260 str. 1 d., 264 str. 1 d. ir BK 149 str. 2 d., 260 str. 1 d., 264 str. 1 d., tačiau nuteistiesiems neteisingai paskyrė bausmes, o taip pat nukentėjusiajai G. J. priteisė per mažą civilinio ieškinio sumą, todėl skundžiamas nuosprendis šiose dalyse pakeistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p., 4 p.).

Dėl bendrininkavimo ir įrodymų vertinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d., 150 str. 1 d.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Liudytoja Prienų pirminės sveikatos priežiūros centre gydytoja ginekologė L. G. parodė, kad nukentėjusioji G. J. po 2-3 parų po išprievartavimo kreipėsi ginekologinės pagalbos, apžiūros. Ji buvo išsigandusi, susijaudinusi, streso būsenoje, buvo patirtas labai didelis psichologinis stresas, išlikusi didžiulė baimė, stresas. Paprasta ginekologinė apžiūra buvo apsunkinta, pasireiškė nevalingos kūno gynybinės reakcijos, kurių neįmanoma suvaidinti, tai patvirtina merginos žodžius, kad ji patyrė seksualinę prievartą. Nukentėjusioji įvardijo asmenis, kurie ją išprievartavo. G. J. nurodė laiką, kada padaryta veika. Sužalojimai atitiko jos nurodytą laiką. Mėšlungiškas tarpvietės dubens raumenų įsitempimas, kurio suvaidinti neįmanoma, yra ta reakcija, kuri byloja apie patirtą seksualinę prievartą.

Be to, Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2009 m. kovo 10 d. išvadoje nurodyta, kad G. J. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, dešinio gaktikaulio srityje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2009 m. kovo 7 d., ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jie nebūdingi savigynai.

Specialisto paaiškinimo protokole užfiksuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialistė S. M. paaiškino, jog neatmetama galimybė, kad G. J. sužalojimai galėjo būti padaryti 2009 m. kovo 8 d. pirmomis valandomis, sužalojimų pobūdis, nustatytas objektyvaus tyrimo metu, sutampa su nurodytu Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro išraše iš medicininių dokumentų, G. J. padaryti sužalojimai, aprašyti specialisto išvadoje ir išraše iš medicininių dokumentų, padaryti vienu metu; Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja L. G., apžiūrėdama G. J. po penkių parų, tai yra 2009 m. kovo 12 d. vertino (traktavo) kraujosruvas kaip senas, labiau išsiplėtusias; G. J. išorinių lytinių organų srityje padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti vyro lytinė varpa.

VšĮ Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro 2009 m. balandžio 2 d. pažymėjime nurodyta, kad G. J. lankosi Prienų psichikos sveikatos centre pas psichologą ir psichiatrą; psichinėje (psichologinėje) būsenoje stebimi požymiai, būdingi savijautai po išžaginimo ar seksualinio prievartavimo; 2009 m. kovo 8 d. įvykis gali būti priežastimi, kuri sąlygojo tokios psichinės (psichologinės) būsenos atsiradimą; nustatyta diagnozė: potrauminio streso sutrikimas.

VšĮ Prienų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro 2009 m. balandžio 2 d. pažymėjime nurodyta, kad A. J. lankosi Prienų psichikos sveikatos centre pas psichologą ir psichiatrą; psichinėje (psichologinėje) būsenoje stebimi požymiai, būdingi savijautai po išžaginimo ar seksualinio prievartavimo; 2009 m. kovo 8 d. įvykis gali būti priežastimi, kuri sąlygojo tokios psichinės (psichologinės) būsenos atsiradimą; nustatyta diagnozė: potrauminio streso sutrikimas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte potrauminio streso sutrikimas nustatytas G. J. po stresogeninio įvykio (grupinio išprievartavimo) 2009 m. kovo 8 d. ir tęsėsi du mėnesius; nukentėjusioji G. J. nusikalstamos veikos padarymo metu, atsižvelgiant į jos asmenines, individualias, amžiaus, psichologines savybes, mąstymą, negalėjo aktyviai priešintis; ji turi psichologinių savybių, dėl kurių negalėjo tinkamai pasipriešinti kėsinimuisi; nėra padidėjęs G. J. įtaigumas, nėra patologinių fantazijų. G. J. tiriamo įvykio metu buvo streso būklės, kuri veikia traumuojančiai, todėl sutrikdo sugebėjimą mąstyti ir veikti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad potrauminio streso sutrikimas nustatytas A. J. po stresogeninio įvykio (grupinio išprievartavimo) 2009 m. kovo 8 d. ir tęsėsi du mėnesius. A. J. nusikalstamos veikos padarymo metu, atsižvelgiant į jos asmenines, individualias, amžiaus, psichologines savybes, mąstymą, negalėjo aktyviai priešintis; ji turi psichologinių ypatumų, dėl kurių negalėjo tinkamai pasipriešinti kėsinimuisi; nesugebėjimo pasipriešinti priežastys: pažemintas atsparumas stresui, pasimetimas, nerimo ribojamas elgesys, pasirinkimas pasyvios - kenčiančios pozicijos; seksualinė prievarta sukėlė A. J. stiprų stresą, kuris veikia traumuojančiai, todėl sutrikdo sugebėjimą mąstyti ir veikti; dėl 2009 m. kovo 8 d. jos atžvilgiu daromo nusikaltimo buvo sutrikusi A. J. sveikata du mėnesius, jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2009-12-22 ekspertizės aktai patvirtina, kad G. J. ir A. J. dėl savo psichologinių savybių negalėjo aktyviai priešintis, priimti teisingus sprendimus apmastyti visas įmanomas galimybes ir būdus išvengti prievartos ar ją nutraukti.

Taigi, paminėtų įrodymų visetas paneigia nuteistojo M. S. apeliacinio skundo argumentus, kad bendravimas tarp jo, D. K. ir nukentėjusiųjų 2009-03-07 - 2009-03-08 vyko geranoriškai, tarpusavio sutarimu, ir kad sužalojimai pas nukentėjusiąją G. J. galėjo atsirasti dar prieš 2009-03-08. Nukentėjusiųjų G. J. ir A. J. parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, patvirtinantys vieni kitus. Tai, kad apie įvykį jos pasakojo tiesą, patvirtina ir jų būsena po įvykio bei tai, kad apie įvykį jos iš karto pranešė savo artimiesiems, kreipėsi į medikus, svarstė galimybę kreiptis į policiją, ką vėliau ir padarė. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios pareiškimus policijoje parašė tik 2009-03-10, įtakojamos savo tėvų, kaip teigiama nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde, nuteistųjų kaltės nepaneigia. Nukentėjusioji A. J. liudytojui R. Z., tai yra asmeniui, kuris nėra nukentėjusiajai artimas asmuo, vyriškos lyties atstovui galėjo nepasakoti apie patirtą lytinę prievartą ar neigti tokią prievartą patyrusi.

Visų minėtų asmenų parodymų bei byloje esančių rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad G. J. ir A. J. patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, lytinę prievartą ir tai padarė nuteistieji M. S. bei D. K..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. J. iš pateiktų keturių nuotraukų nuotraukoje Nr. 3 atpažino R. K. kaip asmenį, jos įvardintą trečiuoju nepažįstamuoju, 2009 m. kovo 8 d. bute (duomenys neskelbtini) ją išžaginusį du kartus. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. J. iš pateiktų šešių nuotraukų nuotraukoje Nr. 2 atpažino R. K. kaip asmenį, jos įvardintą trečiuoju nepažįstamuoju, dalyvavusiu nusikalstamoje veikoje 2009 m. kovo 8 d. Šie protokolai patvirtina, kad kartu su nuteistaisiais įvykio vietoje buvo trečias asmuo, galimai R. K.. R. K. pasikorė policijos areštinėje, todėl Prienų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2009 m. liepos 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 212 straipsnio 1 punktu. Pirmosios instancijos teismas, teisingai konstatavęs, kad nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog R. K. veikų padarymo metu buvo tinkamas subjektas, pagrįstai sprendė, kad šioje byloje nėra įrodyta, kad M. S. nusikalstamą veiką - A. J. seksualinį prievartavimą - padarė veikdamas bendrininkų grupėje, ir M. S. nusikalstamą veiką tinkamai perkvalifikavo iš BK 150 str. 2 d. į BK 150 str. 1 d.

Taigi, baudžiamosios atsakomybės nuostatos pripažįstant abu nuteistuosius kaltais atitinkamai pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 149 str. 2 d., 150 str. 1 d., nebuvo pažeistos, nes nuteistųjų M. S. ir D. K. veiksmuose nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai. Baudžiamasis įstatymas pagal byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes pritaikytas tinkamai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 264 str. 1 d.

Nors nuteistieji savo kaltę padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 264 str. 1 d., neigia, apeliaciniuose skunduose prašoma dėl šių veikų priimti jų atžvilgiu išteisinamuosius nuosprendžius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakankamais nuteistųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais laikė nukentėjusiųjų G. J. ir A. J. parodymus, kuriais, kaip jau minėta teismui netikėti nebuvo ir nėra jokio pagrindo, įvykio vietos apžiūros protokole, specialisto išvadoje Nr. 140-(2310)IS1-2936, specialistės S. Č. paaiškinimo protokole užfiksuotus duomenis. Iš nukentėjusiųjų G. J. ir A. J. parodymų matyti, kad D. K. ir M. S. su savimi turėjo rausvos spalvos tabletes, po išžaginimo išėjęs iš kambario M. S. grįžo su rožinės spalvose tablete, kurią liepė G. J. išgerti, kad ji pasijustų geriau. Ji, šiam nusisukus, pusę tabletės, kurią vėliau atidavė policijai, pasislėpė liemenėlėje. Virtuvėje D. K. liepė išgerti tokią pačią rausvos spalvos tabletę A. J.. Ši ją įsidėjo į burną, tačiau nenurijusi ją išsiėmė iš burnos ir numetė ant radiatoriaus. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikrinimo vietoje metu darant vaizdo įrašą nukentėjusioji A. J. parodė virtuvėje vietą, kur ant radiatoriaus ar už jo išmetė pusę jai „K.“ paduotos tabletės, kas ir buvo rasta įvykio vietos apžiūros metu. Šiame rašytiniame įrodyme užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie tablečių paslėpimą po radiatoriumi ir liemenėlėje, todėl nėra pagrindo netikėti ir kitais nukentėjusiųjų parodymais. Tai, kad nukentėjusiosioms nuteistieji davė būtent tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, patvirtina tai, kad įvykio vietos apžiūros metu po radiatoriumi rastos rausvos tabletės sudėtyje ir nukentėjusiosios G. J. 2009-03-10 tyrimui pateiktos pusės rausvos tabletės (kurią ji įvykio metu paslėpė liemenėlėje) sudėtyje yra ta pati medžiaga - l-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji M. S. ir D. K. tik teisme iškėlė versiją, kad nukentėjusiosioms buvo duodamos tabletės nuo galvos skausmo, šią aplinkybę nuteistasis M. S. tvirtina ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad nuteistieji nežinojo, jog jų nukentėjusiosioms duodamose tabletėse yra psichotropinės medžiagos, dėl ko negalėjo jos platinti nukentėjusiosioms, paneigia tiek pati įvykio situacija, kuomet D. K. primygtinai reikalavo, kad A. J. išgertų rausvos spalvos tabletę, o M. S. atitinkamai reikalavo, kad tokią pat tabletę išgertų G. J., tiek ir nukentėjusiųjų parodymai, iš kurių matyti, kad bute buvo kalbama apie „vaistukus“, „ratus“. Ta aplinkybė, kad nuteistojo M. S. šlapime tyrimo metu nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepaneigia fakto, kad nuteistieji disponavo tokiomis medžiagomis ir vėliau jas perdavė nukentėjusiosioms, kas teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje.

Nėra pagrindo abejoti, kad M. S. yra pakaltinamas asmuo ir po nuosprendžio priėmimo jokia psichine liga nesusirgo. Ikiteisminio tyrimo metu gautoje specialisto išvadoje nurodyta, kad M. S. netikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę. Gynyba teismui nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teismui pagrįstai manyti, kad po nuosprendžio priėmimo M. S. susirgo kokia nors psichine liga.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad M. S. ir D. K. pagrįstai pripažinti kaltais padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 264 str. 1 d. Apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės laikytinos gynybinėmis versijomis, kurias paneigia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Dėl nuteistiesiems M. S. ir D. K. paskirtų bausmių

Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis (BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 p.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Net ir esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, teismas gali netaikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir neskirti švelnesnės, negu įstatyme numatytos bausmės, jeigu mano, kad švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai.

Pažymėtina, kad tokia atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaip kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo; jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. K. pagal BK 149 str. 2 d. kaltu prisipažino tik teisme, baigiamosiose kalbose išreiškė, kad gailisi dėl šio nusikaltimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo prisipažinimą ir gailėjimąsi laikė tik formaliais ir nelaikė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 149 str. 2 d., juolab, kad ir apeliaciniame skunde neigiama nuteistojo kaltė šią nusikalstamą veiką padarius bendrininkų grupe, prašant veiką kvalifikuoti pagal BK 149 str. 1 d. Dėl kitų nuteistajam D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų jis savo kaltę neigė, todėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal BK 260 str. 1 d., 264 str. 1 d. nenustatyta pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodomą aplinkybę, kad D. K. išreiškė norą bent iš dalies atlyginti žalą, pašto perlaida pervesdamas nukentėjusiajai 1000 Lt, laikyti jo atsakomybę lengvinančia pagrindo nėra, kadangi realiai žala (ar jos dalis) nukentėjusiajai nėra atlyginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina ir kita apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė - pakankamai rizikingas nukentėjusiosios elgesys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju taikyti nuteistojo D. K. atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo, kadangi įstatymas reikalauja, jog teismas nustatytų bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir bent vieną iš savarankiškų sąlygų, išvardytų BK 62 straipsnio 2 dalies sąraše. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. vaikas turi motiną, kuriai motinystės teisės neatimtos, byloje nėra duomenų, kad jis vienas išlaiko mažametį vaiką, todėl jam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę jo vaiko motina galės pasirūpinti vaiku. Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama, kad nuteistojo D. K. vaidmuo darant BK 149 str. 2 d. numatytą nusikaltimą buvo antraeilis, kadangi jis su M. S. veikė kartu kaip vykdytojas.

Teisėjų kolegija, sutikdama su nukentėjusiosios apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems M. S. ir D. K. skyrė nepagrįstai švelnias bausmes, atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistajam D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė netgi nesiekia BK 149 str. 2 d. sankcijoje numatyto bausmės vidurkio, juolab, kad nėra nustatyta jokių šio asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, abiem nuteistiesiems pagal BK 260 str. 1 d. yra paskirta 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kai minimali šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas nuo dvejų metų, o aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, šiuo atveju nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju visų aplinkybių, kurias įvertinti skiriant bausmę nuteistajam teismą įpareigoja įstatymas (BK 54 str.), visuma, o taip pat nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą tiek nuteistajam M. S., tiek nuteistajam D. K. už kiekvieną jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką paskirti įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artimą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo G. J. klausimą, atsižvelgė į įstatyme nurodytų kriterijų visumą, įvertino tai, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, dėl ko ji patyrė pažeminimą, psichologinį stresą ir dvasinius išgyvenimus, jos atžvilgiu padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padaryta žala nukentėjusiosios G. J. sveikatai, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas, pastaroji buvo gydoma medikamentais, nukentėjo jos studijos, nes dėl blogos psichinės sveikatos būklės ji ėmė akademines atostogas. Be paminėtųjų aplinkybių pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistųjų turtinę padėtį, amžių, tai, kad abu yra darbingi, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilio ieškinio dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai esminę reikšmę suteikė tam, kad kaltinamųjų veikos nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, jų veikos nesukėlė itin sunkių pasekmių, nukentėjusioji G. J. iš dalies pati sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti, ir padarė nepagrįstą išvadą, jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį 12000 litų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, taip pat ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas atlieka kompensuojamąją funkciją už patirtus išgyvenimus, sprendžia, kad nukentėjusiajai G. J. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl jis padidintinas iki 30 000 litų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji pareiškė ir 4000 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nurodydama, kad 1000 Lt turtinę žalą patyrė dėl gydymo, o 3000 Lt dydžio išlaidas turėjo už advokato teiktą teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas, teisingai nurodęs, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikomos ne turtine žala, o proceso išlaidomis, dėl jų sprendė atskirai ir ieškinį šioje dalyje pagrįstai atmetė. Kadangi nukentėjusioji nepateikė jos gydymo išlaidas pagrindžiančių dokumentų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VšĮ „Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“ pažymėjimu, patvirtinančiu, jog pastarajai buvo skirtas medikamentinis gydymas antidepresantais, trankviliantais ir psichoterapija, 2009-06-10 G. J. dar buvo gydoma, o taip pat liudytojos R. J. parodymais, kad jos dukrai buvo paskirta vaistų už 80-100 Lt, dukra gydėsi tris mėnesius, ir, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, pagrįstai nukentėjusiosios G. J. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino iš dalies, priteisdamas nukentėjusiajai solidariai iš nuteistųjų 600 Lt sumą. Kadangi nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių papildomų dokumentų, pagrindžiančių jos patirtą turtinę žalą dėl gydymosi, tenkinti jos 1000 Lt pareikštą civilinį ieškinį visa apimtimi, o tuo pačiu ir apeliacinį skundą šioje dalyje, nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl atstovavimo išlaidų

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios G. J. atstovė advokatė Marina Gušauskienė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad nukentėjusioji G. J. už apeliacinio skundo surašymą, jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei atsiliepimo surašymą advokatei Marinai Gušauskienei sumokėjo 2500 litų.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka procesas vyko pagal nukentėjusiosios, nuteistojo M. S. ir nuteistojo D. K. gynėjo apeliacinius skundus, pastarųjų apeliaciniai skundai atmesti, o nukentėjusiosios apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinant advokato darbo bei laiko sąnaudas apeliaciniam procesui, nagrinėtų klausimų sudėtingumą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, nukentėjusiosios prašoma 2500 Lt suma kaip atstovavimo išlaidos priteistina solidariai iš nuteistųjų M. S. ir D. K. nukentėjusiajai G. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 4 p.,

nusprendžia:

nukentėjusiosios G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti:

D. K. nubausti: pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., D. K. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bei Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 264 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti nuteistajam D. K. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

M. S. nubausti: pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., M. S. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bei Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 264 str. 1 d. paskirtą bausmę subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir paskirti nuteistajam M. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

Iš nuteistųjų D. K. ir M. S. solidariai nukentėjusiajai G. J. priteistą 12 000 Lt (dvylikos tūkstančių litų) sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistųjų D. K. ir M. S. solidariai nukentėjusiajai G. J. 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) dydžio išlaidas, turėtas advokatės paslaugoms apmokėti.

Nuteistojo M. S. ir nuteistojo D. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo apeliacinius skundus atmesti.