Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2852-923/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
1-2852-923/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32568-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nukentėjusysis
K. S.
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2852-923/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32568-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.4.7;2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5; 2.4.1.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Lina Lesinskienė,sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei,dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui,nukentėjusiajam K. S., jo atstovei advokatei K. Č.,kaltinamajam V. K., jo gynėjai advokato padėjėjai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2014-04-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 metams,

2. 2014-05-13 pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto. Kauno apylinkės teismo 2015-07-24 nutartimi bausmė subendrinta su 2014-04-17 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams, 2019-01-22 bausmę atliko,

3. 2020-02-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2020-08-14 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, ties posūkiu į Islandijos plentą, antroje eismo juostoje, priėjo prie nukentėjusiojo K. S. vairuojamo automobilio „Volvo S70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atidaręs vairuotojo dureles, vieną kartą kumščiu sudavė K. S. į veido sritį, padarydamas jam muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir burnos ertmės gleivinėje, kas sukėlė nežymų K. S. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2020-08-14 vairavo automobilį, kartu važiavo jo sugyventinė P. R. ir jų 9 mėnesių vaikas. Jis važiavo antra eismo juosta, o nukentėjusysis – pirma. Nukentėjusysis persirikiavo iš pirmos į antrą juostą, ir ,,užkišo“, dėl ko jam reikėjo staigiai stabdyti. Važiuodamas lygiagrečiai nukentėjusiojo, ranka jam parodė ,,ką darai?“, o nukentėjusysis jam pradėjo rodyti nepadorius gestus, kolioti. Jis aplenkė nukentėjusiojo automobilį ir jį sustabdė. Sustabdė maždaug už 2–3 kilometrų nuo tos vietos, kai nukentėjusysis jam ,,užkišo“ persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą. Sustojęs išlipo iš savo automobilio, nuėjo iki nukentėjusiojo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, pasakė ,,ką čia darai, jeigu nemoki vairuoti, tai iš viso nevairuok“ ir ranka trenkė vairuotojui į veido sritį.

Kaltinamasis V. K. visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko tuojau pat po kaltinamojo akto paskelbimo duoti parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Prokuroras ir gynėja sutiko, kad šioje byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. K. parodymų, jos kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusysis K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-14 apie 17.00 val. vairavo automobilį ,,Volvo S70“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu važiavo jo mama V. S.. Važiavo keliu nuo Karmėlavos, Kauno miesto link. Jau važiuojant Kaune, (duomenys neskelbtini), antra eismo juosta, pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, kad link jo važiuoja geltonos spalvos ,,Audi A3“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis važiavo dideliu greičiu, kitus automobilius aplenkdavo vis persirikiuodamas eismo juostose. Galiausiai šis automobilis pradėjo važiuoti paskui jį antra eismo juosta. Minėtas ,,Audi A3“ automobilis jį aplenkė ir įvažiavęs į antrą eismo juostą, priešais jo vairuojamą automobilį sustojo. Automobilio vairuotojas vos nesukėlė avarinės situacijos, nes jis, važiuodamas iš paskos, vos spėjo sustabdyti savo vairuojamą automobilį. Sustojo Kaune, (duomenys neskelbtini), priešais nusukimą į Islandijos pl. Iš ,,Audi A3“ vairuotojo vietos išlipo vyras, iš karto priėjo prie jo automobilio, atidarė vairuotojo dureles, ir jam sėdint automobilyje vairuotojo vietoje, nieko nesakęs, vieną kartą rankos kumščiu sudavė smūgį jam į veido dešinę pusę (ties smakru), taip sukėlė fizinį skausmą, prakirto lūpą, iš kur pradėjo bėgti kraujas. Smūgį sudavęs vyras iškarto nuėjo į savo automobilį ir nuvažiavo. Šio vyro automobilyje dar buvo mergina, tačiau ji iš automobilio nebuvo išlipusi. Po šio įvykio jis pavažiavau į kelkraštį ir išsikvietė policiją, medikus. Atvykus medikams ir policijai, privažiavo žmogus, kuris pasakė, kad matė įvykį ir nurodė savo duomenis, tai E. S. (1 t., b. l. 56–59).

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-14 apie 17.00 val. kartu su savo sūnumi K. S. automobiliu ,,Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Karmėlavos Kauno miesto link. Netoli nusukimo į dešinę link Klaipėdos, važiavo antra eismo juosta. Staiga juos iš dešinės pusės aplenkė geltonos spalvos automobilis ,,Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir įvažiavęs į antrą eismo juostą, tiesiai prieš juos staiga sustojo. Jie taip pat sustojo. Visoje antroje juostoje eismas buvo sustabdytas. Automobilio ,,Audi A3“ vairuotojas iššoko iš automobilio, atėjęs prie jų automobilio, atidarė vairuotojo dureles. Sūnus liko sėdėti vairuotojo vietoje prisisegęs saugos diržą. ,,Audi A3“ vairuotojas vieną kartą kumščiu sudavė jos sūnui K. į smakrą. Nepasakęs nei vieno žodžio, jis apsisuko, nubėgo atgal į savo automobilį ir greitai nuvažiavo. K. iš burnos pradėjo bėgti kraujas (1 t., b. l. 90–94).

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-08-14 važiavo automobiliu nuo Karmėlavos Kauno miesto link. Ties buvusiu restoranu ,,Gilė“ per galinio matymo veidrodėlį pamatė, kad iš galo atvažiuoja ,,Audi A3“ auksinės spalvos automobilis. Vairuotojas pavojingai manevravo, ,,nardė“ tarp automobilių, dideliu greičiu jį aplenkė. Jis važiavo antra eismo juosta, o jis aplenkė per pirmą eismo juostą. Už ,,Audi A3“ vairo sėdėjo jaunuolis, galimai 25-27 metų. Netrukus pamatė, kad antroje eismo juostoje yra sustoję dvi mašinos. Jis taip pat vos sustabdė automobilį, nedaug trūko, kad būtų įvykdęs eismo įvykį. Priešais jį stovėjo ,,Volvo“ automobilis, o prieš jį tas pats jį aplenkęs automobilis ,,Audi A3“. Iš ,,Audi A3“ išlipo minėtas jaunuolis, priėjo prie ,,Volvo“ automobilio, atidarė vairuotojo dureles, kažką pasakė vairuotojui ir sudavė vieną kartą vairuotojui. Kur sudavė, nematė. Jam tai sukėlė pasipiktinimą, kadangi žmogus, vairuojantis automobilį, sudarinėja avarines situacijas kelyje, trukdo eismui, elgiasi chuliganiškai. Jis atsidarė savo vairuotojo dureles, norėjo eiti link vairuotojų, tačiau nespėjo, nes ,,Volvo“ vairuotojui sudavęs jaunuolis nuėjo į savo mašiną ir išvažiavo. (1 t., b. l. 111–114).

Liudytoja P. R. parodė, kad 2020-08-14 po pietų su V. K. važiavo iš Jonavos į Kauną automobiliu ,,Audi A3“. Automobilį vairavo V.. Kartu važiavo jų vaikas A. R. (6 mėnesių). Vaikas sėdėjo automobilio gale, kėdutėje. Važiuojant antra eismo juosta nuo Jonavos Kauno link, ties Karmėlava, kažkoks vairuotojas norėjo pralįsti pro mažą tarpą ir automobiliu vos neatsitrenkė į jų automobilį. V. papypsino tam vairuotojui, o tas vairuotojas pradėjo stabdyti automobilį, kad jie, važiuojant iš paskos, atsitrenktų į automobilio galą. V. taip pat teko stabdyti automobilį ir nuo staigaus stabdymo pradėjo verkti vaikas. V. aplenkė tą automobilį ir sustojo antroje eismo juostoje. Po to V. išlipo iš automobilio, išlipęs iš automobilio užtruko gal kokią minutę ir grįžo atgal į automobilį. Kai V. sustojo, ji iš automobilio nelipo, ramino verkiantį vaiką. Kai V. grįžo atgal į automobilį, ji jo neklausė, kas nutiko, tačiau V. buvo piktas, keiksnojosi. Apie šį incidentą su V. vėliau nekalbėjo (1 t., b. l. 115–118).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog K. S. nustatyta muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir burnos ertmės gleivinėje. Jos padarytos kietu buku paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis, galimai vienu trauminiu poveikiu. Toks sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 26–27).

Iš 2020-08-15 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, ties posūkiu į Islandijos plentą (1 t., b. l. 17–22).

2020-08-24 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu K. S. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris 2020-08-14 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, ties posūkiu į Islandijos pl., antroje eismo juostoje, sudavė jam kumščiu į veidą (1 t., b. l. 63–69).

2020-08-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. S. atpažino V. K., kaip asmenį, kuris 2020-08-14 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, ties posūkiu į Islandijos pl., antroje eismo juostoje, sudavė jos sūnui K. S. kumščiu į veidą (1 t., b. l. 100–106).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pareikštas V. K. dėl nežymaus K. S. sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl K. S. sveikatos nežymaus sutrikdymo pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje. Jis pripažino sudavęs smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą ir savo tokį elgesį motyvavo tuo, kad nukentėjusysis sudarė jam pavojingą eismo situaciją, persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą. Teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo tiriama susidariusi eismo situacija, juo labiau, kad ir pats kaltinamasis pripažino, jog nukentėjusįjį jis sustabdė ir sudavė smūgį į veidą maždaug už 2–3 kilometrų nuo tos vietos, kur jam ,,užkišo“ nukentėjusysis persirikiuodamas iš pirmos į antrą juostą. Vadinasi, kaltinamasis teisėtais būdais nesprendė susidariusios eismo situacijos, jis pasirinko kitą, nusikalstamą būdą ,,pamokyti, paauklėti“ vairuotoją, kuris, jo nuomone, nemoka vairuoti. Kaltinamasis šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė, jog suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, jis gali sutrikdyti jo sveikatą ir to siekė.

Kad K. S. atžvilgiu atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. S., E. S., bei teismo medicinos specialisto išvada, kuri padaryta 2020-08-17 apžiūrėjus nukentėjusįjį K. S. ir įvertinus pirminius medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuoti 2020-08-14 įrašai, kuomet po tiriamo įvykio 19.23 val. K. S. atvyko į LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis K. S. pats padarė dvi fotonuotraukas jose užfiksuodamas padarytus sužalojimus (1 t., b. l. 76–77).

Aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad V. K. tyčia sutrikdė K. S. sveikatą, suduodamas jam vieną smūgį į veidą. Įvertinus kaltinamojo veiksmais sukeltus padarinius – dėl muštinių žaizdų apatinėje lūpoje ir burnos ertmės gleivinėje nežymiai sutrikdyta K. S. sveikata – V. K. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (2:1), į nukentėjusiajam padarytos žalos dydį. Vertinant V. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas ketvirtą kartą, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Pabrėžtina, kad už to paties pobūdžio nusikaltimo padarymą V. K. jau buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2020-02-21 baudžiamuoju įsakymu, ir šioje byloje tiriamą nusikaltimą padarė dar neatlikęs minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Be to 2014-04-17 nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu už paties pavojingiausio visuomenei nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą nužudymą, o 2014-05-13 nuosprendžiu – už kvalifikuotą plėšimą. Pažymėtina ir tai, kad per paskutinius trejus metus V. K. 7 kartus baustas administracine tvarka, iš jų net penkis kartus už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti (šioje byloje tiriamo įvykio metu jis taip pat vairavo transporto priemonę neturėdamas tokios teisės), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nesumoka jam paskirtų baudų. Kaltinamasis nuo 2020-11-05 dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, teigia turintis mažametį vaiką (nors tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė).

Įvertinęs visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu V. K. atliekama laisvės apribojimo bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-02-21 baudžiamąją įsakymą nėra efektyvi ir nebuvo pasiektas pagrindinis bausmės tikslas – sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl siekiant bausmės tikslų ir visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina griežtesnės rūšies bausmė – BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, nustatomas už bausmės vidurkį mažesnis bausmės dydis.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2020-07-01 (2019-06-27 įstatymas Nr. XIII-2263; TAR 2019, Nr. 2019-11177), yra numatytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju teismas tokios išvados nepriėjo. Nors kaltinamasis ir deda pastangas socializuotis (nuo 2020-11-05 įsidarbino, tačiau nusikaltimų recidyvas, kaltinamojo polinkis nusikalsti, daromų nusikaltimų pobūdis (smurtiniai) neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus paskirtos arešto bausmės atlikimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikaltimą V. K. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-02-21 baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Tokiu atveju teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Nustatyta, kad V. K. pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-02-21 baudžiamąjį įsakymą neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis šiai dienai yra 1 mėnuo ir 12 dienų (2 t., b. l. 104). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir daromų nusikalstamų veikų pobūdį, pasirenka visiško bausmių sudėjimo būdą – prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas visą neatliktos bausmės dalį (BK 64 str. 2 d.). Neatliktoji laisvės apribojimo bausmės dalis keičiama į arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bus pradėta vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis K. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 48 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70–72). Įvertinus tai, kad K. S. žalą patyrė dėl nusikalstamų V. K. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Turtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl sužalojimo buvo nedarbingas, nuo gegužės 14 iki 21 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo pateiktas darbovietei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Dėl nedarbingumo gavo mažiau pajamų, nes kompensuojamas ne visas darbo užmokestis. Netektą darbo užmokestį sudaro 26 eurai. Gydant sužalojimus buvo būtina skalauti burną skysčiu ,,Eludril“, kuris kainavo 8 eurus. Be to, turėjo transporto išlaidų, nes kelis kartus važiavo į gydymo įstaigas: iš įvykio vietos (ties Biruliškėm) į ligoninės Priėmimo skyrių Eivenių g. 2, Kaunas (7 km); iš ligoninės į namus (duomenys neskelbtini) gatvė 5,35 km); iš namų į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2,30 km) ir atgal (iš viso 4,60 km); į advokatės kontorą (duomenys neskelbtini) iš namų du kartus (4x6,37, iš viso 25,48 km); iš namų į Žaliakalnio policijos komisariatą Islandijos pl. 209, Kaunas (3,71 km) ir atgal (iš viso 7,42 km). Visur važiavo savo automobiliu ,,Volvo S70“. Išlaidų dokumentai neišsaugoti, tačiau įvertinus, kad išlaidos buvo būtinos, iš viso nuvažiuota apie 50 km, priteistina 14 eurų.

Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pažymi, kad priteisiama tik ta žala, kuri yra įrodyta arba kurios atsiradimą pagrindžia protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principai. Šiuo atveju nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti netektą darbo užmokestį yra teisėtas, tačiau jo dydis (26 eurai) nėra įrodytas. Pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė dėl patirto sužalojimo buvęs nedarbingas nuo gegužės 14 d. iki 21 d., nors, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis sužalotas buvo 2020-08-14. Gali būti, kad suklysta nurodant mėnesį, tačiau teismui nebuvo pateikti duomenys apie nukentėjusiojo laikiną nedarbingumą, jo trukmę, darbinių pajamų dydį ir netekto darbo užmokesčio dalį. Laikytina, kad šioje dalyje civilinis ieškinys nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurių pagrindu būtų galima nustatyti padarytos žalos dydį.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė už 8 eurus pirkęs burnos skalavimo skystį ,,Eludril“, kurio pirkimo kvito neišsaugojo. Nors nukentėjusysis ir nepateikė burnos skalavimo skysčio ,,Eludril“ įsigijimo kvito, tačiau iš 2020-08-14 medicininio dokumento išrašo (1 t., b. l. 75) matyti, kad po ambulatorinės apžiūros gydytojas rekomendavo skalauti burną antiseptikais, o ,,Eludril“ yra burnos skalavimo skystis, skirtas po odontologinių operacijų, implantacijų ar kitų chirurginių intervencijų, turintis antiseptinį poveikį (https://www.eurovaistine.lt/eludril-burnos-skalavimo-skystis-classic-nuo-6-m-200-ml), kurio kaina internetinėse vaistinėse ir vaistinėse yra nuo 5,24 eurų iki 8,82 eurų. Civilinis ieškinys dalyje dėl 8 eurų žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir įrodytu.

Taip pat nukentėjusysis reikalavo atlyginti ir transporto išlaidas, maps.lt duomenimis pagrįsdamas nuvažiuotus kilometrus savo automobiliu ,,Volvo S70“. Nekyla abejonių, jog nukentėjusysis po tiriamo įvykio 2020-08-14 vyko į gydymo įstaigą, ką patvirtina medicininis išrašas/siuntimas, o ir vėliau vyko į gydymo įstaigą paskyrus ambulatorinį gydymą, taip pat vyko ir į savo atstovės advokatės K. Č. kontorą. Tačiau teismas pažymi, kad nėra pagrindo priteisti transporto išlaidas, nukentėjusiojo turėtas vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigą – Žaliakalnio policijos komisariatą, esantį Islandijos pl. 209, Kaune. Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, pripažįstami proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad minėtos išlaidos atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis jos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, gali būti išieškomos iš kaltu pripažinto asmens valstybės naudai.4Iš minėtų normų analizės seka išvada, kad išlaidos, atsiradusios dėl vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą nelaikytinos jas patyrusio asmens turtine žala. Asmuo, turėjęs išlaidų dėl vykimo į minėtas institucijas, turi teisę teikti prašymą šioms institucijoms dėl patirtų išlaidų, susijusių su kelione, atlyginimo. Institucijai ar įstaigai atlyginus šias išlaidas jas patyrusiam asmeniui, atsiranda teisė šias išlaidas išieškoti iš kalto asmens valstybės naudai. Dėl šių aplinkybių civilinis ieškinys dėl transporto išlaidų vykstant į Žaliakalnio policijos komisariatą ir atgal, atlyginimo laikytinas nepagrįstu, todėl negali būti priteistinas. Nukentėjusysis visas turėtas transporto išlaidas suskaičiavo ir pagal protingumo kriterijų įvertino 14 eurų už 50 kilometrų. Žala dėl transporto išlaidų proporcingai mažintina iki 10 eurų.

Aptartomis aplinkybėmis nustatyta, kad K. S. patyrė 18 eurų turtinę žalą (48 – 26 – 4 = 18), kuri yra įrodyta ir pagrįsta. Kadangi turtinė žala K. S. padaryta nusikalstamais V. K. veiksmais, jam kyla pareiga šią žalą atlyginti.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismui nekyla abejonių, jog dėl V. K. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą, K. S. jautė fizinį skausmą. Sudavus kumščiu į veidą, nukentėjusiajam atsirado muštinė žaizda apatinėje lūpoje ir burnos ertmės gleivinėje. Dėl sužalotos lūpos ir burnos ertmės (ištinimo, žaizdos, šašų) nukentėjusysis patyrė nepatogumų kasdieniniame gyvenime, negalėjo įprastai maitintis (kramtyti, gerti karštus, rūgščius gėrimus), kalbėti, bendrauti su aplinkiniais, išgyvenimo dėl savo išvaizdos. Pats įvykis nukentėjusiajam sukėlė didžiulį stresą, kuomet vairuodamas automobilį buvo užpultas ir sužalotas nepažįstamo asmens. Nukentėjusysis K. S. patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis apatinėje lūpoje ir burnos ertmės gleivinėje), į tai, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, tačiau nesukėlė ilgalaikių liekamųjų reiškinių. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad V. K. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas tiesiogine tyčia, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, gaunantis pajamas. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nukentėjusiojo K. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies – nustatomas 700 eurų neturtinės žalos dydis.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 77,29 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 32–33). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindė tuo, kad 2020-08-14 nukentėjusiajam K. S. buvo suteiktos medicininės paslaugos (skubios pagalbos paslauga, lūpos žaizdos sutvarkymas, vidaus gydytojo bei radiologo konsultacijos). Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 77,29 eurus.

Bylos nagrinėjimo metu iš Kauno teritorinė ligonių kasos gautas pranešimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kadangi V. K. 2020-09-23 pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (77,29 eurus).

Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas (BPK 107 str.).

Proceso išlaidos

Nukentėjusiojo K. S. atstovė prašė teismo iš kaltinamojo V. K. priteisti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokatės paslaugoms apmokėti, į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus: serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindžiančius, jog K. S. advokatei K. Č. sumokėjo 150 eurų ir 180 eurų (1 t., b. l. 74; 2 t., b. l. 94). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, posėdžių skaičių (du), kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, į atstovės parengtų procesinių dokumentų skaičių (civilinio ieškinio pareiškimas), laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamasis V. K. yra dirbantis ir darbingo amžiaus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-02-21 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį (1 mėnuo ir 12 dienų laisvės apribojimo), ją keičiant į 21 parą arešto, skirti galutinę subendrintą bausmę – 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs V. K. pradės atlikinėti arešto bausmę, arba nuo V. K. sulaikymo, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Išaiškinti V. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefono Nr. 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti paskirtą arešto bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. 18 (aštuoniolika) eurų turtinei ir 700 (septynis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje K. S. civilinį ieškinį atmesti.

Iš V. K. išieškoti 330 (tris šimtus trisdešimt) eurų K. S. naudai už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Lina Lesinskienė