- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-24
- Bylos Nr.
- A-143-1774-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Laimonas Strauka
- Kategorijos
- 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo iš dalies.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. P. (toliau – pareiškėja) skundu (T 1, b. l. 6 – 8), kurį patikslino (T 1, b. l. 204 – 207; T 2, b. l. 67), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 2265 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, apeliantė) atkurtos nuosavybės teisės į 10,50 ha miško sklypą kraštovaizdžio bei ichtiologiniame draustinyje (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 55/6288 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei A. K.“ dalį, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės į 10,50 ha miško sklypą kraštovaizdžio bei ichtiologiniame draustinyje (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja atsisakė reikalavimo panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens vardu viešajame registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją (T 1, b. 1. 246).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininkės 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 55/11797 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį J. S. nuosavybės teise valdytos 38,79 ha žemės (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra 14,50 ha žemės (iš jų – 7,15 ha miško bei 7,35 ha žemės), tačiau likusi žemės dalis negrąžinta. Pažymėjo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 55/6288 trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 53,41 ha bendro ploto miško sklypus (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) kaime buvo suformuotas 33,16 ha žemės sklypas, o (duomenys neskelbtini) kaime – 20,25 ha žemės sklypas. Abu sklypai suformuoti miškų ūkio veiklai, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime pateko į kraštovaizdžio draustinį. Dalis žemės – apie 10,50 ha, į kurią trečiajam suinteresuotam asmeniui 2000 m. gegužės 4 d. sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, pateko į buvusio savininko J. S. žemėvaldą. Pareiškėja nurodė, kad įstatymo nustatytais terminais buvo padavusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į J. S. turėtos 38,78 ha žemės (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių į žemę trečiajam suinteresuotam asmeniui atkūrimo metu galiojusio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 7 dalyje buvo numatyta, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemės ir miškai grąžinami perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypą ar miško plotą piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Pareiškėjos nuomone, ši įstatymo nuostata buvo pažeista Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 55/6288, atkūrus trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai lygiavertį 20,25 ha miško plotą kraštovaizdžio draustinyje (duomenys neskelbtini), nes trečiasis suinteresuotas asmuo negyvena (ir negyveno) tame rajone, kuriame yra kraštovaizdžio bei Minijos ir Veiviržo ichtiologinis draustinis (gyvenamoji vieta yra Klaipėdos mieste). Teigė, kad šiuo įstatymams prieštaraujančiu sprendimu buvo pažeisti jos teisėti interesai, nes dalis natūra priklausiusios grąžinti jai žemės neatlygintinai perduota trečiajam suinteresuotam asmeniui. Be to, jai yra siūloma žemę atsiimti kitoje vietoje. Pareiškėja nurodė, kad termino kreiptis teisminės gynybos nepažeidė, nes tik 2004 m. rugsėjo 30 d. gavo atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (toliau – ir atsakovas) atsakymą apie tai, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. sausio 6 d. nutartimi byla, kurioje Klaipėdos apskrities viršininko administracija inicijavo procesą dėl 2000 m. spalio 4 d. sprendimo panaikinimo, buvo nutraukta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 105 – 106) nurodė, kad su skundo reikalavimais sutiktų, jei pareiškėja prašytų panaikinti įsakymą ir sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui į 20,25 ha žemės, patekusios į Vieviržo upės kraštovaizdžio draustinį, tačiau nesutinka su reikalavimu panaikinti šiuos teisės aktus tik dėl 10,50 ha žemės. Teigė, kad ginčijamas įsakymas ir sprendimas priimti pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, jog valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miškas ar vandens telkiniai grąžinami perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės (miško) ar vandens telkinį plotu tik piliečiams, gyvenantiems tame rajone, kuriame yra valstybinis parkas ar valstybinis draustinis. Trečiasis suinteresuotas asmuo sprendimo priėmimo metu gyveno Klaipėdos mieste. Atsakovas pažymėjo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kaip sprendimą priėmusi institucija, pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį inicijavo 2000 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 55/6288 panaikinimą iš dalies, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. sausio 6 d. nutartimi bylą nutraukė. Teigė, kad pareiškėja neįrodė, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui atkuriant nuosavybės teises perduotas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam 20,25 ha žemės sklypas miško veiklai (duomenys neskelbtini) pateko į buvusią J. S. žemėvaldą. Be to, buvęs žemės savininkas J. S. mirė 1923 m. ir nepaliko testamento. J. ir E. S. turėjo sūnų A., o pareiškėjos motina buvo faktinė jų įvaikė, todėl pareiškėja gali pretenduoti tik į dalį J. S. įpėdiniams atitekusios žemės.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 78) prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėja praleido skundo padavimo teismui terminą ir neprašo jo atnaujinti bei neturi reikalavimo teisės, kadangi neįrodė, jog ginčijamais teisės aktais jam perduotas neatlygintinai žemės sklypas (duomenys neskelbtini) patenka į buvusio savininko J. S. žemėvaldą. Teigė, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu gyveno Dituvos sodininkų bendrijos sode esančiame name, t. y. tame rajone, kuriame yra valstybinis draustinis.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu (T 2, b. l. 86 – 91) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 2265 dalį ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. 55/6288 dalį, kuriomis trečiajam suinteresuotam asmeniui atkurtos nuosavybės teisės į 10,50 ha miško sklypą kraštovaizdžio bei ichtiologiniame draustinyje (duomenys neskelbtini), o bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens vardu viešajame registre įregistruoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją nutraukė.
Teismas nurodė, kad pareiškėja teigia, jog dalis (10,50 ha) jai natūra grąžintinos žemės ginčijamais sprendimais perduota neatlygintinai trečiajam suinteresuotam asmeniui, pažeidžiant jos teisėtus reikalavimus grąžinti žemę natūra. Teismas pažymėjo, kad faktinę aplinkybę, jog buvusio žemės savininko J. S. (ir jo įpėdinių) žemėvaldos dalis, į kurią natūra sugrąžinti teises pretenduoja pareiškėja, patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai perduotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje surinkti įrodymai. Teismas nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos motina buvo faktinė J. ir E. S. įvaikė. Pareiškėja pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. S. žemę natūra. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad neįrodyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamo sprendimo priėmimo metu gyveno tame rajone, kur yra valstybinis draustinis. Nustačius, jog trečiasis suinteresuotas asmuo ginčijamų teisės aktų priėmimo metu negyveno Klaipėdos rajone, sprendimas atkurti nuosavybės teises perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą kraštovaizdžio bei Minijos ir Veiviržos ichtiologiniame draustinyje Luišių kaime yra neteisėtas (Atkūrimo įstatymo 16 str. 7 d. (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, galiojusi nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.). Kadangi pareiškėjai natūra sugrąžinta tik dalis J. S. priklausančios žemės, nes į 10,50 ha žemės neteisėtai nuosavybės teisės atkurtos trečiajam suinteresuotam asmeniui, ji turi teisę reikalauti panaikinti sprendimą, pažeidžiantį jos teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja reikalavimo teisę ginčyti sprendimą, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės trečiajam suinteresuotam asmeniui ir į dalį J. S. žemėvaldos, įgijo tik 2004 m. gegužės 26 d., kai jai nebuvo natūra atkurtos nuosavybės teisės į tą žemės dalį, kuri perduota neatlygintinai nuosavybėn trečiajam suinteresuotam asmeniui. Nurodė, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į teismą dėl 2000 m. spalio 4 d. sprendimo (t. y. ir šios bylos nagrinėjimo dalyku esančio sprendimo) panaikinimo, bet Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2004 m. sausio 6 d. nutartimi bylą nutraukė. Pareiškėja šioje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta, todėl jai nebuvo žinoma, jog ginčijamo sprendimo panaikinimo siekusi institucija neapgynė viešojo intereso, taip pat ir pareiškėjos teisėtų interesų. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas tik 2004 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 3.4-7-15 pareiškėją informavo apie priimtą procesinį sprendimą. Nuo šio rašto gavimo dienos skaičiuojamas skundo padavimo teismui terminas. Pareiškėja skundą padavė 2004 m. spalio 8 d., t. y. nepraleidusi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Esant tokioms aplinkybėms, teismas skundą patenkino. Nurodė, kad bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens vardu žemės sklypo teisinę registraciją nutrauktina pareiškėjai atsisakius šio reikalavimo (ABTĮ 101 str. 3 p.).
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 93 – 98) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu daugiausia gyveno Klaipėdos rajono ,,Dituvos“ sodininkų bendrijoje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 17 str.).
2. Teismo išvada, kad faktinę aplinkybę, jog buvusio žemės savininko J. S. (ir jo įpėdinių) žemėvaldos dalis, į kurią natūra sugrąžinti teises pretenduoja pareiškėja, patenka į trečiajam suinteresuotam asmeniui neatlygintinai perduotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), patvirtina byloje surinkti įrodymai, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartyje ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog žemės sklypo dalis neužima pareiškėjai grąžintino žemės sklypo dalies. Be to, nesutinka su nekompetentingų žemėtvarkos specialistų pateiktomis išvadomis apie žemės sklypus.
3. Teismas nepasisakė, ar pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybę į valstybiniame draustinyje esančią žemę (Atkūrimo įstatymo 10 str. 2 d., 13 str. 5, 12 p.). Pareiškėja neturi reikalavimo teisės.
4. Teismas neteisingai nustatė datą, nuo kurios buvo pradėtas skaičiuoti terminas skundui paduoti (ABTĮ 33 str. 1, 2 d.). Niekas netrukdė pareiškėjai 2001 – 2003 m. kreiptis į teismą. Pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi terminą.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 105 – 108) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliacinio skundo argumentas dėl jos teisės atkurti nuosavybę į valstybiniame draustinyje esančią žemę nenagrinėtinas, nes nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumas ir teisėtumas jau buvo išspręstas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi. Ji turi reikalavimo teisę, nes dėl ginčijamų administracinių sprendimų jai negali būti grąžinta visa žemė (Atkūrimo įstatymo 16 str. 7 d.).
2. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pagal šiuos kriterijus teismas nustatė, kad apeliantė negyveno Klaipėdos rajone.
3. Apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik gavusi Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2004 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 3.4-P-15, informuojantį, kad byla pagal Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kreipimąsi dėl 2000 m. spalio 4 d. sprendimo ir įsakymo panaikinimo nutraukta, o jos teisės neapgintos (ABTĮ 22 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde, tarp kitų skundą grindžiančių argumentų, keliamas klausimas dėl ABTĮ 33 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje. Todėl yra būtina pateikti šios procesinės teisės normos taikymo aiškinimą.
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėja skundžia individualų teisės aktą (atsakovo 2000-10-04 sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui), todėl šiai bylai yra aktualu išaiškinti ABTĮ 33 straipsnio nuostatas dėl administracinio akto apskundimo. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjos skundžiamo sprendimo apskundimo tvarką reglamentuojantis specialus įstatymas (Atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d.) nustato, kad institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Iš šių teisės normų matyti, kad jos yra skirtos sureglamentuoti administracinio sprendimo apskundimo tvarką, kai tokį sprendimą skundžia asmuo, kuriam toks sprendimas (individualus teisės aktas) yra skirtas. Tai rodo sisteminis Atkūrimo įstatymo 17, 18 ir 19 straipsnių aiškinimas (šiuose straipsniuose kalbama būtent apie piliečius, kurių prašymai dėl nuosavybės teisės atkūrimo išsprendžiami atitinkamais institucijų sprendimais) bei nuoroda ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje apie individualaus akto įteikimą suinteresuotai šaliai (suponuojanti būtinumą įteikti administracinį sprendimą asmeniui, kurio teisių klausimas tiesiogiai sprendžiamas arba joms daroma įtaka šiuo sprendimu). Nurodytų procesinių teisės normų taikymo požiūriu pareiškėja nebuvo (ir negalėjo būti, nes Atkūrimo įstatymo numatytą prašymą dėl nuosavybės teisės atkūrimo padavė 2001-05-17, t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo) skundžiamo sprendimo subjektu. Tačiau pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, ji, manydama, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeista jos teisė į žemės sugrąžinimą natūra, turėjo subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl šios (tariamai pažeistos) teisės gynimo. Todėl, nesant specialiai tokiems asmenims (tiems, kas pagal aukščiau pateiktas nuostatas tiesiogiai nepriklauso Atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. ir ABTĮ 33 str. 1 d. subjektų ratui) termino kreiptis į teismą laikas nustatytinas pagal bendrus ieškinio senaties termino nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad pats terminas šiuo atveju yra toks pats kaip ir nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, t. y. vienas mėnuo. Pagal minėtus kriterijus yra nustatytina šio termino eigos pradžia, kuri yra siejama su diena, kurią asmuo (pareiškėja) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.).
Iš bylos matyti, kad pareiškėja padavė Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytą prašymą atkurti minėtą J. S. turėtą nuosavybės teisę į 38,79 ha žemės 2001 m. gegužės 17 d. (T 1, b. l. 85). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. sprendimu (įsiteisėjusiu 2002-06-21) buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos motina (mirusi 2000-08-10) buvo faktinė J. S. įvaikė (T 1, b. l. 24). Todėl konstatuotina, kad subjektinė teisė pretenduoti į J. S. turėtos nuosavybės teisės atkūrimą pareiškėjai atsirado ne anksčiau kaip 2001 m. gegužės 17 d. Iš bylos taip pat matyti, kad 2003 m. kovo 12 d. pareiškėja (ir kita pretendentė į J. S. minėtos nuosavybės atkūrimą J. S., nors, pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005-10-24 sprendimą, pastaroji jau buvo atsisakiusi savo teisių į šios nuosavybės atkūrimą) per savo įgaliotą atstovą buvo padavusi atsakovui prašymą inicijuoti šioje byloje skundžiamo (2000-10-04) sprendimo panaikinimą (T 1, b. l. 116). Šiame prašyme pareiškėja buvo tiksliai nurodžiusi ir patį (šioje byloje skundžiamą) sprendimą, ir kuo šis sprendimas (tariamai) pažeidė jos teises. Pažymėtina, kad atsakovo 2004 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjai buvo iš dalies atkurta J. S. turėta nuosavybės teisė, tačiau natūra nebuvo grąžinta žemė, kuri šioje byloje skundžiamu sprendimu ekvivalentine natūra buvo suteikta trečiajam suinteresuotam asmeniui. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad apie savo teisės (tariamą) pažeidimą šioje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėja sužinojo jau 2003 m. kovo 12 d. ir galėjo įsitikinti 2004 m. gegužės 26 d., t. y. padavė šioje byloje nagrinėjamą skundą (2004-10-08) praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.
Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl atsakovo 2003 m. rugpjūčio 28 d. kreipimosi į teismą dėl šioje byloje skundžiamo sprendimo panaikinimo ir teismo 2004 m. sausio 6 d. nutarties nutraukti bylą (pažymėtina, kad šia nutartimi teismas nutraukė bylą dėl termino paduoti skundą praleidimo) bei pareiškėjos sužinojimo apie šią teismo nutartį tik 2004 m. rugsėjo 9 d., nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl minėto termino eigos pradžios nustatymo, nes, kaip nurodyta aukščiau, termino eigos pradžia yra siejama su paties besikreipiančio į teismą asmens sužinojimu apie (tariamą) jo teisės pažeidimą, o ne su kitų asmenų veiksmais.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šioje byloje taikytino termino kreiptis į teismą eigos pradžią ir padarė faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą apie šio termino nepraleidimą. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d., 143 str.).
Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą paduoti skundą teismui. Todėl nesant jos prašymo atnaujinti šį terminą byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti, o bylą nutraukti.