- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 1-2256-859/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07165-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- J. G.
- Nukentėjusysis
- L. D.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Jis 2019 m. vasario 19 d. apie 15.30 val. būdamas neblaivus (nustatytas 2,17 prom. girtumas) bute (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine L. D. metu tyčia kairės rankos nykščiu įdūrė sugyventinei į kairę akį, prabrėžė nagu šalia akies, tuomet kumščiais sudavė ne mažiau 4 smūgių jai į galvos ir veido sritį, po ko susistumdė su nukentėjusiaja ir ši ne mažiau 3 kartų trenkėsi galva į durų staktą. Taip sukėlė sugyventinei L. D. fizinį skausmą.
Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. G. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino ir parodė, kad su nukentėjusiąja L. D., kuri yra jo sugyventinė, susitaikė iš karto po įvykio. Parodė, kad 2019 m. vasario 19 d. atėjo su draugu į butą, kur gyvena su nukentėjusiąja, atsinešė alaus. Vieną butelį pastatė prie buto įėjimo durų, su antru buteliu nuėjo į svetainę. Grįžo L. D. ir liepė išeiti. Jis palydėjo draugą. Prie durų butelio alaus nebebuvo. L. D. pasakė, kad alų išpylė. Jis buvo vartojęs alkoholį anksčiau, kai būna išgėręs alkoholio nebeprisimena ką daro. Vartojo alkoholį kelias dienas prieš tai dėl konfliktų su vaikais. Alkoholį vartoja retai. Draugas išėjo, o jis nuėjo į miegamąjį į lovą. L. D. pradėjo triukšmauti, rėkti dėl išgertuvių. Atsimena, kad pradėjo bartis dėl kompiuterio. Jis dar gulėjo lovoje. Pradėjo stumdytis, norėjo atimti nešiojamą kompiuterį. Tačiau sugyventinė L. D. jam įkando į kairės rankos riešą. Neatsimena kas pirmas ką pastūmė. Stipriai susistumdė. Nukentėjusioji atsitraukė, bet nenukrito. Nematė, kad ji atsitrenktų. Jis ją pastūmė 3-4 kartus. Ji grįždavo atgal. Ranka jai tikrai nesudavė, bet galėjo suduoti delnu, bet tikrai ne kumščiu. Gal ir įdūrė jai į akį, kai norėjo apkabinti. Atsimena, kad ji norėjo išlipti iš lovos. Jam atrodo, kad ji buvo atsigulusi į lovą. Tyčia jis nemušė, bet ne viską atsimena, bet kumščiu tikrai nemušė, tikslo suduoti neturėjo. Nukentėjusioji sako kaip viskas buvo, jis visko neatsimena. Prašo tikėti nukentėjusiąja. Jei ji sako, galėjo taip ir būti. Ji negalėtų jo apkalbėti. Parodė, tik tai ką atsimena. Lovoje jis kumščiais nedaužė – jis to neatsimena. Jis pripažįsta, bet neatsimena. Supranta, kad tokie veiksmai nepriimtini, gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas vadovaujasi ir šiais duomenimis, kuriuos pripažįsta įrodymais byloje (BPK 20 straipsnio 1-5 dalys), kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką:
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta apie 12-13 metų. Kartu gyvena apie 10 metų. Jis labai geras žmogus, negeriantis. Ankščiau jis užsiiminėjo boksu. Bet turi silpnybę - jei jis pergyvena, gali „užsikabinti“. Vienintelis jo minusas – alkoholis. Jo buvusi žmona neleidžia jam bendrauti su vaikais, vyksta konfliktai. Jis vartojo alkoholį nuo 2019 m. vasario 8 d. Kai jis geria, pradeda nieko neatsiminti. Nuo alkoholio jis labai blogai jaučiasi, net tikrinosi kepenis, nes alkoholis blogai pasišalina iš organizmo. Jis išgeria alkoholio kartą per pusę metų, ypač jeigu susinervina. Visą laiką iki įvykio jis po truputį vartojo alkoholį. Įvykio dieną ji buvo tikra, kad jis kitą dieną eis į darbą ir nebegers, o grįžusi pamatė alaus butelį. Grįžo iš darbo apie 13 valandą. Atidarė duris, pamatė didelį butelį alaus, jai net pasidarė bloga, išpylė alų į kriauklę, butelį išmetė. Žinojo, kad jis niekada prieš ją nenaudojo agresijos, todėl tai padarė ramiai. Užėjo ir pamatė svetainėje jo draugą. Pradėjo garsiai juos varyti iš namų. Jai tas draugas nebuvo žinomas. Prašė jų išeiti gerti kitoje vietoje, jos namuose negerti. J. G. klausė jos, kodėl ji įžeidinėja jo draugą. Ji pasakė, kad išeitų, nes iškvies policiją, nori pailsėti. Draugas išėjo, nesipriešino. Kaltinamasis grįžo. Ji atsigulė miegamajame. Jis pradėjo jai sakyti, kad ji padarė jam gėdą prieš draugą, parodė savo charakterį. Pradžioje jis nebuvo agresyvus, bet pats save užvedė. Jis sakė, kad ji jo nesupranta, kad jis turi problemų. Po to ji suprato, kad pas jį spintoje buvo butelis, iš kurio jis po šiek tiek gėrė ir vis ateidavo pas ją. Jis vis priguldavo, atsistodavo, nueidavo, buvo neramus. Matė, kad jis keitėsi, girtėjo. Kai ji grįžo jis nebuvo girtas, bet buvo neblaivus. Ji pradėjo ieškoti alkoholio, kodėl jis girtėja, jei namuose nėra alkoholio. Jis pradėjo jai sakyti, kad ji būna prisijungusi prie interneto, o jį tai erzina. Jis pradėjo kažką sakyti, o ji matyt kažką ne taip pasakė ir jis ją viena ranka iš už nugaros sugriebė už kaklo, jai net iškrito lėkštė, pradėjo kažką jai sakyti. Ji išsigando. Negrasino, sakė, kad ji jo nesupranta. Jis ją užspaudė, apkabino viena ranka. Kvėpuoti galėjo. Prašė paleisti. Ji jam į tą ranką stipriai įkando ir taip tikriausiai iššaukė jo agresiją. Jis jos nepaleido. Kai jis ją laikė, jai nebuvo baisu, ji jo niekada nebijojo. Kai ji įkando tada jis jai sudavė. Sugriebė jo ranką dantimis, o jis bandė ją atstumti. Tada jis jai sudavė į kairę veido pusę. Sudavė apie 3 kartus su kita ranka. Kai jis ją paleido, jis pats išsigando. Jis norėjo sugriebti jos telefoną. Išsigando, kad jis sudaužys telefoną. Atimdamas telefoną jis ją atstūmė. Kelis kartus ją stūmė, nes ji bandė atimti iš jo telefoną. Ji nubėgo į vonią, nusiprausė. Jis jos neišleido iš namų. Ji buvo šoko būsenoje, nes nežinojo, ką reiškia smurtas, nežinojo ką daryti. Ji pasakė, kad iškvies policiją, nes jo bijo, jis atsiprašė, prašė atleidimo, sakė, kad nežino kodėl taip atsitiko. Telefoną turėjo jis, tiesiog jį laikė. Jis jai atidavė telefoną, prašė atleidimo. Ji buvo siaubingoje būsenoje, įkalbėjo jį atsigulti, pamiegoti, bet vis tiek jo bijojo. Buvo grasinimai, kai jie grūmėsi. Vėliau jis jos prašė atleidimo, bet ji matė savo veidą ir, kai jis užmigo, iškvietė policiją. Galvoja, gal ji pati kalta. Grasinimo momentu jis jos nelaikė. Po to momento jis prie jos nelindo, nuėjo ieškoti vaistinėlės, sušlapino rankšluostį, atnešė šaldytos mėsos. Jis nežinojo, kad ji iškvietė policiją, ji iškvietė išėjusi į lauką. Laukė policijos lauke. Kai atvažiavo policija jis gulėjo lovoje. Viskas vyko labai greitai, 3 kartus tikrai sudavė. Jei būtų sugriebęs už plaukų, jai būtų skaudėjusi galva. Tuo momentu nesuprato kaip jis ją stūmė. Jie grūmėsi dėl telefono. Jis bijojo, kad ji paskambins tėvams. Galėjo nuo stūmimo atsitrenkti galva į staktą, nes ten mažai vietos. Jis ją stūmė, o ji lindo norėdama atimti telefoną. Jie susitaikė. Santykiai jų ne idealūs, bet niekada nebuvo prievartos. J. G. smurtavo pirmą kartą, gal ne taip nurodė policijos pareigūnams. Po to karto jis nei karto nevartojo alkoholio. Jis grįžo pas ją namo. Pradžioje gyveno atskiruose kambariuose. Ji jam atleido, nes galvoja, kad yra ir jos kaltės, kad jį provokuoja. Sutinka susitaikyti su J. G.. Ankščiau smurto nebuvo, ateityje mano tai nepasikartos. Jam buvo šokas, dabar jis toks, koks buvo ankščiau. Jis gailisi. Jei dabar jam kažkas nepatinka, jis leidžia jai pagalvoti, išeina, stengiasi, kad nekiltų konfliktas.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 19 d. nukentėjusioji L. D. parodė, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 14:30 min. ji grįžo iš darbo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur pastebėjo ant grindų virtuvėje stovintį pilną, uždarytą butelį alaus ir išpylė jį į kriauklę. Užėjusi į svetainę, pastebėjo J. geriantį su savo draugu. Ji paprašė, kad sugyventinio draugas išeitų iš jai priklausančio buto ir dar pasakė J., kad jeigu jis nori, tegul irgi išeina, jeigu nori gerti, tegul geriau kitur, bet ne namie. J. labai supyko, kad ji išpylė butelį alaus, o jo draugas kažką sakydamas išėjo pro duris. Tada J. pradėjo jai reikšti pretenzijas, kad ji jam prie draugo padarė didelę gėdą, dabar jis jam turės nupirkti butelį alaus, kadangi ji tą butelį išpylė, pradėjo jai sakyti, kad ji durna, nemoka gyventi kaip normali moteris ir reikšti įvairias kitas pretenzijas. Tuo metu juodu buvo miegamajame, ji gulėjo, žiūrėjo televizorių. Jis visą laiką barnio metu vis kažkur išeidavo iš kambario, vėliau ji pastebėjo, kad jis geria degtinę, kurią slėpdavo savo drabužių spintoje. Ji pastebėjo, kad jis pasidarė labai piktas, stipriai apgirto, pradėjo triukšmauti, tada ji bandė jį apraminti, pasakė, kad netriukšmautų, kaimynai gali išgirsti ir iškviesti policiją. Tada jis užšoko ant lovos, ji tuo metu sėdėjo ant lovos, ir jai būdamas už nugaros dešine ranka sugriebė už kaklo, apkabino ranka kaklą ir pradėjo spausti prie savęs, tuo pat metu kairės rankos nykščiu įdūrė jai į kairę akį. Ji tuo metu bandė atsukti veidą ir jis prabrėžė nagu šalia akies, dėl to atsirado mėlynė. Tada ji besipriešindama jam įkando į kažkurią ranką, į kurią pasakyti negali, nes neatsimena. Tada jis ją nustūmė ant lovos ir pradėjo mušti kumščiais į veidą, ji bandė rankomis užsidengti veidą ir prašė jo, kad nustotų. Sudavė jai maždaug 3 - 4 smūgius į galvos sritį, į veidą. Kiek tiksliai smūgių buvo, ji nurodyti negali, nes neatsimena, bet nemažiau 4. Ji pajuto, kad jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Paprašė jo, kad jis ją paleistų, nes jau bėga kraujas. Jis ją paleido ir ji greitai nubėgo į vonią, pradėjo prausti veidą, kadangi buvo visa kraujuota. Jis priėjo ir pasakė, kad ji čia dar gerai atrodo ir pasakė „jesli by ty byla mužčinaj, ja by tibia udaril tak, čtoby tvaja čeliust vlezlaby tebe v mozgi“. Tada jis iš jos suknelės kišenės paėmė telefoną, pasakė, kad ji niekur nebandytų skambinti ir pasakė, kad sulaužys telefoną. Ji paprašė, kad to nedarytų, kadangi telefonas tai yra jos sūnaus dovana jai. Tada jis pabandė numesti telefoną, bet ji sulaikė jo ranką. Tada jis paėmė jai už plaukų ir tempdamas jos galvą, trenkė į durų staktą, taip darė 3 kartus. Kai ji J. nustūmė, jis pradėjo ją mušti kojomis, ji tuo metu stovėjo ir prašė nemušti, jis jai pataikė į kojas, į pilvą, sudavė apie 4 kartus. Ji pabėgo į vonią, kadangi iš nosies vėl pradėjo bėgti kraujas. Jis tuo metu atsisėdo prie išėjimo durų ir pasakė, kad niekur neis iš čia. Ji nuėjo į virtuvę, iš šaldytuvo ištraukė šaldytos mėsos gabalą ir pridėjo prie skruosto, nes juto skausmą toje srityje ir norėjo sustabdyti nosies kraujavimą. Praėjus maždaug pusvalandžiui, jis paėmė čiužinį ir pagalvę ir atsigulė prie buto durų, kad ji nepabėgtų iš buto. Ji matė, kad jis labai girtas, kad jam norisi miegoti ir pagalvojo, kad jai reikia nueiti į miegamąjį, palaukti kol jis užmigs ir tada pabėgti iš namų. Jis ilgą laiką kažką sakė sau po nosimi gulėdamas prie durų, ji tuo metu buvo miegamajame ir laukė kol jis užmigs. Tada jis apie 18 val. atėjo ir atsigulė prie jos prie lovos ir gulėjo, kažką vis sakydamas, keikėsi, mokė ją gyventi, ji su juo beveik nekalbėjo, tik paprašė, kad tyliau kalbėtų, nes jai skauda galvą. Maždaug po 1,5 val. jis užmigo. Tai buvo apie 19 val. 20 min. Ji rado savo telefoną, paėmė striukę, išėjo iš namų ir uždariusi duris išbėgo į lauką. Išbėgusi paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paprašė pagalbos. J. vartodavo alkoholį, bet priklausomybės neturėjo, išgerdavo 1 kartą per 2-3 mėnesius. Kodėl jis prieš šį įvykį gėrė beveik 2 savaites, ji nežino. Ankščiau jis prieš ją fizinio smurto bei jėgos nenaudojo, tai pirmas kartas. Pykdavosi tik žodžiais (b. l. 33-36).
Papildomai apklausta nukentėjusioji L. D. 2019 m. kovo 18 d. parodė, kad jos sugyventinis J. G. 2019 m. vasario 19 d. smurtavo prieš ją pirmą kartą, po kiekvieno sugyventinio jai suduoto smūgio ji juto fizinį skausmą, taip pat fizinį skausmą juto ir tuomet, kai jis pirštu įdūrė jai į akį ir kai tempė už plaukų. Parodė, kad į Valstybinę teismo medicinos ekspertizę sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti nesikreipė, taip pat nesikreipė į jokią kitą medicinos įstaigą (b. l. 38-39).
Apklausta 2019 m. gegužės 16 d. nukentėjusioji L. D. parodė, kad ji įsileido gyventi J. G. pas save, kadangi jiedu įprato vienas prie kito, jis neturėjo kur gyventi, gyvena taikiai, tačiau šiuo žmogumi ji nebepasitiki, jųdviejų bendravime jaučiama emocinė įtampa. Jau ne kartą po įvykio jiedu kalbėjo, kad jam reikėtų susirasti kitą gyvenamąją vietą, kadangi po įvykio jųdviejų santykiai nebėra tokie pat geri kaip iki tol, ji nemano, kad jiems pavyks ir toliau būti pora. Parodė, kad įvykio dieną atvykę policijos pareigūnai ją nufotografavo prie tarnybinio automobilio, fotografavo jos veidą, ant kurio pradėjo ryškėti kraujosruvos, buvo matyti įdrėskimai. Visi nuotraukoje matomi sužalojimai yra J. G. veiksmų pasekmė, tik kiek paraudę skruostai yra dėl to, kad kapiliarai yra arti odos (b. l. 41-43).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. L. parodė, kad ji yra Vilniaus m. 5PK tyrėja. Buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atsimena tik nukentėjusiosios nuotrauką su kraujosruvomis. Tą nuotrauką dariau ji. Matė kraujosruvas po akimi, raudoną ar mėlyną smakrą. Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės surašytos iš nukentėjusiosios pasakojimo. Jai atrodo, jog nematė, kad nukentėjusiosios nosis kraujavo. Nukentėjusioji apdraskė smurtautoją.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. L. parodė, kad 2019 m. vasario 19 d. apie 19 val. 38 min. dirbant kartu su vyresniuoju tyrėju A. R. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė vyras. Atvykus į įvykio vietą, prie namo pasitiko pranešėja L. D., su kuria kartu nuėjo į butą. Po L. D. kairiąja akimi buvo matyti kraujosruva ir įdrėskimai, paakys atrodė patinęs, virš viršutinės lūpos taip pat buvo matyti įdrėskimai su kraujo žymėmis, ant kairiojo skruosto arčiau smilkinio buvo matyti tamsi dėmė, galimai kraujosruva. L. D. veidas buvo nufotografuotas. Daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų ant L. D. kūno matyti nebuvo, ji pati daugiau apie jokias sužalotas kūno vietas nekalbėjo ir jų nerodė. Minėjo tik, kad ji juto fizinį skausmą ties kairiąja mentimi ir kairėje plaštakoje ties nykščiu, tai užfiksuota jos 2019 m. vasario 19 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, tačiau apie tai apklausiama L. D. nepatikslino, aplinkybių, dėl ko minėtose vietose nurodė jutusi fizinį skausmą, nenurodė. Įvykio vietoje bendra tvarka pažeista nebuvo, butas buvo tvarkingas, jokių grumtynių požymių ir/ar pėdsakų nebuvo, pranešėjos sugyventinis J. G. miegojo. J. G. abi rankos (tarp pečių ir alkūnių) buvo apdraskytos, įdrėskimuose buvo matyti kraujo žymės (b. l. 46-48).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos K. L.tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo nurodyta, kad butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tvarkingas, daiktai jame neišmėtyti. Užfiksuota, kad L. D. nurodė, jog jai buvo smūgiuota kumščiu, koja, sugyventinis jai sakė smurtaudamas, kad užmuš ją ir jos tėvus, tampė už plaukų, stumdė, ji atsitrenkė į durų arką, jai skauda nosį, nosis kraujuoja. Prie tarnybinio pranešimo pridėtos L. D. nuotraukos, kuriose matomos kraujosruvos ir įdrėskimai ant veido (b. l. 11-16).
Šalies argumentai
Protokole – pareiškime 2019 m. vasario 19 d. L. D. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi 2019 m. vasario 19 d. apie 15.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis J. G. būdamas neblaivus bandė jai išdurti kairią akį sovo nykščiu, tada trenkė apie tris kartus rankos kumščiu į veido sritį, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Į medicinos įstaigą nesikreipė. Policijos iškarto išsikviesti negalėjo, nes jis atėmė jos mobilaus ryšio telefoną (b. l. 1).
Kitų objektų apžiūros protokole 2019 m. kovo 14 d. užfiksuota Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūra, iš kurio matyti, kad L. D., paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, jog ją sumušė sugyventinis, ji lauke, bijo grįžti į butą ir prašo policijos pagalbos (b. l. 55-56).
Kitų objektų apžiūros protokole 2019 m. kovo 14 d. užfiksuota 2019 m. vasario 19 d. vaizdo įrašo iš įvykio vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros protokole nurodoma, kad vaizdo įraše matyti buto prieškambaris ir pranešėja L. D., kuri kviečia eiti gilyn į butą. Tuomet filmuojamas miegamasis, kur lovoje matyti gulintis J. G.. Pranešėja paaiškina, kad jis miega. Miegamajame ant grindų išmėtyti drabužiai. Daugiau vaizdo įraše jokių tyrimui reikšmingų požymių ir/ar pėdsakų nematyti (b. l. 57-58).
Apžiūros protokolu 2019 m. vasario 19 d. užfiksuota įvykio vietos, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra (b. l. 16-24).
Tarnybiniame pranešime 2019 m. kovo 13 d. nurodyta, 2019 m. kovo 13 d. telefonu susisiekus su nekentėjusiąja L. D., ji nurodė, kad pagal gautą užduotį atlikti tyrimą sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti į Valstybinę medicinos tarnybą nenuvyko ir vykti neketina (b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. K. parodė, kad J. G. pažįsta apie 5 metus, jiedu yra pažįstami, nėra draugai. 2019 m. vasario 19 d. apie 15 val. jis atsitiktinai susitiko J. G. prie jo namų, ėjo iš kiosko, kur buvo nusipirkęs du butelius alaus. (duomenys neskelbtini) pakvietė pas save į svečius. Jiems atėjus pas jį į namus, maždaug po 10 minučių į namus grįžo (duomenys neskelbtini) sugyventinė. Jos nepažįsta. Ji pasipiktino ką jos namuose veikia svetimas žmogus, todėl jis pasiėmė atidarytą alaus butelį ir nuėjo apsiauti batų, ruošėsi išeiti. Kai avėsi batus, atėjo (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad jo sugyventinė išpylė jo antrą atsineštą alaus butelį. Dėl to nepyko, pasiėmė atidarytą alaus butelį ir išėjo. Apie tai, kad tarp jų dviejų tądien įvyko konfliktas, po kelių dienų sužinojo iš jam paskambinusio (duomenys neskelbtini), tačiau detalių jis nepasakojo. 2019 m. vasario 19 d. jam susitikus su J., buvo matyti, kad jis buvo vartojęs alkoholio, tačiau elgėsi adekvačiai, geranoriškai. Nepastebėjo ant į namus grįžusios jo sugyventinės, kad jos veidas būtų sužalotas, įdrėkstas, taip pat nepastebėjo jokių kitų sužalojimų ant jos kūno, ją matė labai trumpai (b. l. 50-52).
Alkotesterio kvito Nr. 6810 duomenimis, J. G. 2019 m. vasario 19 d. 21:28 val. nustatytas 2.17 promilių girtumas (b. l. 65).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu.
Sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo svarbi BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kasacinis teismas, apžvelgęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) jurisprudenciją, atitinkamai pažymėjo, kad nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2010,2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016). Vien tik tai, kad bendrai gyvenusių asmenų partnerystė neįregistruota, netrukdo pripažinti nukentėjusį asmenį kaltininko (su kuriuo šis asmuo gyveno) šeimos nariu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-615/2004, 2K-401/2012, 2K-327/2013). Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (pvz. EŽTT bylos: Keegan v. Ireland, no. 16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).
Žemesnės instancijos teismas
Ištyręs byloje esančius įrodymus ir juos įvertinęs BPK 20 straipsnio tvarka, teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis 2019 m. vasario 19 d. kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sugyventinės L. D., panaudojo smurtą prieš artimą šeimos narį, t. y. tyčia kairės rankos nykščiu įdūrė sugyventinei į kairę akį, prabrėžė nagu šalia akies, tuomet kumščiais sudavė ne mažiau 4 smūgių jai į galvos ir veido sritį, po ko besistumdydamas su nukentėjusiąja ši, ne mažiau 3 kartų trenkėsi galva į durų staktą. Taip sukėlė sugyventinei L. D. fizinį skausmą.
Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad kaltinamasis suėmęs už plaukų trenkė nukentėjusiosios galvą į staktą. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patikslino, kad galvą į staktą susitrenkti galėjo besistumdydama su kaltinamuoju. Jei jis būtų sugriebęs už plaukų, ji būtų pajutusi skausmą. Todėl patikslino būtent nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, su kuriuomis kaltinamasis visiškai sutiko.
Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui –sugyventinei. Todėl kaltinamojo padaryta pavojinga veika kvalifikuota teisingai pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui: 1) kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę, 2) jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, 3) jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju, 4) byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė šiuo metu gyvena kartu. Nukentėjusioji jam atleido. Kaltinamasis supranta pasekmes, sutiktų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, dalyvauti programoje dėl smurtinio elgesio. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. patvirtino, kad atleido kaltinamajam, ji mano, kad buvo ir jos kaltės. Ankščiau smurto nebuvo, todėl tikisi, kad ateityje, tai nepasikartos.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikalstamą susijusį su smurtu artimoje aplinkoje. Nusikalto pirmą kartą, nes laikomas neteistu (b. l. 62). Teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino. Nuoširdžiai gailisi.
Dėl aptarto reglamentavimo ir to, kas nustatyta teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis J. G. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, kai kaltinamasis gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta. Todėl teismas atleidžia kaltinamąjį J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 1 dalis).
BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių taikymo paskirtį – jos turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.
Kadangi kaltinamasis padarė smurtinį nusikaltimą artimoje aplinkoje, jam skirtina aptariama baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant J. G. dalyvauti tokiose programose iki 2020 m. vasario 1 d.
Kardomosios priemonės.
Kaltinamajam taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305-308 straipsniais, teismas
nusprendė:
J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąją L. D., o šią baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Paskirti J. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant J. G. dalyvauti tokiose programose iki 2020 m. vasario 1 d.
J. G. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti J. G., kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.