Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-67-890/2011 pagal ieškovo Lindorf Oy ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 1904,68 Lt skolos už suteiktas ryšio paslaugas, 438,08 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2008-12-02 iki 2009-07-20, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-12-29 skolos perleidimo sutartimi iš UAB „Tele2“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal UAB „Tele2“ su atsakovu 2002-03-28 sudarytą Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį. Pagal pastarąją sutartį atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, sutartyje numatytos papildomos paslaugos, perduota naudotis SIM kortelė bei telefono aparatas „Nokia 3310“. Atsakovas už šias paslaugas tinkamai neatsiskaitė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė sąskaitų už nurodytą skolos susidarymo laikotarpį, ieškinys nepagrįstas dokumentais, galinčiais įrodyti galimos skolos dydį ir kilmę, ieškovas nepateikė pokalbių išklotinių. Atsakovas visas mobiliojo ryšio sąskaitas yra apmokėjęs, kas mėnesį mokėjo po 15 Lt, sutartis buvo sudaryta tik dvejiems metams ir pratęsta nebuvo. Ieškovas nepagrįstai skaičiuoja delspinigius už 230 dienų. Atsakovo su ieškovu nesieja jokie santykiai, todėl ieškovas yra netinkamas, pateiktos sąskaitos ir skolos perleidimo sutartis patvirtinti netinkamai.

Palangos miesto apylinkės teismas 2011-04-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo priteisė 1 904,68 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 376,21 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui bei 15,50 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas įrodė įsiskolinimo faktą ir dydį skolos apskaičiavimo lentele bei PVM sąskaitomis faktūromis: už suteiktas paslaugas per sutarties galiojimo laiką, t. y. nuo 2002-03-31 iki 2004-12-01, atsakovas turėjo sumokėti 3 027,87 Lt, tačiau sumokėjo tik 1 123,19 Lt. Nors atsakovas teigė, jog suėjus sutarties terminui – dvejiems metams – ji nebuvo pratęsta, tačiau nenurodė, jog apie sutarties nutraukimą informavo UAB „Tele2“, kaip reikalaujama 2002-03-28 sutarties 9.7 punkte. Dėl delspinigių teismas nurodė, kad skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutartis yra sudaryta tarp pirminio kreditoriaus ir atsakovo, o ieškovas yra ne teisių pagal šią sutartį perėmėjas, o tik skolos perėmėjas pagal skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį tarp pirminio kreditoriaus UAB „Tele2“ ir ieškovo. Pagal šią sutartį ieškovas perėmė atsakovo skolą ir jokių kitų pirminio kreditoriaus skaičiuotų netesybų ieškovas nėra perėmęs. Tokiu būdu ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų CK 6.71 straipsnio pagrindu. Tačiau įstatymas – CK 6.210 str. 1 d. – numato, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenumato kitokio netesybų dydžio.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-04-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo, kad jokių santykių dėl ryšio paslaugų teikimo su ieškovu neturi ir niekada neturėjo. Ieškovo ieškinio pagrindu nurodoma 2005-12-29 reikalavimo perleidimo sutartis yra sudaryta neteisėtai ir negali suteikti ieškovui reikalavimo teisės, kadangi įstatymas nustato, jog be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Teismui pateiktos sąskaitų faktūrų kopijos neatitinka standarto, sąskaitose neužfiksuotas brūkšninis kodas, 2003 m. kovo–gegužės mėnesiais neužfiksuotas kredito limitas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Jei reikalavimo teisė ieškovui būtų perleista pagrįstai ir teisėtai, tai pagal CK 6.104 str. kitam asmeniui kreditorius privalėjo perduoti naujam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę, bei papildomas teises, įskaitant teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai pastarasis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas. Ieškovas pateikė 2004-11-30 PVM sąskaitos faktūros kopiją 1 904,68 Lt, tačiau iš pateikto skolos apskaičiavimo matyti, kad ši skola susidaro 2004-12-01. Taigi reikalavimas apmokėti pateiktas nesibaigus terminui, nors sąskaitoje faktūroje nurodytas skolos laikotarpis 2004-11-01 – 2004-11-30. Ieškovo ieškinio reikalavimai prieštarauja atsakovui pateiktam 2008-10-06 raginimui, kuriame reikalaujama sumokėti 4 624,53 Lt. Ieškovo pateiktos sąskaitos faktūros nėra originalūs dokumentai, o tik ieškovo patvirtintos kopijos, t. y. neatitinka CPK 114 str. reikalavimų. Sąskaitos faktūros turi būti patvirtintos pradinio kreditoriaus, t. y. UAB „Tele2“. Nors atsakovas ne kartą reikalavo, ieškovas nepateikė pokalbių išklotinių. Ieškovo pateiktoje skolos apskaičiavimo lentelėje duomenys niekuo nepagrįsti. Klaipėdos apygardos teismas 2010-10-14 išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka buvo atkreipęs dėmesį į šias aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino. Sutartis baigėsi 2004-03-28 ir nebuvo pratęsta, paslaugos atsakovui nebebuvo teikiamos. Teismas neteisingai vadovavosi sutarties 9.7 punktu ir nurodė, kad atsakovas neinformavo paslaugų teikėjo apie sutarties nutraukimą. Teismo išvada, kad sutartis buvo tęsiama ir vėliau sustabdyta, grindžiama vien tik ieškovo paaiškinimais. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad daugelis UAB „Tele2“ sutarties punktų vartotojų teisių apsaugos tarnybos yra pripažinti atitinkančiais nesąžiningų sutarčių kriterijus ir yra panaikinti ar pakeisti. Paslaugos gali būti teikiamos tik esant kliento sutikimui, todėl CK 6.721 str. 1 dalies nuostatos laikytinos imperatyvu, kurio šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti.

Atsiliepime ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad CK 6.101 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą ar jo dalį be skolininko sutikimo kitam asmeniui. Atsakovas neįrodinėjo aplinkybės, jog reikalavimo teisė negalėjo būti perleista todėl, kad kreditoriaus asmuo atsakovui turi esminės reikšmės. Be to, dėl reikalavimo perleidimo atsakovas sutiko su sutarties 10.6 punktu. Skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama todėl, kad skolininko padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis prieš naująjį kreditorių negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui. Cesijos būdu įgytas reikalavimas, kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą. Ieškovas į bylą pateikė visus rašytinius įrodymus, kuriais grindė ieškinio reikalavimus. Skolininko kaltė civiliniuose santykiuose preziumuojama, tačiau atsakovas nepateikė jokių jo argumentus patvirtinančių įrodymų, galinčių pagrįsti atsakovo prievolės ieškovui tinkamą įvykdymą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovas su UAB „Tele2“ 2002-03-28 sudarė mobiliojo skaitmeninio korinio ryčio (GSM) paslaugų sutartį Nr. V161 A67102417 438 (b. l. 5). Ieškovas su UAB „Tele2“ 2005-12-29 sudarė skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas perėmė UAB „Tele2“ 1904,68 Lt reikalavimo teisę į atsakovą (b. l. 7, 127–129).

CK 6.101 str. 1 dalies įstatyminis reguliavimas įtvirtina bendrąjį principą, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės, tačiau šis principas nėra absoliutus ir yra taikomas su tam tikromis išimtimis, kurios įtvirtintos Civiliniame kodekse (CK 6.102 str.), kituose teisės aktuose, taip pat gali išplaukti iš prievolės prigimties. Negalima perleisti reikalavimo, dėl kurio negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.); draudžiama perleisti reikalavimą be skolininko sutikimo, jei kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės (CK 6.101 str. 5 d.), ir kt.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad skolininko teisių apsauga cesijos atveju užtikrinama ne tik bendrąja CK 6.101 str. 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog reikalavimo perleidimas negali pažeisti skolininko teisių, bet ir konkrečiomis kitų teisės normų nuostatomis: skolininkas naujojo kreditoriaus reikalavimams turi teisę reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.); skolininkas, turintis priešpriešinį reikalavimą, kurį įgijo iki reikalavimo perleidimo, pradiniam kreditoriui gali įskaityti naujojo kreditoriaus reikalavimą (CK 6.108, 6.136 str.); po reikalavimo perleidimo skolininkas turi teisę pareikšti ieškinį pradiniam kreditoriui dėl juridinio fakto, iš kurio atsirado prievolė, pripažinimo negaliojančiu (CK 6.107 str. 3 d.); kilus ginčui, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui, kol paaiškės, kuriam kreditoriui priklauso reikalavimo teisė (CK 6.106 str. 2 d.). Taigi įstatymo, kuriuo kreditoriui suteikiama teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą, nuostatomis užtikrinama skolininko teisių apsauga ir nustatoma tiek pradinio, tiek naujojo kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyra. Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Byloje nagrinėjamu atveju, atsakovas neginčijo paslaugų sutarties su UAB „Tele2“ sudarymo fakto, ši sutartis nedraudė kreditoriui perleisti iš jos kilusių reikalavimų (priešingai, sutarties 10.6 punktas numatė kreditoriaus teisę perleisti reikalavimo teisę tretiesiems asmenims), byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad kreditoriaus asmuo atsakovui turi esminės reikšmės, o jo pasikeitimas kokiu nors būdu pažeistų atsakovo teises (CK 6.188 str. 2 d. 17 p.). Atsakovas nepagrįstai remiasi neva netinkamu reikalavimo teisės perdavimu pagal CK 6.104 str. nuostatas (reikalavimo teises patvirtinančių dokumentų perdavimas), nes visi reikiami dokumentai yra byloje, o tarp reikalavimo perleidimo sutarties šalių, t. y. UAB „Tele2“ ir ieškovo, ginčo dėl reikalavimo į ieškovą teisių perleidimo fakto ir apimties nėra. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl netinkamo ieškovo byloje.

Kaip minėta, atsakovui išlieka teisė naujojo kreditoriaus reikalavimams reikšti atsikirtimus, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą (CK 6.107 str. 1 d.). Atsakovo su UAB „Tele2“ sudaryta paslaugų sutartis laikytina vartojimo, todėl teismas privalo ex officio patikrinti jos sąlygų sąžiningumą. Atsakovo su pradiniu kreditoriumi sudarytos sutarties 9.7 punkte nustatyta, kad pasibaigus sutarties terminui, klientas apie sutarties nutraukimą privalo informuoti Tele2 klientų aptarnavimo skyrių žodžiu arba telefonu, o negavus pranešimo, sutartis laikoma pratęsta. CK 6.188 str. 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tarp jų suteikia pardavėjui ar paslaugų teikėjui teisę vienašališkai automatiškai pratęsti terminuotą sutartį arba numato, kad laikas, per kurį vartotojas turi pareikšti savo nuomonę dėl sutarties pratęsimo, yra neprotingai trumpas, arba kad apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti sutartį vartotojas turi pranešti neprotingai anksti. Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai vadovavosi sutarties 9.7 punktu ir nurodė, kad atsakovas neinformavo paslaugų teikėjo apie sutarties nutraukimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu atveju, kai įstatymas riboja paslaugų teikėjo teisę automatiškai tęsti sutartį, o sutartyje individualiai neaptartomis sąlygomis numatyta vartotojo teisė apie sutarties nutraukimą pranešti žodžiu (telefonu), pareiga įrodyti sutarties pratęsimo pagrindą tenka paslaugų teikėjui (CK 6.188 str. 2 d. 18 p., 6.193 str. 4 d.).

Be to, sutarties 9.2 punkte nustatyta paslaugų teikėjo teisė nutraukti sutartį prieš terminą, jei klientas nevykdo bet kurio sutartimi prisiimto įsipareigojimo, sutarties 9.6 punkte nustatyta teisė paslaugų teikėjui nutraukti sutartį, jeigu klientas daugiau nei keturis mėnesius nemoka už suteiktas paslaugas. Iš ieškovo ieškinyje pateiktos atsiskaitymų lentelės ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad nuo 2003 m. birželio mėnesio iki pat 2004 m. metų pabaigos atsakovui buvo išrašomos sąskaitos po 18 Lt, nors sutarties galiojimo terminu ir porą mėnesių po to, t. y. 2002 m. kovo – 2003 m. gegužės mėnesiais, sąskaitos visada viršydavo 18 Lt ir sumos nuolat būdavo skirtingos. Jokių įrodymų, kad už laikotarpį nuo 2003 m. birželio mėnesio iki 2004 m. metų pabaigos atsakovui pateiktos sąskaitos yra už atsakovui realiai suteiktas paslaugas, kuriomis jis naudojosi, ieškovas nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo 2003 m. birželio mėnesio atsakovas nebesinaudojo UAB „Tele2“ paslaugomis, o paslaugų teikėjas tik formaliai išrašinėjo atsakovui sutarties 9.4 punkte nustatyto minimalaus dydžio sąskaitas. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina (b. l. 107, 108), kad atsakovas naudojosi UAB „Tele2“ paslaugomis dar du mėnesius po terminuotos sutarties pabaigos, tai sudarė prielaidas paslaugų teikėjui tikėtis, kad atsakovas sutartinius santykius tęs. Tačiau atsakovui vėliau nebesinaudojant paslaugomis, paslaugų teikėjas neturėjo sąžiningo pagrindo atsakovui formaliai išrašinėti sąskaitas neribotą laiką, t. y. byloje nagrinėjamu atveju – dar pusantrų metų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2002-03-28 sutarties sąlyga (9.6 p.) ta apimtimi, kuria paslaugų tiekėjui suteikiama teisė savo nuožiūra neribotą laiką tęsti sutartį ir reikalauti atlyginimo už paslaugas, nors klientas jomis faktiškai nesinaudoja, nesąžininga (CK 6.188 str. 3 d. 3 p., 7 d., 6.718 str.). Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta 2002-03-28 mobiliojo skaitmeninio korinio ryčio (GSM) paslaugų sutartį nutraukta nuo 2003-08-01, t. y. suėjus keturiems mėnesiams nuo tada, kai atsakovas nustojo mokėti už UAB „Tele2“ išrašomas sąskaitas (sutarties 9.6 p.) ir atitinkamai iki 1 616,68 Lt (b. l. 110) mažintinas ieškovui iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas (CK 6.721 str. 1 d.).

Apelianto argumentai dėl ieškovo byloje pateiktų įrodymų neatitikties įstatymo keliamiems reikalavimams atmestini, kadangi CPK 114 str. 1 dalyje numatyta, kad rašytiniai įrodymai gali būti patvirtinti dokumentą gavusio asmens, t. y. byloje nagrinėjamu atveju iš UAB „Tele2“ gautas PVM sąskaitų faktūrų kopijas gali patvirtinti ieškovas. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Civilinio proceso kodekse numatytas išimtis (CPK 177 str. 1 d., 185 str. 2 d.). Įstatymas nenumato, kad skolos už suteiktas ryšio paslaugas faktas ir dydis gali būti įrodyti tik specialiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Tais pačiais motyvais atmestini ir apelianto argumentai dėl telefoninių pokalbių išklotinių, be to, ieškovas jau dublike (b. l. 38) paaiškino, kad Elektroninių ryšių įstatymas riboja galimybę saugoti srauto duomenis ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšių datos. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovo pateiktoje skolos apskaičiavimo lentelėje duomenys yra nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-14 nutarties motyvus. Po minėtos teismo nutarties ieškovas pateikė papildomus įrodymus – PVM sąskaitas faktūras (b. l. 106–126), kurios pagrindžia visas ieškiniu reikalautas ir lentelėje nurodytas sumas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovas ieškiniu reikalauja mažiau, nei reikalavo 2008-10-06 raginime, neturi įtakos ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumui.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant ieškovui iš atsakovo priteistino įsiskolinimo sumą iki 1 616,68 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas byloje patyrė 534,46 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 59–62, 104, 105), atsakovas – 1 640 Lt (b. l. 63,74, 159). Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK (93 str.). Byloje patenkinta 69 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 368,78 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 508,40 Lt. Į valstybės biudžetą priteistina iš ieškovo 12 Lt, o iš atsakovo – 28 Lt (b. l. 57, 136, CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Lindorff Oy, įmonės kodas 0140351-4, atstovaujamam Lindorff Oy filialo, įmonės kodas 1118828842, 1 616,68 Lt skolos, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš ieškovo Lindorff Oy priteisti 508,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. L. ir 12 Lt pašto išlaidų valstybei.

Iš atsakovo V. L. priteisti 368,78 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui Lindorff Oy ir 28 Lt pašto išlaidų valstybei.