Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. B., V. K., D. K., S. M., D. M., R. P., J. I., G. M.,

nukentėjusiesiems A. P., R. K., M. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis,10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 2011-12-15 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

2) 2013-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 235 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) 2014-02-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 str. 2 d. galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 10 mėnesių;

4) 2015-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (5 epizodai) ir paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, nuosprendis įsiteisėjęs (2015-12-01)

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, dėl ko galėjo nukentėti žmonės, o būtent:

Jis, turėdamas tikslą sugadinti svetimą turtą, 2015-02-13 apie 19:00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užėjęs į namo palėpę, uždegė degtuką ir numetė į ant grindų gulinčių rūbų krūvą, tokiu būdu veikdamas tiesiogine tyčia padegė namo, esančio Šv. Stepono g. 15, Vilniuje, gyventojams priklausantį turtą, minėto namo ketvirto aukšto mansardą – palėpę, t. y. visuotinai pavojingu būdu sugadino namo, esančio Šv., Stepono g. 15, Vilniuje, gyventojams priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2015-02-13 kaltinamasis nuėjo į palėpę, uždegė degtuką, numetė ant krūvos ir taip užsidegė. Ką ta dieną veiką, neprisiminė, tačiau kai ėjo į palėpę buvo apie 19 valanda, kokiu tikslu ėjo į palėpę, nežino. Nuėjęs į palėpę numetė degtuką ant drabužių krūvos, kurie gulėjo palėpėje ant grindų. Drabužiai užsidegė, o jis nuėjo į savo kambarį. Kokie tai buvo drabužiai negalėjo pasakyti. Gaisro nematė. Į palėpę galima patekti per butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jame gyvena kaltinamojo tėvai ir kaltinamasis. Įėjimas į palėpę yra prie išėjimo durų, jis nerakinamas. Nežino ar galima patekti į palėpę ne per kaltinamojo kambarį. Teigė, kad mesdamas degtuką nesuprato, jog elgėsi pavojingai, anksčiau yra teistas už analogiškas veikas. Negalėjo paaiškinti kodėl jį traukia prie padegimų ir kodėl taip pasielgė. Teigė, kad įvykio dieną visiškai nevartojo alkoholio. 2013 m. toje pat vietoje Šv. Stepono g. 15 buvo gaisras, nes kaltinamasis jį sukėlė – padegė namo stogą, kaip jį padegė – neprisimena. Byloje pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, ketina pradėti dirbti ir atlyginti dalimis. Teigė kad yra dirbęs oficialiai apie metus laiko statybose ir siuntų skirstymo operatoriumi. Teigė, kad jeigu dar norės ką nors apdegti, kreipsis pagalbos į psichologą, ketina gydytis, pripažino, jog turi problemų su alkoholio vartojimu. Norint patekti į palėpę iš laiptinės, reikia įeiti į jų butą ir į palėpę patenkama tik per jų butą. Jeigu teismas įpareigotų gydytis, kaltinamasis su tuo sutiktų, Lukiškėse taip pat lankosi pas psichologą,, psichiatrą. Ne primą kartą kažką padega, tačiau nieko apie tai negali paaiškinti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Paaiškino, kad 2015-02-13 vakare, tikslaus laiko nepamena, buvo savo kambaryje, Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tai dviejų kambarių butas, priklausantis jo tėvui A. P.. Nežino, kad jam užėjo, bet nusprendė padegti palėpėje esančius drabužius. Jis nusprendė nueiti į palėpę, nežino, ar tėtis jį matė. Degtukus pasiėmė iš virtuvės. Palėpės viduryje gulėjo krūva drabužių. Tie drabužiai priklausė jo tėvams. A. P. numetė degantį degtuką ant drabužių krūvos. Paliko degančius drabužius ir grįžo į savo kambarį. Degančios palėpės negesino. Bute kartu gyvena jo mama – H. P., tačiau jos padegimo metu nebuvo. Tuo metu, kai padegė palėpę, negalvojo apie namo gyventojams gresiantį pavojų. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi (t. 2, b. l. 38-39). Šias aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu 2015-07-09 (t. 2, b. l. 43-49).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinamajame akte nurodytą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, kaltinimas jam pareikštas dėl apysunkio nusikaltimo padarymo, aplinkybės aiškios, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsnio nuostatomis įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Iš 2015-02-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-02-14gautas pranešimas apie tai, kad 2015-02-13 apie 19:00 val. Vilniuje. (duomenys neskelbtini), kilo gaisras ir sudegė ketvirto aukšto mansarda-palėpė. Padaryta žala tikslinama (t. 1, b. l. 6).

Iš 2015-02-14 apžiūros protokolo matyti, kad 12:03 – 12:27 val. buvo apžiūrėta įvykio, vieta – mansarda ir palėpė, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įėjus į laiptinę pakylama į 4 aukštą. Patenkama į butą (duomenys neskelbtini), jo koridoriaus kairėje yra durys, vedančios į mansardą. Atidarius suris matosi sudegusi visa mansarda, sudegęs stogas, ant grindų yra degėsiai ir įvairūs sudegę daiktai. Mansarda eina į palėpę. Dešinėje nuo įėjimo durų matyti sudegusi palėpė ir sudegęs visas stogas. Apžiūrą atliko Vilniaus apskrities PGV VPPS vyriausiasis specialistas S. S.. Apžiūros protokole specialistas teikia išvadą, jog apžiūrėjus gaisro vietą, esančią (duomenys neskelbtini), pagal išdegimą, gaisro plitimą, gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veika (t. 1, b. l. 8-13).

Iš 2015-02-17 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta gaisravietė, esanti Šv. Stepono g. 15, Vilniuje. Gaisravietė yra minėto pastato mansardoje, įėjimas į kurią yra per butą (duomenys neskelbtini), patenkama į ją per medines šviesios spalvos duris, kurios yra be spynos, durys iš mansardos pusės yra apdegusios. Užėjus į mansardą matyti, kad ant grindų mėtosi įvairių apdegusių daiktų likučiai. Stogas sudegęs, likęs tik apdegęs karkasas. Nuo durų kairėje pusėje 1,5 m. atstumu prie plytinės sienos ne iki galo sudegusių drabužių likučiai. Tarp jų yra rudos spalvos striukės likučiai, žalios spalvos striukės likučiai, ir raudonos spalvos nenustatyto drabužio likučiai. Apžiūros metu paimti rudos, žalios ir raudonos spalvos drabužių likučiai (t. 1, b. l. 14-17). Kurie 2015-02-23 užduotimi pateikti specialisto tyrimui tikslu nustatyti, ar ant drabužių likučių yra degaus skysčio (t. 2, b. l. 23). Iš 2015-03-06 specialisto išvados Nr. 11-471 (15) matyti, kad ant tirti pateiktų apdegusių drabužių likučių degių skysčių pėdsakų nėra (t. 2, b. l. 25-26).

2015-03-02 daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu ikiteisminiam tyrimui buvo pateiktas 2015-02-14 aktas dėl kilusio gaisro (t. 1, b. l. 18).

Iš 2015-02-14 akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-161 matyti, kad Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas S. S., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) buto savininkui A. P., surašė aktą apie gaisrą, kilusį 2015-02-13 daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pranešimas apie gaisrą gautas 2015-02-13 19:02 val. Pirmosios gelbėjimo pajėgos atvyko 2015-02-13 19:06 val. gaisras užgesintas 2015-02-13 20:16 val. gaisro padariniai: išdegė mansarda šalia 20 buto, sudegė ir nuardytas stogas, gesinimo metu vandeniu užlieti apatiniai butai. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinė žmogaus veika. Dalyvavęs A. P. akte nurodė, kad gaisras kilo šalia jam priklausančio (duomenys neskelbtini) buto esančioje mansardoje. Gaisro metu išdegė mansarda šalia buto ir palėpė (stogas) virš buto. Mansardoje šalia buto elektros instaliacijos nebuvo, jokių šildymo prietaisų nebuvo ir savaime galinčių užsidegti medžiagų nebuvo. Dėl ko kilo gaisras nežino (t. 1, b. l. 19).

Iš 2015-02-18 specialisto S. S. tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad informacijos patikrinimo metu nustatyta, jog gaisras kilo 2015-02-13 apie 19:02 val. trijų aukštų su mansarda daugiabučiame gyvenamajame name, mansardiniame aukšte, šalia 20 buto mansardoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gaisro metu daugiabučiame name išdegė mansarda šalia (duomenys neskelbtini) buto, joje buvę daiktai, sudegė palėpės stogas. Apžiūrėjus gaisro vietą ir įvertinus mansardos bei palėpės išdegimo požymius, gaisro plitimą, terminį poveikį, gaisro židinio zona yra šalia 20 buto mansardoje viduje (nuotraukos Nr. 3, 4). Įėjimas į mansardą yra iš (duomenys neskelbtini) buto koridoriaus. Mansardos viduje nerasta jokių elektros prietaisų, elektros laidų ir savaime galinčių užsidegti medžiagų, taip pat šildymo prietaisų, todėl tyrimo metu techninių gaisro kilimo priežasčių nenustatyta. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra – tyčinė žmogaus veika (padegimas) (t. 1, b. l. 21-23).

Iš 2015-03-02 UAB „Naujamiesčio būstas“ rašto matyti, jog ši įmonė yra daugiabučio namo, esančio Šv. Stepono g. 15, Vilniuje bendrojo naudojimo objektų administratorius ir patalpų, priklausančių nuosavybės teise ar kito turto minėtame name neturi (t. 1, b. l. 23).

Iš UAB „Naujamiesčio būstas“ raštų gyventojams matyti, kad daugiabučio namo, esančio Šv. Stepono g. 15, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratorius atliko stogo remonto darbus, stogo rekonstrukcijos po gaisro atliktų darbų vertė yra 15 856,94 eur Minėtos išlaidos paskirstytos daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (t. 1, b. l. 73, 93, 105, 119 ir kt.).

Apklaustas kaip nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-02-13 apie 19.00 val., jam būnant bute minėtu adresu kartu su sūnumi A. P., jis žiūrėdamas televizorių kambaryje, pamatė, kad dingo elektra. Išgirdo sirenas, į butą atėjo gaisrininkai. Jis atėjo prie mansardos durų ir jas atidarė, liudytojas pamatė, kad dega mansarda. Tuo metu jo sūnus A.buvo virtuvėje, kepė pyragą. Mansardos durys yra jo bute. Taip pat degė ir palėpė. Gaisrininkai jį ir A. išvarė iš buto ir gesino gaisrą. Į mansardą, kuri degė, galima užeiti tik pro jų butą. Ant stogo galima patekti iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) per stogą arba per palėpę kaimyno buto Nr. (duomenys neskelbtini). Kas padegė mansardą nežino, jis nieko nematė ir neįtarė. Kaip kilo gaisras pasakyti negali. Nejautė nei dūmų kvapo, nei kilusio gaisro kitų požymių. Daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti. Padarytos žalos šiuo metu įvertinti negali, sudegė mansardoje buvę įrankiai ir kiti daiktai(t. 1, b. l. 63).

Papildomai apklaustas 2015-05-04 nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2015 m. vasario 13 d. vakare buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nematė, kas padegė palėpę. Nieko neįtaria, kas galėjo padegti palėpę. Kol kas nėra gavęs jokių sąskaitų dėl palėpės remonto, tačiau namo administratoriai informavo, kad reikės mokėti už renovaciją. Patyrė turtinę žalą, nes butas aplietas, sienos įlinko, jaučiasi drėgmė, durys išbrinko. Įvertinti turtinės žalos šiuo metu negali. Kartu su žmona patyrė moralinę žalą: stresas ir nervai, kadangi jau ne pirmą kartą vyksta name padegimai. Jo sūnus yra ramus ir pareigingas, negalėtų pasakyti, kad jis galėjo padegti. Patekti į minėtą palėpę buvo galima iš jo buto, iš 17 namo per stogą, iš pirmosios laiptinės (t. 1, b. l. 64).

Apklausta kaip nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Šv. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Ten gyvena apie 10 metų. 2015 m. vasario 13 d. apie 19.30 val. išgirdo sirenas lauke, išėjusi į balkoną pamatė gaisrinės automobilius. Virš savo balkono pamatė, kad veržiasi dūmai. Greitai pradėjo rengti vaiką ir bėgo į lauką. Laukė, kol ugniagesiai užgesins gaisrą. „Naujamiesčio būstas“ informavo, kad apie 500 eurų kainuos stogo atstatymo darbai. Be to, buvau labai išsigandusi, ji ir vaikas patyrė stresą, nes mano, kad gaisras gali vėl pasikaroti. Ji su Artūru nebendrauja. Tai buvo antras kartas, kai jis padegė stogą, tačiau jau daug kartų jis padeginėja laiptinę, laiptus, išėjimo duris, pašto dėžutes. Paties padegimo nematė (t. 1, b. l. 67).

Apklausta kaip nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Yra šio buto savininkė. 2015-02-13 apie 19.30 val. buvo minėtame bute, kai išgirdo ugniagesių sirenas. Greitai išbėgo į lauką susirinkusi svarbiausius daiktus. Išėjusi į kiemą pamatė degantį stogą. Jos butas turtinės žalos nepatyrė, tačiau gavo pranešimą, kad reikės mokėti už namo stogo atstatymą, todėl civilinį ieškinį pateis teisme. Taip pat patyrė moralinę žalą, nes gaisras ne pirmas, todėl gyvena nuolatinėje įtampoje ir strese. Kas padegė stogą nematė, tačiau įtaria A. P. (t. 1, b. l. 76).

Apklaustas kaip liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis nėra buto savininkas, o jį nuomoja. Buto savininkas yra M. Ž.. 2015 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, pamena, kad buvo gaisras jo gyvenamo namo, degė stogas. Tą dieną jis nebuvo namuose, apie gaisrą jam pranešė kaimynai. Jis nematė, kas padegė stogą, nieko neįtaria. Tai jau antras didelis gaisras. Butui turtinė žala nepadaryta. Moralinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 79).

Apklaustas kaip nukentėjusysis M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra savininkas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiuo metu bute gyvena jo pažįstami (apie trejus metus). Girdėjo, kad 2015 m. vasario mėnesį name kilo gaisras, tačiau įvykio nematė. Žino, kad namui padaryta turtinė žala, tačiau šiuo metu negali pateikti tai patvirtinančių dokumentų (t. 1, b. l. 120).

Apklaustas kaip nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi jam priklausantį butą Vilniuje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu butas tuščias, jis ten negyvena. 2015 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, vakare jam paskambino kaimynė ir pranešė, kad padegtas namo stogas. Jam sunku patikėti, nes neseniai buvo gaisras ir degė stogas. Jis atvyko buto apžiūrėti kitą dieną. Turtinė žala butui nepadaryta, tačiau gavo pranešimą, kad kaimynai ir jis turės sumokėti už namo stogo remontą, todėl dėl turtinės žalos dokumentus pateiks vėliau. Kas padegė stogą jis nežino, tačiau įtaria vaikiną iš 20 buto. Tai jau ne pirmas kartas, kai padegamas stogas ar namo laiptinės (t. 1, b. l. 81).

Apklaustas kaip nukentėjusysis D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis šio buto savininkas. 2015-02-13 nebuvo namuose. Vakare apie 19.00 val., jam paskambino kaimynai ir pranešė, kad dega namo stogas. Iš karto važiavo į butą. Atvykęs pamatė ugniagesius. Jis nematė, kas padegė namo stogą, tačiau įtaria A. iš (duomenys neskelbtini) buto. Jo butas turtinės žalos nepatyrė, tačiau iš UAB „Naujamiesčio būstas“ gavo pranešimą, kad visi kaimynai turės apmokėti stogo taisymo išlaidas. Taip pat patyrė moralinę žalą, tai yra stresą ir įtampą. Civilinį ieškinį pateiks teisme. Čia jau ne pirmas kartas, kai namo stogas ir laiptinės yra padegamos (t. 1, b. l. 84).

Apklausta kaip nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji šio buto savininkė. 2015-02-13 apie 19.00 val. buvo namuose. Iš Šv. Stepono g. 13 vaikinas pranešė, kad namo, kuriame gyvena dega stogas. Negalėjo patikėti, nes prieš metus buvo panaši situacija. Ji paėmė savo rankinę ir išėjo į kiemą. Matė, kaip dega stogas. Kas padegė ji nematė, tačiau įtaria A. P., nes ne pirmas kartas, kai jis padeginėja namo laiptines. Jos butas turtinės žalos nepatyrė, tačiau iš UAB „Naujamiesčio būstas“ gavo pranešimą, kad namo gyventojai privalės sumokėti už namo stogo renovaciją. Civilinį ieškinį pateiks, kai turės žalos patvirtinimo dokumentus, taip pat patyrė moralinę žalą dėl streso ir įtampos (t. 1, b. l. 84).

Apklausta kaip nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su savo vyru J. K. gyvena jiems abiem priklausančiame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-02-13 kartu su vyru buvo namuose, apie 19.00 val. atvyko ugniagesiai. Tai pamatė pro langą, taip pat matė, kad dega namo stogas. Su vyru susirinko svarbiausius daiktus ir išbėgo į lauką. Po kelių valandų ugniagesiai baigė darbą ir ji su vyru grįžo į butą. Pačiame bute turtinės žalos nepadaryta, tačiau UAB „Naujamiesčio būstas“ informavo, kad namo gyventojams reikės kartu mokėti už stogo restauravimą. Civilinį ieškinį pateiks teisme. Taip pat patyrė moralinę žalą, tai yra stresą ir įtampą, nes jau ne pirmas kartas, kai kyla gaisras. Ji įsirengė kamerą prie savo durų, kad jaustųsi saugiau. Kas padegė stogą ji nematė, tačiau įtaria A. P. (t. 1, b. l. 94).

Apklausta kaip liudytoja Ž. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos motina J. B. gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-02-13 liudytojai paskambino mamos kaimynė J. M., kuri pranešė, kad vėl gaisras, dega stogas. Jos mama J. B. tuo metu buvo liudytojos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o liudytoja tuo metu buvo Lenkijoje. Į mamos butą nuvyko vasario mėn. 17 d. Bute materialinė žala nepadaryta, tačiau UAB „Naujamiesčio būstas“ pranešė, kad reikės namo gyventojams apmokėti stogo renovavimo išlaidas, todėl bus turtinė žala. Civilinį ieškinį mama pateiks teisme, gaisro nei ji, nei jos mama nematė. Įtaria, kad stogą padegė A. P. (t. 1, b. l. 106).

Apklaustas kaip nukentėjusysis V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis šio buto savininkas. 2015 vasario mėn., tikslios datos nepamena, jam paskambino kaimynė J. M., kuri pranešė, kad dega minėto namo stogas. Tuo metu jis buvo kaime. Kai grįžo į butą, jokios žalos jam padaryta nebuvo. Paties gaisro nematė, neįtarė, kas galėjo padegti stogą. Patyrė moralinę žalą, nes jaučia stresą ir įtampa dėl to, kad jau ne pirmas gaisras name. Žino, kad bus ir turtinė žala, nes reikės mokėti už palėpės renovavimą. Šiuo metu žalos nežino, civilinį ieškinį pareikš teisme (t. 1, b. l. 113).

Apklausta kaip nukentėjusioji J. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji šio buto savininkė. 2015 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, buvo namuose ir žiūrėjo televizorių. Jai paskambino anūkė ir pranešė, kad namas, kuriame gyvena, dega. Kadangi ji nepajuto dūmų kvapo ir ugniagesiai pas ją neatėjo, ji nieko ir nedarė. Jos butui žala nepadaryta. Žino, kad gaus sąskaitą už buto renovavimą, todėl civilinį ieškinį pareikš teisme. Patyrė moralinę žalą, tai yra stresą ir įtampą (t. 1, b. l. 123).

Apklaustas kaip nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jis šio buto savininkas. Jis pamena, kad 2015 m. vasario mėn. sūnus pranešė, jog jo name, kuriame jis gyvena, kilo gaisras, degė stogas. Tuo metu jo namuose nebuvo, sūnus sakė, kad nematė gaisro. Apžiūrėti buto jis atvyko po poros dienų. Jis nematė, kas padegė, nieko neįtaria, nebendrauja su P.šeima. Bute turtinės žalos nepadaryta. Žino, kad reikės renovuoti palėpę, todėl tai kainuos pinigus. Civilinį ieškinį pareikš teisme. Patyrė moralinę žalą, tai yra stresą ir įtampą, kad vėl gali būti padegtas namas, nes jau ne pirmas kartas (t. 1, b. l. 126).

Apklausta kaip nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ji yra šio buto savininkė. 2015-02-13 apie 21.10 val. grįžo namo minėtu adresu, nes jai pranešė kaimynas S. K., kad kilo gaisras. Sužinojo, kad stogas dega. Ji nematė gaisro ir nežino, kas padegė. T. P. šeima gali naudotis ta palėpe, nes iš jų buto yra durys. Atvykus, sutiko ugniagesius. Ji patyrė turtinę žalą dėl buto, tačiau draudimas apmokės žalą, be to patyrė moralinę žalą, tai yra stresą ir nervus, dėl to, kad vėl kils gaisras, įtampa, laiko sąnaudos. Jos nuomone, A. ir A. P. padegė stogą, nes jau ne pirmas kartas, kai jei taip elgiasi (t. 1, b. l. 135).

2015-04-08 apklausta papildomai nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2015-04-20 ryte, adresu Šv. Stepono g. 15, Vilnius, laiptinėje, prie pašto dėžučių, ant laiptų aikštelės, rado atplėštą voką, kuriame buvo laiškas. Kadangi dažnai pasitaikydavo atvejų, kad atplėšti vokai mėtydavosi ant žemės, nusprendė pakelti voką ir pasitikrinti, ar laiškas skirtas jai. Skaitydama laišką suprato, kad laišką parašė įtariamasis A. P.. Mano, kad šis laiškas yra reikšmingas ikiteisminio tyrimo medžiagai, todėl jį perdavė ikiteisminio tyrimo tyrėjai (t. 1, b. l. 136).

Iš 2015-04-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. K. pateikė ikiteisminiam tyrimui voką, su laišku adresuoti I. P., siųstą iš Lukiškių TI 2015-03-18 (t. 1, b. l. 139 - 140). Šis laiškas apžiūrėtas surašant 2015-04-29 apžiūros protokolą. Laiškas adresuotas I. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siuntėjas A. P., siųsta iš Lukiškių skg. 6, išsiųsta 2015-03-18. Voke yra laiškas, rašytas mėlynu rašikliu, lietuviškomis raidėmis, tačiau tekstas rusų kalba (t. 1, b. l. 140-143). Išverstas į lietuvių kalbą laiško tekstas: „Nu labas, kaip ten gyveni? Aš tai šiaip sau. Sėdim trise, vienas vietinis, o vienas iš Nemenčinės, toks P. V.. Kaip viskas praėjo? Kaip sveikata? Kas naujo? Ačiū už rūbus. Tu ten perduok linkėjimus komendantei, pasakyk, kad aš vis tiek išeisiu anksčiau ar vėliau, ir pasielgsiu su ja taip pat, kaip ir mentai su manimi jos prašymu, to tikrai nepamiršiu. Kai gavau rūbus, tai iš kart viską išverčiau, galvojau rasiu kryžiažodžių. Tai čia daugiau nėra ką veikti, tik kaip žiūrėti teliką, kartais žaidžiam domino, šaškėmis, nardy ar kortomis. Ten po stalu stovi maišas su rūbais ir ten turi būti vasarinė striukė. Šioje striukėje kišenėje turi būti popieriukas. Šiame popieriuke turi būti skaičiai, tai tuos skaičius atsiųsk man. Nu ką , turbūt jau ir viskas, nežinau, ką dar parašyti. 2015-03-18 trečiadienis“ (t. 1, b. l. 144).

Apklaustas kaip nukentėjusysis G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Minėtas butas priklauso jam ir jos sesei Ž. M.. 2015-02-13 jis buvo parduotuvėje, kai jam paskambino tėtis ir pranešė, kad namo, kuriame jis gyvena, stogas dega. Apie 20.00 val. grįžo į butą, matė, kaip ugniagesiai gesina stogą. Po šio gaisro, butas turtinės žalos nepatyrė, tačiau UAB „Naujamiesčio būstas“ informavo, kad reikės kaimynams bendrai susimokėti už stogo renovaciją. Civilinį ieškinį pateiks tada, kai gaus sąskaitą. Tai ne pirmas kartas, kai name kyla gaisras. Paties gaisro nematė ir kas padegė, tačiau įtaria A. P.. Taip pat patyrė moralinę žalą, tai yra stresą ir įtampą, nes tai jau ne pirmas kartas (t. 1, b. l. 145).

Apklausta kaip nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jai. 2015 m. vasario mėn. tikslios datos nepamena, pačio gaisro, kaip jis prasidėj name, nematė. Jos kaimynė D. K. jai pranešė, kad dega stogas. Ji išbėgo iš buto, lauko kieme matė, kaip degė namo stogas. Kas padegė, nematė. Į palėpę galima įeiti tik iš buto numeris 20, kuriame gyvena P. šeima. Po šio įvykio ji patyrė nuostolių: abiejų kambarių tapetai sušlapę, reikėjo keisti, lubos purvinos, sušlapo spintelė su veidrodžiu, teko išmeti, virtuvės lubos purvinos nuo vandens. Dar žino, kad reikės mokėti namo administratoriui už palėpės renovavimą, Taip pat patyrė moralinę žalą, suprastėjo regėjimas, patyrė stresą (t. 1, b. l. 148).

Apklausta kaip nukentėjusioji M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuo 2015 m. sausio 26 d. iki kovo 7 d. gulėjo ligoninėje, todėl apie vasario mėn. name kilusį gaisrą nieko nežinojo, nes giminės nenorėjo jos jaudinti. 2015-03-07 grįžusi į butą nematė, kad butui būtų padaryta turtinė žala. UAB „Naujamiesčio būsto“ būstas ją informavo, kad reikės mokėti už palėpės renovaciją, todėl turtinės žalos dėl kilusio gaisro bus. Taip pat patyrė moralinę žalą, nes name tai jau ne pirmas gaisras, kiekvieną dieną baiminasi, kad nekiltų vėl gaisras ir dar didesnis. Įtaria, kad gaisrą galėjo sukelti vaikinas, gyvenantis namo 21 bute. Civilinį ieškinį pareikš vėliau (t. 1, b. l. 155).

Apklaustas kaip nukentėjusysis N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, apie 19.00 val., pro langą pamatė ugniagesių automobilį. Greitai išbėgo į lauką, pamatė, kad dega namo stogas. Jis nematė, kas padegė stogą, neįtaria, kas galėjo jį padegti. Jo butas nepatyrė turtinės žalos, tačiau yra informuotas, kad reikės mokėti už stogo remontą. Moralinės žalos nepatyrė (t. 1, b. l. 158).

Apklausta kaip nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė. 2015 m. vasario mėn. 13 d., apie 20.00 val. jos vyras pranešė, kad dega minėto namo stogas. Kai atvyko į butą, gaisras jau buvo užgesintas. Jos butas turtinės žalos nepatyrė. Ji yra informuota, kad reikės mokėti už stogo remontą, todėl bus turtinė žala. Taip pat patyrė moralinę žalą, kadangi pastovi įtampa ir stresas, jog vėl gali būti padegtas namas. Tai jau ne pirmas gaisras name. Įtaria vaikiną, gyvenantį 21 name (t. 1, b. l. 161).

Apklausta kaip nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra savininkė buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasario mėn., tikslios datos nepamena, šiame name kilo gaisras. Apie tai sužinojo iš R. K., nes jos tuo metu nebuvo namuose. Kai grįžo į butą, pamatė, kad jos virtuvė ir kambarys aplieti, todėl dėl to patyrė turtinės žalos. Kadangi tai ne pirmas padegimas, ji patyrė stresą, todėl patyrė ir moralinę žalą (t. 1, b. l. 168).

Apklausta kaip nukentėjusioji K. T. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-02-13 jai paskambino, R. K. ir pranešė, kad vėl dega minėto namo stogas. Tuo metu jos nebuvo namuose. Jos butui žalos nepadaryta, bet žino, kad reikės mokėti už stogo remontą. Taip pat patyrė moralinės žalos, nes tai ne pirmas kartas, kai name kyla gaisras, todėl kiekvieną kartą tai sukelia daug streso ir nervų, pakyla spaudimas (t. 1, b. l. 171).

Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui kilus įtarimui dėl kaltinamojo psichinės būsenos buvo paskirta užduotis specialsitui, kuris 2015-04-10 išvadoje Nr. 10-TPK-15/2015 nurodė, kad rekomenduoja A. P. skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje (t. 2, b. l. 103-104).

Iš 2015-08-05 – 2015-08-26 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-31/2015 matyti, kad A. P. nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei patologinis padeginėjimas (piromanija), dėl ko nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo visiškai suprasti nusikalstamos veikos pobūdžio, savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. P. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei patologinis padeginėjimas (piromanija), kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. P. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. A. P. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (t. 2, b. l. 129-132).

Apklausta teismo posėdyje ekspertė J. D. paaiškino, kad priimtą ekspertizės akto išvadą palaiko. Paaiškino, kad riboto pakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik veikos padarymo metu. Buvo išanalizuoti asmenybiniai ypatumai, situacijos ir asmenybinių ypatumų sąveika, Buvo nustatyta, kad asmenybei būdingas impulsyvaus elgesio tendencijos, konstatuotas asmenybės nebrandumas, neatsparumas stresui, sunkumai kontroliuojant valinį elgesį. Visa tai nulėmė, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis negalėjo pilnai suvokti, įvertinti situacijos, numatyti veiksmų pasekmes, pavojingumą, kontroliuoti veiksmus. Patologinis padeginėjimas neduoda nepakaltinamumo. Jis kaltę pripažįsta, pasakoja esminius momentus. Be to konstatuotas priklausomybės alkoholiui sindromas ir tai viską dar labiau pasunkina. Tai turi įtakos ribotam pakaltinamumui.

Nuo priklausomybės alkoholiui nėra taikomos priverstinio gydymo priemonės. Asmenybiniai ypatumai yra įgimti dalykai. Gal reikalingas psichologo psichiatro sekimas. Jam reikia kreiptis į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą. Jam reikia modeliuoti savo elgesį, be to reikalingos priklausomybių psichiatro konsultacijos. Išvada reiškia, kad asmuo ne visiškai galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Riboto pakaltinamumo klausimas sprendžiamas tik veikos padarymo metu, kai yra atitinkama situacija. Jiems trūko duomenų nustatyti lėtiniam psichikos sutrikimui, todėl gal jam reikalinga lankytis pas psichiatrą, jį stebėti dinamikoje. Piromanija nėra nepakaltinamumo kriterijus. Jam labiau reikėtų lankytis pas priklausomybių psichiatrą bendrais pagrindais savo valia. Piromanijai netaikomas priverstinis gydymas. Tai labai retai sutinkamas sutrikimas. Mes ne pirmą kartą konstatuojame piromaniją. Jis formaliai kritiškas savo būklei, kažkiek dėl to gailisi, žada atlyginti žalą.

Iš byloje ištirtų įrodymų, tarnybinių pranešimų, įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad techninės priežasties kilti 2015-02-13 19:02 val. gaisrui mansardoje ir palėpėje, esančioje Šv. Stepono 15, Vilniuje, nebuvo. Iš apžiūros protokolų ir 2015-02-14 akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-161, 2015-02-18 S. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad gaisro židinys buvo mansardos viduje šalia 20 buto. Mansardoje viduje nėra jokių elektros prietaisų, elektros laidų ir savaime galinčių užsidegti medžiagų, taip pat šildymo prietaisų. Tarnybiniame pranešime ir apžiūros protokole specialistas daro išvadą, kad gaisro priežastis yra tyčinė žmogaus veika, t. y. padegimas. Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino, jog jis 2015-02-13 apie 19 val. nuėjo į mansardą, į kurią galima patekti tik pro jų butą, esantį (duomenys neskelbtini),Vilniuje, uždegė degtuką ir numetė jį į drabužius, norėdamas sukelti gaisrą. Iš 2015-07-09 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasi tikrinant jo anksčiau duotus parodymus vietoje nurodė vietą, kurioje buvo drabužių krūva, kurią jis uždegė taip sukeldamas gaisrą. Iš protokolo ir prie jo esančių nuotraukų matyti, kad tai būtent ta vieta, kurią specialistas nurodo kaip gaisro žininio vietą (t. 2, b. l. 46-47, t. 1, b. l. 22-23). |Byloje apklausti nukentėjusieji taip pat patvirto, kad į mansardą, kurios viduje yra fiksuotas gaisro židinys, galima patekti tik per A. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno ir gaisro kilimo laikotarpiu buvo A. P.. Įvertinus šias aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje surinktais ir ištirtai įrodymai yra neabejotinai įrodyta, kad A. P. padarė patikslintame kaltinime nurodytą veiksmus, t. y 2015-02-13 apie 19:00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje užėjęs į namo palėpę, uždegė degtuką ir numetė jį į ant grindų gulinčių drabužių krūvą, taip tyčia sukeldamas gaisrą Šv. Stepono g. 15, Vilniuje mano mansardoje ir palėpėje.

Gaisras sukeltas gyvenamajame daugiabučiame name, kuriame gyveno ir pats kaltinamasis bei jo tėvai, taip pat ir kiti namo gyventojai. Gaisro gesinimui buvo pasitelkta ugniagesių pajėgos ir priemonės, iš namo evakuoti gyventojai, išdegė mansarda šalia (duomenys neskelbtini) buto ir palėpė virš šio buto bei stogas, todėl įvertinus tai, darytina išvada, kad sukėlus gaisrą kilo reali grėsmė tiek namo gyventojams, tiek kaltinamojo šeimos nariams, jų turtui, sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad A. P. veiksmai pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti kaip turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. P. laikinai sulaikytas 2015-02-17 12.00 val. BPK 140 straipsnio pagrindu įtariant padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2015-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2015-02-17 iki 2015-03-17 (2t., b.l. 58-59). 2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. P. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2015-03-17 iki 2015-04-17 (2t., b.l. 64-65). 2015-04-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. P. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2015-04-17 iki 2015-06-17 (2t., b.l. 69-70). 2015-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam A. P. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2015-06-17 iki 2015-08-17 (2t., b.l. 75-76). 2015-08-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam A. P. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2015-08-17 iki 2015-11-17 (2t., b.l. 88-89). 2015 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi kaltinamajam A. P. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2015-11-17 iki 2015-12-17 (2t., b.l. 202-204). 2015-12-08 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2015-12-17.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Iš 2015-08-05 – 2015-08-26 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-31/2015 matyti, kad A. P. nustatyti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei patologinis padeginėjimas (piromanija), dėl ko nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo visiškai suprasti nusikalstamos veikos pobūdžio, savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Apkalsus teismo posėdyje ekspertę J. D. ji palaikę išvadą, paaiškino, kad piromanija nėra medicininis kriterijus pripažinti asmenį nepakaltinamu. Kaltinamajam nustatyti mišrūs ir asmenybės sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei patologinis padeginėjimas (piromanija), neatima iš galimybės suvokti savo veiksmų esmę, numatytų jų pasekmes ir juos valdyti, tačiau dėl šių sutrikimų, taip pat individualių psichologinių savybių (nebrandi asmenybė, neatsparumas stresui bei emocinei įtampai, impulsyvaus elgesio tendencijos) A. P. negalėjo nusikalstamos veikos padarymo metu visapusiškai ir kritiškai įvertinti situacijos, pilnai suvokti savo veiksmų reikšmės, numatyti tolimesnes pasekmes, suvokti jų pavojingumą ir atitinkamai reguliuoti bei kontroliuoti savo veiklą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo pripažinti jok kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo padaręs apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

A. P. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimo padarymo metu buvo teistas tris kartus, tarp jų vieną kartą ir už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas, nedirbantis, nevedęs psichiatrinėse ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centre įskaitose neregistruotas, tačiau ekspertizės išvadoje konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei patologinis padeginėjimas (piromanija). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybes pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi.

Įvertinus kaltinamojo teistumus, kad šiuo metu jau teisiamas 5 kartą ir 3 kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką – t. y. tyčinį padegimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad už tai jam jau buvo skirta griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaltinamasis išvadų dėl to nedaro, jo toks pavojingas ir baudžiamojo įstatymo uždraustas elgesys nesikeičia. Todėl įvertinus visa tai teismas mano, kad šiuo atveju nėra galimybės taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau ta aplinkybė, kad jis veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu turi būti pripažinta jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad jis jau trečią kartą teisimas už tokią pat nusikalstamą veiką, kad tą patį objektą padega jau antrą kartą, teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.

.

Nukentėjusieji byloje pareiškė tokio dydžio civilinius ieškinius:

V. J. 504,35 eurų sumai (t. 1, b. l. 70-71);

J. M. 652,4869 eurų sumai (t. 1, b. l. 90 – 91);

D. K. 638,88 eurų sumai (t. 1, b. l. 101,102);

V. B. 657,2964 eurų sumai (t. 1, 116,117);

J. K. 445,20 eurų sumai (t. 1, b. l. 131,134);

V. K. 763,11 eurų sumai (t. 1, 151,152);

G. M. 767,92 eurų sumai;

R. P. 565,92 eurų;

J. I. 471,33 eurų;

D. M. 471,32 eurų sumai;

S. M. 760,70 eurų sumai.

Ieškovai prašo priteisti iš kaltinamojo dėl nusikalstamos veikos patirtą žąlą, t. y. stogo ir palėpės atstatymo išlaidas, kurias jie kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkai turėjo sumokėti. Ieškiniai pagrįsti į bylą pateiktais dokumentais. Kaltinamasis pareikštus civilinius ieškinius pripažino, todėl reikalavimai pripažintini pagrįstais ir tenkintinais.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo A. P. 170,81 eurų patirtų teisinės pagalbos kaltinamajam teikimo išlaidų. Kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje A. P. yra suimtas, todėl remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra būtinas, todėl valstybė šiuo atveju privalo užtikrinti kaltinamajam gynėjo dalyvavimą byloje. Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo, kuris yra nedirbantis, neturintis jokių pajamų ir turto, yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, teisę turėti byloje gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš A. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Byloje yra perduoti saugojimui drabužiai, kurie buvo tirti specialistų. Kadangi tai sudegę drabužiai, kurie neturi jokios vertės, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus jie sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 punktu, 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę mažinti trečdalius ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką remiantis BK 66 straipsniu įskaityti laikinąjame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-02-17 iki 2016-01-08, t. y. 10 mėnesių ir 22 dienas. Į bausmės laiką taip pat įskaityti bausmę, atliktą pagal 2015-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytus laikotarpius.

Bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę suėmimą panaikinti.

V. J. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 504,35 eurų žalos atlyginimą V. J. naudai.

J. M. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 652,49 eurų žalos atlyginimą J. M. naudai.

D. K. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 638,88 eurų žalos atlyginimą D. K. naudai.

V. B. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 657,30 eurų žalos atlyginimą V. B. naudai.

J. K. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 445,20 eurų žalos atlyginimą J. K. naudai.

V. K. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 763,11 eurų žalos atlyginimą V. K. naudai.

R. P. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 1381,77 eurų žalos atlyginimą R. P. naudai.

G. M. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 767,92 eurų žalos atlyginimą G. M. naudai.

R. P. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 656,92 eurų žalos atlyginimą R. P. naudai.

J. I. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 471,33 eurų žalos atlyginimą J. I. naudai.

D. M. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 471,32 eurų žalos atlyginimą D. M. naudai.

S. M. ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo A. P. 760,70 eurų žalos atlyginimą S. M. naudai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš A. P. 2170,81 eurų išlaidų už advokato teisines paslaugas, netenkinti.

Daiktu – drabužius saugomus Vilniaus apspkrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje(201504-15 kvitas B serija BBB Nr. 3PK000408, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.