Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-30222-214/2017 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Primekss grindys“ prašymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas kilęs dėl pareiškimo reikalavimų užtikrinimui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.Kreditorė UAB „Primekss grindys“ pateikė teismui pareiškimą dėl 65 764,10 Eur skolos, 5 000 Eur baudos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 360 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo teismo įsakymu iš skolininkės UAB „AVA statyba“. Kreditorė siekiant užtikrinti teismo įsakymo įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – skolininkės kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis. Nurodė, kad skolininkė jau ilgą laiką neatsiskaito su kreditore pagal sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminai yra seniai suėję, skolos suma yra didelė, todėl yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – kreditorės UAB „Primekss grindys“, reikalavimų užtikrinimui areštavo skolininkės UAB „AVA statyba“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą priklausantį skolininkei ir / ar esantį pas trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai, – skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o taip pat pas skolininkę ir/ar trečiuosius asmenis, ne didesnei kaip 70 764,10 Eur sumai. Areštavus skolininkės pinigines lėšas, uždraudė disponuoti jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leido areštuotas pinigines lėšas naudoti darbo užmokesčio mokėjimui darbuotojams, privalomiems mokėjimams valstybės biudžetui, įmokoms į valstybinio socialinio draudimo fondą bei atsiskaitymui su kreditore. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais: Kreditorė tikėtinai pagrindė pareiškimo reikalavimus, pridėjo statybos rangos sutartį, atliktų darbų aktus ir sąskaitas, skolininkės balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitas už 2016 metus ir kitus įrodymus. Kreditorės pareiškimas yra turtinio pobūdžio, ieškiniu prašoma suma yra didelė, todėl yra pagrindas spręsti, kad nesiėmus priemonių pareiškimo reikalavimams užtikrinti, skolininkė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkės atžvilgiu piniginius reikalavimus pareiškę ir kiti kreditoriai.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė UAB „AVA statyba“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog kreditoriaus reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, kadangi pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes: byloje nėra duomenų, kokius mokėjimus ir kada skolininkė atliko pareiškėjai; nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja ragino skolininkę vykdyti prievolę; pareiškėjos atlikti darbai buvo su trūkumais; pareiškėja, skolininkė ir UAB „Betono centras“ yra sudarę trišalę sutartį, kuri liečia ir ginčo santykius bei tarpusavio atsiskaitymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kreditorė UAB „Primekss grindys“ pateikė teismui pareiškimą dėl 65 764,10 Eur skolos, 5 000 Eur baudos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 360 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo teismo įsakymu iš skolininkės UAB „AVA statyba“. Kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – skolininkės kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias pas skolininkę ar trečiuosius asmenis. Teismui tenkinus šį prašymą su tokia nutartimi nesutinka skolininkė, atskirajame skunde nurodydama, kad teismas be pagrindo sprendė apie reiškiamų reikalavimų preliminarų pagrįstumą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Prieš pasisakydamas dėl atskirojo skundo argumentų, teismas išsprendžia kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų rašytinių įrodymų priėmimo klausimą. Apeliantė kartu su skundu pateikė trišalį susitarimą; mokėjimo nurodymus, raštą dėl defektų šalinimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja bylos iš esmės, o apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir bus vertinami priimant sprendimą byloje, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus, kaip tiesiogiai nesusijusius su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsisako priimti (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad egzistuoja du pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) tikėtinas ieškinio pagrįstumas; 2) realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014, 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017, kt.). Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiems šioms sąlygoms. Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 1) kreditorės reikalavimas pagal pateiktus duomenis yra tikėtinai pagrįstas (pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga); 2) be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi reikalavimas yra turtinio pobūdžio, suma tyra didelė, skolininkei pretenzijas yra pareiškę ir daugiau kreditorių (antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga). Apeliantė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija skunde išdėstydama argumentus tik dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė nekvestionuoja teismo nutarties dalies dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Preliminarus vertinimas taip pat neturi ir prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės. Nurodytina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje konstatuotas pareikšto ieškinio preliminarus pagrįstumas atitinka aptartą vertinimą, todėl apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad šioje procesinėje bylos stadijoje teismas turėtų vertinti visus rašytinius įrodymus, laikytini nepagrįstais, nes tokiu būdu teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prilygtų bylos išnagrinėjimui iš esmės. Kaip matyti, kreditorė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininko, kuris, kreditorės teigimu, neatsiskaito už atliktus darbus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pateiktus prima facie vertinimo išaiškinimus, padarė pakankamai pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo preliminaraus vertinimo, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje teismas negali ir neturi pateikti atsakymo dėl pateiktų įrodymų pakankamumo ieškovės (šiuo atveju kreditorės) nurodytiems argumentams pagrįsti ar jos reikalavimams patenkinti. Konstatuotina, kad toks materialusis reikalavimas (dėl skolos priteisimo) teisme gali būti reiškiamas, o reikalavimų akivaizdaus nepagrįstumo, nevertinant iš esmės įrodymų, šiuo konkrečiu atveju nėra galimybės identifikuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės skolininkės UAB „Primekss grindys“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų atžvilgiu, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliantei išaiškintina, kad ši nutartis byloje neužkerta kelio, kreiptis į pirmosios instancijos teismą su motyvuotu prašymu panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ar jas pakeisti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.