- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-12
- Bylos Nr.
- AS-556-662-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Valstybinei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-3347; 2) išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ir kadastro 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 pagrindu įregistruotus kaip naujai suformuotus statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 3) išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ir kadastro 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 pagrindu atliktus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų pakeitimus.
Pareiškėja taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimu tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 galiojimą ir uždrausti disponuoti statiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įregistruojant šią teismo nutartį nekilnojamojo turto registre. Paaiškino, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas reikalingas tam, jog būtų reali galimybė įvykdyti teismo sprendimą - imtis veiksmų neteisėto akto pagrindu įregistruotus statinius išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ir išregistruoti pasikeitusius gyvenamojo namo duomenis po rekonstrukcijos, kad būtų užkirstos galimybės toliau disponuoti, naudotis ir valdyti neteisėtais statiniais ir gyvenamuoju namu apsunkinant galimą teismo sprendimo įvykdymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimų išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro ir kadastro 2010 m. rugsėjo 7 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 pagrindu įregistruotus kaip naujai suformuotus statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei atliktus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių duomenų pakeitimus. Teismas priėmė pareiškėjos skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-3347. Teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas pašalino valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą iš bylos proceso šalių (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 1, 4 d., 37 str. 2 d. 3 p., 71 str.).
Teismas konstatavo, jog pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirtis yra užkirsti kelią tokioms aplinkybėms, kurioms kilus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų. Pagal savo paskirtį reikalavimo užtikrinimo priemonės yra taikomos tais atvejais, kai egzistuoja grėsmė, jog atitinkamos aplinkybės kils ateityje. Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-3347 iš esmės yra įvykdytas ir jau sukėlė teisines pasekmes (akte nurodyti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, įregistruoti nekilnojamojo turto registre). Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju prieštarautų šio teisinio instituto paskirčiai. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. AS-438-778/2009). Uždrausti disponuoti statiniais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teismas taip pat neturi juridinio pagrindo, nes reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal savo prigimtį taikomos tik atsakovui, o ne tretiesiems suinteresuotiems asmenims.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį dalyje, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės - laikinai, iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo priėmimo, sustabdyti 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 galiojimą (ABTĮ 151 str. 3 p.). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas šiuo atveju netinkamai taikė įstatymą bei netinkamai aiškino statinio pripažinimo tinkamu naudoti teisines pasekmes. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto galiojimas sukelia ne tik teismo nutartyje numatytas pasekmes. Visų pirma, nėra pagrindo teigti, kad tai, jog pripažinimo tinkamais aktas jau sukėlė kokias nors pasekmes, reiškia, kad atitinkamas aktas nesukels teisinių pasekmių ateityje. Pareiškėjos manymu, aktas gali sukelti pasekmes ateityje. Pažymėtina, kad atitinkamu aktu konstatuota, jog atitinkamas turtas tapo visaverčiu civilinių teisinių santykių objektu. Atitinkamų aktų pagrindu buvo nustatytas statinių plotas, jų tinkamumas naudoti, taip pat konstatuotas statybos teisėtumas. Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu buvo sudarytos galimybės pastatus (namą - su pakitusiu plotu) įsigyti tretiesiems asmenims, pastatais disponuojant kaip atskiru teisinių santykių objektu (esant žemės sklypų savininkų sutikimui). Todėl akivaizdu, kad remiantis statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. SP1-3347 sudaromos prielaidos tolimesniam civilinių teisinių santykių vystymuisi.
2. Visų pirma, paliekant galioti 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. SP1-3347, sudaromos galimybės apsunkinti proceso eigą, kas irgi laikytina teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimu. Byloje gali nuolat keistis trečiųjų asmenų sudėtis: po kiekvieno sandorio, kuriais perleidžiami statiniai, pareiškėja bus priversta į bylą įtraukti naujus asmenis. Pareiškėjos manymu, atitinkamo pavojaus kilimas yra pagrįstas ir akivaizdus, kadangi praėjus vos 6 dienoms nuo atitinkamų kadastrinių duomenų ir 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 įregistravimo nekilnojamojo turto registre, t. y. 2010 m. rugsėjo 15 d., K. D. V. perleido nuosavybės teisę į statinius (duomenys neskelbtini). Galimybė sudaryti civilinius sandorius, paremtus ir ginčijamu aktu, apsunkintų pareiškėjos teisių gynimą, todėl teismo nutartis skundžiamoje dalyje yra nepagrįsta.
3. Pritaikyta reikalavimų užtikrinimo priemonė būtų adekvati pareiškėjos teisme siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų, kadangi pareiškėjos skundo atmetimo atveju nėra užkertamas kelias įvykdyti atitinkamo atsakovo nurodymui. Reikalavimo užtikrinimo priemonė būtų proporcinga siekiamam tikslui - užtikrinti realią ir veiksmingą asmens teisių gynybą teisme, išvengti sunkiai atitaisomos žalos, kuri gali atsirasti, jei skundžiamas aktas ginčo metu galiotų, o vėliau teismo sprendimu būtų panaikintas. Laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas taip pat neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti. Pritaikius reikalavimų priemones, galima išvengti didesnės žalos privatiems ir visuomenės interesams, nei jos galėtų atsirasti netaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą patenkinti.
Atsakovas nurodo, kad sutinka su pareiškėjos pozicija, jog prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati pareiškėjos teisme siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra būtinas siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo, nekilnojamuosius daiktus perleidžiant tretiesiems asmenims kol vyksta ginčas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėja nesutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta taikyti pareiškėjos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę - laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sustabdyti 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 galiojimą.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Vertinant pareiškėjos prašymą kaip reikalavimą taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte reglamentuotą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas), pažymėtina, kad minėta įstatymo nuostata numato galimybę sustabdyti tokio ginčijamo akto galiojimą, kuris nėra įvykdytas.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. SP1-3347 iš esmės yra įvykdytas ir jau sukėlė teisines pasekmes (šiame akte nurodyti statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir pan.). Todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje situacijoje prieštarautų šio teisinio instituto paskirčiai bei juo nustatyto teisinio reguliavimo tikslams. Teismo sprendimo įvykdymas, liečiantis būtent 2010 m. rugsėjo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. SP1-3347 panaikinimą, nepasunkės arba nepasidarys negalimas. Nagrinėjamu atveju, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą ir panaikinus ginčijamą atsakovo aktą, administracine teisine prasme neturėtų būti jokių esminių kliūčių buvusios padėties atkūrimui ir atitinkamo teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymui.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos E. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.