- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- e2S-1018-198/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06066-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- ŽŪB „Kraštovaizdis“, A. K.
- Ieškovas
- UAB „Finance group“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-1018-198/2015
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06066-2015-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015m. gruodžio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir A. K. – Z atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7245-223/2015 pagal ieškovo UAB „Finance group“ ieškinį atsakovams ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir A. K. – Z dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (actio Pauliana),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2014-07-30 atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir atsakovo A. K. – Z sudarytą banko sąskaitų įkeitimo sutartį, taip pat prašė taikyti restitucija natūra – bylos nagrinėjimo metu nustačius, ką atsakovas ŽŪB „Kraštovaizdis“, juridinio asmens kodas 300140724, ir atsakovas A. K.-Z vienas kitam pagal 2014 m. liepos 30 d. įkeitimo sutartį perdavė, įpareigoti šalis grąžinti tai, kas gauta. Priteisti iš atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“, juridinio asmens kodas 300140724, ieškovo UAB „Finance group“, juridinio asmens kodas 300517591, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Uždraudė atsakovui ŽŪB „Kraštovaizdis“, juridinio asmens kodas 300140724, atlikti bet kokius atsiskaitymus su atsakovu A. K.-Z per AB „Swedbank“ banko sąskaitas iš šiose sąskaitose esančių lėšų, taip pat ir pervedant lėšas iš šio banko sąskaitų į kitas ŽŪB „Kraštovaizdis“ ar trečiųjų asmenų bankų sąskaitas turint tikslą atsiskaityti su A. K.-Z, atlikti bet kokius veiksmus, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai iš ŽŪB „Kraštovaizdis“ lėšų ar turto, taip pat ir esančių pas trečiuosius asmenis, atsiskaitoma su A. K.-Z. Ieškovas pateiktame ieškinyje nurodė, kad nežino atsakovo A. K.-Z asmens kodo ar gimimo datos, jo tikslios gyvenamosios vietos, todėl teismas negali identifikuoti šio asmens ir jo atžvilgiu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant jam atlikti ieškovo prašomus veiksmus. Tačiau atsakovui ŽŪB „Kraštovaizdis“ atsakovas A. K.-Z yra žinomas, kadangi su juo sudarė 2014-07-30 banko sąskaitų įkeitimo sutartį, todėl atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ atžvilgiu ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė gali būti pritaikyta. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašo pripažinti 2014-07-30 tarp atsakovų sudarytą banko sąskaitų įkeitimo sutartį negaliojančia, ieškinys yra pareikštas kitų atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių interesams apginti, bei tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, teismas sprendė esant pagrindui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, todėl ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies.
Šalies argumentai
Atsakovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovai nurodo, jog įsiteisėjusia 2015-08-13 Panevėžio apygardos teismo nutartimi jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdančios bet kokius turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimo ir/ar išieškojimo iš atsakovo veiksmus, teismas šioje byloje pakartotinai pritaikęs iš esmės tą pačią funkciją atliekančias laikinąsias apsaugos priemones, priėmė nepagrįstą nutartį, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra perteklinis ir praranda prasmę. Nurodo, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto ieškinio reikalavimu. Ieškovas ginčija tik 2014-07-30 įkeitimo sutartį, t.y. jokie kiti sandoriai nėra ginčijami, todėl teismas taikęs laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo bei proporcingumo principą, kadangi šių priemonių taikymu peržengtos ieškiniu pareikštų reikalavimų ribos, pritaikytos priemonės neatitinta pareikšto reikalavimo esmės ir yra nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje apsauga.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog restruktūrizavimo byloje atsakovo UAB „Kraštovaizdis“ atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės jokiais būdais neužtikrina teismo sprendimo įgyvendinimo šioje byloje. Teismui atsisakius UAB „Kraštovaizdis“ iškelti restruktūrizavimo bylą, laikinosios apsaugos priemonės, kurias teismas taikė UAB „Kraštovaizdis“ atžvilgiu, nustotų galioti ir jis galėtų atsiskaityti su kreditoriumi A. K.-Z. UAB „Kraštovaizdis“ atžvilgiu restruktūrizavimo bylą iškėlus, A. K.-Z įgytų teisę pateikti AB „Swedbank| bankui reikalavimą dėl finansinio užstato perdavimo A. K.-Z, o tai pažeistų visų kitų kreditorių interesus ir padarytų ieškovui palankaus teismo sprendimo įgyvendinimą šioje byloje neįmanomu. UAB „Kraštovaizdis“ nepateikė duomenų apie tai, jog tarp jo ir A. K.-Z yra sudaryta kitų sutarčių be kredito sutarčių, kurios užtikrintos ginčijama įkeitimo sutartimi, todėl nėra pagrindo manyti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdytų kokių nors kitų šalių įsipareigojimų vykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
LR CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus visiškai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Remdamasis LR CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kuri yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą (LR CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (LR CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Nustatyta, kad ieškovas prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2014-07-30 atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir atsakovo A. K. – Z sudarytą banko sąskaitų įkeitimo sutartį, taip pat yra prašoma taikyti restituciją natūra – bylos nagrinėjimo metu nustačius, ką atsakovas ŽŪB „Kraštovaizdis“, juridinio asmens kodas 300140724, ir atsakovas A. K.-Z vienas kitam pagal 2014 m. liepos 30 d. įkeitimo sutartį perdavė, įpareigoti šalis grąžinti tai, kas gauta.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Teismas įvertinęs į tai, kad ieškovas prašo pripažinti 2014-07-30 tarp atsakovų sudarytą banko sąskaitų įkeitimo sutartį negaliojančia, spręsdamas, kad ieškinys yra pareikštas kitų atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreditorių interesams apginti, bei tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, skundžiama 2015-08-20 nutartimi konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų skunde nurodytais motyvais.
Kaip minėta, taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra išsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės taikomos darant prielaidą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti neigiamų padarinių. Taip pat teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą. Pažymėtina, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas, pažeistų ekonomiškumo principą. Šiuo atveju ieškovas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio 2014-07-30 atsakovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir atsakovo A. K. – Z sudarytą banko sąskaitų įkeitimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad prašomos taikyti bei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštu ieškinio reikalavimu ir ieškinio tenkinimo atveju ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar net pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, kad UAB „Kraštovaizdis“ nepateikė duomenų apie tai, jog tarp jo ir A. K.-Z yra sudaryta kitų sutarčių be kredito sutarčių, kurios užtikrintos ginčijama įkeitimo sutartimi, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdytų kokių nors kitų šalių įsipareigojimų vykdymui.
Atskirajame skunde apeliantai nurodo, kad ieškovo reikalavimai yra užtikrinti kitoje byloje atsakovui ŽŪB „Kraštovaizdis“ pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra netikslinga. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Visų pirma, CPK nereikalauja, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtų vertinamas pats ieškinio pagrįstumas. Ieškinio pagrįstumas įvertinamas išnagrinėjus teisme bylą iš esmės, priimant sprendimą dėl ginčo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės (grėsmė, jog ateityje galimas palankus ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas) ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Antra, laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos konkrečioje byloje pareikštiems reikalavimams užtikrinti, todėl tai, kad kitoje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-660-544/2015 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesudaro pagrindo teigti, jog šioje byloje priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti ŽŪB „Kraštovaizdis“ restruktūrizavimo bylą, nutartis neįsiteisėjusi.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.