Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. G. (J. G.) pareiškimo atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. G. prašo Ėriškių žemės ūkio bendrovei iškelti bankroto bylą. Nurodo, kad pagal Ėriškių žemės ūkio bendrovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-2-00214-18, jam pareikšti įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnyje. Tvirtina, kad tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad nėra padaryta jokia nusikalstama veika, tačiau, ginantis nuo nepagrįstų bendrovės pretenzijų, patyrė 490 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Nurodo, kad jo patirtų išlaidų atsakovė neatlygino ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-04 teismo įsakymu iš bendrovės priteista skola ir palūkanos. Teigia, kad atsakovei keltina bankroto byla, nes gera valia nevykdo prievolės atsiskaityti, yra skolinga ne tik jam bet ir kitiems kreditoriams, todėl egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnyje nurodyti pagrindai Ėriškių žemės ūkio bendrovei iškelti bankroto bylą.

Priimti pareiškimą atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 4 straipsnyje numatyta, kad ĮBĮ 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų; 2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų; 3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų; 4) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus. ĮBĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad teisę pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi kreditorius. Prie pareiškimo turi būti pridedami jo pagrįstumą įrodantys dokumentai (ĮBĮ 5 straipsnio 1, 5 dalys).

Pareiškėjas J. G. nurodo, kad jis yra Ėriškių žemės bendrovės kreditorius ir tam patvirtinti teismui pateikė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-12-04 teismo įsakymą priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-11560-828/2019, iš kurio matyti, kad kreditoriaus J. G. naudai iš minėtos bendrovės priteista 490 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-04) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Tačiau minėtas teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs, o Ėriškių žemės ūkio bendrovė per 20 d. nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos turi teisę atsiskaityti su J. G. arba paduoti prieštaravimus dėl teismo įsakymo, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas J. G. yra Ėriškių žemės ūkio bendrovės kreditorius ir su juo nėra atsiskaitoma (CPK 437, 439 str.). Vien tik ta aplinkybė, kad J. G. yra patyręs išlaidas Ėriškių žemės ūkio bendrovei inicijavus ikiteisminį tyrimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas laikytinas tinkamu subjektu ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1376-585/2019).

Be to, ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta išankstinio ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo ne teisme tvarka, kurios privalo laikytis kreditorius prieš kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei (skolininkui) iškėlimo (CPK 137 str. 2 d. 3 p., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Vadovaujantis šia tvarka, kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo. Skolininko tinkamas informavimas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, sudaro skolininkui prielaidas atsiskaityti su kreditoriumi ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teisme. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad ši nuostata yra skirta skolininko, t.y., įmonės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu skolininkui suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan.. Šia norma siekiama, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų įmonei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią ūkinę veiklą, todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-540/2009, Nr. 2-696/2009).

Iš pareiškimo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas J. G. 2019-03-12 išsiuntė Ėriškių žemės ūkio bendrovei įspėjimą, kuriuo informavo atsakovę apie skolą, prašydamas ne vėliau kaip per 30 d. sumokėti 490 Eur bei nurodydamas, kad priešingu atveju kreipsis į teismas dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Minėtas įspėjimas atsakovei įteiktas 2019-03-13, tačiau duomenys, kad atsakovė pateikė atsakymą, ar, kad J. G. pakartotinai būtų teikęs įspėjimą, duomenys teismui nepateikti (CPK178 str.). Įmonių bankroto įstatymas nenustato termino, per kurį pareiškėjas turi kreiptis į teismą pasibaigus įspėjimo laikui, tačiau būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgti į bankroto tikslus bei procedūrų operatyvumą. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad J. G., vykdydamas ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, būtų laikęsis paminėtų principų. Be to, įvertinus, kad 2019-03-12 išsiuntus įspėjimą atsakovei ir pareiškėjui į teismą kreipiantis tik 2019-12-09, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta ikiteisminė ginčo sprendimo stadija dėl tokio ilgo laikotarpio iš esmės prarado prasmę ir įgavo vien tik formalų pobūdį. Dėl šios priežasties pareiškėjo pranešimas nelaikytinas tinkamu ir atitinkančiu ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje keliamus reikalavimus.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų priimti pareiškimą atsisakytina.

Pareiškėjas J. G. už pareiškimą sumokėjo 375 Eur žyminį mokestį, todėl atsisakius priimti pareiškimą, žyminis mokestis grąžintinas (CPK 87 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 87 straipsniu 137 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktais, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo J. G. (J. G.) pareiškimą atsakovei Ėriškių žemės ūkio bendrovei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Grąžinti pareiškėjui J. G. (J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimo pavedimu sumokėtą 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį. Žyminį mokestį pavesti grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.