Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorui Liudui Žukliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2023-11-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2024-05-29. Turintis teistumą ir

V. M., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2022-08-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausme viešaisiais darbais 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2023-03-28;

2. 2023-09-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausme laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2023-11-29;

3. 2023-11-03Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-09-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, galutine bausme laisvės apribojimu 11 mėnesių. Bausmę atliko 2024-04-24;

4. 2024-03-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023-11-03 baudžiamuoju sakymu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu 2 metams. Turintis teistumą,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. G. ir V. M., veikdami bendrai grupėje, mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

V. G. ir V. M. 2023-12-27, apie 19:15 val., adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai grupėje, tyčia, po to kai V. M., prašydamas S. M. cigarečių, pastarajam, sėdinčiam ant lovos, spyrė į veido sritį 10 kartų, vieną kartą kumščiu sudavė į kairį antakį, po to V. G., tai matydamas, priėjęs prie sėdinčio ant sofos S. M. ir, jam sugriebęs rankas už nugaros, laikė jį tol, kol V. M. rankomis smaugė S. M. kaklą, t. y. tokiu būdu, neteisėtais bendrais veiksmais, smurtaudami nukentėjusiajam S. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė 1x2 cm kraujosruvą ties lūpų kairiuoju kampu ir apie 1 cm skersmens nubrozdinimą su patinimu ir kraujosruvą kairiojo antakio srityje.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamasis V. G. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir parodė, kad nelabai prisimena, kada tai buvo. Taip pasielgė, nes buvo girtas. Prašė V. M., kad palaikytų S. M. rankas. Dabar tvarkosi dėl girtumo. Lanko įvairius užsiėmimus. S. M. atsiprašė, su juo bendrauja.

3. Kaltinamasis V. M. teisiamajame posėdyje kaltu dėl nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, patvirtino kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir parodė, kad tada trise vartojo alkoholį. 2-3 kartus spyrė S. M.. Tiksliai nepamena, bet ne vieną kartą spyrė. Dabar jau 6 mėnesius nevartoja alkoholio, gyvena savarankiškai toli nuo (duomenys neskelbtini). S. M. nespėjo atsiprašyti, nes išvažiavo. Sutinka sumokėti 160 Eur už televizorių.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

5. 2023-12-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant žemės 30x20 cm plote yra raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Į radiatorių atremtas, ant žemės gulintis televizorius, kurio ekranas apgadintas. Šalia guli nulaužtas televizoriaus stovas. Ties balkono durimis 10x30 cm. plote raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Ant tualeto durų varčios, išorinėje dešinėje pusėje po rankena matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (I t., b. l. 15-34).

6. 2023-12-28 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023-12-27, apie 22.43 val., patruliuodami pareigūnai iš Vilniaus apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių 2023-12-27 20:54 val. kreipėsi S. M., kuriam buvo diagnozuoti veido, antakio, kaklo sumušimai. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojas paaiškino, kad šiandien S. M. sumušė V. M.. S. M. paaiškino, kad jį kambaryje, gulint lovoje, sumušė pažįstamas V. M.. S. M. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir raminamųjų vaistų. Alkoholio kiekio matuokliu nukentėjusiajam buvo nustatytas 0,70 promilių girtumas. V. M. po įvykio iš globos namų pasišalino, rasti jo nepavyko (I t., b. l. 35).

7. Nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Jasiuliškio globos namuose apie dešimt metų ir jau seniai pažįsta V. M.. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) jis gyvena su savo drauge S. K.. Tą vakarą jie išgėrė du butelius alaus ir ji nuėjo miegoti. Apie 19.15 -19.20 val., pas jį į kambarį atėjo V. M., kartu su savo draugu V. G.. V. M. pradėjo sakyti, kad S. M. jam skolingas cigarečių ir kavos. Pradėjo iš S. M. prašyti parūkyti ir klausė ar šis su savimi turi kavos, liepė ją atiduoti. Draugė S. K. prieš V. M. atėjimą jau buvo viską paslėpusi, nes žino, kad V. M. prašo kavos. S. M. V. M. parodė nieko neturintis ir jam neskolingas. Tuomet V. M. pradėjo jį mušti. Trenkė jam į veidą, nosį iš kojos batu. Vėliau V. M. dar spyrė apie devynis smūgius į veidą ir iš rankos kumščiu trenkė vieną kartą į kairį antakį ir parkirto. V. G. sėdėjo šalia ir žiūrėjo. S. M. prašė V. M. baigti. Tada V. M. draugas V. G. sugriebė S. M. rankas už nugaros, o V. M. pradėjo S. M. smaugti dviem rankomis. S. M. išlaisvino rankas iš V. G. ir atplėšė V. M. rankas nuo savo kaklo. Tada V. M. paėmė S. M. televizorių ir trenkė jį į žemę, o vėliau kumščiu vieną kartą trenkė į televizoriaus ekraną. Televizorius buvo sugadintas nepataisomai. Televizorių S. M. pirko prieš 6 mėnesius už 160 Eur. Dabar jo vertė gali būti 144 Eur. Ukmergės ligoninės priėmime jis buvo apžiūrėtas dėl sužalojimų ir išleistas namo. Dokumentų dėl sužalojimų ar pažymos negavo. Televizoriaus pirkimo dokumentų neturi (I t., b.l.47-50, 56-59, 64-66).

8. Liudytoja S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) namuose gyvena su S. M. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Pamena, kad buvo penktadienis, mėnesio neatsimena, į kambarį atėjo neblaivūs V. M. su V. G.. V. M. pasakė duoti kavos ir cigarečių. Nežino, kaip ten, kas įvyko, nelabai atsimena, kad S. M. V. M. spyrė iš kojos į galvą ne vieną kartą. Dar V. M. S. M. vieną kartą kumščiu trenkė į kaktą, ir prakirto antakį. Paskui V. M. liepė V. G. palaikyti S. M. rankas už nugaros, o V. M. S. M. rankomis smaugė apėmęs kaklą. Paskui V. G. ir V. M. paleido S. M.. Tada V. M. numetė televizorių ant žemės, o paskui trenkė į ekraną ir sudaužė (I t., b.l.88-91, 92-95).

9. 2024-02-01 apžiūros protokole pateikus nukentėjusiojo S. M. medicininius dokumentus specialistas R. Laurinavičius atliko jų apžiūrą ir pateikė išvadą, kad S. M. padaryta 1x2 cm. kraujosruva ties lūpų kairiuoju kampu ir apie 1 cm. skersmens nubrozdinimas su patinimu ir kraujosruva kairiojo antakio srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, dviem trauminiais poveikiais, galimai nurodyto įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( I t., b.l.74-75)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

10. V. M. ir V. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

11. Kaltinamųjų V. M. ir V. G. kaltė dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį įrodyta teisme duotais jų parodymais, nukentėjusiojo S. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu, t. y. įrodyta, kad jie mušdami sukėlė žmogui fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš kaltinimo pašalinama aplinkybė „ne mažiau“, nes tai neapibrėžtas smurtinių veiksmų skaičius, kas aiškiai sunkintų kaltinamųjų padėtį.

12. Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

13. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas bei veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

14. Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

15. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės– viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

16. Teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius), kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. teistas už analogiško pobūdžio veiką 2023-11-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu (II t., b. l. 5-7), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas vieną kartą pagal ANK 481 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimas) 2 dalį, bauda sumokėta (II t., b. l. 17-18), nedirba (II t., b. l. 15-16).

17. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus bausmę laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. G. bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas ir 5 dalies 4 punktas). Taip pat, siekiant riboti nuteistojo elgesį ir kartu daryti papildomą auklėjamąjį poveikį, tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 67 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

18. Teismas, skirdamas bausmę V. M., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius), kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. 4 kartus teistas už analogiško pobūdžio veikas (II t., b. l. 47-52), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje baustas ne kartą pagal ANK 481 straipsnio (viešosios tvarkos pažeidimas) 2 dalį (II t., b. l. 77-89), nedirba (II t., b. l. 90-91). V. M. buvo paskirtos viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės. 2024-03-07 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dar neatlikta, tačiau kaltinamasis toliau daro nusikaltimus.

19. Teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyrus bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Teismo vertinimu nėra pagrindo V. M. skirti švelnesnės rūšies bausmės, kadangi naują nusikalstamą veiką pastarasis įvykdė atlikdamas laisvės apribojimo bausmę, kuri akivaizdu neturėjo teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir neprisidėjo prie bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, sėkmingo pasiekimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024-03-07 baudžiamuoju įsakymu V. M. paskirta galutine subendrinta bausme laisvės apribojimu, jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės nauju nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedant įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės laisvės apribojimo dalį. Bendrinant bausmes laisvės apribojimo bausmė keistina laisvės atėmimo bausme tris laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis). Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina V. M. atlikta bausmė pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024-03-07 baudžiamąjį įsakymą.

20. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

21. V. M. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, V. M. anksčiau teistas, naują nusikaltimą įvykdė vykdydamas laisvės apribojimo bausmę, bausmė paskirta ankstesniu nuosprendžiu dar neatlikta. Visgi teismo vertinimu byloje esančios aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, nurodė, kad alkoholio nevartoja jau pusmetį, padarytos žalos neneigia, sudaro pagrindą teismui spręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai V. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

22. BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3, 4 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų įgyvendinti, V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 6, 8, 10 punktai).

Dėl civilinio ieškinio

23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

24. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2024-01-26 pateikė ieškinį NR. (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje 96,61 Eur sumai (I t., b. l. 78-85) Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamieji Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos žalos neatlygino, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant civilinei ieškovei solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

25. Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 96,61 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas priteisiant solidariai iš abiejų kaltinamųjų, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamųjų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

26. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis S. M. nurodė, kad jis patyrė turtinę žalą dėl sugadinto televizoriaus. Nei V. M., nei V. G. šioje byloje nėra kaltinami dėl turto sugadinimo. Aplinkybė dėl televizoriaus sugadinimo nėra įtraukta į kaltinimą, todėl teismas negali spręsti civilinės atsakomybės klausimo, kuri nėra padaryta nusikalstamais veiksmais, kuriais kaltinami kaltinamieji šioje byloje. Tačiau teismas aplinkybę, kad kaltinamasis V. M. pripažino turtinio pobūdžio žalą ir sutiko ją atlyginti, vertina kaip jį teigiamai charakterizuojančią aplinkybę, o ieškinį palieka nenagrinėtą. Tuo atveju, jei žala nebus atlyginta, nukentėjusysis dėl jos atlyginimo civilinį ieškinį gali pareikšti civilinio proceso tvarka

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems buvo privaloma gynyba (BK 51 straipsnis 2 dalis), todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjų dalyvavimo, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. M. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024-03-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme laisvės apribojimu 2 metams, bausmes iš dalies sudedant, ir V. M. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laisvės atėmimo laiką įskaityti V. M. visiškai atliktą bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024-03-07 baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą V. M. atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. G. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 12 punktu paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai solidariai iš V. M. ir V. G. 96,61 Eur žalą ir 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

S. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.