Kauno apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. J. skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad vasario 26 d. grįžo iš draugo jubiliejaus šventės. Buvo naktis, galimai po 04.00 val. iš ryto. Kadangi sveikino draugą, išgėrė taurę vyno, šampano. Grįžo taikiai nusiteikęs namo. Žinojo, kad namuose lauks konfliktai visiškai iš niekur, kas vyksta pastoviai, todėl visada tai įrašinėja ir filmuoja. Dažniausiai vykstant konfliktams šeimoje, vyras neva visada būna smurtaujantis, kaltas, o įrodyti priešingai yra sunku. Todėl savo saugumui visada filmuoja, kad turėtų, bent jau sau, įrašą, prisiminimą ar bent šiokį tokį įrodymą. Tą vakarą grįžo namo, visiškai nekonfliktuodamas nuėjo miegoti. Kadangi jo kambaryje, kuriame visada miega, jam grįžus namo miegojo jo žmona ir dukra, negalėjo ten eiti. Nors gyvena po vienu stogu, bet su sutuoktine neveda bendro ūkio. Žmona pasirinko svetainę ir joje gyvena bei miega. Nenorėdamas konfliktuoti, nuėjo miegoti į dukros miegamąjį. Kiekvieną naktį nueidamas miegoti užsirakina, o jeigu nėra rakto, užsistumia kėde tam, kad galėtų miegoti saugiai ir niekas nelįstų į jo kambarį, kas matyti ir vaizdo įraše. Taip elgiasi, nes paskutiniu metu pastebėjo vagystes iš jo piniginės. Po šio įvykio, kaip ir kiekvieną kartą, nufilmavo situaciją ir įrašus įkėlė į savo serverį, kad galėtų pagrįsti, kokia iš tikrųjų buvo situacija, kaip šiuo atveju I. J. melavo, kad jis smurtavo prieš ją. Vaizdo įraše yra matyti, kad jokio smurto nebuvo. Matosi, kad ne jis iniciavo konfliktą, kaip tik nuėjo į kitą kambarį, kad netrukdyti ir nežadinti šeimos narių. Po to vyko monologas iš mamos ir dukros, o jis visiškai nekalbėjo, nediskutavo su jomis. Kambaryje būdamas filmavo duris ir girdėjo, kad už jų kažkas vyksta. Iš jų pusės, už durų, girdėjo monologą, kad reikia iškviesti policiją už tai, kad nuėjo miegoti į dukros kambarį. Taip viskas ir buvo, iškvietė policiją dėl to, kad jis nuėjo miegoti į dukros kambarį. Po to, prieš atvykstant policijai, išėjo iš kambario filmuodamas. Žmona garsiai konfliktavo su dukra tarpusavyje, pažadino ir dukrą. Atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo situaciją iš savo pusės, o žmona – iš savo. Vienam pareigūnui parodė vaizdo įrašą, pasakė realią situaciją. Pareigūnas sakė, kad viskas aišku, žmona tiesiog iš nieko konfliktuoja. Pasiūlė tokį variantą, kad jeigu žmona nenori, jog jis miegotų dukros kambaryje, tai jis gali eiti į dar kitą kambarį, į svetainę. Jis sutiko miegoti svetainėje, o žmona pažadėjo, kad nekonfliktuos. Atvykę pareigūnai jam nustatė apie 1 promilės neblaivumą. Pareigūnams išvykus, jis sėdėjo ir laukė, nenorėjo tvarkytis lovos, tiesiog sėdėjo ir filmavo, įrašą darė sau, savo prisiminimams, taip pat tam, kad jos nueitų miegoti ramios, nes niekas su jomis nekonfliktavo, niekas jų negąsdino. Tačiau jos, ypatingai žmona, ėjo prie jo, ieškojo priekabių toliau tęsti konfliktą, jį provokuoti. Žmona vaikščiojo tarp miegamojo ir svetainės, jį provokavo, uždavinėjo klausimus. Ji jam sakė eiti miegoti, jis sakė, kad gerai, eis, kad ji nesirūpintų. Dukra tuo metu buvo jo miegamajame, tai yra viduriniame kambaryje jų bute. Po to, kadangi žmona jau pirmą kartą skambino policijai, ji dukrai pasakė, kad jei nori, dabar ji gali iškviesti policiją, nes bus stipriau. Tokiu būdu ji jam neleido eiti ilsėtis, pati provokuodama nešė patalynę, pagalvę į svetainę, joje jam besėdint ant lovos. Ji pradėjo kloti lovą, pradėjo dėti pagalves, kadangi žinojo, kad jis filmuoja ir norėjo numušti kamerą, jo ranką, kad jis nefilmuotų, nerinktų įrodymų, nes žinojo, kad nieko blogo jis nedaro ir norėjo visais būdais jam pakenkti. Užmetė ant jo antklodę, pagalvę, trenkė jam į ranką, kai jis filmavo. Iš jo pusės jokio trenkimo veiksmo jai į dešinę ranką nebuvo, tai buvo grynai provokavimas jai trenkti, norint išmušti telefoną iš rankų. Tuo metu, kai jam trenkė, koridoriaus pusės nematė, todėl negali pasakyti, ar dukra matė situaciją, ar ne. Jis mano, kad ji tikrai nematė. Jei gerai pamena, ji buvo savo kambaryje. Žmona pradėjo šaukti, kad jis sudavė jai į ranką, sakė dukrai, kad kviestų policiją. A. buvo išsigandusi, ji galvojo, kad gal tikrai jis muša, bet prieš tai dukrai buvo pasakyta, kad ji visada gali kviesti policiją. Po to pareigūnai atvažiavo antrą kartą, jis parodė vaizdo įrašą, kad kaip ir jie nurodė pirmą kartą, jis nuėjo miegoti į svetainę, nekonfliktavo, nešnekėjo, kaip ir visada, ne tik tą vakarą, tačiau pareigūnai sakė, kad neturi, ką daryti, nes žmona rašys pareiškimą, dėl ko jis tą naktį turėjo išvykti iš namų kažkur kitur pernakvoti. Tuo metu dukra galbūt buvo susierzinusi, išsigandusi situacijos, bet ne dėl to, kad jis mušė mamą. Smurto artimoje aplinkoje orderis nebuvo skirtas, buvo pasakyta tik žodžiu išvykti vienai nakčiai. Kitą dieną grįžo namo. Jo nuomone, negalima vaiko įtraukti į tokią situaciją, reikia nusiraminti, o žmona prie vaiko situaciją aštrino ir ragino dukrą joje dalyvauti. Tai pirmas kartas, kai dukra kvietė policiją. Vėliau buvo iškviestas pas policijos tyrėjus, tyrėjams parodė vaizdo medžiagą ir jie iš karto nustatė, kad joks smurtas nebuvo panaudotas nei prieš žmoną, nei prieš dukrą. Todėl tyrimas buvo nutrauktas. Vėliau gavo kvietimą atvykti į Vaiko teisių apsaugos tarnybą apklausai apie šį įvykį. Jis yra nekonfliktiškas žmogus, konfliktuoja tik su sutuoktine. Girtumas jam prideda daugiau gailestingumo, atlaidumo ir draugiškumo. Todėl žinodamas situaciją, įvykio metu tikrai nekonfliktavo.

Žemesnės instancijos teismas

Nepilnametės nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą I. J. ir jos atstovė prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, apie 05.30 val.–06.00 val., kai ji su dukra miegojo, vyras neblaivus grįžo į namus. Jos tą naktį miegojo dvigulėje lovoje, kadangi tėvo nebuvo. Dukrai (duomenys neskelbtini) metų. Dukra atrakino duris, jis įėjo į namus ir dukra jam kažką pasakė. Jis jai atsakė: „va, ką čia vėl tave motina nuteikinėja, vėl motina prišnekėjo“ ir pradėjo apie ją negražiai šnekėti, pradėjo jas filmuoti, nuteikinėti dukrą prieš ją. Sakyti, kad „va, motinos įtaka, va, ką motina su tavimi padarė“. Dukra pradėjo verkti, jai prasidėjo isterija, pradėjo kambaryje spardyti baldus, sakė „mama, kviesk policiją, aš nebegaliu“, nes tai yra psichologinis smurtas – jis filmuoja, nuteikinėja, vaikas neiškentė tos būsenos. Ji paskambino į policiją, atvykę pareigūnai jam liepė eiti gulti. Jam buvo nustatinėjamas neblaivumo laipsnis, berods, buvo nustatytas 0,9 promilių neblaivumas. Ji pati tą dieną buvo blaivi. Jis pareigūnų neklausė, nuėjo į dukros kambarį. Dukra jam neleido ten miegoti, sakydama, kad ryte smirdės kambarys, o ji norės ryte būti prie kompiuterio, su draugėmis kalbėtis, o jis miegos ir knarks girtas. Jis užsidarė jos kambario duris, dukra daužė į duris, o jis jos neįleido į kambarį. Jis tame kambaryje buvo vienas, kažką kalbėjo, filmavo. Po to nematė, ar dukra atidarė duris, ar jis ją įleido. Pareigūnai, kai buvo atvykę, jam liepė atsigulti, ji sakė eiti į svetainę, nemiegoti dukros kambaryje, tada paėmė antklodę, pagalvę, nunešė į svetainę, padėjo ant lovos ir jis ją stūmė, trenkė per ranką. Jis buvo išėjęs iš dukros kambario ir filmavo jas atsisėdęs svetainėje. Dukra, kai pamatė, kad jai du kartus trenkė, pati nubėgo ir iškvietė pareigūnus. Atvažiavo policija ir liepė jam išeiti dviem paroms iš namų, pagal seną įstatymą. Jis išėjo, bet kitą dieną į namus grįžo. Dukrai prasidėjo isterijos, panikos priepuoliai, spyrė į stalą, kėdę kambaryje. Tiesiog dukrai prasidėjo panikos priepuolis, ji prašė, kad iškviestų policiją, nes trukdė, nedavė miegoti, filmavo, filmuodamas jas, įėjo į kambarį su telefonu ir tada dukra neapsikentė, jai prasidėjo isterijos priepuolis. D. J. į tai nekreipė dėmesio, toliau jas filmavo ir šnekėjo ant jos, sakė: „va, ką motina su tavim padarė, matai, ką motiną iš tavęs padarė“. Isterijos priepuolis tęsėsi trumpai, gal 3 minutes. Ta panika toliau buvo, bet ji pati nustebo, kad dukra spyrė į stalą, į kėdę, nesivaldė vaikas. Isterijos priepuolis buvo iki pirmojo pareigūnų atvykimo. Atvykus pareigūnams dukra buvo kambaryje, ji nieko nesakė. Dukra buvo viena kambaryje, pareigūnai ją matė, bet su ja nekalbėjo. Dukra, atvykus pareigūnams, buvo lovoje, bet buvo nerami. Nežiūrėjo, ką ji darė, kadangi bendravo su pareigūnais, bet vaikui buvo baisu. Antrą kartą atvykę pareigūnai dukrą matė, bet su ja nebendravo. Tuo metu dukra buvo vėl kambaryje. Po to, buvo atvykę vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai, kalbėjo su dukra, o paskui ir ji papasakojo, kaip viskas buvo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Dėl šio įvykio pas policijos pareigūnus nevyko. Neatsimena, kai buvo apklausta pas policijos pareigūnus. Dukra patyrė žalą, nes matė, kaip vyras smurtauja prieš ją, emocinė būklė buvo suprastėjusi nuo jo veiksmų. Smurtas pasireiškė trenkimu per ranką. Trenkė du kartus. Dukra tai matė ir iš karto pati nubėgusi paskambino policijos pareigūnams. Dukra pareigūnams pasakė adresą ir kad tėtis muša mamą, bet tiksliai pokalbio negirdėjo. Kai pareigūnai liepė D. J. išeiti, jos apsidžiaugė, sakė, kad gerai, nes nors dvi paras pagyvens ramiai, niekas jų nefilmuos ir nebus jokio psichologinio smurto, bet jis kitą dieną grįžo. Po įvykio kelias dienas dukra buvo pikta ant tėvo, lyg ir mažiau bendravo, nes žinojo, kad jeigu jis kažką jai pasakys blogo, gali paskambinti pareigūnams ir pasakyti, kad jis grįžo namo, nors neturi teisės grįžti. D. J. tą dieną, kai grįžo, buvo tylus, tikrai nenorėjo konfliktų, nes, turbūt, ir pats jautė, kad jos bet kada gali paskambinti pareigūnams. Kažką užsiminė, kad „atstokit nuo manęs ar nelįskit į akis“, kažkas tokio. Nuolat konfliktuoja su D. J.. Jis turėtų išsikraustyti, jeigu yra tikras vyras. Planuoja skirtis, bet skyrybų procesas nevyksta, pasisamdė advokatą. Disfunkciniai santykiai tarp jos ir D. J., kuriuos mato jų dukra, tęsiasi senai, nuo santuokos pradžios. Susituokė 2011 m. sausio mėnesį. Ji nenori turėti problemų, kad reikėtų išeidinėti iš darbo, vaikščioti į visokias institucijas, tiesiog nenori veltis į konfliktus. Kreipėsi į policiją dėl psichologinio smurto, parašiusi pareiškimą, tačiau jie į tai visiškai nereagavo.

Liudytoja E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad apie šį įvykį praktiškai nieko neprisimena, tačiau tarnybiniame pranešime aplinkybes užfiksavo teisingai.

Liudytoja R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis buvo gan senai, todėl ne viską prisimena. Jie nagrinėjo keletą pranešimų iš eilės, tačiau pirmasis pranešimas buvo gautas iš policijos, kad mergaitė matė, kaip jos tėvas du kartus sudavė mamai I. J. ir dar parašyta, kad pradėtas aplinkybių patikslinimas. Kiekvienu atveju, vertindami vaiko situaciją, remiasi vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, susitinka su vaiku, dažniausiai vyksta į vaiko gyvenamąją vietą. Jeigu būna namų aplinka gerai žinoma, tada kviečiasi į skyrių. Jai ne pirmą kartą teko bendrauti su A., taip pat bendravo su vaiko įstatyminiais atstovais – tėvu ir motina, norėdama išklausyti jų nuomones. Šioje situacijoje pats vaikas sakė, kad kvietėsi pagalbos policiją. Galimai vaikui nebuvo saugi aplinka, kad pats vaikas turėjo kreiptis pagalbos. Taip pat mergaitė pasakė, kad tėvas grįžo namo neblaivus, nes sklido kvapas, taip pat sprendė iš elgesio. Taip pat buvo gauta informacija iš policijos pareigūnų, kad tėvui buvo nustatytas 1,19 promilių girtumas. Mergaitė kreipėsi pagalbos, kai jos teigimu, tėtis sudavė mamai per ranką, du kartus trenkė mamai per dešinę ranką, tai tas nesaugumas ir kilo, galimai, ir mergaitė tuo metu ieškojo pagalbos. Greičiausiai, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo gautas po to, kai buvo atliktas vaiko situacijos nagrinėjimas. Pažeista vaiko teisė į saugią aplinką, kadangi vaikas turi augti saugioje, nekonfliktiškoje aplinkoje ir juo labiau nematyti galimo smurto. Tokia situacija daro vaikui didelę emocinę žalą, vaikas prastai jaučiasi ir jai kiekvieną kartą bendraujant su juo, kadangi tie bendravimai pakartotiniai, tikrai jos emocinė būsena vis prastėja. Jie yra iniciavę atvejo vadybos procesą šeimai, kreipėsi į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą, kiekvieną kartą, kai nustato vaiko teisių pažeidimą, kad šeimai būtų teikiamos atvejo vadybos paslaugos, socialinio darbuotojo. Kiekvieną kartą rekomenduoja vaikui psichologinę pagalbą, tai yra būtina. Kurį laiką jau tęsėsi tėvų konfliktiški santykiai. Tai, kad vaikas matė, jausdamas, kad jam yra aplinka nesaugi, kvietėsi policijos pareigūnus, tai, kad vaikas išsakė savo nuomonę, tėvas buvo neblaivus ir galimai mušė mamą, tai vaikui yra žalinga ir nesaugi aplinka. Sprendimą priėmė vadovaujantis vaiko nuomone, nes yra labai svarbus vaiko balsas, taip pat išklausė mamą, bet jiems, kaip vaiko teisių gynėjams, yra svarbiausias vaiko balsas. Su A. bendravo ne vieną kartą, lankėsi jos namų aplinkoje, jos kambaryje ir su mergaite tikrai turi užmezgusi pakankamai gerą ryšį, mergaitė yra ne kartą jai išsakiusi, kad labai sunku jai šioje situacijoje, kai tėvai konfliktuoja namuose, kai tėvas nuolat filmuoja, tikrai neturi pagrindo sakyti, kad mergaitė kažką fantazuoja ar išsigalvoja, pakankamai nuoširdžiai ir atvirai kiekvieną kartą išsako savo nuomonę. Jos pasakojimas atitinka amžių, brandą, mergaitė pakankamai brandi, tinkamai išauklėta, tvarkinga, kambarys jos labai tvarkingas. Tikrai neturėtų pagrindo manyti, kad mergaitė negeba tinkamai įvertinti situacijos, aišku, pagal jos amžių. Šio atveju, lankėsi šeimos namuose. Jos apsilankymo metu buvo galima suprasti, kad A. gyvena savo kambaryje ir miega savo lovoje, visi baldai yra, mergaitės kambarys labai gražus, tvarkingas. Nepamena, kada, gan senokai, kai prasidėjo šeimos problemos, yra lankiusis pas A. ir buvo čiužinys kambaryje, tai teko pasidomėti, kas čia nutiko, kas čia nakvoja, tai sakė, mama miega, mama su ja nakvoja. Čia buvo tik epizodiškai, nes kitą kartą nebuvo čiužinio. Savo akimis nematė, kur miega tėvas, kur miega motina, nematė ir kur mergaitė miega, tik taip mano. Iš jų pasakojimų, šeimos narių, tėvas lyg svetainėje miega, bet komentuoti negali, nežino. Pas juos yra trečias kambarys, kur miega mama. Ji su mergaite daugiau po to karto nebendravo, todėl pasakyti, kaip dabar jaučiasi mergaitė, negalėtų. Ankščiau, kai kartas nuo karto vertindavo vaiko situaciją, tai tikrai matė, kad jos emocinė būsena, jausena, prastėja, ji išgyvena dėl tėvų konflikto, tėvo nuolatinio filmavimo, nes mergaitė yra jau paauglė ir jai norisi privatumo. Policija atliko savo tyrimą, savo vertinimą, o vaiko teisės atlieka vertinimą iš vaiko pusės. Vaikas neturėtų augti tokioje aplinkoje ir matyti kažkokių galimai smurtinių veiksmų, todėl ir skiriasi tie vertinimai. Ji jokių vaizdo įrašų nematė. Kiek pažįsta šitą šeimą, tai tiek vaikas, tiek motina išsako, kad pastoviai vaiko tėvas filmuoja. Ji nėra teismo ekspertė, kuri gali nustatyti, ar vaikas yra nuteikinėjamas. Jai tikrai nesusidarė toks įspūdis, kad vaikas yra nuteikinėjamas. Tėvas yra suaugęs žmogus ir jis renkasi savo gyvenimo būdą, vaikui tai nėra pavyzdys ir neturėtų būti vaikas paryčiais iškeliamas iš savo kambario, bet šeimose visko būna. Jos manymu, tai pažeidžia vaiko teises į privatų gyvenimą, nes mergaitė aiškiai kelis kartus tėvui yra išsakiusi, kad ji nenori būti filmuojama.

Specialistė Kauno apylinkės teismo psichologė Ina Božokienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad susipažino su visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Susipažinus su bylos aplinkybėmis, su garso, vaizdo įrašu, negali vertinti, kad buvo vaiko teisių pažeidimas. Vertinant įvykių etiologiją, nuo ko viskas prasidėjo, pirmiausiai susidarė tokią nuomonę, kad mergaitė yra užėmusi tėčio vietą. Didžiausias pažeidimas toks, kad tam buvo uždegta šviesa. Vertinant vaiko emocinę būklę, jos kalbėseną, jos neverbalinę kalbą, tikrai neįžvelgė vaiko emocinio streso, įtampos. Mergaitė kalbėjo ganėtinai ramiu balsu, vienintelė emocija pas vaiką – pyktis, solidarizavimasis su mama, to pasėkoje, reikia priminti, kad vaikai turi tiek teises, tiek pareigas, buvo išsakyti necenzūriniai žodžiai tėčio atžvilgiu. Tėčio tonas išlieka ramus, aišku įkyrus, nes vaikas pažadintas anksti ryte, bet jokio pažeidimo vaiko atžvilgiu neįžvelgia. Jis yra suaugęs žmogus, grįžo apsvaigęs nuo alkoholio, bet vaikas nebuvo patrauktas iš savo socialinės aplinkos, jis buvo savo ramioje, saugioje aplinkoje. Kaip ir minėjo, vaikas tikriausiai turėjo miegoti savo kambaryje ir, galimai, tas konfliktas būtų išvengtas. Ne paslaptis, kad vyksta skyrybų procesas ir jai susidarė tokia nuomonė, kad ir iš mamos nebuvo apsaugotas vaikas, nepaguldytas savo kambaryje, o greta mamos, kur galimai buvo tėčio vieta. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad tėtis neturėjo kur atsigulti ir ambicijos neleido gulti ten, kur nurodinėjo gulti sutuoktinė ir mergaitė. Emocinis stresas, tai kada vaikui yra sukeliamos aukšto lygio emocijos, kurių pasėkoje vaikas gali pasidaryti neadekvatus, išsigandęs, susiaurėti mąstymas, suvokimas, tai, kaip minėjo, iš vaizdo įrašo tikrai nepastebėjo tokių aplinkybių ir tokios vaiko būsenos. Mergaitė visą laiką kalbėjo ramiu balsu, aiškinosi su tėčiu, netgi aiškinasi kur jis turėtų gulti, kad nėra ten gartraukio, kad ten ne virtuvė, o svetainė, mergaitės tonas yra nuoseklus, ramus, tik sukilus emocijoms, kaip pykčio emocijai, mergaitė, kaip ir minėjo, necenzūrinius žodžius išsako tėčio atžvilgiu. Mergaitės emocija – susierzinimo ir pykčio. Bet koks tarnybų atvykimas vaikui sukelia didžiulį stresą, kai yra įeinama į jo socialinę aplinką. Yra ir studijos darytos, kad vaikui didesnę žalą daro pareigūnų atvykimas, jeigu negresia pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ir saugumui. Galvoja, kad šiuo atveju, antrą kartą kviestos tarnybos ir tam pasitelkiant mergaitę, iškviesti tarnybas, kai mergaitė įveliama į tėvų konfliktą, yra didesnis stresas, didesnė traumuojanti patirtis, nei tėčio įjungtas telefonas 04.00-05.00 val. ryto. Psichologu dirba 12 metų, o teisme 7 metus. Mamos provokacijų neįžvelgė, kadangi buvo susifokusavus į vaiko interesą, situaciją ir emocijas. Tik tiek, kad tiek tėtis, tiek mama turi apsaugoti ir sudaryti vaikui saugią aplinką. Tokiu atveju, mano, kad abi šalys galėjo vaiką nuvesti paguldyti į savo kambarį ir aiškintis santykius negirdint, nematant vaikui ir jo neįtraukiant, kad jis iškviestų tarnybas. Epizodo, kad tėvas trenkė mamai nėra, be to, vertina tik mergaitės būseną, mergaitės nuoseklų kalbėjimą, matė tik mergaitės pyktį, kad „eik tu miegoti“ ir necenzūrinis žodis buvo panaudotas. Smurto epizodo ir to, kad dėl to vaikas būtų susierzinęs, vaizdo įrašuose nematė. Vaiko pyktį sukėlė įjungtas telefonas, kad filmuojama ir kad nuėjo į jo kambarį miegoti. Mergaitė, gulėdama greta mamos, veja tėtį iš savo kambario. Galvoja, kad šeimos nariai, tiek tėvas, tiek mama, yra atsakingi už vaiko gerovę. Suaugęs žmogus grįžo į savo namus, vienintelis pažeidimas, kad jis įsijungė telefoną, bet ėjo miegoti į savo lovą, kur gulėjo vaikas. Tai, kad išvengti šio konflikto, buvo galima, tiek mamos atžvilgiu, tiek tėvo, pasakyti vaikui, kad jis eitų miegoti į savo kambarį ir spręsti savo šeimyninius konfliktus dviese. Bylos priešistorė nėra žinoma. Vertinant mergaitės emociją ir jos būsena, be to, kad yra ankstyvas rytas, nestebi mergaitės emocinio šoko, susijaudinimo ar įtampos. Mergaitė solidarizuojasi su mama, yra įtraukta į aukšto konflikto lygį, tai vertinant vaiko situaciją, ji nėra apsaugota iš nei vienos pusės. Nebuvo mamai kliūčių pačiai kviesti tarnybas, ji deleguoja vaiką. Vaiko neatribojimas nuo jų konflikto padarė didelę žalą. Mergaitė sako, kad matė tą smūgį, bet vertinant jų visų emocijas, negali vertinti, nes nematė įrašo, kur suduodamas smūgis. Jeigu vaikas matė tiesiogiai smurtą, kada viena pusė suduoda kitai, tai traktuojama kaip vaiko teisių pažeidimas, nes tai yra smurtinė aplinka. Vaiko neapklausė ir jai neišsakė tų minčių, bet tai, ką matė, nematė, kad mergaitė būtų įtampoje, strese, nerišli kalba, neadekvatus elgesys streso pasėkoje. Susipažino su bylos aplinkybėmis. Abi šalys turėjo apsaugoti vaiką, kad neįveltų jo į konfliktą. Mergaitė ne tai, kad nori eiti gulti į savo kambarį, bet nori, kad tėtis nemiegotų jos kambaryje.