- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- 2A-81-264/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- AB bankas „Snoras“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Žibutės Budžienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, Onai Martinaitytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB bankas „Snoras“ ieškinį atsakovui S. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė.
Ieškovas AB bankas „Snoras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-4), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. A. 4586,32 Lt likusių mokėjimų, 1271,62 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas, remdamasis su atsakovu 2004-11-03 sudaryta Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), suteikė atsakovui kreditą su sąlyga, kad atsakovas laiku grąžins panaudoto kredito sumą, kas mėnesį (įmokos mokėjimo dieną) mokėdamas sutartyje nustatytas įmokas, palūkanas ir kitus įkainiuose numatytus mokesčius. Atsakovui išduota Maestro/SNORO lizingas kreditinė kortelė; pagal sutartį suteiktas 5500 Lt kredito limitas. Nuo sutarties sudarymo iki sutarties nutraukimo 2010-08-03 atsakovas bendroje sumoje pasinaudojo 22779,95 Lt panaudoto kredito. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui delspinigius pagal Sutartį nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Savo prievolės atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas 4586,32 Lt likusių mokėjimų, 1271,62 Lt delspinigių, viso 5857,94 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo S. A. ieškovui AB bankas „Snoras“ 4586,32 Lt likusių mokėjimų, 834,71 Lt delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (5421,03 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 162,63 Lt žyminio mokesčio, 171,03 Lt pagrįstų transporto išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo S. A. valstybei 26,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad šalys 2004-11-03 sudarė Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas laikotarpiu nuo 2004 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 3 d. bendroje sumoje pasinaudojo 22779,95 Lt ieškovo suteiktu kreditu. Panaudoto kredito sumą sudaro atsakovo faktiškai panaudoti pinigai ieškovo paskaičiuoti mokesčiai už pinigų išgryninimą bankomatuose ar bankų skyriuose bei pagal sutartį paskaičiuotos palūkanos už naudojimąsi suteiktu kreditu. Atsakovas bendroje sumoje ieškovui yra grąžinęs 18193,63 Lt panaudoto kredito. Iš detalizuotos gražinto kredito sumų suvestinės matyti, kada ir kokiomis sumomis buvo užskaityti atsakovo atlikti mokėjimai pagal sutartį, laikantis sutarties sąlygose 7.9 p. nustatytos atsiskaitymo su ieškovu tvarkos. Atsakovo pateikti mokėjimo nurodymai pažymėti detalizuotoje gražinto kredito sumų suvestinėje, nurodant kada ir kokios atsakovo sumokėtos sumos buvo užskaitytos įmokoms pagal sutartį dengti, kada ir kokios sumos - pagal sutarties sąlygų 9.10 p. paskaičiuotiems delspinigiams dengti. Sutartimi atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti panaudoto kredito sumą, kas mėnesį mokėti nustatytas įmokas, palūkanas, kitus numatytus mokesčius, tačiau savo prievolės, kylančios iš sutarties, laiku ir tinkamai nevykdė, liko skolingas ieškovui 4586,32 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimai dalyje dėl likusių mokėjimų pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintini visiškai. Pritaikęs sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, teismas sumažino priteistinų delspinigių sumą iki 834,71 Lt bei priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Atsakovas S. A. apeliaciniu skundu (b.l. 141-142) prašo iš dalies pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-23 sprendimą: dalyje dėl likusių mokėjimų įsiskolinimo, priteisiant ieškovui 1949,47 Lt dydžio skolą; dalyje 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo įsiskolinimo sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; ieškovo ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ieškovo dokumentais, kurie yra klaidinančio pobūdžio, nepatikimi, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių faktą, kad apeliantas iš ieškovo gavo 4586,32 Lt kreditą (sąskaitos išrašo apie kredito kortele suteikto kredito naudojimą, detalizuotos debetinių-kreditinių įsipareigojimų pažymos, patvirtinto banko kreditinės sąskaitos naudojimo išrašo). Ieškovo pateikta panaudoto kredito sumų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suvestinė yra prieštaringa, klaidinanti ir neturi jokios įrodomosios galios, ji neatitinka Bankų veiklą reglamentuojančių bei LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų. Tinkamu, įrodymo galią ir apelianto skolą patvirtinančiu dokumentu galima laikyti tik ieškovo banko specialisto, atsakingo už banko operacijas arba atsakingo finansininko patvirtintas išrašas iš apelianto kreditinės banko sąskaitos, detaliai apibūdinantis apyvartą atitinkamoje sąskaitoje, suteiktas ir grąžintas kredito sumas, paskaičiuotas palūkanas bei delspinigius už negrąžintą kreditą. Sutartis tarp šalių buvo pasirašyta ir įsigaliojo 2006-11-27, tačiau suvestinėje nurodomos panaudoto ir grąžinto kredito sumos skaičiuojamos nuo 2004-11-04, analogiškas prieštaravimas yra ir delspinigių skaičiavime. Net jeigu dalyje dėl skolos priteisimo teismo sprendimas būtų pripažintas teisėtu, teismas neteisingai paskaičiavo priteistinų delspinigių sumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškinio teismui pateikimo dieną apeliantas buvo skolingas ieškovui 1949,47 Lt. Taip pat teismas neteisėtai priteisė iš apelianto 6 procentų dydžio procesines palūkanas.
Atsiliepimas
Ieškovas AB bankas „Snoras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 147-151) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui pateiktame dublike aiškiai nurodoma, kokiomis sumomis apeliantas pasinaudojo ir kokias sumas grąžino. Kaip įrodymas teismui pateiktos panaudoto ir grąžinto kredito suvestinės, parengtos vadovaujantis įmokų ir kortelės sąskaitų išrašais. Ieškovas atliktų apelianto mokėjimų neginčija, netgi priešingai - ieškovo pateiktoje grąžinto kredito suvestinėje kaip grąžintas kreditas nurodoma didesnė suma, nei gaunasi susumavus apelianto pateiktus mokėjimo nurodymus. Ieškovas pateikė panaudoto ir grąžinto kredito suvestines, tikslius paskaičiavimus, kiek apeliantas pasiskolino ir kiek liko skolingas. Tuo tarpu apeliantas nagrinėjant civilinę bylą pirmiausia teigė, kad visus mokėjimus vykdė tinkamai ir jokių skolinių įsipareigojimų neturi, vėliau savo nuomonę pakeitė ir apeliaciniu skundu prašo tenkinti ieškinį iš dalies, priteisti 1.949,47 Lt skolos. Apelianto teiginys, kad pateikta suvestinė neatitinka Bankų veiklą reglamentuojančių bei LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme nustatytiems reikalavimams, neturi jokio teisinio pagrindo. Buhalterinės apskaitos įstatymas nereglamentuoja, kokie įrodymai gali ar negali būti pateikiami teismui civilinėse bylose, taip pat šioje byloje nėra nagrinėjama, ar tinkamai ieškovas veda buhalterinę apskaitą. Aplinkybė, kad įrodymus civilinėje byloje pateikė Ieškovo įgaliotas atstovas, o teismas šiuos įrodymus priėmė, patvirtina, kad įrodymai yra tinkami ir leistini. Teismas Ieškovo neįpareigojo byloje pateikti būtent sąskaitų išrašus. Nepaisant to, ieškovas savo iniciatyva papildomai pateikia įmokų ir kortelės sąskaitų išrašus, tik dar kartą patvirtinančius teismui pateiktų suvestinių tikrumą ir pagrįstumą. Apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad su Ieškovu Sutartį pasirašė tik 2006 m. lapkričio 27 d. Tiek pateiktame ieškinyje, tiek prie ieškinio pateiktame sutarties nuoraše nurodoma, kad Ieškovas ir Apeliantas sudarė sutartį 2004 m. lapkričio 3 d. Sutartis apelianto prašymu buvo pratęsta 2006 m. lapkričio 27 d. Teismui pateiktose suvestinėse nurodomi išsamūs paskaičiavimai nuo 2004 m. lapkričio 3 d. Sutarties sudarymo momento. Ieškovas neginčija fakto, kad prieš pratęsiant sutartį apeliantas su ieškovu pilnai atsiskaitė, tai įrodo ir pateiktos suvestinės, todėl jokio prieštaravimo tarp pateikiamų įrodymų nėra. Ieškovo nuomone, tokie apelianto akivaizdžiai melagingi teiginiai ir argumentai prieštarauja civilinio proceso principams ir turi piktnaudžiavimo procesu požymių, taip pat trukdo teismui priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Kadangi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais sutinkama, jie išsamiai nekartojami.
Apeliantas nesutinka su priteistos skolos dydžiu, palūkanomis bei delspinigiais, tačiau neginčija, kad jis pažeidė sutarties sąlygas ir sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino priklausančių sumokėti kredito dalių. Apeliantas nurodo, kad jo likusių negrąžintų mokėjimų yra 1949,47 Lt, o ne teismo priteista 4586,32 Lt skola, tačiau apeliantas nesutikdamas su paskaičiuotomis įsiskolinimų sumomis, pats nepateikė teismui duomenų ir argumentų, kurių pagrindu būtų galima abejoti byloje pateiktu įsiskolinimo paskaičiavimu (CPK 178 str.).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas ne kartą keitė savo poziciją, nurodydamas, kad bankui neskolingas, vėliau, kad skolingas mažesnę sumą, teismo posėdyje pripažino, kad pasibaigus kortelės galiojimui 2009-11-30, manė, kad sutartis taip pat pasibaigė, todėl jo mokėjimuose galėjo būti neatitikimų (b.l. 37, 40-41, 122).
Iš byloje esančių ieškovo suvestinių apie panaudotą ir grąžintą kreditą, kurios parengtos įmokų ir kortelės sąskaitų išrašų pagrindu nuo 2004-11-03 sutarties sudarymo momento, ją pratęsus 2006-11-27 sutartimi, bei prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktų atsakovo įmokų sąskaitos bei kortelės išrašų matyti, kad grąžintino kredito dalis 275 Lt ir atitinkamai priskaičiuotos palūkanos buvo nurašomos nuo atsakovo sąskaitos atsiskaitymo dieną, kas iš esmės atitiko šalių sudarytos sutarties sąlygas, atsakovas bendroje sumoje pasinaudojo 22 779, 95 Lt banko suteiktu kreditu, įskaitant banko mokesčius, o grąžino 18 193,63 Lt ir liko skolingas pirmosios instancijos teismo priteistą 4586, 32 Lt (b. l. 25-28, 82-83). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo pateiktos suvestinės bei sąskaitų išrašai yra pakankami įrodymai atsakovo įsiskolinimo dydžiui pagal sutartį pagrįsti (CPK 185 str.). Byloje atsakovo pateikti kasos pajamų orderiai apie apelianto sąskaitos papildymą 2006 m. lapkričio 27 d.- 2010 m. balandžio 23 d. laikotarpiu ( b.l.30-31, 48-70, 114) nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skolos dydžio, iš jų matyti, kad apeliantas kasmėnesines įmokas bankui mokėjo nereguliariai, pažeidžiant nustatytus terminus, nuo 2010-04-23 jokių įmokų nemokėjo, jam buvo siunčiama 2010-07-15 pretenzija, raginimai sumokėti einamąsias įmokas ( b.l. 7-9). Pagal sutarties 4 p. apeliantas kas mėnesį turėjo teisę gauti raštu visą informaciją, išrašus apie kredito limito likutį bei skolą, tačiau tokių duomenų nepateikė, nesidomėjo savo įsipareigojimų įvykdymu. Apeliantas, teigdamas apie netinkamai apskaičiuotą jo įsiskolinimą ieškovui, fakto, kad buvo įsipareigojęs mokėti ir 14, 95 proc. metinę palūkanų norma už naudojimąsi kreditu, 0, 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną mėnesio įmokos mokėjimo, bei kitų mokėjimų pagal Sutarties sąlygas neįvertina, nepagrįstai sutapatindamas palūkanas, delspinigius su kasmėnesine 275 lt įmoka, tai patvirtina ieškovo pateiktos suvestinės, patvirtintos ieškovo atstovo, todėl atitinka CPK 177 str. reikalavimus. Nėra duomenų, o ir apeliantas neteigia, kad jis 2004 m. lapkričio 3 d. sutartį sudarė, o 2006 m. lapkričio 27 d. ją pratęsė ne laisva savo valia, kad nesuprato jos sąlygų turinio ir jos nevykdymo pasekmių. Sutarties 9.10 punkte šalys susitarė, kad „kortelės turėtojas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo, kredito pabaigos datos ir kitus sutartyje numatytus terminus privalo mokėti bankui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną“, o 9.11 punkte šalys susitarė, kad „tuo atveju, jei bet kuri sutarties šalis kreipiasi į teismą dėl pagal šią sutartį mokėtinos sumos išieškojimo, kita šalis privalo nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos mokėti 6,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos“ (b. l. 6). Šios sutarties sąlygos yra aiškiai išdėstytos, jose nėra jokių dviprasmybių, todėl atsakovui turėjo būti suprantamos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Palūkanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palūkanų dydžio nustatymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.37 str. CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Esant vartojimo teisiniams santykiams, palūkanų normos įvardijimas paskolos (kreditavimo) sutartyje yra privaloma tokios sutarties sąlyga (CK 6.887 str. 3 d., 6.888 str.). Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarką. Paskolos gavėjui laiku negrąžinant paskolos sumos (eilinės įmokos), palūkanos už naudojimąsi svetimais pinigais skaičiuojamos bei mokamos iki visiško skolos ar kredito grąžinimo dienos, be to, pareiga grąžinti prieš terminą visą paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis gavėją saisto ir tuomet, kai dėl sutarties pažeidimų (laiku negrąžinus eilinės paskolos sumos) paskolą grąžinti prieš terminą pareikalauja paskolos davėjas (CK 6.874 str.). Dar daugiau, vartojimo kredito atveju net ir nesant sutarties pažeidimų kredito gavėjas turi teisę grąžinti kreditą prieš terminą, tačiau kartu sumokant iki kredito grąžinimo dienos paskaičiuotas palūkanas bei kitus mokesčius (CK 6.888 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priteisti sutartines nustatyto dydžio (6 procentų) palūkanas, kurių dydį pripažinti neatitinkančiu įstatymo reikalavimų, nesąžiningu ar neprotingu nėra pagrindo atsižvelgiant į suteikto kredito terminą, į tai, kad jis vienodas abiems šalims ir yra vos vienu procentiniu punktu didesnis už minimalių įstatyme numatytų palūkanų dydį (CPK 6.210 str.). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, į kurių pažeidimą nurodo apeliantas (CK 6.251 str. 2 d., 6.261 str.).
Iš delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovo prašoma priteisti 1271, 62 lt delspinigių suma yra paskaičiuota daugiau nei už 182 dienas (b. l. 12), todėl pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 834,71 Lt delspinigių, neviršijant CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyto sutrumpinto 6 mėnesių termino ieškiniui dėl netesybų (delspinigių). Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai), nepažeidė įrodymų pusiausvyros principo, todėl apelianto argumentai, jog ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimų nepagrįsti.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.