Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-05-17 · Civilinė byla Nr. e2-308-323/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
e2-308-323/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11014-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Genovaitė Vaizgėlienė
Atsakovas
V. J., uždarosios akcinės bendrovės „Eurogrindys“
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
Advokatai
Vytautas Agintas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-308-323/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11014-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant ieškovės atstovei L. G.,

atsakovui V. J., jo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurogrindys“ atstovui advokatui Vytautui Agintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovams V. J., uždarajai akcinei bendrovei „Eurogrindys“ dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-02-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Eurogrindys“ ir V. J., ir taikyti restituciją – ieškinio sumą ieškovei priteisti iš atsakovo V. J., kadangi panaikinus sandorį ir taikant restituciją, paskolos gavėjas V. J. tampa ieškovės skolininkės UAB „Eurogrindys“ debitoriumi. Nurodė, kad vykdant 2016-06-14 operatyvaus patikrinimo pavedimą buvo atliktas UAB „Eurogrindys“ operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad jos vadovas V. J. kaip atskaitingas asmuo 2016-05-31 turėjo negrąžintą 13 883,14 Eur sumą. Pagal UAB „Eurogrindys“ pateiktą dokumentaciją buvo nustatyta, kad 2015-02-27 paskolos sutartimi Nr. P-001 paskolos davėja UAB „Eurogrindys“ suteikė 76 000 Eur beprocentę paskolą bendrovės vadovui (paskolos gavėjui) V. J.. Paskolos suteikimo dieną bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 12 393,06 Eur, iš jo ženkliausias – 12 162,87 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 185,74 Eur šio mokesčio delspinigių, PVM nepriemoka susidarė už 2014 m. rugsėjo mėn. - 4858,03 Eur ir už 2015 m. birželio mėn. – 16 319 Eur. Taip pat nurodė, kad UAB „Eurogrindys“ nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2016-04-04 priėmė sprendimą išieškoti 22 922,08 Eur mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Minėtas aktas vykdymui perduotas antstolei L. P., tačiau išieškotų sumų nėra, bendrovė registruoto turto neturi. Taigi, nepaisant jau turimų skolinių įsipareigojimų valstybei, bendrovė, atstovaujama jos vadovo V. J., suteikė šiam 76 000 Eur paskolą. Pagal sutarties 2.1. punktą paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą per 3 kalendorinius metus nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (paskolos grąžinimo terminas gali būti pakeistas). Pagal sutarties 1.3. punktą paskola suteikiama su 0,00 metinėmis palūkanomis (šalys gali susitarti, kad palūkanos pagal sutartį nebus mokamos); paskolos sutarties šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymą laiku, mokėjimo ir jų dydžio. Pažymėjo, kad skolininkas (įmonės vadovas), pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus (šiuo atveju bendrovės) lėšomis, o ieškovė, nuo 2015-02-27 paskolos sutarties sudarymo negaudama į biudžetą įmokų, patiria žalą: jeigu V. J. nuo 76 000 Eur paskolos suteikimo būtų mokėjęs įmonei kas mėnesį palūkanas, galimai įmonė būtų padegusi skolą valstybės biudžetui. Laiko, kad dėl šio sandorio įmonės finansinė būklė ženkliai pablogėjo, kadangi 2016-08-09 duomenimis bendrovės skola sudaro 24 819,10 Eur. Bendrovė registruotino turto neturi, o galimybė ieškovei / kreditorei atgauti skolą tapo praktiškai neįmanoma.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal preliminarų 2016 metų I ketvirčio balansą bendrovė turi turto už 34 930 Eur, o skola ieškovei sudaro iš viso 24 819,10 Eur sumą. Taigi, laiko, kad ginčo 2015-02-27 paskolos sutartis nesukėlė bendro įmonės nemokumo ir nors dalinai sumažino turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, bet neužkirto galimybės patenkinti ieškovės reikalavimo iš kito įmonės turto. Taip pat nurodė, kad ieškinyje tik formaliai nurodoma, jog ginčo sandoris nebuvo privalomas, tačiau faktiškai buvo priešingai – tam, kad nežlugtų kitas atsakovo V. J. verslas, buvo būtina gauti apyvartinių lėšų, todėl, esant galimybei, pasiskolino iš UAB „Eurogrindys“.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad kadangi atsakovės UAB „Eurogrindys“ skola valstybės biudžetui 2017-04-27 dienai yra 24 066,20 Eur, prašo šią sumą priteisti iš įmonės vadovo atsakovo V. J. tiesiogiai ieškovei.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovai su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad nėra visų būtinų actio Pauliana sąlygų. Paaiškino, kad pats V. J. įmonei teikdavo beprocentes paskolas, yra paskolinęs virš 80 000 Eur. Atsakovas V. J. pažymėjo, kad sudarydamas 2015-02-27 paskolos sutartį buvo sąžiningas, norėjo suteikti įmonei viltį gyvuoti, galimybę mokėti mokesčius, priimti darbuotojus, bet paskolos negali grąžinti dėl pateisinamų priežasčių – buvo apgautas Rusijos Federacijoje, kur ir investavo visus pasiskolintus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Eurogrindys“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra atsakovas V. J.. UAB „Eurogrindys“ ir V. J. 2015-02-27 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovė paskolino V. J. 76 000 Eur sumą. Paskolos sutartyje numatyta, kad paskola yra beprocentė (1.3. punktas) bei kad paskola turi būti grąžinta per 3 kalendorinius metus nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (2.1. punktas). Byloje kilo ginčas dėl 2015-02-27 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana).

CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu.

Pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga numato, kad kreditorius privalo turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. skolininkas turi būti neįvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Nagrinėjamu atveju ginčo paskolos sutarties sudarymo dieną (2015-02-27) atsakovė UAB „Eurogrindys“ turėjo 12 393,06 Eur dydžio mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, 2016-04-04 ieškovė priėmė sprendimą Nr. (23.31-08)467-68489 išieškoti 22 922,08 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, o 2016-06-07 priėmė nurodymą Nr. (23.31-08)467-106474 nurašyti 1 916,20 Eur mokestinę nepriemoką iš bendrovės sąskaitos (sąskaitų). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei UAB „Eurogrindys“.

Antroji actio Pauliana taikymo sąlyga nurodo, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Ši sąlyga aiškintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovai nurodo, kad ginčo 2015-02-27 paskolos sutartis nepažeidžia ieškovės teisių, kadangi pagal 2016 metų I ketvirčio balansą bendrovė turėjo turto už 34 930 Eur, todėl kreditorės reikalavimai neva galėjo būti patenkinti iš kito įmonės turto. Pagal byloje esančius duomenis teismas su tokia pozicija sutikti negali. Byloje nėra paneigta aplinkybė, jog po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė UAB „Eurogrindys“ nors ir nebuvo teisiškai pripažinta nemokia (nebuvo iškelta bankroto byla), tačiau jos turtinė (finansinė) padėtis atitiko faktinio nemokumo būseną, kadangi bendrovė jokio registruotino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, piniginių lėšų kredito įstaigų sąskaitose neturėjo, o atsakovų nurodytą turtą pagal preliminarų balansą sudarė per vienerius metus gautinos sumos bei kitas trumpalaikis turtas. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Pastebėtina, kad ieškovės reikalavimas atsakovei UAB „Eurogrindys“ nuo 2016 metų vykdomas priverstine tvarka (išieškoma suma 22 922,08 Eur), tačiau jokios sumos iki šiol neišieškotos, nes turto, iš kurio būtų galima išieškoti, nėra, taigi, akivaizdu, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Eurogrindys“ piniginės lėšos, paskolintos atsakovui V. J., buvo iš esmės vienintelis likvidus bendrovės turtas. Be to, 2015-02-27 sandorio ekonominio naudingumo bendrovei atsakovai neįrodė: suteikta paskola yra beprocentė, o jos grąžinimo terminas yra netgi trys metai po reikalavimo grąžinti paskolą (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog ginčijamo sandorio pagrindu buvo žymiai sumažinta jos kaip kreditorės galimybė patenkinti savo finansinį reikalavimą, kadangi po šio sandorio sudarymo UAB „Eurogrindys“ neteko iš esmės vienintelio likvidaus turto, tuo tarpu atsakovai, kaip minėta, neįrodė sandorio ekonominio naudingumo (CPK 178 straipsnis). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog ginčijamas sandoris pažeidė ieškovės kaip kreditorės interesus, kadangi po jo sudarymo pablogėjo UAB „Eurogrindys“ finansinė padėtis (bendrovė neteko likvidaus turto) ir juo buvo iš esmės apsunkinta (sumenkinta) galimybė visiškai ar iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimus.

Trečioji actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Eurogrindys“ 2015-02-27 sudarytą sandorį deklaravo 2016-03-23, pateikdama deklaraciją (FR0711) Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas paskolas. Įvertinus tai, kad ieškinys teismui pateiktas 2016-08-19, laikytina, kad ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino ieškiniui CK 6.66 straipsnio tvarka pareikšti.

Ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga grindžiama su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 6.66 straipsnio 1 dalies sąlyga „neprivalėjo“ reiškia neturėjimą teisinės prievolės sudaryti sandorį, o privalėjimas sudaryti sandorį – viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.); pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011, 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pagal įstatymą, teismo sprendimą ar kitą imperatyvą atsakovai V. J. ar UAB „Eurogrindys“ būtų įpareigoti sudaryti ginčo sutartį. Taip pat byloje nėra pateiktų duomenų, jog atsakovė (skolininkė) UAB „Eurogrindys“ paskolą atsakovui V. J. būtų suteikusi veikdama kreditorės interesais, taip pat jog kitos svarbios aplinkybės būtų lėmusios ginčo sandorio sudarymą. Atsakovų nurodyti argumentai, jog jei nebūtų sudarytas ginčo sandoris, įmonė jau būtų buvusi bankrutavusi, kad ginčo sandoris teikė vilties vėliau toliau vykdyti veiklą, priimti darbuotojus, mokėti mokesčius ir t.t., laikytini nepagrįstais įrodymais, ir nesudaro pagrindo spręsti, kad toks sandoris atsakovams buvo būtinas ir jį atsakovai privalėjo sudaryti.

Penktoji ir šeštoji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. CK 6.67 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuomet kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Tokiais atvejais ginčijamą sandorį sudaręs trečiasis asmuo privalo įrodyti, kad jis buvo sąžiningas, t. y. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad toks sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teisėtus interesus.

Pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas V. J. yra atsakovės (skolininkės) UAB „Eurogrindys“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Laikytina, kad UAB „Eurogrindys“ bei jos vadovui atsakovui V. J. neabejotinai buvo žinoma tiek įmonės turtinė padėtis, mokestinė nepriemoka valstybei, tiek ta aplinkybė, jog ginčijamas sandoris pažeis įmonės kreditorės interesus, ginčijamos sutarties pagrindu perleidus bendrovei priklausiusį likvidų turtą – pinigines lėšas, į kurias galėtų būti nukreiptas kreditorės reikalavimų tenkinimas. Atsakovai nurodytą prezumpciją paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl konstatuotina, kad atsakovų nesąžiningumas yra įrodytas (CPK 185 straipsnis).

Septintoji actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlyga nulemta šio instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas. Tokią nuostatą lemia actio Pauliana kompensacinis pobūdis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006). Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl restitucijos taikymo formos bei apimties šioje byloje svarbi aplinkybė tai, kad atsakovės UAB „Eurogrindys“ skola ieškovei sudaro 24 066,20 Eur, tuo tarpu ginčijamo sandorio vertė 76 000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, ir atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas 2015-02-27 paskolos sutartį pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento dalyje dėl 24 066,20 Eur sumos perleidimo atsakovo V. J. nuosavybėn, taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant atsakovą V. J. grąžinti UAB „Eurogrindys“ nurodytą sumą (CK 6.66, 6.145, 6.146 straipsniai).

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viena iš actio Pauliana instituto taikymo sąlygų – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010); nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2010-01-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, 24 066,20 Eur suma ne priteistina tiesiogiai ieškovei iš atsakovo V. J., kaip ieškinyje prašo ieškovė, o ieškovės 24 066,20 Eur dydžio reikalavimo išieškojimas nukreiptinas į nuginčyto sandorio pagrindu atsakovo V. J. atsakovei UAB „Eurogrindys“ grąžintinus 24 066,20 Eur.

Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Nustatyta, kad ieškovė įstatymo pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į ieškinio sumą, byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 451 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris turėtų būti priteistas iš atsakovų valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie sunkią abiejų atsakovų turtinę padėtį, atsakovo V. J. sveikatos būklę, darbingumo lygį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad žyminio mokesčio valstybei priteisimas ir jo galimas priverstinis išieškojimas pablogintų atsakovų padėtį, todėl iš atsakovų nepriteisiamas žyminis mokestis valstybei (CPK 96 straipsnio 7 dalis).

Byloje atsakovo V. J. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-02-27 paskolos sutartį, sudarytą tarp atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Eurogrindys“ ir V. J., dalyje dėl 24 066,20 Eur sumos perdavimo atsakovo V. J. nuosavybėn.

Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą V. J. grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurogrindys“ 24 066,20 Eur sumą.

Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 24 066,20 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo išieškojimą nukreipti į nuginčyto sandorio pagrindu atsakovo V. J. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurogrindys“ grąžintiną 24 066,20 Eur sumą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-03-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė