- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- 1-371-906/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50439-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- J. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra:
2019-11-25, apie 13.28 val., Taikos prospekte, ties pastatu Nr. 21, Klaipėdoje, J. L., vairuodamas automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją kita transporto priemonė sulėtino greitį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. B. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šiais neatsargiais veiksmais J. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>), 31 punkto (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis J. L. teisiamajame posėdyje visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2019-11-25, po pietų važiavo automobiliu Taikos prospekte, ties pastatu Nr. 21, Klaipėdoje. Pamatė kelkraštyje stovintį policijos automobilį, akimirkai nukreipė dėmesį į policijos automobilį ir nepastebėjo, jog gretimoje eismo juostoje, prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sustoję automobiliai praleisti pėsčiojo. Kai pastebėjo buvo prieš pat susidūrimą. Rūpinosi nukentėjusiąja, kelis kartus vyko į ligoninę, tačiau dėl asmens duomenų apsaugos informacijos negavo, paliko perduoti jai savo tel. numerį. Kalbėjo telefonu su nukentėjusiąja. Iki teismo posėdžio susitaikė su nukentėjusiąją atlygino jai turtinę ir neturtinę žalą 1500 Eur. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Prašo atleisti nuo atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja. Teigia anksčiau neteistas. Dėl ankstesnių nuobaudų už greičio viršijimą, teigia, kad tai buvo daugeliu atveju įmonės darbuotojų padaryti pažeidimai, jis nepagalvojo nieko blogo nesiaiškindamas kas iš jų viršijo greitį tiesiog pripažindavo pažeidimus ir sumokėdavo baudas.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys:
Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-11-25, apie 13.30 val., išėjo iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Ketino eiti į „Vėtrungės kliniką“, kuri yra Paryžiaus Komunos gatvėje. Vilkėjo žalsvos spalvos paltą, mėlynus džinsus. Nešėsi moterišką rankinę, kurią buvo užsidėjusi ant peties. Rankose nešėsi plastikinę įmautę su medicininiais dokumentais. Tiksliai neprisimena, bet galimai tuo metu buvo apsiniaukę, nelijo. Perėjusi Bijūnų gatvę, priėjo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Taikos prospekte. Ši pėsčiųjų perėja yra šalia Bijūnų gatvės. Šioje vietoje yra keturios eismo juostos, kiekviena kryptimi skirta važiuoti po dvi eismo juostas. Priešingų krypčių eismo juostos atskirtos saugumo salele. Važiuojamąją dalį, kuria eismas vyksta nuo miesto centro, perėjo net nestabtelėjusi, nes atvažiuojančių automobilių nebuvo. Sustojo saugumo salelėje, nes eismas nuo „Vėtrungės“ pusės abiem eismo juostomis buvo labai intensyvus. Artimesne eismo juosta važiavusiam baltos spalvos automobiliui sustojus prieš pėsčiųjų perėją, įžengė į pėsčiųjų perėjos važiuojamąją dalį ir vidutiniu tempu pradėjo eiti link kitos gatvės pusės šaligatvio. Kas įvyko po to, neprisimena. Kurioje vietoje įvyko partrenkimas, ar tuo metu jau buvo įžengusi į tolimesnę eismo juostą, neprisimena. Kaip supranta, dėl partrenkimo buvo praradusi sąmonę. Atgavusi sąmonę nesuprato, kas atsitiko, matė greitosios medicinos pagalbos automobilį. Gulėjo ant nugaros, labiau ant kairiojo šono. Kurioje kelio vietoje gulėjo, nesuprato. Medikai uždėjo ant neštuvų ir įkėlė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Skaudėjo dešinę koją, buvo labai šalta, krėtė drebulys. Kai įkėlė į greitosios medicinos pagalbos automobilį, suprato, kad buvo partrenkta automobilio. Nuvežė į Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyrių. Ligoninėje buvo nustatyti sužalojimai: galvos plaukuotosios dalies žaizda, galvos sumušimai, nubrozdinimai skruosto paviršiaus nubrozdinimas, klubo sumušimas, smegenų sukrėtimas. Medikai susiuvo galvos plaukuotosios dalies žaidą. Po trijų dienų buvo išleista į namus gydytis ambulatoriškai. Su eismo įvykio kaltininku bendravo telefonu, jis atsiprašė. Pokalbis buvo labai trumpas, nes jautėsi blogai, buvo silpna. Apie eismo įvykio aplinkybes su juo nekalbėjo. Dėl eismo įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Išaiškinta, kad dėl žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į draudimo bendrovę, kurioje buvo apdrausta kaltininko automobilio valdytojo civilinė atsakomybė. Taip pat išaiškinta, kad turi teisę eismo įvykio kaltininkui pareikšti civilinį ieškinį žalai atlyginti (b. l. 33-36).
Liudytojas S. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 metų lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 13.00 val., dirbant kartu su vyr. patrule I. G., Taikos prospekte, Klaipėdoje, patikrinimui sustabdė automobilį „Volvo“. Automobilį sustabdė neprivažiavus Taikos pr. į Sausio 15-osios gatvių sankryžos. Dėl kokios priežasties buvo sustabdytas automobilis tiksliai neprisimena, berods už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažeidėjas buvo nukreiptas į dešinėje gatvės pusėje buvusį įvažiavimą į daugiabučių namų kiemus. Priėjus prie automobilio „Volvo“ vairuotojo ir pradėjus su juo bendrauti, išgirdo stabdomo automobilio garsą bei po to sekantį atsitrenkimo garsą. Atsisukęs į gatvės pusę, pirmoje eismo juostoje, žiūrint miesto centro link, pamatė automobilį „Škoda“ bei nuo jo priekinės dalies nukrentančią moterį. Kai pamatė automobilį, jo priekinė dalis buvo užvažiavusi ant toje vietoje buvusios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pamatęs šį vaizdą suprato, kad automobilio vairuotojas nepraleido pėsčiosios einančios per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir ją partrenkė. Pamačius, kas atsitiko, nedelsdamas nubėgo į įvykio vietą. Partrenkta moteris gulėjo ties automobilio priekine dalimi pirmoje eismo juostoje. Pėsčioji gulėjo ant dešiniojo šono, jos galva buvo nukreipta automobilio link. Pėsčioji buvo sąmoninga, ji dejavo ir sakė, kad skauda koja. Akivaizdžiai matėsi, kad moteris yra sužalota, nes jai iš galvos srities tekėjo kraujas. Vyresnioji patrulė I. G. radijo ryšio priemonėmis pranešė apie įvykį ir paprašė pagalbos. Automobilio „Škoda Superb“ vairuotojas buvo susijaudinęs ir išsigandęs, jis trumpai papasakojo, kad važiuodamas Taikos prospektu pamatė tarnybinį automobilį, dėl to nukreipė dėmesį nuo važiuojamosios dalies ir laiku nepamatė per pėsčiųjų perėją einančios moters, kurią partrenkė. Buvo akivaizdu, kad automobilio „Škoda Superb“ vairuotojas gailisi dėl įvykio, jis buvo dėmesingas partrenktai pėsčiajai, buvo šalia jos, kalbino ir ramino moterį. Atvykę medikai apžiūrėjo partrenktą pėsčiąją ir greitosios medicinos pagalbos automobiliu ją išvežė į ligoninę. Po to atvyko atsakingas Kelių policijos tyrėjas, kuris atliko visus būtinus veiksmus įvykio vietoje (b. l. 61-64).
2019-11-25 eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad eismo įvykis įvyko nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje Taikos prospekte, ties pastatu Nr. 21, Klaipėdoje. Važiuojamoji kelio dalis sudaryta iš keturių eismo juostų, kai kiekviena kryptimi skirta važiuoti po dvi eismo juostas. Nereguliuojama pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais (KET 1 pr., Nr. 533, Nr. 534) ir horizontaliuoju ženklinimu (KET 3 pr., 1.13.2.). Priešingų krypčių eismo juostos pėsčiųjų perėjos zonoje atskirtos saugumo salele. Automobilis „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra ant pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje, kryptimi link Sausio 15-osios gatvės. Nuo automobilio „Škoda Superb“ kairės pusės galinio rato ašies iki pėsčiųjų perėjos artimesniojo krašto yra 2,3 m atstumas. Nuo automobilio „Škoda Superb“ priekinio kairiojo rato ašies 2,8 m atstumu Sausio 15-osios gatvės link, ir 2,2 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto yra kraujo dėmė (b. l. 9-13).
2019-11-25 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota, kad automobiliui „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas variklio dangtis ir priekinio lango stiklas (b. l. 15-19).
2019-11-25 vyriausiojo patrulio S. O. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-11-25, apie 13.30 val., dirbant kartu su vyr. patrule I. G., ekipaže (duomenys neskelbtini), patruliavimo metu, Taikos prospekte, Klaipėdoje, ties namo Nr. 21 kiemu, patikrinimui sustabdė automobilį „Volvo“. Einant link sustabdyto automobilio, Taikos prospekte išgirdo smūgio garsą ir atsisukęs pamatė nuo automobilio nukrentantį žmogų. Pribėgus prie automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad automobilis kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią A. B.. Moteris gulėjo ant žemės, iš galvos ir nosies kraujavo, buvo iškviesta GMP. Nustatyta, kad automobilį vairavo J. L., jį patikrinus alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. girtumas (b. l. 26).
2020-02-06 apžiūros protokole aprašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2019-11-25 eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta ir sužalota pėsčioji A. B. (b. l. 27-29).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-02-04 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad A. B. nustatyti sužalojimai: galvos skliauto kairės pusės muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, dešinės šlaunies sumušimas ir dešinės čiurnos šoninės kulkšnies lūžis; dešinės šoninės kulkšnies lūžis iš karto po eismo įvykio Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nediagnozuotas. Kulkšnies lūžis kliniškai ir rentgenologiškai nustatytas 2019-12-16. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi automobiliui partrenkiant pėsčiąją. Sprendžiant iš sužalojimų, pirminis automobilio smūgis kliuvo į dešinę šlaunį. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1., A. B. padaryti sužalojimai (kulkšnies lūžis) yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto (b. l. 52-53).
Iš J. L. vairuotojo pažymėjimo matyti, jog J. L. suteikta teisė vairuoti "AM“, „A1“, „A2“, „A“, „B1“, „B“, kategorijų transporto priemones (b. l. 88).
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis J. L. 2019-11-25, apie 13.28 val., Taikos prospekte, ties pastatu Nr. 21, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 31 punktų reikalavimus, tuo, kad nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesulėtino greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją kita transporto priemonė sulėtino greitį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios pėsčiosios A. B. ir ją partrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. B. sveikata. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo, ši jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis J. L. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris laikytinas neatsargiu (BK 16 straipsnis). Kaltinamasis J. L. anksčiau nebuvo teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (b. l. 105), iki nusikalstamos veikos padarymo ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų 16 kartų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą (b. l. 92-104). Nors kaltinamasis ir teigia, kad dalis padaryta ne jo, tačiau nuobaudos yra įsiteisėjusios, galiojančios ir teismas vadovaujasi registrui pateiktais duomenimis. Kaltinamasis aukštojo išsilavinimo, vedęs augina du mažamečius vaikus, šiuo metu nedirbantis, yra vienintelis įmonės akcininkas.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Kaltinamasis pateikė duomenis, kad 2020-05-13 susitaikė su nukentėjusiąja A. B., atlygino jai turtinę ir neturtinę žalą 1500 Eur. Pateikė mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nukentėjusioji pretenzijų neturi, atleido ir prašo bylą nutraukti jiems susitaikius. Taip pat pateikta buvusio darbdavio (duomenys neskelbtini) charakteristika itin teigiamai charakterizuojanti J. L..
Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo J. L. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai, darbinė veikla patvirtina, kad jis neturi polinkio nusikalsti, padaryta nusikalstama veika yra neatsargaus pobūdžio. Teismas sprendžia, kad pateiktų duomenų visuma leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad J. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Teismo nuomone, yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnyje, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).
J. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Šią nusikalstamą veiką jis padarė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 31 punktų reikalavimus ir tai lėmė eismo įvykio kilimą. Dėl tokių jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Taigi jo veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra pavojinga. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas blaivus, duomenų apie greičio viršijimą pažeidimo padarymo metu nėra, nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo. Po nusikalstamos veikos padarymo J. L. naujų KET pažeidimų nepadarė. Nors Kaltinamasis ir baustas už KET pažeidimus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone šis įvykis yra atsitiktinio pobūdžio, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones.
J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 84-86), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 – 308 straipsniais,
nusprendžia:
J. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti J. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
J. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 vnt. CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.