Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vitoldui Guliavičiui, kaltinajam E. Ž., jo gynėjai advokatei Reginai Makarevičienei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. G., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, nukentėjusiajai B. A.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1971-09-14 Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis Prienuose, ( duomenys neskelbtini), teistas: 1). 1990-11-06 Prienų r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 3 d. (1961 m. redakcija) - laisvės atėmimu 3 m. 2). 1995-05-05 Prienų r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d. (1961 m. redakcija) - laisvės atėmimu 3 m. 3). 1995-07-18 Prienų r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. (1961 m. redakcija) laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 129 str. 1 d., 135 str. 2 d. 3 p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. Ž. 2008 m. spalio 5 d. apie 17 val. Prienų raj., Stakliškių sen., Pikelionių kaime, iš Prienų rajono savivaldybei priklausančio namo negyvenamos patalpos, pagrobė B. A. priklausančią skalbimo mašiną „Ryga“ 400 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai B. A. 400 litų turtinę žalą, tai yra padarė vagystę. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to jis, 2009 m. balandžio 18 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. Z. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Prienuose, kambaryje, tarpusavio konflikto su J. G. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smogė mažiausiai vieną kartą ranka J. G. į galvą, tokiu būdu padarydamas jam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, nosies nugarėlės srityje su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, ko pasekoje J. G. nuo poūmio periodo galvos smegenų traumos bei šios traumos liekamųjų reiškinių 2009-07-04 ligoninėje mirė, t. y. nužudė J. G.. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to jis, 2009 m. liepos 10 d. apie 15 val., namo, esančio Pušyno g. 11, Prienuose, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su broliu A. Ž. metu, tyčia vieną kartą smogė jam peiliu į krūtinės kairę pusę ir padarė pjautinę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu, tuo sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. sunkiai sutrikdė brolio A. Ž. sveikatą. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą.

Dėl svetimo turto vagystės.

Kaltinamasis E. Ž. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2008 m. spalio 5 d. buvo pas savo seserį D. K., kur kartu su sesers sugyventiniu E. Ž. gėrė degtinę. Išgėrę du butelius degtinės, jie norėjo dar išgerti, bet neturėjo pinigų, tada E. Ž. pasakė, kad galima paimti skalbimo mašiną, kuri buvo toje patalpoje, kur gyveno E. Ž.. E. Ž. sutiko, paėmė skalbimo mašiną ir pardavė ją už 8 litus metalo supirktuvėj. Už tuos pinigus nupirko butelį ,,pilstuko”. Jis suprato, kad ta mašina E. Ž., nes ji stovėjo toje patalpoje, kur gyveno E. Ž. ir pastarasis pats jam pasakė, kad gali ją išvežti. Kodėl E. Ž. jį apkalba, nežino, su juo nepiktuoju. Žalą nukentėjusiajai B. A. atlygino, ji jam jokių pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kai parodė iš kur pagrobė skalbimo mašiną ,,RYGA’’, taip susiedamas savo parodymus su aplinkybėmis vietoje (T. 2, b.l. 109-113).

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė pavogus svetimą turtą yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji B. A. parodė, kad ji gyvena tame pačiame name, kur ir kaltinamojo sesuo D. K.. Dalį savo daiktų ji laikė šio namo nerakinamoje patalpoje. Tame tarpe ir skalbimo mašiną ,,Ryga”. Iš vakaro pas seserį buvo atvažiavęs E. Ž., o ryte skalbimo mašinos jau nebuvo. D. K. jai paaiškino, kad E. Ž. ir J. Ž. išsivežė jos skalbimo mašiną. J. Ž. jai pasakė, kad skalbimo mašiną automobiliu jis nuvežė E. Ž. į namus. Kaltinamasis atlygino jai už pavogtą skalbimo mašiną, ji jam jokių pretenzijų neturi. Parodymų patikrinimo vietoje metu ji parodė namą Prienų r., Stakliškių sen., Pikelionių k., o name sandėliuką, kur stovėjo jos skalbimo mašina „Ryga“ (T.2, b.l. 25-27).

Liudytoja D. K. parodė, kad ji neprisimena datos kada kartu su savo broliu E. Ž. ir su jos pažįstamu J. Ž., jo automobiliu, atvažiavo į jos butą. Tame pačiame name, pirmame aukšte gyvena ir jos pažįstamas E. Ž., pas kurį nuėjo jos brolis Eimantas. Praėjus kiek laiko ji pamatė, kad jos brolis E. Ž. su J. Ž. išvažiavo. Kitos dienos ryte ji sužinojo, jog dingo B. A. skalbimo mašina, kuri stovėjo negyvenamoje patalpoje prie E. Ž. kambario. Tada ji paskambino J. Ž. ir paklausė dėl mašinos, o jis pasakė, kad skalbimo mašiną pasiėmė jos brolis E. Ž.. Kaip jie išsivežė skalbimo mašiną, ji nematė.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad jis savo automobiliu kartu su E. Ž. važiavo pas pastarojo seserį D. K. pažiūrėti jos buto. Nuvažiavo į tą namą, kai apžiūrėjęs butą išėjo į lauką, sutiko E. Ž., kuris paprašė jo pavežti skalbimo mašiną iki kaltinamojo namų. Jis sutiko ir E. Ž. bei skalbimo mašiną nuvežė į E. Ž. namus. Kiek suprato iš kalbų, tą mašiną kaltinamasis pridavė į metalo supirktuvę.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad jis gyvena Prienų rajone, Pakrovų kaime esančio dviejų aukštų daugiabučio namo pirmame aukšte, viename kambaryje. Prieš jo kambarį yra dar viena negyvenama patalpa, kurioje jo teta B. A. laikė savo skalbimo mašiną ,,RYGA”. Datos neprisimena, pas jį atvažiavo jo sugyventinės D. K. brolis E. Ž.. Tą dieną jis pats buvo stipriai išgėręs ir tiksliai nepamena, kaip buvo su ta skalbimo mašina, kaip E. Ž. ją išsivežė. Kitą dieną jis pastebėjo, kad kažko patalpoje trūksta ir suprato, jog nėra B. A. skalbimo mašinos. Daugiau aplinkybių nepamena.

2008 m. spalio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Prienų raj., Stakliškių sen., Pikelionių kaime, esančiame dviaukštyje name, kuriame yra sandėliukas, į kurį įėjimas yra vakarinėje namo pusėje, pro medines dvidures duris, kurios atsidaro į išorę. Durys nerakinamos, pro kurias įėjus patenkama į sandėliuko vidų, kuriame sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai (t. 2.b.l.14-17).

Nors kaltinamasis save kaltu pripažino tik iš dalies, teigdamas, kad supratęs, jog skalbimo mašina yra E. Ž., teismas, remdamasis apklaustų liudytojų parodymais, daro išvadą, kad jo kaltė dėl tyčinio svetimo turto pagrobimo yra pilnai įrodyta. Iš kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotų parodymų matyti, kad jam su E. Ž. pritrūkus alkoholio ir norint dar išgerti, tačiau neturint pinigų, kaltinamasis paėmė svetimą turtą su tikslu jį parduoti ir gauti pinigų alkoholiui. O kaltinamojo versija, jog manė skalbimo mašiną esant E. Ž., ir paėmė ją su jo leidimu, vertintina kritiškai kaip siekimas sušvelninti savo padėtį, nes iš kaltinamojo ir liudytojo E. Ž. parodymų matyti, kad liudytojas E. Ž. įvykio dieną buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl negalėjo prisiminti ką ir su kuo kalbėjo.

Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis E. Ž. pagrobė svetimą turtą. Jo veika ikiteisminio tyrimo metu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.1 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl tyčinio kito žmogaus nužudymo.

Kaltinamasis E. Ž. paaiškino, kad 2009 m. balandžio 18 d., jis nuėjo į svečius pas kaimyną J. Z., jis kažką šventė, buvo ten ir J. G.. Visi, išskyrus L. Ž., pas J. Z. gėrė jo atsineštą degtinę. Kambaryje J. G. sėdėjo ant fotelio, o jis prisėdo šalia. J. G. pradėjo jį užgaulioti ir spardyti į kojas. Tada pasakė jam:,,baik, nes eisi per duris”. Po ko jis sudavė J. G. kumščiu vieną smūgį į kairę veido pusę. Jis nepastebėjo, ar po jo suduoto smūgio, J. G. pradėjoi bėgti kraujas, ar veidas buvo kruvinas. J. G. po suduoto smūgio nenugriuvo, o atsistojo ir, nieko nesakęs, išėjo iš kambario. Dar prie prieš smūgį matė, kad J. G. akiniuse nėra vieno stiklo, po smūgio akiniai pakrypo, jis juos pasitaisė ir išėjo. Tą dieną jis namuose buvo išgėręs pusę stiklinės degtinės, o pas J. Z. iki smūgio sudavimo išgėrė tik vieną stikliuką. Kai jis atėjo pas J. Z. nepastebėjo, kad J. G. būtų sužalotas ar jam bėgtų kraujas. Pripažįsta tik tai, kad sudavė J. G. vieną smūgį, nuo kurio galėjo atsirasti mėlynė, bet nuo tokio smūgio jis negalėjo mirti. Jei nebūtų buvęs girtas, J. G. nebūtų smogęs. Jis nematė, kad kas nors būtų be jo sudavęs smūgius J. G.. Jis smogė kumštimi tik todėl, kad šis jam spyrė į koją ir nekreipė dėmesio į jo prašymą nespardyti jam kojų. Nuo suduoto smūgio J. G. galva niekur neatsitrenkė, galėjo susitrenkti nebent į fotelio atlošą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. Ž. parodė Prienuose, Birštono g. 32-3, esantį J. Z. priklausantį butą ir kambaryje stovintį fotelį, kur sėdėjo J. G.; banketę, kur sėdėjo jis pats, bei sofą lovą, kur sėdėjo J. Z., taip patvirtindamas savo duotus parodymus. /T. b.l. 114-116/.

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė nužudžius J. G. yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Nukentėjusioji M. G. apklausos metu parodė, kad nužudytasis J. G. buvo jos sutuoktinis. Jis dažnai girtavo, dažnai lankėsi ir pas draugą J. Z.. 2009 m. balandžio 17 d., J. G. buvo išėjęs iš namų, grįžo jau išgėręs, bet ir vėl išėjo. Parėjo kitą rytą, buvo girtas, pasakė, kad E. Ž. prašė jo pinigų, pasiėmė 100 litų ir vėl išėjo. Po pietų jų dukra parvežė tėvą namo, jis pats nepajėgė eiti. J. G. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, prie akies buvo kraujosruva, iš kairės akies bėgo kraujas. Jis pavaikščiojo po kambarį, paskui sėdėjo fotelyje ir sakė: ,,tikrai mirsiu”. Naktį jis dar vaikščiojo, prašė užkloti, sakė, kad šalta galvai. Ryte rado jį pamėlusiom rankom, vyzdžiai buvo išsiplėtę, pakvietė kaimynę, kuri iškvietė greitąją pagalbą. J. G. jai pačiai sakė, kad jį sumušė E. Ž.. Sakė, kad susiginčijo už kažkokius pinigus, nes J. G. sunkiai vaikščiojo ir prašydavo E. Ž. nupirkti degtinės, duodavo jam pinigų, o šis neatiduodavo grąžos. J. G. išgėręs buvo ūmaus būdo, kartais nuo jo kliūdavo ir jai. Dėl vyro mirties turėjo išlaidų, prašo priteisti 3803 litus turtinės žalos ir 50 000 litų neturtinės žalos.

Liudytojas J. Z. parodė, kad J. G. pažinojo gerai, jis dažnai užeidavo į svečius. Įvykio dieną pas jį buvo atėjęs J. G., jie kartu išgėrinėjo. Po kurio laiko atėjo kaltinamasis. E. Ž. ir J. G. kažko susibarė ir kaltinamasis kirto J. G., šis atsistojo ir išėjo. Išėjęs į lauką nukentėjusysis atsisėdo į fotelį ir sėdėjo. Jis pačio smūgio nematė. Matė tik kaip K. P. kažką valė J. G. nuo veido rankšluoščiu. Ar J. G. buvo su akiniais neprisimena. Šiuo metu smulkiau įvykio aplinkybių neprismena, o parodymus , duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina.

Liudytojas G. G. parodė, kad nužudytasis J. G. buvo jo tėvas. Pas jį į namus atėjo netoli gyvenanti pažįstama S. B. ir pasakė, kad jo tėvas J. G. apsišlapinęs sėdi lauke fotelyje. Jis kartu su seserimi nuvažiavo ir parvežė tėvą namo. Tėvas buvo be akinių, matėsi sumušta veido kairė pusė. Tėvo jis paklausė, kas atsitiko, bet jis jam nieko neatsakė. Į ligoninę tėvo J. G. nevežė, nes galvojo, kad jam nieko blogo nėra. Šiuo metu smulkiau įvykio aplinkybių jis neprismena, bet parodymus, duotus ikiteisminio trimo metu pilnai tvirtina. Vėliau jis susitiko J. Z. ir paklausė, kas sumušė tėvą, o J. Z. jam atsakė, kad mušė E. Ž., tačiau kiek smūgių E. Ž. sudavė jo tėvui nesakė. Jis tik paminėjo, kad tarp J. G. ir E. Ž. įvyko žodinis konfliktas, po kurio E. Ž. sudavė smūgį J. G..

Liudytoja A. K. parodė, kad jai paskambino brolis G. G. ir pasakė, kad sumuštas jų tėvas J. G.. Ji nuvažiavo ir pamatė ant kelio stovintį brolį G. G. su tėvu. Tėvas buvo išgėręs. Jie įsodino tėvą į automobilį ir parvežė namo. Tėvui iš kairės akies bėgo kraujas. Tėvas jai nieko apie įvykį nepasakojo. Ji net pagalvojo, kad tėvas gal pats nukrito ir susižalojo, nes jis gana sunkiai judėjo, turėjo parkinsono ligą. Kitą dieną tėvą ištiko koma. Jis buvo išvežtas į ligoninę, kur jis ir mirė. Tėvo laidojimu rūpinosi ji, turėjo 3803 litų išlaidų, prašo šią sumą prieteisti.

Liudytoja I. P. parodė, kad J. G. buvo jos kaimynas. Kitą dieną po įvykio atėjo kaimynė M. G. ir pasakė, kad vyrui negerai. Liudytoja nuėjo pažiūrėti. J. G. buvo be sąmonės, šone prie akies matėsi kraujosruva, kitų sužalojimų nepastebėjo. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes suprato, kad pastarojo būklė yra sunki. Ji matydavo J. G. su mėlynėmis ir anksčiau.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad kaiminystėje gyvenantis J. Z. įvykio dieną pakvietė ją į svečius. J. Z. bute buvo K. P., A. Ž., O. P. ir J. G., kuris atsinešė degtinės. Visi buvę pas J. Z. girtuokliavo. Vėliau atėjo E. Ž. ir prisijungė prie geriančių. Ji pati alkoholinių gėrimų negėrė, o virtuvėje su A. Ž. kepė blynus. Būdama virtuvėje ji išgirdo, kad prasidėjo konfliktas, kad J. G. įžeidinėjo jos brolį E. Ž., vadino necenzūriniais žodžiais, spardė į kojas. Ji tai matė, nes tuo metu atnešė į kambarį blynus. J. G. ir Eimantas sėdėjo netoli vienas kito. Kaip brolis Eimantas sudavė J. G., ji nematė, nes kambaryje tuo momentu nebuvo. Ji tik girdėjo kaip K. P. prašė E. Ž. apsiraminti. Baigusi virtuvėje kepti blynus, ji kartu su A. Ž. išėjo namo ir nematė kas liko kambaryje.

Liudytoja S. B. parodė, kad J. Z. yra jos kaimynas, gyvena tame pačiame name. Įvykio dieną ji rado lauke ant fotelio sėdintį senuką J. G., jo veidas vienoje pusėje buvo kraujuotas. Ji nuėjo pas jo sūnų G. G. ir apie tai pasakė. Ji klausė J. G., kas atsitiko, bet jis nieko nepasakė. Kai pamatė J. G. sėdintį fotelyje, prie jo nieko nebuvo, tik iš J. Z. buto girdėjosi šurmulys.

Liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dieną, kai jis grįžo namo, J. G. jau laukė jo, davė 50 litų, prašė atnešti degtinės. Jis parnešė, gėrė jis, K. P., J. Z. ir J. G.. Kitą dieną grįžęs iš darbo vėl rado J. G. prie laiptų, jis buvo kruvinas. Jis nuvedė jį ir pasodino į lauke, prie namo, stovėjusį fotelį. J. G. su juo nekalbėjo, nes buvo labai girtas. Tą dieną jis pats pas J. Z. bute nebuvo ir kartu negėrė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. K. parodė namą, esantį Prienuose, Birštono g. 32 bei namo vidurinę laiptinę, kur rado J. G.; parodė laiptinės pirmo aukšto aikštelėje vietą, kurioje sėdėjo J. G.; parodė prie namo kieme padėtą fotelį, kur pakėlęs nuvedė ir pasodino J. G.. /T.1, b.l. 90-94/.

Liudytoja K. P. parodė, kad ji kartu su sugyventiniu V. K., gyvena jo bute. Iš vakaro pas V. K. atėjo išgėręs J. G., davė V. K. pinigų ir paprašė parnešti gėrimų. Po išgertuvių J. G. išėjo namo. Kitą dieną V. K. išėjo į darbą, o ji buvo pas J. Z., pas kurį taip pat buvo atėję J. G.. Dar vėliau atėjo E. Ž.. Jie visi kartu išgėrinėjo, o L. Ž. virtuvėje kepė blynus. J. G. pradėjo E. Ž. negražiai vadinti ir baksnoti jam į koją, dėl ko E. Ž. jam liepė atstoti. Ji dar pasakė E. Ž., kad neprasidėtų ir nuėjo į virtuvę. Tarp J. G. ir E. Ž. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jie vienas ant kito rėkė, tačiau jų kalba buvo nerišli ir ji nesuprato ką E. Ž. su J. G. vienas kitam sakė. Ji iš virtuvės atėjusi į kambarį pamatė J. G. sėdintį fotelyje, o jo veidas buvo kruvinas. J. G. iš kairės pusės sėdėjo E. Ž., kuris šaukė ant J. G., kad šis prie jo nelįstų, nes „gaus“. Kas įvyko tarp E. Ž. ir J. G. konflikto metu, ji nematė, nematė ar E. Ž. J. G. sudavė smūgį. Ji apramino E. Ž., nes jis buvo įsikarščiavęs. Tuo metu J. G. išėjo ir ji jo daugiau nematė.

Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko patvirtino savo duotą išvadą ir nurodė, kad sužalojimai J. G. padaryti vienu smūgiu. Paaiškino, kad ekspertės S. M. paaiškinime netikslumas, nurodant sužalojimo galimumą dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galėjo būti padarytas dėl to, jog kraujosra apėmė dvi veido sritis: skruostą ir nosį. Nosies nubrozdijimai galėjo atsirasi nuo smūgio, nukentėjusiajam esant su akiniais. Sužalota buvo kairio skruosto sritis, todėl krentant toks sužalojimas gali atsirasti tik atsitrenkus į atsikišusį paviršių, todėl labiau tikėtina, kad sužalojimas atsirado nuo smūgio, o ne į ką nors atsitrenkiant. Labiau tikėtina, kad nuo smūgių gali plyšti galvos kraujagyslės. Pasekmių atsiradimą galėjo įtakoti ir nukentėjusiojo amžius. Laiku suteikus medicininę pagalbą galimybė išgelbėti nukentėjusįjį buvo.

A. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2009 m. balandžio 18 d., apie 11.30 val., jį ir jo seserį L. Ž., kaimynystėje gyvenantis J. Z. pakvietė į svečius. Jis su L. Ž. nuėjo pas J. Z., pas kurį taip pat buvo atėjusi K. P., o neužilgo atėjo netoliese gyvenantis J. G.. Jis eidamas pas J. Z. nupirko 1 l talpos alaus butelį ir butelį vyno. Būnant pas J. Z. kambaryje atėjo ir jo brolis E. Ž.. Jis, J. Z., J. G., E. Ž. ir K. P. girtuokliavo. Visi buvo apgirtę. L. Ž. su jais negirtuokliavo, ji virtuvėje kepė blynus, o jis nešiojo maistą ant stalo. Apie 16 val., jis nuėjo į parduotuvę nupirkti grietinės, o maždaug po 10 min. prie J. Z. namo pamatė lauke sėdintį J. G., kurio veide matė sužalojimą, bet nepastebėjo ar jo veidas buvo kruvinas. Prieš jam išeinant į parduotuvę, J. G. veide sužalojimo nebuvo. J. G. buvo stipriai apgirtęs. Lauke J. G. sėdėjo vienas, prie jo nieko nebuvo. Jis nieko neklausė J. G. ir nuėjo į J. Z. butą. Tuo metu pas J. Z. buvo atėjęs ir I. K., kuris barėsi su K. P., vadindami vienas kitą necenzūriniais žodžiais, todėl jis padėjęs grietinę kartu su L. Ž. išėjo namo. Kai išėjo iš J. Z. buto, lauke J. G. jau nebuvo, o Sofija (pavardės nežino) pasakė, kad prie namo sėdėjusį senuką nusivedė G. G.. Maždaug už 30 min., namo parėjo ir E. Ž., kuris pasakė, kad jis susipyko su J. G., nes jis jį vadino necenzūriniais žodžiais. E. Ž. jam nesakė ar jis sudavė smūgius J. G. /T.1, b.l. 100/.

2009-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Prienuose, Birštono g. 32-3, esančiame J. Z. priklausančiame name. Namas yra medinis, vieno aukšto, geltonos spalvos. Įėjimas į J. Z. butą yra iš vakarų pusės pro medines rakinamas duris. Įėjus pro duris patenkama į koridorių, kurio šiaurinėje pusėje yra durys, pro kurias patenkama į kambarį, kuriame prie rytinės sienos yra trijų dalių spintelė, prie jos pritvirtintas veidrodis, rytinėje kambario sienoje yra langas, prie šiaurinės sienos yra rudos spalvos sekcija, prie jos veidrodis su spintele, prie kurios pristumtas fotelis. Kambario viduryje stovi stalas, kitoje kambario pusėje prie sienos pristumta lova, kambario grindys medinės, ant jų yra žalios spalvos kilimas /T.1, b.l. 9-13/.

2009-04-21 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Prienuose, prie Birštono g. 32 esančio namo. Rytinėje namo pusėje yra trejos durys. Pietinėje namo pusėje esančios kraštinės durys yra medinės, atsidarančios į išorę, prie jų iš lauko pusės yra vienos pakopos betoninė aikštelė, kvadrato formos, 20 cm aukščio nuo žemės, kurios kraštuose esantis betonas aptrupėjęs, aplink šią betoninę aikštelę auga žolė. Vidurinės įėjimo į namą durys užrakintos, prie jų iš laiko pusės padėta betoninė 40x35 cm dydžio plytelė, kurios dešinė pusė nuskilusi, kiemo danga žemės-smėlis ir smulkus žvyras. Kiemo rytinėje pusėje, ties dešinėje namo pusėje esančiomis įėjimo į namą durimis, nuo jų 9 metrų atstumu rytų kryptimi yra fotelis, kurio šoniniai kraštai padaryti iš medžio drožlių plokštės, aptraukti rausvos spalvos gobelenu, kuris suplyšinėjęs, suiręs. Fotelio sėdimos dalies šonai taip pat aptraukti rausvos spalvos gobelenu, sėdima fotelio dalis aptraukta tamsiai mėlynos spalvos medžiaga. Apžiūrėjus fotelį ant jo rausvos spalvos dėmių nerasta /T.1, b.l. 15-18/.

2009-04-23 daikto apžiūros protokolas patvirtina, kad akinių rėmelis yra tamsiai rudos spalvos, šviesiai rusvai margas, juose nėra abiejų stiklų, kairė priekinė akinių rėmelio dalis nulūžusi, nėra kairės akinių rėmelio šoninės dalies, užkišamos už ausies. Megztinis yra sportinis, tamsiai mėlynos spalvos, juostuotas, priekyje užsegamas užtrauktuku, su šoninėmis kišenėmis, megztinis nešvarus, ant jo rausvos spalvos dėmių nerasta /T.1, b.l. 25-27/.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G-3563 /09(02) patvirtina, kad J. G. konstatuotas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, nosies nugarėlės srityje su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje. Sužalojimai padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje, kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą /T.1, b.l. 36-37/.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 723/09(02) patvirtina, kad J. G. mirties priežastis yra poūmio periodo sunki galvos smegenų trauma bei šios traumos liekamieji reiškiniai. Galvos smegenų trauma pasireiškė kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio. Sunki galvos smegenų trauma yra priežastiniame ryšyje su mirtimi, t.y. šios traumos komplikacijos bei liekamieji reiškiniai sąlygojo J. G. mirtį. J. G. prieš mirtį nemažiau kaip tris savaites buvo gilioje komoje /T.1, b.l. 43-46/.

Iš 2009-12-09 specialistės S. M. paaiškinimo protokolo matyti, kad J. G. sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu kairės akies, kairio skruosto, nosies nugarėlės sritis, galėjo būti padaryta dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje /T.1, b.l. 39/.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. KM 48 (167)/10(01) patvirtina, kad J. G. mirties priežastimi buvo kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio. Kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu priežastimi buvo trauminis poveikis (tikėtina smūgis) į veido kairę pusę, padarant kraujosruvą kairės akies vokuose, pereinančią į skruostą, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir nosies nugarėlėje. Po galvos sumušimo nukentėjusysis galėjo atlikinėti savarankiškus veiksmus, pvz. eiti. Galimybė, kad odos nubrozdinimas J. G. nosies nugarėlėje galėjo gautis nuo dėvimų akinių. Smūgio sudavimo į veidą metu, neatmetama. Konstatuoti sužalojimai yra būdingi smūgio sudavimui, o ne griuvimui ir atsitrenkimui į kietą buką paviršių /T.1, b.l. 50-56/.

Kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, apklaustų įvykio liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga objektyviai nustatyta, kad 2009-04-18 įvykusio konflikto tarp J. G. ir E. Ž. metu, pastarasis sudavė kumštimi vieną kartą J. G. į dešinę veido pusę akies srityje. Taigi, bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad ne kas kitas, o kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam J. G. smūgį kumštimi į kairės akies sritį ir šio kaltinamojo suduoto smūgio pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniajame galvos smegenų pusrutulyje, kuris atitiko sunkų sveikatos sutrikdymą, o mirties prižastimi buvo poūminio periodo sunki galvos smegenų trauma bei šios traumos liekamieji reiškiniai. Specialisto išvadoje konstatuota, kad būtent šios galvos smegenų traumos liekamieji reiškiniai sąlygojo J. G. mirtį, t.y. buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Kaltinamojo veiksmas buvo ne tik neteisėtas, bet ir pavojingas nukentėjusio sveikatai. Akivaizdu, kad, suduodamas į gyvybiškai svarbią žmogaus organizmo vietą – galvą, garbaus amžiaus, ligotam bei apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui, pats būdamas žymiai jaunesnis ir fiziškai pranašesnis už jį, kaltinamasis veikė sąmoningai ir suvokė, kad gali sunkiai sutrikdyti nukentėjusio sveikatą, tačiau, kad šiuo smūgiu į galvą kaltinamasis būtų siekęs nukentėjusįjį nužudyti, duomenų nėra.

Lietuvos Respublikos BK 129 str. nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kuri apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, ir nusikaltimo baigtumo momentas šiuo atveju siejamas su pasekmių atsiradimu, todėl daroma išvada, kas nukentėjusįjį J. G. kaltinamasis E. Ž. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia ir jis turi atsakyti už jo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.

Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai numato, kad nužudymas laikomas padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir to siekė. Duomenų, kad kaltinamasis E. Ž. būtų norėjęs nukentėjusiojo mirties, byloje nėra. Kaltinamojo E. Ž. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Kaltinamasis E. Ž. parodė, kad 2009 m. liepos 10 d., jis gavo pašalpą ir išėjo su sugyventine V. V. pasivaikščioti, namie paliko 70 litų. Kai sugrįžo, norėjo išgerti alaus ir pasakė sugyventinei, kad paimtų piniginę, o ji pasakė, kad nėra nei piniginės, nei pinigų. E. Ž. pamatė vaikštant savo brolį, paklausė dėl pinigų, bet jis pasakė, kad neėmė. Tada jis pagrasino jam, kad iškvies piliciją. Brolis atbėgo su beisbolo lazda ir sudavė jam kelis kartus, per galvą, petį, tada jis peliu dūrė broliui vieną kartą, norėdamas apsiginti. Jis įtarė, kad tuos pinigus paėmė jo brolis. Jis norėjo tik pagąsdinti brolį, bet buvo apsvaigęs ir netyčia įdūrė. Jis peilį pasiėmė ir išsinešė į lauką, nes brolis bėgo į tvartą grasindamas, todėl norėjo pažiūrėti, ar jis tikrai pasiims lazdą. Jokio metalinio strypo rankoje neturėjo ir broliui juo nesudavė, tik įdūrė vieną kartą peiliu. Jam nuo brolio suduotų smūgių buvo sumuštas petys ir galva, bet į gydytojus nesikreipė.

Savo parodymus kaltinamasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet parodė, Prienuose, Pušyno g. 11 esančią sodybą; parodė įėjimą į gyvenamąjį namą; namo kambaryje parodė vietą, iš kurios paėmė peilį; kieme parodė vietą, kurioje dūrė peiliu A. Ž.; parodė kambaryje vietą, kur metė peilį; parodė vietą kambaryje, kurioje nukrito peilis /T.2, b.l. 117-120/.

Mirties liudijimo nuorašas ( t.3, b.l. 9) patvirtina, kad nukentėjusysis A. Ž. 2010-03-11 mirė ( nusižudė).

E. Ž. kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina byloje esantys įrodymai:

A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusiuoju parodė, kad 2009 m. liepos 10 d., apie 15 val., jam sugrįžus į namus, gyvenamajame name savo kambaryje buvo brolis E. Ž. ir jo draugė V. V.. Jam įėjus į kambarį E. Ž. pradėjo priekaištauti dėl pinigų, sakydamas, kad jis paėmė jo pinigus. Jis atsakė, kad jo pinigų neėmė. E. Ž. pradėjo vadinti jį necenzūriniais žodžiais, jis nenorėdamas su juo konfliktuoti išėjo į lauką. Eidamas per kiemą pamatė paskui jį ateinantį E. Ž., kuris vadino jį necenzūriniais žodžiais. Matė, kad brolis vienoje rankoje laikė metalinį pilkos spalvos peilį, o kitoje - metalinį strypą. Jis supratęs, kad E. Ž. gali jam suduoti smūgį, greitai pagriebė medinę lazdą, kuri stovėjo virš ūkinio pastato durų ir ja sudavė tris smūgius E. Ž. į galvą, petį ir ranką, tiksliai į kurias kūno vietas, pataikė nepamena. Jis pirmas broliui E. Ž. sudavė smūgius lazda. Po jo suduotų smūgių lazda, jis pamatė bei pajuto kaip E. Ž. dešinėje rankoje laikytu peiliu dūrė jam vieną kartą į kairį šoną, maždaug ties plaučiu, tuomet jis suklupo ir nukrito ant žemės, nukrisdamas pro praviras ūkinio pastato duris į pastato vidų. Krisdamas ant žemės susižalojo pakaušį. Jis matė, kad po dūrio, E. Ž. nuėjo į kambarį. Pretenzijų dėl sužalojimo broliui E. Ž. neturi ir ateityje neturės, su juo susitaikė, ant jo nepyksta dėl tokio jo poelgio, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia/T.2, b.l. 1-3/.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad įvykio dieną sūnus Audrius buvo išgėręs ir norėjo važiuoti dviračiu, o kitas sūnus Eimantas jį sudraudė, tuomet Audrius iš tvarto atsinešė kažkokį pagalį ir kirto broliui Eimučiui per galvą. Eimantas nedūrė, jis peliu drožinėjo, o Audrius pats užkrito, užgriuvo ant peilio. Jie abu tą dieną buvo neblaivūs. Žinojo, kad tą dieną Eimantas gavo pašalpą, tačiau konflikto dėl pinigų tarp brolių ji negirdėjo. Viskas vyko prie tvarto. Audrius buvo karštakošis, jis pirmas puolė, o Eimantas ramesnis, suvaldomas. Audrius nepyko ant brolio už tą sužalojimą, atleido jam.

Liudytoja V. V. parodė, kad įvykio dieną jie nuo pat ryto išgėrinėjo. E. Ž. tą dieną atvežė iš pašto pensiją. Kai jie gėrė, E. Ž. tėvukai ir brolis A. Ž. buvo tvarte. Audrius buvo atėjęs į vidų ir kažką piktai pasakė, jis pyko, kad be jo gėrė, bet vėl išėjo. Eimantas po kiek laiko, gal po 5-10 minučių irgi išėjo iš namo, o grįžo su kruvina galva, pasakė, kad pripjovė Audrių ir nukrito. Liudytoja nuėjo į lauką pažiūrėti ir pamatė prie tvarto gulintį A. Ž., iškvietė greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja L. Ž. parodė, kad konflikto tarp brolių Eimanto ir Audriaus nematė, nes buvo išėjusi. Audrius vėliau pasakojo, kad susiginčijo su Eimantu dėl dviračio ir šis jam sudavė. Tarp E. Ž. ir A. Ž., kai jie būdavo apsvaigę nuo alkoholio, dažnai vykdavo konfliktai, bet muštynių nebūdavo. Audrius konfliktiškesnis, karštakošis, Eimantas ramesnis.

2009-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Prienuose, Pušyno g. 11, namo kieme ir ūkiniame pastate. Į sodybos kiemą patenkama iš vakarų pusės, sodybos vakarinėje dalyje yra ūkinis pastatas, rytinėje pusėje - gyvenamasis namas. Įėjimas į ūkinį pastatą iš rytinės pusės, pastato viduje netvarka, sudėtos šiukšlės, lentgaliai, dėžės. Prie rytinėje sodybos pusėje esančio gyvenamojo namo, vakarinėje namo pusėje, krūmuose prie sienos, randama medinė lazda 78x13 cm dydžio, ant kurios matomos dėmės panašios į kraują. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš vakarų pusės. Įėjus pro šias duris patenkama į koridorių, iš kurio patenkama į šiaurinėje namo dalyje esantį kambarį, kurio pietinėje ir vakarinėje dalyje yra po langą, prie vakarinės sienos stovi lova, prie šiaurinės - sofa-lova. Atitraukus sofą-lovą nuo sienos, ant grindų randamas metalinis peilis, ant kurio smaigalio matomos dėmės, panašios į kraują /T.1, b.l. 109-115/.

Iš 2009-07-12 daikto apžiūros protokolo matyti, kad peilis yra metalinis, 24 cm ilgio, peilio rankena 12,5 cm ilgio, geležtė 11,5 cm ilgio, prie peilio geležtės yra piršto įduba, ant kurios yra apdžiuvęs rudos spalvos skystis. Peilio smaigalys nusmailėjantis, ant peilio ašmenų arčiau peilio rankenos, nuo jos 9 cm link peilio smaigalio, matomas apdžiuvęs rudos spalvos skystis. Rudais daktiloskopiniais milteliais apžiūrėjus peilį, ant jo išryškėję rankų pėdsakai sudaryti iš atskirų papiliarinių linijų ir sutepimų, dėl to, minėti pėdsakai asmens identifikavimui netinka /T.1, b.l. 117-118/.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. T-A 2044/09(02) patvirtina, kad 2009-07-10, 15.25 val. A. Ž. kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio /T.1, b.l. 122/.

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2009-07-10, 17:44:24 E. Ž. nustatytas 1,66 promilės girtumas /T.2, b.l. 43/.

Iš 2009-07-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis E. Ž. pateikė maikutę, porą batų, džinsines kelnes ir sportines kelnes /T.1, b.l. 125/.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 267/09(01) patvirtina, kad ant peilio yra A. Ž. kraujas su 99,999999999 % tikimybe. Ant E. Ž. marškinėlių yra E. Ž. kraujas su 99,999999999 % tikimybe. Ant lazdos yra žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, biologinės kilmės dalelių, tinkančių identifikavimui, negauta. Ant sportinių kelnių, džinsinių kelnių, batų dėmių ir sutepimų, tinkančių tyrimui nerasta /T.1, b.l. 129-136/.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 517/09 (06) patvirtina, kad E. Ž. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, paviršinis nubrozdinimas kairio peties sąnario priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti trijų poveikių pasekoje ir galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai tiek visumoje tiek imant juos atskirai, kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas /T.1, b.l. 140-142/.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 517/09 (06) patvirtina, kad pil. A. Ž. padaryta durtinė-pjautinė krūtinės ląstos kairės pusės žaizda, kairio plaučio apatinės skilties sužalojimas, sužalojimas padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje; muštinė galvos žaizda padaryta kieto buko daikto poveikyje. Durtinis - pjautinis sužalojimas galėjo būti padarytas peiliu, muštinė žaizda galvos srityje galėjo būti padaryta krentant ant kieto paviršiaus bei galva atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai padaryti dviejų poveikių pasekoje. Durtinė - pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje su plaučio sužalojimu ya sunkus sveikatos sutrikdymas. Muštinė žaizda galvos srityje kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas /T.1, b.l. 144-146/.

Kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais, apklaustų įvykio liudytojų parodymais nustatyta, kad 2009-07-10 įvykusio konflikto tarp A. Ž. ir E. Ž. metu, kaltinamasis dūrė vieną kartą nukentėjusiajam peiliu į krūtinės sritį. Iš ekspertizės išvados Nr.G 517/09 matyti, kad durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Neginčijamai patvirtinta, kad būtent Eimantas žiūra dūrė peiliu savo broliui A. Ž. peiliu į krūtinės sritį. Tarp šio kaltinamojo veiksmo ir kilusių žalingų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kurioje išsidėstę vidaus organai, kaltinamasis veikė sąmoningai ir suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali sukelti sunkias pasekmes kito žmogaus sveikatai, ir, nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatos, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi jis A. Ž. sveikatą sunkiai sutrikdė veikdamas netiesiogine tyčia.

Kadangi Lietuvos Respublikos BK 135 str. nusikaltimo sudėtis yra materialioji, kuri apima ne tik veiką, bet ir jos sukeltas pasekmes, ir nusikaltimo baigtumo momentas šiuo atveju siejamas su pasekmių atsiradimu, todėl daroma išvada, kad kaltinamojo E. Ž. nusikalstami veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis - sunkiai sutrikdyta A. Ž. sveikata ir jis turi atsakyti už jo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis A. Ž. buvo kaltinamojo E. Ž. brolis, todėl nekyla jokių abejonių, kad E. Ž. nusikalstamą veiką, sukėlusią sunkias pasekmes žmogaus sveikatai įvykdė prieš savo brolį.

Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2d. 3p. ir ši kvalifikacija pilnai pasitvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pripažįstama tai, kad visus jam inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis, ją patvirtino byloje surinkti įrodymai.

Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl svetimo turto vagystės pripažįstama tai, jog jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tai savo parodymuose pavirtino ir nukentėjusioji (BK 59 str. 1d. 3p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl tyčinio sunkaus savo brolio sveikatos sutrikdymo pripažįstama tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje apklausti: kaltinamasis, liudytojos D. Ž. ir V. V. nurodžiusios, jog kilus konfliktui tarp E. Ž. bei A. Ž., pirmasis muštis puolė nukentėjusysis, kuris sudavė E. Ž. kelis kartus pagaliu per galvą, pečius, kuo jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir tik po to kaltinamasis peiliu dūrė A. Ž., gindamasis. Liudytojai, kaltinamojo bei nukentėjusiojo šeimos nariai, gerai juos pažinoję, patvirtino, kad E. Ž. buvo ramaus būdo, o A. Ž. konfliktiškas ir karštakošis. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. Ž. veiksmai kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantys ir rizikingi jo sveikatai ir turėjo įtakos kaltinamojo neteisėtiems veiksmams, todėl ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, vienas iš jų nesunkus, kiti du labai sunkūs (BK 11 str.), į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į nepataisomas nuiskaltimo pasekmes (J. G. mirtį), į kaltinamojo asmenybę (nedirbantis, nevedęs, invalidas, tačiau gyvena asocialų gyvenimą, nuolatos girtauja, į jo ankstensius teistumus – teistas net 3 kartus, nors teistumai jau išnykę, į jo atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes, ir daro išvadą, kad jam už visus tris nusikaltimus skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu lygios straipsnių sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytų bausmių vidurkiams (BK61 str.).

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Įstatymas įpareigoja civilinį ieškovą įrodyti jam padarytos žalos buvimą ir dydį.

Nukentėjusioji M. G. prašo priteisti jai iš kaltinamojo 3803 litus turtinei žalai ir 50.000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš nukentėjusiosios prie ieškinio pateiktų priedų matyti, kad jie pagrindžia 3803 litų dydžio turėtą turtinę žalą, susijusią su vyro laidoruvėmis. Laidojimo išlaidos buvo iš dalies kompensuotos įstatymų nustatyta tvarka išmokant 1200 litų vienkartinę laidojimo išmoką, kurią nukentėjusioji patvirtino gavusi, todėl toje dalyje ieškinys yra mažinamas. Nukentėjusios M. G. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jai padarytai turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo E. Ž. priteistini 2603 lt (3803lt -1200 lt).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos pasekmių nukentėjusioji M. G. neteko sutuoktinio, su kuriuo santuokoje gyveno 50 metų, Netekus vyro, nukentėjusioji patyrė moralinių išgyvenimų, kurie tęsiasi iki šiol. Dėl jai išsivystė vidinė depresija, pasikeitė gyvenimo kokybė, jaučiasi vieniša, nepasitiki žmonėmis. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai padaryta moralinė žala labai didelė. Tačiau teismas asižvelgia ne tik į ieškinyje nurodytus argumentus, bet ir į nukentėjusiosios parodymus, kuriuose ji nurodė, kad vyras dažnai išgerdavo, būdavo karšto būdo, neretai nuo jo kliūdavo ir jai pačiai. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, vertina ir kitas aplinkybes. Nusikaltimą, kurio pasekmės – žmogaus mirtis, kaltinamasis padarė netiesioginės tyčios forma, savo kaltės nepripažino, iki nusikaltimo padarymo nedirbo, yra neįgalus, gauna invalidumo pašalpą. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos padarymo sumą bei į kaltinamojo materialinę padėtį, daro išvadą, kad neturtinei žalai atlyginti pareikšta aiškiai per didelė suma, neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo kriterijų. Todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos alyginimo tenkinamas iš dalies ir mažintinas iki 20 000 litų.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 25044,36 Lt. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, susijusiai su nukentėjusiojo J. G. gydymu. Šis ieškinys yra pargįstas, realus, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kalto asmens.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas Lietuvos Respublikos BK 94 straipsnio tvarka:

J. G. akinių rėmelis, peilis, medinė lazda, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK – nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip beverčiai sunaikintini.

E. Ž. drabužiai: megztinis, maikutė, 1 pora batų, džinsinės kelnės, sportinės kelnės, saugomi Kauno apskrities VPK Prienų r. PK – grąžintini savininkui E. Ž..

E. Ž. asmens tapatybės kortelė Nr. 10894464 – nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstina pagal jo, tai yra E. Ž. bausmės atlikimo vietą.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 299, 301, 302, 303, 308 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. Ž., Juozo pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 129 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p. ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. - laisvės atėmimu vienuolikai (11) metų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. - laisvės atėmimu septyneriems (7) metams.

Pagal lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 2 p., 6 d. bausmes apimant bei iš dalies sudedant paskirti jam galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą dvylikai (12) metų atliekant ją pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009-04-21 iki 2009-04-23 ir nuo 2009-07-10 iki 2010-06-11.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Nukentėjusiajai M. G. priteisti iš E. Ž. - 2603 (du tūkstančius šešis šimtus tris) litus turtinei ir 20 000 ( dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinė ligonių kasai priteisti iš E. Ž. 25044,36 ( du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis litus 36 ct.) litus už nukentėjusiųjų J. G. bei A. Ž. gydymą VŠĮ Prienų ligoninėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

J. G. akinių rėmelį, peilį, medinę lazdą, saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

E. Ž. drabužius: megztinį, maikutę, 1 porą batų, džinsines kelnes, sportines kelnes, saugomus Kauno apskrities VPK Prienų r. PK – grąžinti nuteistajam E. Ž..

E. Ž. asmens tapatybės kortelę Nr. 10894464 – nuosprendžiui įsteisėjus, persiųsti pagal jo, tai yra E. Ž. bausmės atlikimo vietą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.