- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- 1-602-1034/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34719-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- M. R.
- Civilinis ieškovas
- M. R.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. R. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2021 m. spalio 6 d. apie 9.30 val. Vilniuje, Gariūnų g. 68, viešoje vietoje, Gariūnų turgavietėje 8 eilėje šalia paviljono Nr. 46, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojęs fizinį smurtą, t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo M. R. pastūmė jį savo pilvu bei ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, po ko nukentėjusysis parkrito ant šalia buvusio prekių stelažo, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje ir muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, taip nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais M. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad atėjo į darbą, išdėstė prekes. Atėjo V. T., su visais pasisveikino, užėjo pas M. R. ir iš tolo pradėjo ant jo kalbėti, buvo nepatenkintas, kad M. R. užėmė jo vietą su manekenais. M. R. šalia atsistojo, sakė, kaip su kaimynu kalbi, kokius žodžius vartoji. Jis pasakė M. R. tylėti, nelįsti į ne savo reikalus. Už tai gavo smūgį į veidą. Jis to nesitikėjo, apsigynė, trenkė M. R. atgal. Pribėgo kaimynai ir juos išskyrė. Nežino, kas šitą konfliktą matė, kiekvienas buvo savo darbo vietoje. Jis M. R. trenkė iš delno į veidą, viskas vyko spontaniškai. M. R. neišsilaikė ant kojų, užgriuvo ant savo prekių. Negali atsakyti, kokia buvo aplinkinių reakcija dėl šio konflikto, negera. Iki šio įvykio M. R. nebuvo sužalotas. M. R. paskambino iš karto į policiją, kvietė apsaugą. Jis neskambino policijai, nes nebuvo reikalo. Dėl M. R. veiksmų kreipėsi į policiją. Tai buvo apie spalio 21 d. Į medikus nesikreipė, nebuvo priežasties, nebuvo mėlynių. Anksčiau su M. R. neturėjo nesutarimų, nebendravo su juo. V. T. nėra pagrindo jį apkalbėti. Daugiau tokio pobūdžio konfliktų nebuvo. Nepripažįsta pareikšto civilinio ieškinio, ne jo kaltė, M. R. pats užgriuvo ant savo prekių. Jo kaltė, kad apsigynė ir trenkė M. R. į veido sritį.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. R. parodė, kad M. R. pastatė savo visus rakandus į vietą, kuri jam nepriklauso. V. T. ten turėjo savo reikalų, vežiojo žmoną pas gydytoją, dėl to atėjo vėliau. Ne pirmą sykį visą laiką dėl tos vietos barniai, bet visi šitie barniai iš M. R. pusės. Konfliktas vyko spontaniškai, prisimena, kad jis nokaute, guli ant nugaros, o kaimynas V. M. atitraukė, nes M. R. dar norėjo jį suspardyti, sumušti, sutvarkyti. Viskas vyko jo kioske. Konfliktą matė V. T., V. M. traukė M. R., tai irgi matė, šone stovėjo V. Š. Bėgo žmonės, nes vyko muštynės, vyko kažkas Gariūnuose. Moteris ėjo ir matė tokią sceną, ji bėgo iš ten. Kai jis nukrito, buvo praradęs sąmonę. Neturėjo tokio pobūdžio konfliktų anksčiau. Neturi jokio pagrindo apkalbėti M. R. Pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nes kepurės buvo sudraskytos, jos megztos, siūlai ištraukti ir išteplioti, sulaužyta įranga, nukrito nuo durų jo pakabinti prietaisai, apgadintos durys. Neturtinę žalą sudaro tai, jog nemiega naktimis, reikia gerti vaistus, stresas, patiria širdies priepuolius. Šiuo metu yra pensininkas, turi neįgalumą. Jis M. R. jokių smūgių nesudavė. Iki šio konflikto nebuvo sužalotas. Po M. R. smūgio buvo ištinusi lūpa, burnos ertmėje juto kraują. Dėl to juto fizinį skausmą. Žandikaulį skaudėjo savaitę.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. T. parodė, kad kaimynas M. R. turėjo du paviljonus šalia jo paviljono. Gavosi taip, kad vienas paviljonas buvo laisvas tarp jo ir V. T., tačiau M. R. užėmė visą paviljoną. Dėl to pasakė jam pastabą, taip pat dėl to pastabą davė M. R. Po to, kai M. R. pasakė pastabą, M. R. prišoko ir jo paties paviljone pastūmė, sudavė ranka į dantis. M. R. griebė už striukės ir abu pargriuvo. Kai pamatė, kad M. R. guli ant M. R., V. M. pakėlė M. R. ir M. R. Po to M. R. iškvietė apsaugą ir policiją. Konfliktas vyko prie M. R. paviljono, priešais M. R. paviljoną. Konfliktas truko porą minučių. Be jo paties, M. R. ir M. R., dar buvo V. M., V. Š. M. R. trenkė M. R. į dantis, jam pasirodė, kad dar stūmė pilvu. Nematė, kad konflikto metu M. R. būtų sudavęs smūgius M. R. Nėra priežasčių apkalbėti M. R. Jam juokinga konflikto kylimo priežastis, pasekmės buvo tragiškos. M. R. yra pensininkas, turi širdies ligą. M. R. buvo pažeista lūpa ir buvo įspūdis, kad jis gulėjo be sąmonės.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Š. parodė, kad atvažiavo M. R. ir pradėjo ginčytis su V. dėl prekių statymo, kaip jas reiktų išstatyti, nes ten jo paviljonas buvo kažkada, norėjo daugiau prekių išstatyti. Jie ginčijosi, pradėjo rusiškai bartis. Negirdėjo dėl ko tiksliai buvo konfliktas, bet girdėjo barnį. Išgirdo, kad M. R., sėdėdamas savo paviljone, kažką pasakė. M. R. puolė į jo paviljoną ir pradėjo kristi visi jo manekenai, nes šalia sustatyti buvo. Jis pribėgo, nesuprato, kas vyksta. M. R. gulėjo ant žemės, o M. R. buvo ant jo. Artimiausias kaimynas bandė atitraukti M. R. Pribėgo kaimynės, rėkė, kas vyksta ir taip pasibaigė. M. R. susirinko prekes, apsitvarkė viską ir jis nuėjo į apsaugą, iškvietė verslo parko apsauginius ir atvažiavo policija. Toliau buvo stovintys jų kaimynai, šiaip nelabai pirkėjų buvo. Gal kai mušėsi jų nebuvo. Jo reakcija buvo tokia, kad muštynių Gariūnuose nebuvo. Jam tai baisu, nežino, kaip tą apibūdinti. 20 metų vienoje vietoje dirba ir nematė tokio konflikto. Matė, kad M. R. buvo praskelta lūpa. Neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti M. R.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad tą dieną atėjo M. R. į turgų, kai jie visi stovėjo, pradėjo reikšti nepasitenkinimą V. T. dėl pastatytų manekenų, prasidėjo ginčas. Žodis po žodžio. V. T. užstojo M. R., pasakė, kad negalima taip daryti. M. R. priėjo prie M. R., ginčas sustiprėjo. Išgirdo, kad vyksta muštynės. Pribėgo, paprašė, kad baigtų muštynes, atsitrauktų vienas nuo kito. Atsistojo M. R., tada M. R. Kai M. R. atsistojo, matėsi, kad jam ant veido kažkas buvo, atrodė, kad jam skaudėjo. Ant M. R. sužalojimų nematė. Nėra priežasčių jam nepagrįstai apkalbėti M. R. Aplinkinių reakcija buvo tokia, kad moterys sakė baigti muštynes. Tuo momentu kokias kelias valandas buvo sutrikusi prekyba.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis M. R. parodė, kad kaltės nepripažįsta visiškai, jis gynėsi, muštynes pradėjo M. R. 2021 m. spalio 6 d. apie 9.30 val. tarp jo ir V. T. kilo žodinis konfliktas dėl vietos, nes jo manekenai stovėjo minėtoje tuščioje vietoje, o V. tas nepatiko. Į jų konfliktą įsikišo M. R. ir pradėjo jam sakyti, kad jis užsičiauptų ir nesikištų, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Jis M. R. pasakė, kad pats užsičiauptų ir nesikištų. Tada M. R. priėjęs jam vieną kartą iš kumščio sudavė į veido sritį, negali pasakyti, į kurią vietą tiksliai. Jis gindamasis trenkė M. R. atgal vieną kartą iš kumščio į veido sritį. Tada jie susigrūmė ir nukrito ant prekių stelažo. Po to kolegos juos išskyrė. Po šio įvykio buvo atvykęs į antrąjį policijos komisariatą patikrinti, ar jo atžvilgiu yra parašytas pareiškimas, tačiau duomenų apie tai nebuvo, todėl nusprendė nerašyti pareiškimo ir neaštrinti situacijos (b. l. 53-55).
2021 m. spalio 6 d. M. R. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. spalio 6 d. apie 9.30 val. Vilniuje, Gariūnų g. 68, įvyko konfliktas su kitu prekeiviu M. R. dėl to, kad jis nekultūringai bendrauja su kitais prekeiviais bei klientais. M. R. dėl to tapo agresyvus, nukreipė agresiją prieš nukentėjusįjį, pribėgo prie jo ir viena kartą kažkurios rankos kumščiu trenkė į veidą, nuo ko jis nukrito ant parduodamų prekių. Dėl M. R. veiksmų buvo praskelta lūpa, sukeltas fizinis skausmas, sugadintos parduodamos prekės, įranga, kurių vertė 500 Eur (b. l. 5-7).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. R. parodė, kad nuo 2012 metų prekiauja Gariūnų turguje, esančiame Gariūnų gatvėje 68. Prekybos vieta yra 8 eilėje geltoname paviljone, vieta Nr. 46. Priešais jį esančioje eilėje prekiauja M. R. kuris yra problematiškas žmogus, nuolat pavydi kitiems prekeiviams, dėl to juos klientų akivaizdoje įžeidinėja, kad klientai nieko nepirktų iš kitų prekeivių. 2021 m. spalio 6 d. apie 9.00 val. M. R. išnešė manekenus iš savo prekybinio kiosko ir išstatė juos netik jam priklausančioje prekybos vietoje, bet ir šalia esančio nenaudojamo kiosko. Prie jo priėjo V. T., kuris pradėjo kalbėtis su M. R. apie tai, kad šis užėmė per daug vietos prie nenaudojamo kiosko. Konfliktas vyko ne tik prekeivių, bet ir klientų akivaizdoje. Jis pareiškė M. R. pastabą, kad nešauktų ir apsiramintų, liautųsi konfliktavęs. Po jo žodžių M. R. nukreipė agresiją prieš jį, vadino necenzūriniais žodžiais, ir priėjęs prie jo prekybinio kiosko pastūmė jį savo pilvu ir staigiai trenkė kažkurios rankos kumščiu jam į veidą, dėl ko jis pradėjo kristi ant savo parduodamų prekių bei stelažų. Jis nukrito ant stelažo jį sulaužydamas ir išvartė parduodamas kepures, kurios dabar purvinos ir prekybai netinkamos. Dėl minėtų M. R. veiksmų jam padaryta 500 Eur turtinė žala. Taip pat jam praskelta viršutinė lūpa bei skauda kairės rankos alkūnę. Konfliktą gali paliudyti šalia prekiaujantis Vitalijus, kiti šalia prekiaujantys žmonės taip pat matė konfliktą, tačiau jų duomenų jis neturi (b. l. 10-12). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis M. R. parodė, kad įvykio dieną, kai jį sumušė M., jis neprisimena, kaip buvo suduotas smūgis, kadangi buvo praradęs sąmonę. Prisimena tik, kai jau gulėjo ant žemės. Jis M. nesudavė nei vieno smūgio, konfliktą pradėjo M. (b. l. 17-18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2583/2021 (01) nustatyta, kad M. R. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje ir muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. spalio 6 d. (b. l. 24).
2021 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu atlikta įvykio vietos apžiūra (b. l. 38-42).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme tiesiogiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje nekyla abejonių, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamasis M. R. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2021 m. spalio 6 d. apie 9.30 val. Vilniuje, Gariūnų g. 68, viešoje vietoje, Gariūnų turgavietėje 8 eilėje šalia paviljono Nr. 46, pašalinių žmonių akivaizdoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojęs fizinį smurtą, t. y. priėjęs prie nukentėjusiojo M. R. pastūmė jį savo pilvu bei ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, po ko nukentėjusysis parkrito ant šalia buvusio prekių stelažo, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje ir muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, taip nežymiai sutrikdė M. R. sveikatą ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš jų – įžūlus elgesys. Fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai paprastai laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-318/2012, 2K-719/2013, 2K-120/2014, Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).
Teismas pažymi, kad esminių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių savo veikoje iš esmės neneigė ir pats kaltinamasis M. R., kuris parodė, kad pasakė M. R. tylėti, nelįsti į ne savo reikalus, dėl to gavo nuo M. R. smūgį į veidą. Jis to nesitikėjo, apsigynė, trenkė M. R. atgal. Jis M. R. trenkė iš delno į veidą, viskas vyko spontaniškai. M. R. neišsilaikė ant kojų, užgriuvo ant savo prekių. Iki šio įvykio M. R. nebuvo sužalotas. Jo kaltė, kad apsigynė ir trenkė M. R. į veido sritį.
Dėl šių faktų iš esmės panašius parodymus davė ir nukentėjusysis M. R. bei liudytojai V. T., V. M., V. Š. Štai nukentėjusysis M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad konfliktas vyko spontaniškai, prisimena, kad jis guli ant nugaros, o kaimynas V. M. atitraukė, nes M. R. dar norėjo jį suspardyti, sumušti, sutvarkyti. Viskas vyko jo kioske. Konfliktą matė V. T., V. M. traukė M. R., tai irgi matė, šone stovėjo V. Š. Bėgo žmonės, nes vyko muštynės. Neturėjo tokio pobūdžio konfliktų anksčiau. Neturi jokio pagrindo apkalbėti M. R. Po M. R. smūgio buvo ištinusi lūpa, burnos ertmėje juto kraują, dėl to juto fizinį skausmą, savaitę skaudėjo žandikaulį. Nukentėjusiojo M. R. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko tiek jo skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų suinteresuotas nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, tokių aplinkybių nenurodė ir kiti proceso dalyviai. M. R. padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada, kuria konstatuoti jam padaryti sužalojimai (b. l. 24).
Liudytojas V. T. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, jog po to, kai M. R. pasakė pastabą, M. R. prišoko ir jo paties paviljone pastūmė, sudavė ranka į dantis. Kai pamatė, kad M. R. guli ant M. R., V. M. pakėlė M. R. ir M. R. Be jo paties, M. R. ir M. R., dar buvo V. M., V. Š. M. R. trenkė M. R. į dantis, jam pasirodė, kad dar stūmė pilvu. Nematė, kad konflikto metu M. R. būtų sudavęs smūgius M. R. Nėra priežasčių apkalbėti M. R. M. R. buvo pažeista lūpa ir buvo įspūdis, kad jis gulėjo be sąmonės. Pastebėtina, kad šis liudytojas tiesiogiai stebėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusį konfliktą ir apie jį viso proceso metu davė nuoseklius parodymus.
Pažymėtina, jog konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu šalia buvo ir bent jau po konflikto asmenis matė, stebėjo ir apie jį parodė liudytojai V. Š., V. M. Antai liudytojas V. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. R. puolė į M. R. paviljoną ir pradėjo kristi visi jo manekenai, nes šalia sustatyti buvo. Jis pribėgo, nesuprato, kas vyksta. M. R. gulėjo ant žemės, o M. R. buvo ant jo. Artimiausias kaimynas bandė atitraukti M. R. Pribėgo kaimynės, rėkė, kas vyksta ir taip pasibaigė. Matė, kad M. R. buvo praskelta lūpa. Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. T. užstojo M. R., pasakė, kad negalima taip daryti. M. R. priėjo prie M. R., ginčas sustiprėjo. Išgirdo, kad vyksta muštynės. Pribėgo, paprašė, kad baigtų muštynes, atsitrauktų vienas nuo kito. Atsistojo M. R., tada M. R. Kai M. R. atsistojo, matėsi, kad jam ant veido kažkas buvo, atrodė, kad jam skaudėjo. Ant M. R. sužalojimų nematė. Teismas nustatė, kad šių liudytojų parodymai nuoseklūs, be to, jie atitinka ir nukentėjusiojo duotus parodymus.
Šias nustatytas aplinkybes atitinka ir policijos registruojamų įvykių registro išrašas, iš kurio matyti, jog policiją kvietė būtent nukentėjusysis M. R., kuris nurodė, jog susimušė su kaimynu, greitosios medicinos pagalbos nereikia, laukia (b. l. 3-4).
Byloje nekyla ginčas dėl to, kad įvykis buvo viešoje vietoje, t. y. Gariūnų turgavietėje, be to, tai matė pašaliniai asmenys, kaip jau aptarta aukščiau, būtent dėl kaltinamojo M. R. veiksmų kviesta policija.
Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytais įrodymais, sprendžia, kad kaltinamasis M. R. panaudojo prieš nukentėjusįjį M. R. fizinį smurtą, pastūmė jį savo pilvu bei ranka sudavė vieną smūgį į veido sritį, o tai atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką laikytina BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – įžūliu elgesiu.
Būtinasis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra viešoji vieta. Nagrinėjamus atveju teismui nekyla abejonių, kad M. R. prieš nukentėjusįjį M. R. smurtavo viešoje vietoje, kadangi tiek pirmiau paminėtų liudytojų, tiek nukentėjusiojo, tiek ir kaltinamojo bei liudytojų parodymais nustatyta, jog įvykis kilo 2021 m. spalio 6 d. apie 9.30 val., Gariūnų turgavietėje, adresu Gariūnų g. 68, Vilniuje, kur buvo ir kitų asmenų.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, jog buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2014). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo M. R., taip pat kaltinamojo M. R., liudytojų V. T., V. M., V. Š. parodymų matyti, jog tuo metu, kai M. R. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį M. R., konfliktą pastebėjo kiti Gariūnų turgavietėje buvę asmenys, be to, buvo kviesta policija, kuriam laikui buvo sutrikdyta įprasta turgavietės veikla, išvartytos nukentėjusiojo parduodamos prekės. Į viešą vietą buvo kviesta policija, taigi aptartais kaltinamojo M. R. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, iškviesti pareigūnai, o tai rodo, kad smurtiniais veiksmais buvo ne tik demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai, bet ir sutrikdyta visuomenės tvarka, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Teismas nustatė, kad M. R., veikdamas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad sutrikdys visuomenės tvarką, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų aplinkybių visuma yra visiškai pakankama pripažinti M. R. kaltu pagal BK 284 straipsnį.
Kaip galima suprasti iš kaltinamojo M. R. pozicijos, nors jis taip ir nenurodė, jis laikosi pozicijos, jog savo veiksmais realizavo teisę į būtinąją gintį.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis M. R. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo M. R. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo sveikatai ar gyvybei.
Pažymėtina, jog nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis M. R. inicijavo konfliktą su kaltinamuoju ar pirmas pradėjo smurtinio pobūdžio veiksmus jo atžvilgiu. Kaip pripažino pats kaltinamasis M. R., jis neskambino į policiją, nes nebuvo reikalo, dėl M. R. veiksmų kreipėsi į policiją tik apie 2021 m. spalio 21 d., o į medikus nesikreipė, nes nebuvo mėlynių. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, jog M. R. būtų sudavęs kokius nors smūgius M. R. Taigi, patikimų duomenų, patvirtinančių, kad M. R. smurtavo kaltinamojo atžvilgiu, byloje nėra, todėl lieka neaišku, nuo kokių veiksmų M. R., jo teigimu, gynėsi. Agresyvūs kaltinamojo veiksmai rodo, kad jis nebuvo nukentėjusiojo veiksmų auka, o buvo aktyvus konflikto dalyvis ir iš esmės iniciatorius, ką patvirtina minėti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas, nesuteikia pagrindo manyti, jog M. R. kėlė kokią nors realią grėsmę kaltinamajam. Be to, atsižvelgtina ir tai, kad nukentėjusysis M. R. yra ženkliai vyresnis negu kaltinamasis M. R., kas vėlgi susilpnina būtinosios ginties kilimo regimybę. Teismas pripažįsta, kad atsižvelgiant į tai, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilęs konfliktas galėjo būti trikdantis ar nemalonus kaltinamajam, tačiau tai jokiu būdu nepateisina M. R. smurtinio elgesio padarant sužalojimus nukentėjusiajam M. R.
Atsižvelgdamas į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. R. veika negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis.
IV. Bausmės skyrimas
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis teismui nustato pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Teismas nustatė, jog kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nusikaltimas viešajai tvarkai), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus tyčinis nusikaltimas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – 55 metų amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą, administracine tvarka baustas (b. l. 69-74), neteistas, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 284 straipsnyje, paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – baudą, šios bausmės dydį nustatant lygų minimaliam. Teismo nuomone, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, taip pat neprieštarauja teisingumo principui.
Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Nukentėjusysis M. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo ir 1500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad konflikto metu buvo sulaužyta įranga, sugadinti manekenai, sugadintos kiosko durys, ištepliotos kepurės, kai kurios kepurės suplėšytos. Jis patyrė stresą, padažnėjo aritmijos priepuoliai, kankina nemiga, skauda žandikaulį. Vietoj laisvalaikio su šeima turi spręsti nemalonias problemas.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl turtinės žalos.
Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Tačiau civilinė atsakomybė gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.
Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
Nukentėjusiojo M. R. ieškinys dėl 500 Eur turtinės žalos už sugadintas prekes, įrangą atmestinas kaip neįrodytas. Pažymėtina, kad prie civilinio ieškinio nepridėti jokie tai patvirtinantys įrodymai, jokie rūbų ar prekių pirkimo kvitai ar fotonuotraukos, tokių duomenų nepateikta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo tenkinti nukentėjusiojo ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Dėl neturtinės žalos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1dalyje nurodyta, jog jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.
CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios instancijos teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2009, 2K-73/2010 ir kt.).
Teismas nustatė, kad M. R. kaltais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam M. R. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, neabejotina, kad jis dėl to patyrė negatyvius išgyvenimus, sukrėtimus bei stresą. Šioje vietoje svarbu pastebėti, kad M. R. patyrė fizinį smurtą toje vietoje, kurioje dirba, t. y. Gariūnų turgavietėje, tai matant ir pašaliniams asmenims. Neabejotina, kad tokia situacija nukentėjusiajam buvo emociškai ir fiziškai nemaloni. Taip pat pastebėtina, kad tokia situacija turi pasekmių žmogaus gyvenimui, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad M. R. ilgai gydėsi, jog jam nustatyti kokie nors liekamieji padariniai ir panašiai. Nustatant neturtinės žalos dydį labai svarbu atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, pvz. į tai, kad šiuo metu nukentėjusysis gyvena pilnavertį gyvenimą, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį (darbingo amžiaus, dirbantis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomos atlyginti jo patirtos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 Eur, toks dydis atitinka formuojamą teisminę praktiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-308 straipsniais,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. R. 700 Eur (septynis šimtus eurų) nukentėjusiojo M. R. naudai neturtinei žalai atlyginti, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.