- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-742-755/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- S. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-742-755/2018
teisėja Vaida Motiejūnienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04482-2018-2
2018 m. lapkričio 6 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8598-1026/2018 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo bei atsakovės S. M. priešieškinį ieškovui V. M. dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė S. M. pateikė prašymą, kuriuo teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal prašyme nurodytas sąlygas.
2. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis, nuteikinėja vaiką prieš motiną,nederina laiko, prieš pasiimdamas sūnų pas save. Paaiškino, kad ieškovo klaidinamas vaikas patiria neigiamus išgyvenimus, priverstas rinktis tarp abiejų tėvų, tapo nervingas ir labai jautrus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsakovės prašymą patenkino visa apimtimi.
4. Teismas nekonstatavo, kad nustačius ieškovui V. M. bendravimo su šalių sūnumi tvarką, būtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Atkreipė dėmesį, jog šalių sūnus yra mažametis, pašliję šalių tarpusavio santykiai daro vaiko emocinei būklei neigiamą įtaką, kelia grėsmę jo interesams, reikalinga vaikui užtikrinti pastovią gyvenamąją vietą, saugią aplinką, įprastą jam maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę.
5. Darė išvadą, jog atsakovės nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai tikėtinai pagrindžia jos teiginius dėl bendravimo su vaiku ir pateiktą prašymą, vaikas faktiškai gyvena su motina, tad siekdamas netrikdyti mažamečio vaiko, atsakovės prašymą patenkino ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas V. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pritaikytas ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teigia, kad teismas nutartį priėmė skubotai, nepareikalavęs nuomonės ar išvados iš suinteresuoto asmens. Pažymi, jog atsakovė prašyme nenurodė jokių aplinkybių, kad vaikas yra nuteikiamas, nesusitaręs ieškovas vaiką pasiima ir taip piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis. Tvirtina, kad bendravimas su vaiku vyksta tik susitarus su atsakove ir bendraujama tiek kiek susitariama.
8. Nurodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ženkliai apribojo per eilę metų nusistovėjusią bendravimo su vaiku tvarką, prie kurios vaikas yra pripratęs, nauja tvarka sutrumpino jo ir sūnaus bendravimo laiką, kuris vyko iki nutarties priėmimo.
9. Mano, kad prašymas pareikštas piktavališkai siekiant apriboti ieškovo teisę matytis su sūnumi.
Atsiliepimas
10. Atsakovė S. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, kad kreiptis į teismą dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo priversta išimtinai nepilnamečio vaiko interesais. Nevykdant susitarimų dėl vaiko paėmimo ir grąžinimo motinai ir dėl to paprieštaravus, ieškovas sūnui pasakydavo, kad atsakovė neleidžia ir draudžia jam būti pas tėvą ir su juo bendrauti. Teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, sūnus tapo ramesnis, žino, kada pasimatys su tėvu, nėra verčiamas rinktis pasilikti pas tėvą ar grįžti į namus.
12. Teigia, jog ieškovui teisės bendrauti su sūnumi nėra varžomos, pateiktos susirašinėjimo žinutės rodo, kad pats ieškovas atsisakė trečiadieniais pasiimti sūnų su nakvyne. Pažymi, kad šalių pateiktos žinutės patvirtina,jog sūnus pas tėvą nebūdavo po dvi savaites kiekvieną mėnesį.
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl nepilnamečio vaiko interesų pagal ieškovo atskirąjį skundą nurodo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai esant teisėtai ir pagrįstai, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad šalių sūnus neturėjo stabilios nuolatinės gyvenamosios vietos, nes ieškovo iniciatyva vaikas gyvendavo vieną savaitę su ieškovu, kitą – su atsakove arba vaikas svečiuodavosi pas ieškovą dar ilgesnį laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Tačiau, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių, netiria ar pareikšti reikalavimai iš esmės pagrįsti, tinkamai motyvuoti, o tik sprendžia ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštą reikalavimą, nebūtų kliūčių įvykdyti teismo sprendimą.
15. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai,taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
16. Nors CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str., 3.170 str. 1 d.). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3 d.). Taigi, laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais.
17. Bylos duomenimis, V. M. ir S. M. santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyta nepilnamečio šalių vaiko (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta su motina. Šalys neginčija, jog nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės prašymą nustatyti bendravimo su vaiko tvarką pagal jos pateiktąją, pripažino prašymą pagrįstu, nes vaikui turi būti užtikrinta pastovi gyvenamoji vieta, jam įprastas maitinimo ir poilsio režimas, psichinė ir fizinė sveikata bei gerovė.
18. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi ir iš esmės motyvuoja savo nesutikimą pernelyg skubotu jos priėmimu bei aplinkybių, kurias prašyme nurodė atsakovė, nebuvimu.
19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada (CPK 185 str.).
20. Bylos medžiaga patvirtina, jog tarp apelianto V. M. ir atsakovės S. M. yra ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Šalių pateiktos trumpųjų žinučių tekstų išklotinės rodo, kad abu tėvai, t. y. apeliantas ir atsakovė derino vaiko buvimą pas apeliantą, tačiau pateiktieji įrodymai negali patvirtinti, jog nepilnametis šalių sūnus pas apeliantą būdavo po dvi savaites (CPK 12 str., 178 str.).
21. Kaip minėta nutarties 20 punkte, trumpųjų žinučių išrašai patvirtina, kad apeliantas ir atsakovė nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kas tikėtina, neigiamai veikia nepilnamečio vaiko emocinę būklę, todėl būtina užtikrinti vaikui saugią aplinką, psichinę, fizinę sveikatą. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas nepaneigė atsakovės S. M. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų aplinkybių dėl nepilnamečio vaiko neigiamų išgyvenimų.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinai nustačius apelianto ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką, bus užtikrintas nepilnamečio vaiko teisių ir interesų bendrauti su tėvu stabilumas, taip pat nepaneigta ir apelianto teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.
23. Vertinant apelianto teiginius dėl skundžiamos nutarties priėmimo skubotumo, pažymėtina, jog šiuo atveju tarp šalių kilęs ginčas tiesiogiai liečia nepilnamečio vaiko interesus, kurių apsaugai taikomas prioritetas, todėl minėti apelianto teiginiai nepagrįsti.
24. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. M. pateikė trumpųjų žinučių tekstų išklotinę, iš kurios matyti, jog skundžiama nutartimi taikytas laikinas bendravimas su nepilnamečiu vaiku apelianto teisių nepažeidžia, nes pats apeliantas pasikoregavo laikino bendravimo trečiadieniais su vaiku trukmę.
25. Šioje proceso stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės vertinti šalių pateiktų įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimus, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nevertintinos. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, jog šalys gali nusistatyti ir kitą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, jeigu ji neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 185 str., 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.