Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams ir pagal BK 146 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. P. paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 6 mėnesiai, ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. birželio 19 d. ir suėmimo laikas nuo 2017 m. birželio 20 d.

Bausmės vykdymo pradžią nurodyta skaičiuoti nuo 2017 m. birželio 18 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad:2017 m. birželio 17 d. laikotarpiu nuo 16 val. iki 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), O. M. priklausančiame gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, t. y. veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš O. M. – tyčia prieš jos valią stumdė ir tampė po jos gyvenamąjį namą, demonstravo rankose laikomą peilį ir juo grasino bei, surišęs diržais O. M. rankas ir kojas, pargriovęs ją ant lovos, reikalavo iš O. M. pinigų, ir tokiu plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą: O. M. priklausančią piniginę, 5 eurų vertės, ir 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. M. 205 eurų turtinę žalą;2017 m. birželio 17 d. laikotarpiu nuo 16 val. iki 19 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), O. M. priklausančioje sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, rankomis sugriebęs O. M. už kaklo, ją nutempė iš gyvenamojo namo į sodybos kieme esančios lauko virtuvės rūsį ir, užrėmęs rūsio duris bei pagrasinęs nesišaukti pagalbos, ją rūsyje prieš jos valią paliko, tokiu būdu neteisėtai suvaržydamas jos laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, kol pati O. M., savo jėgomis išdaužusi rūsio langą ir pro jį išlindusi, išsivadavo, t. y. neteisėtai atėmė žmogui laisvę, nesant žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.Jurbarko rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai M. P. gali būti pasiekti tik paskyrus griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Bausmės vykdymo atidėjimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų ir sąlygų teismas nenustatė.Apeliaciniame skunde nuteistasis prašė peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.Skunde apeliantas teigia, kad jam pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Jis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje konstatuotomis aplinkybėmis, jog į savo tetos namus jis ėjo, ketindamas ją apiplėšti, nuskriausti ar kitaip įskaudinti. Jis ten ėjo vedinas gerų ketinimų dirbti. Kodėl sumanė tetą apiplėšti, neprisimena, tačiau galimai jo elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio arba teta jam ką nors pasakė, kas galėjo jam sukelti pyktį, viskas įvyko spontaniškai. Tetos tikrai nemušė ir nesužalojo, ją myli ir gerbia. Nukentėjusiosios jis atsiprašė tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, pripažįsta savo kaltę ir labai gailisi dėl savo poelgio. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, skirdamas bausmes už M. P. padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, visapusiškai ir išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir bausmės tikslus, tačiau, skirdamas subendrintą bausmę už šias nusikalstamas veikas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio nuostatas, numatančias bausmių bendrinimo taisykles tuo atveju, kai kaltinamojo padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, o nesutinka tik su jam paskirta bausme – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų tyčinius baigtus nusikaltimus. Šias veikas jis padarė būdamas šešis kartus teistas, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Inkriminuojamus nusikaltimus jis padarė, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, kur atliko bausmę už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Be to, nusikaltimus M. P. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir pats nurodo, kad būtent ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Todėl apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, egzistuojant dviem BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose numatytoms kaltininko atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, jog nusikaltimus padarė recidyvistas ir asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.Apeliantas, prašydamas sumažinti jam apylinkės teismo paskirtos bausmės dydį, teigia, jog savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo jis pripažino, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Tačiau, pritardamas apylinkės teismo motyvams, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ne kiekvienu atveju asmeniui pripažinus savo kaltę dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, tuo pačiu būti gali laikoma, jog jis dėl veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis skunde teigia, kad į nukentėjusiosios namus atėjo vedinas gerų ketinimų, norėjo jai padėti nudirbti darbus, tačiau šie jo argumentai vertintini kritiškai. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad M. P. – jos brolio sūnus – į jos namus atėjo, būdamas neblaivus, prašė nakvynės, bandė užkurti traktorių, tačiau ji jam to neleido. Tuomet jis paėmė peilį ir juo nukentėjusiajai – savo tetai – grasindamas liepė atiduoti pinigus. Nors nuteistasis teigia nusikaltęs tik spontaniškai, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo jis iš nukentėjusiosios, gim. (duomenys neskelbtini) m., paimtų 200 eurų nebeturėjo jau kitą dieną, kad rodo nuteistojo nekritišką požiūrį į savo veiksmus ir po nusikalstamos veikos padarymo. Ir tik surastas bei sulaikytas policijos pareigūnų, jis savo kaltę pripažino. Nors teisiamojo posėdžio metu apeliantas nukentėjusiosios atsiprašė, tačiau iki šiol neatlygino ir nesiekė atlyginti jai padarytos žalos. Kritiškai vertintina ir apelianto skunde nurodyta aplinkybė, jog apeliantas prieš nukentėjusiąją nepanaudojo fizinio smurto. Aptarti duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo gailestis dėl nusikaltimo padarymo yra nuoširdus, todėl apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino M. P. atsakomybę lengvinančia. Nusikaltimus M. P. pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, jo elgesyje matomi pasikartojantys nusikalstamų veikų nuosavybei modeliai, o švelnesnės skiriamos bausmės bei taikyta probacija įtakos nuteistojo nusikalstamiems polinkiams neturėjo, kadangi jis lygtinio paleidimo laikotarpiu ir vėl nusikalto. Nors, kaip skunde nurodoma, apeliantas savo tetą – nukentėjusiąją myli ir gerbia, tačiau vis tik galimai šių aplinkybių egzistavimas nesulaikė jo nuo nusikaltimų darymo. Atsižvelgusi į visas aptartas ir pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo keisti nuteistajam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausmės rūšimi ar švelnesne bausme. Akivaizdu, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, o taip pat ir taikoma probacija nepavyko pasiekti bausmės tikslų – apeliantas ir toliau daro nusikalstamas veikas. Į jo skunde nurodomas aplinkybes – prisipažinimą, nukentėjusiosios atsiprašymą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas, motyvuotai atsižvelgdamas į nustatytas apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų reikšmę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes už BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, kurių dydis pagrįstai nustatytas didesnis nei inkriminuotų veikų sankcijose numatytas vidurkis, o, bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka bei nuteistajam savo kaltę pripažinus, pagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos.Vis tik, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, teisingai ir pagrįstai paskyręs M. P. bausmes už atskirų BK 180 straipsnio 2 dalyje bei 146 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymą, pažeidė baudžiamąjį įstatymą, šias bausmes bendrindamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje numatytos galutinės bausmės skyrimo esant nusikalstamų veikų daugetui taisyklės. Kelių nusikalstamų veikų padarymas suponuoja pagrindą skirti kaltininkui galutinę bausmę pagal nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bylą nagrinėjančiam teismui skiriant bausmę, numatyta teisė paskirtas bausmes už kelias nusikalstamas veikas apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Nors bausmių bendrinimo būdą pasirenka bylą nagrinėjęs ir galutinį procesinį sprendimą priimantis teismas, tačiau minėto straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kuriems egzistuojant, bausmės už kelias nusikalstamas veikas turi būti apimamos. Viena iš tokių aplinkybių numatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte, kuomet kaltininko padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą tuo atveju, kai joms priskiriamos nusikalstamų veikų rūšys ar kategorijos skiriasi per vieną ar kelias grupes.BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta veika pagal sankcijoje numatytos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės maksimalų dydį yra pripažįstama sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis), o BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. P. veikos nagrinėjamoje byloje labai skiriasi pagal pavojingumą ir tokiu atveju jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, o ne BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaip nepagrįstai nustatė skundžiamą nuosprendį priėmęs apylinkės teismas.Remiantis išdėstytais argumentais bei nustatytais teisiškai reikšmingais faktais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas M. P. paskirtas bausmes už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrindamas dalinio bausmių sudėjimo būdu, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio nuostatas, – todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendis keistinas. Iš naujo subendrinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantui pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje nustatytą bendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi būdą, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrintina su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (1 metų 5 mėnesių 3 dienų) dalimi – 6 mėnesiais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalį, kurioje:

- M. P. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

- vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. P. paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 6 mėnesiai, ir M. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu M. P. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 146 straipsnio 1 dalį paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 6 mėnesius, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Kitą Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.