Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. (G. A.) gynėjo advokato D. F. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. A. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 2 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dal ir BK 182 straipsnio 1 dalį, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujanti BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1d alį, BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, po ko, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimu, ir paskirta subendrinta bausmė – 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 2 (dviejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 26 d.

2. Lietuvos kalėjimų tarybos Kauno kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – Komisija) 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. RV-19-3165 netaikė nuteistajam G. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nustatytų aplinkybių visuma Komisijai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo advokato D. F. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. A. gynėjo advokato D. F. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

7. Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis G. A. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog G. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šių kriterijų G. A. šiuo metu vis dar neatitinka.

9. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą, taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Šiuo atveju, kai nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės turi būti vertinama itin atsakingai ir nuodugniai.

10. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis turi sunkumų objektyviai įvertinti savo nusikalstamas veikas, o tai apsunkina jo galimybes imtis konstruktyvių veiksmų, kurie padėtų iš esmės keisti savo gyvenimo situaciją bei spręsti aktualias problemas. Nors nuteistasis iš esmės identifikuoja problemines sritis, tokias kaip netinkama socialinė aplinka, tačiau aiškių planų, kaip sieks išvengti pavojingo bendravimo, nenurodo, kas atskleidžia, jog dar nėra nustatytas nuteistojo tvirtas apsisprendimas savo tolimesnį elgesį koreguoti išimtinai teigiamai.

11. G. A. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl esant nustatytai vidutinei rizikai, visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo G. A. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2023 m. sausio 25 d., ir jo metu rizika buvo vertinama kaip vidutinė. Nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti du pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ir jų metu, nors skaitinė išraiška mažėjo, akivaizdus teigiamas rizikos pokytis nebuvo fiksuotas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisingai sprendė, jog tai, kad nusikalstamo elgesio rizika nekinta, leidžia daryti išvadą apie nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritis, kurios vis dar išlieka aktualios ir turinčios reikšmės jo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Nuteistajam nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai, ir 5 dinaminiai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys, nuostatos į visuomenę ir kriminologinį elgesį palaikančios nuostatos, ankstesni pažeidimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistajam nustatytas ir vienas apsauginis veiksnys, kuris mažina riziką nuteistajam pakartotinai nusikalsti, tai dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse), kuris, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nėra laikytinas išskirtinai nuteistąjį saugančiu nuo pakartotinio nusikalstamumo.

13. Skunde G. A. gynėjas nesutinka su išvada, kad nuteistajam yra rizika daryti naujas nusikalstamas veikas, įtakojamam alkoholio, nes bausmės atlikimo metu jis nėra baustas už alkoholio vartojimą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas alkoholiu nuteistajam prie dinaminių kriminogeninių veiksnių buvo priskirtas vertinant ne tik elgesį bausmės atlikimo metu, bet surinktų duomenų visumą ir abejoti tokia išvada nėra pagrindo. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos susiję su apsvaigimu nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad asmuo turi smurto apsvaigus nuo alkoholio vartojimo istoriją, nes ne vieną kartą yra nuteistas dėl smurto panaudojimo apsvaigus. Pats G. A. nurodė, kad kai kurių aplinkybių neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio ir pripažino, kad nusikalstamai elgėsi dėl girtumo. Taigi, nors nuteistasis ėmėsi veiksmų, padedančių jam atsikratyti priklausomybės, tačiau tai neeliminuoja tikimybės laisvėje nesugebėjus atsiriboti nuo šio destruktyvaus veiksnio, ir vėl nenusikalsti.

14. Aukštesnysis teismas pažymi, jog įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

15. Nuteistasis G. A. bausmę už atlieka už kelių tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, viena kurių priskiriama sunkiems, dvi – apysunkiems nusikaltimams. Šis G. A. teistumas nėra pirmas, jis teistas ir anksčiau, taip pat ir už smurtinį nusikaltimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie su nusikalstama veika bei ankstesne nuteistojo kriminaline praeitimi susijusias aplinkybes, apylinkės teismas jų nelaikė išskirtinėmis, tačiau vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas joms jokios prioritetinės reikšmės, todėl jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir nelaikytinas neteisėtu.

16. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie G. A. likusią neatliktą bausmės dalį, šią aplinkybę teismas taip pat vertino visų kitų kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti, kas, įvertinus šią aplinkybę visų kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

17. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios objektyvus įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo ar jo atstovo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

18. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo advokato skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo G. A. (G. A.) gynėjo advokato D. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2025 m. sausio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.