- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-24
- Bylos Nr.
- 2-629/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
- Ieškovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- V. L., "Sartonic būsto statyba"
- Atsakovas
- Bankas DnB NORD
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ir trečiojo asmens V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6922-585/2010 pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „DnB NORD bankas“ dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sartonic būsto statyba“ ir V. L.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.91 str. nuostatas 2007 m. rugpjūčio 9 d. skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2400-2007-593 ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. obligacijų pasirašymo sutartį DnB NORD Aktyviai valdomas pasaulis -2 negaliojančiomis nuo sudarymo dienos.
Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. L. ir V. L. 2 385 924,27 Lt įsiskolinimą, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų pagal priešieškinį ne mažesnės kaip 935 924,27 Lt vertės turto areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 5 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams pagal priešieškinį A. L. ir V. L. nuosavybės teisėmis priklausantį 935 924,27 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pas ką tas turtas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuojamu turtu disponuoti. Taip pat nurodė, jog nesant ar nepakankant skolininkų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininkų pinigines lėšas, išskyrus gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau suteikiant skolininkams teisę iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu. Šią nutartį grindė didele ieškinio suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė ir tretysis asmuo pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo pakeisti skundžiamą nutartį, atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir areštuoti solidariai atsakovams pagal priešieškinį nuosavybės teisėmis priklausantį 202 602,60 Lt vertės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pas ką tas bebūtų ir kas jį bevaldytų, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o nesant ar nepakankant skolininkų nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti skolininkų pinigines lėšas, išskyrus gaunamą darbo užmokestį ar jam prilyginamas pajamas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau suteikiant skolininkams teisę iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu AB „DnB NORD bankas“. Taigi atskiruoju skundu yra prašoma sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Šį prašymą apeliantas grindžia šiais argumentais:
1. Atsakovas nepagrįstai priešieškinyje apskaičiavo nepagrįstai didelius delspinigius. Dėl šios priežasties priešieškinyje nurodyta ginčo suma mažintina dalies nepagrįstai apskaičiuotų delspinigių suma.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad sprendžiant klausimą, ar įkeisto turto pakanka prievolei įvykdyti, turi būti vadovaujamasi likvidacine turto verte.
3. DnB NORD bankas, išduodamas paskolą obligacijų apmokėjimui rėmėsi ir įkainojo įkeičiamą turtą rinkos verte. Likvidacinės turto vertės nenustatinėjo. Dėl šios priežasties atsakovas priešieškiniu nepagrįstai siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) atžvilgiu didesnei sumai negu yra reikalinga, o būtent prašydamas teismo vertinti turimą turtą pagal likvidacinę vertę.
4. Įkeistas turtas būtų parduotas už rinkos kainą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pastarasis turtas yra nelikvidus.
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ir trečiojo asmens atskirąjį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
1. Priešieškinyje nurodyta suma yra teisinga bei pagrįsta. Atsakovas priešieškiniu teisėtai ir pagrįstai teismine tvarka reikalauja delspinigių priteisimo iš ieškovės ir trečiojo asmens.
2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių vykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto. Dėl įkeisto turto pakankamumo Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad būtent likvidacinė vertė atspindi tokio turto vertę, nes jo vertę lemia specifinės šio turto priverstinio pardavimo sąlygos. Taigi vyraujanti teismų praktika pripažįsta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju turėtų būti atsižvelgiama į likvidacinę turto vertę. Tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamu mastu taikė laikinąsias apsaugos priemones.
3. Atsakovas, remdamasis įkeisto turto likvidacine verte, nepiktnaudžiauja teise. Priešingai, atsakovai pagal priešieškinį spekuliuoja paskolos išdavimo aplinkybėmis.
4. Atsakovų pagal priešieškinį teiginys, kad įkeistas turtas bus parduotas rinkos verte, yra neįrodytas tinkamai įrodymais ir dėl to nepagrįstas.
Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apeliantų rašytiniai paaiškinimai. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje teismo praktikoje yra pasisakoma, kad, vertinant įkeisto turto pakankamumą, turi būti atsižvelgiama ne į įkeisto turto likvidacinę, o į rinkos vertę.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalis numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-7/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1126/2009). Todėl nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta, ar įkeisto turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo priešieškinio reikalavimą grindžia 2007 m. rugpjūčio 9 d. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartimi Nr. K-2400-2007-593 (toliau – skolinimo sutartis), 2007 m. rugpjūčio 9 d. Obligacijų pasirašymo sutartimi DnB NORD aktyviai valdomas pasaulis – 2 (toliau – obligacijų pasirašymo sutartis) bei 2007 m. rugpjūčio 29 d. sutartine hipoteka (b. l. 1 t. 38-39, hipotekos registro išrašas, ieškinio priedas Nr. 5), kuriuo banko naudai buvo įkeistas trečiajam asmeniui UAB „Sartonic būsto statyba“ priklausantis nekilnojamasis turtas: butas, (duomenys neskelbtini); butas, (duomenys neskelbtini). Iš turto vertės nustatymo pažymos Nr. LJ100622 matyti, kad atsakovui įkeisto buto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 125 000 Lt (b. l. 1 t. 216). Iš turto vertės nustatymo pažymos Nr. LJ100621 matyti, kad atsakovui įkeisto buto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 050 000 Lt (b. l. 1 t. 218). Nagrinėjamoje byloje atsakovams (pagal priešieškinį) pareikštas reikalavimas dėl 2 385 924,27 Lt delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepagrįstai prašo remtis minėtose turto vertės nustatymo pažymose nustatyta vertinamo turto likvidacine verte. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 13 dalis rinkos vertę apibrėžia kaip apskaičiuotą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikėtų vadovautis įkeisto turto likvidacine, o ne rinkos verte. Be to, antstolio areštuojamas turtas taip pat turi būti įkainojamas rinkos kainomis, o ne remiantis turto likvidacine verte (CPK 681 str.). Netaikant nustatytos turto rinkos vertės būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principai, nes atsakovui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas atsakovų pagal priešieškinį atžvilgiu (CPK 145 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pirmiau minėtus duomenis apie įkeisto turto vertę ir patvirtintų, kad šio turto vertė yra iš esmės pasikeitusi ir jos nebepakaktų pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 178 str., 314 str.).
CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.
Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad turto įkeitimu nėra užtikrinta tik dalis t. y. 210 924,27 Lt, atsakovo reikalavimo. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nagrinėjamoje byloje įkeistą turtą įvertino likvidacine, o ne rinkos verte ir dėl šios priežasties taikė per didelio masto laikinąsias apsaugos priemones. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių bylos aplinkybių bei neteisingai taikė procesinės teisės normas, dėl to klausimas buvo išspręstas neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti, mažinant taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 935 924,27 Lt iki 210 924,27 Lt.
Kiti atskirajame skunde, atsiliepime į jį ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu, 338 straipsniu
nutar i a:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį.
Sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 935 924,27 Lt iki 210 924,27 Lt.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Šios nutarties nuorašą siųsti Centrinei hipotekos įstaigai.