Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-03-13 · Civilinė byla Nr. 2A-251-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-13
Bylos Nr.
2A-251-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
akcinei bendrovei “Lietuvos draudimas”
Trečiasis asmuo
V. K., uždaroji akcinė draudimo bendrovė “Ergo Lietuva”
Kategorijos
  • 73.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-251/07Procesinio sprendimo kategorija 73.1; 73.2.5.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Almos Urbanavičienės,sekretoriaujant Jolantai Mušinskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. M.Balevičiui,atsakovo atstovui A.Jasonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei “Lietuvos draudimas” dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – V. K. , uždaroji akcinė draudimo bendrovė “Ergo Lietuva”.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2-8), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 10 541,02 Lt draudimo išmokos, 250 Lt išlaidų už UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ suteiktas paslaugas žalos dydžiui nustatyti, 63,53 Lt palūkanų praleidus terminą sumokėti draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo ieškinio kainos už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad 2005-09-25 tamsiu paros metu įvažiuodamas į Tiškevičiaus g. ir kelio į Kazbiejus sankryžą iš šalutinio kelio jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu Mitsubishi 3000 GT v/n (duomenys neskelbtini) , nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) , kurią vairavo tretysis asmuo V. K. , ir su ja susidūrė, buvo apgadintos abi transporto priemonės. Eismo įvykio kaltininku pripažintas ieškovas, nubaustas administracine nuobauda. 2005-09-26 ieškovas raštu informavo atsakovą AB „Lietuvos draudimas“ apie eismo įvykį. 2005-09-27 atsakovas apžiūrėjo pas jį 2005-07-23 sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimo rūšies sutartimi „Kasko eko“ apdraustą ieškovo automobilį (b.l. 38-40, 74) ir surašė Transporto priemonės techninės apžiūros aktą. 2005-10-29 raštu atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal ieškovo pateiktą prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovo automobilis buvo sugadintas kitomis nei nurodė ieškovas aplinkybėmis (b. l. 32). Ieškovas nesutiko su tokiu atsakovo atsisakymu, nes ieškovas vykdė taisyklių reikalavimus, susijusius su informavimu apie įvykusį įvykį bei dokumentų pateikimu, o atsakovas netinkamai ištyrė įvykį, nenurodė, kokie konkretūs faktai suklastoti, atsakovo pateiktas 2005-10-28 ekspertizės aktas yra neišsamus, neobjektyvus. Automobilio remonto išlaidos sudaro 10 541,02 Lt (b. l. 12-18), todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas atsisakė išmokėti draudiminę išmoką, kadangi šiuo atveju draudėjas - ieškovas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, taip pat pateikė klaidingus duomenis – t.y., Kasko eko draudimo taisyklių Nr. 062 (toliau – Taisyklių) 1 d. 7.12.5 p. numatytu pagrindu (b.l. 32, 58). Draudėjas savo ieškinio pagrindo, jam padarytos žalos dydžio neįrodė.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 223-227).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Draudimo įstatymo 82 str. 6 p. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, konstatavo, kad yra pagrindas teigti esant nustatytoms aplinkybėms, kuriomis atsakovas pagrindė atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir kad ieškovas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Teismas nurodė, kad ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai apie eismo įvykį, kad jų transporto priemonės po susidūrimo sustojo taip, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje, ir iki atvykstant policijos pareigūnams nebuvo judinamos (b.l. 2-7, 52, 58, 89-90, 106-107, 119-120), prieštarauja eksperto išvadai apie tai, kad esant tokiai situacijai ieškovo valdomas automobilis Mitsubishi 3000 GT, v/n (duomenys neskelbtini) turėjo judėti greičiu, artimu jo nurodytam – t.y., apie 50-55 km/h, o trečiojo asmens V. K. valdomas automobilis Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) turėjo praktiškai nejudėti, taip pat apie tai, kad jeigu automobiliai iki susidūrimo būtų judėję ieškovo ir trečiojo asmens nurodytais greičiais, jie negalėjo sustoti padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 183-199).

Šalies argumentai

Ieškovas D. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006-11-21 sprendimą panaikinti, o bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais, jog teismas netinkamai aiškino bei taikė atsakovo Kasko Eko draudimo taisyklių Nr. 062 7.12.5 punkto nuostatas, numatančias, jog „jei draudėjas arba su draudėju susiję asmenys, arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolių sumą“, nes nei dėl vieno šiame punkte išvardinto subjekto veiksmų nebuvo pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Ieškovo, kuris pagal nurodytą punktą atitinka draudėjo, apdraustojo, bei naudos gavėjo apibrėžimus, parodymai tiek po eismo įvykio, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo nuoseklūs, nekito bei iki šiol nepaneigti jokiais įrodymais, jis nepažeidė nurodyto punkto reikalavimų.

Tai, kad byloje trečiuoju asmeniu dalyvavusio V. K. paaiškinimai, teismo nuomone, yra prieštaringi nesuteikia teismui teisės plečiamai interpretuoti Taisyklių 7.12.5 punkto nuostatų, nes jose nėra sąlygos, leidžiančios atsisakyti mokėti draudimo išmoką tuo pagrindu, kad kitas eismo dalyvis netiksliai nurodė savo veiksmus eismo įvykio metu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos draudėjo, šiuo atveju ieškovo, naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Be to, teismas negalėjo plečiamai aiškinti draudimo sutarties (Taisyklių) esminės sąlygos – nedraudiminių įvykių baigtinio sąrašo.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepakankamai išanalizavo UAB „Transporto studijos“ 2006-09-12 ekspertizės aktą Nr. TS-A-2006-08, todėl nepastebėjo akivaizdžių jo trūkumų, iškreipiančių realią situaciją. Nurodytas aktas yra klaidingas, nes jame padaryta esminė klaida – neteisingai nurodyta, jog ieškovo vairuojamas automobilis kelią kirto įstrižai. Ieškovas šiam teiginiui pagrįsti apeliacinės instancijos teismui pateikia VGTU Transporto inžinerijos fakulteto ekspertės specialistės profesorės O. L. atliktą 2005-09-25 eismo įvykio tyrimą, kuriuo buvo nagrinėjamas minėto ekspertizės akto teisingumas. Ieškovas nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti anksčiau nurodyto įrodymo. Nurodytas tyrimas patvirtina, kad ieškovo automobilis Mitsubishi 3000 GT SL v/n (duomenys neskelbtini) turėjo kirsti kelią stačiu kampu, V. K. , vairavusio automobilį MAZDA, parodymai neprieštarauja 2005-09-25 eismo įvykio mechanizmui.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-iojo apylinkės teismo 2006-11-21 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė procesinių teisės normų ir tinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas bandė klaidinti atsakovą klastodamas faktus ir pateikdamas neteisingus duomenis apie autoįvykio aplinkybes, ieškovo ir trečiojo asmens V. K. paaiškinimai apie automobilių susidūrimo mechanizmą prieštarauja eksperto išvadai. Apeliantas, nurodydamas, jog 2006-09-12 ekspertizės aktas yra klaidingas, neprašė teismo skirti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, be to, nebuvo pagrindo abejoti šiuo ekspertizės aktu. Atsakovas nurodo, kad prašymas prijungti prie bylos naują įrodymą yra atmestinas, nes toks įrodymas turėjo būti pateiktas, ištirtas ir įvertintas pirmosios instancijos teisme. Ieškovo pateikta specialisto išvada yra klaidinanti, nes joje nurodytas faktas, jog sankryžos kampas buvo apaugęs krūmais prieštarauja byloje esantiems duomenims. Be to, ieškovas, nepateikdamas sąskaitos už atliktus automobilio remonto darbus, neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių (žalos dydžio).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo atsakovui pareikšti reikalavimai yra kildinami iš draudimo santykių, todėl tokio ginčo išsprendimui taikytinos Civilinio kodekso Šeštosios knygos LIII skyriaus (Draudimas) bei LR Draudimo įstatymo nuostatos.

Byloje esanti 2005 m. liepos 23 d. Kasko Eko draudimo sutartis (b.l.74) įrodo, kad ieškovas D. S. apdraudė jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Mitsubishi 3000 GT, v/n (duomenys neskelbtini) pagal Taisyklių Nr. 0.62 sąlygas (b.l. 38). Autoįvykio, įvykusio 2005-09-25, apie 21 val. 27 min., Tiškevičiaus g. ir kelio į Kazbiejus sankryžoje, Vilniuje, metu buvo apgadintas ieškovo pas atsakovą apdraustas Kasko Eko draudimu automobilis Mitsubishi 3000 GT, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, 49, 58). Atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmokamą, savo atsisakymą grindė Taisyklių Nr. 062 I dalies 7.12.5 punktu. Sutinkamai su šiuo punktu draudikas gali mažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti, jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčią arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis neteisėtai padidino nuostolių sumą. Atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką atsakovas nurodė, jog ieškovas bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus. Šį savo argumentą atsakovas įrodinėja eksperto išvada, apie tai, kad esant po autoįvykio policijos darbuotojų užfiksuotai situacijai, ieškovo valdomas automobilis turėjo judėti greičiu artimu nurodytam ieškovo, t.y. 50-55 km/h, o trečiojo asmens automobilis Mazda, v/n (duomenys neskelbtini) turėjo praktiškai nejudėti, antraip jie negalėjo sustoti padėtyse, užfiksuotose eismo įvykio vietos schemoje.

Pirmos instancijos teismas sprendęs, jog tokie atsakovo nustatyti faktai buvo pakankamas pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką, yra nepagrįsti, nes toks aiškinimas neatitinka Taisyklių 7.12.5 punkto reikalavimo. Atsakovas nurodytu pagrindu galėjo atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir teismas tokį atsisakymą galėjo pripažinti teisėtu, jeigu atsakovas, o ne bet kuris kitas įvykyje dalyvavęs ar nedalyvavęs asmuo bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis. Ieškovas tiek savo paaiškinime AB „Lietuvos draudimas“ (b.l. 52), tiek savo procesiniuose dokumentuose teismui bei duodamas paaiškinus teismui, nurodė vienodas aplinkybes dėl važiavimo prieš susidūrimą šalutiniu keliu, o taip pat vienodą važiavimo greitį apie 40-50 km/h. AB „Lietuvos draudimas“ ekspertas, bei teismo paskirtas ekspertas aktuose taip pat nenurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl važiavimo greičio (artimas nurodytam ieškovo) neatitiko faktiškos automobilių padėties po autoįvykio. Iš ekspertų išvados galima daryti išvadą, kad tretysis asmuo nurodė klaidingus duomenis ir būtent apie jo važiavimo greitį, tačiau Taisyklių 7.12.5 punktas nenumato, kad trečiojo asmens nurodyti neteisingi duomenys yra pagrindas nemokėti ieškovui draudimo išmokos. Tokiu būdu pirmos instancijos teismas neteisingai atsakovo atsisakymą mokėti išmoką pripažino teisėtu. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nenurodė, jog ieškovas ir tretysis asmuo inscenizavo autoįvykį ir nepaneigė tiek administracinės bylos duomenų, tiek teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, kurie nurodė, jog matė autoįvykį ir girdėjo susidaužimo garsus. Sutinkamai su LR Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 p. draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo arba suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, todėl būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančias aplinkybes dėl kurių atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsakovas tokius įrodymus galės pateikti iš naujo nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo išsprendimui svarbią teisės normą, t.y. CK 6.987 str. Taip pat teismas nesiaiškino ieškovui padarytos žalos dydžio kartu ir draudimo išmokos dydžio. Apeliacinės instancijos teisme šių aplinkybių išaiškinti nėra galimybės, nes ištyrimui būtina rinkti papildomus įrodymus, todėl mano, jog yra pagrindas sprendimą panaikinti, o bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Ieškovui padarytos žalos dydžiui nustatyti reikalinga pasiūlyti ieškovui pateikti įrodymus apie automobilio remonto kainą, nes jis yra nurodęs, kad jis automobilį suremontavo, o kadangi automobilį pardavė, todėl reikėtų pasiūlyti pateikti įrodymus apie automobilio pardavimo kainą. Taip pat atsakovui pasiūlyti paskaičiuoti pagal jo metodiką išmokėtinos draudimo išmokos dydį. Tik surinkus ir įvertinus nurodytus bei kitus šalių pateiktus įrodymus teismas galėtų padaryti išvadą apie ieškovui padarytos žalos dydį ir atitinkamai nustatyti draudimo išmokos dydį, jeigu tarp šalių kiltų dėl išmokos dydžio ginčas.

Dėl išdėstyto sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 p.).

Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų apeliantui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti D.S. žyminį mokestį 325,64 Lt sumoje iš valstybės biudžeto.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Petras JaržemskisAlma Urbanavičienė