- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2-41-531/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01285-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Ieškovas
- N. Č.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei N. Č.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo N. Č. ieškinį atsakovui V. R., dėl nuostolių, susijusių su vartojimo rangos sutarties vykdymu, ir neturtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. Č. kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo V. R. priteisti jai visas lėšas, jos sumokėtas atsakovui už darbą ir statybinių medžiagų pirkimą, viso 3605,26 Lt, taip pat 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pareiškime ir teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad iškilus poreikiui atlikti statybos ir remonto darbus jai nuosavybės teise priklausančiame sodo namelyje, esančiame sodininkų bendrijoje „Vyšnia“ Tumelinos km. Visagino sav., ji kreipėsi į atsakovą, ir su juo sutarė dėl namelio 1-ojo aukšto remonto, laiptų į namelį, balkono ir pavėsinės įrengimo. Atsakovui buvo duoti pinigai už darbą – 1600 Lt, ir statybinių medžiagų pirkimui - 1600 Lt. Teigia, kad su atsakovu sudarė žodinę vartojamosios rangos sutartį, kurios atsakovas neįvykdė, nes darbus atliko nekokybiškai ir iš netinkamų medžiagų, o dalies darbų visiškai neatliko, dėl ko reikėjo samdyti kitus žmones, numatytiems darbams pabaigti. Todėl ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo jam sumokėtus pinigus už darbą ir medžiagas. Dėl atsakovo kaltės ji taip pat patyrė neturtinės žalos, kurią prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas V. R. atsiliepime į ieškinį, o taip pat ir teismo posėdyje nurodė, jog ieškinio nepripažįsta, nes ieškovė su juo jokios sutarties nebuvo sudariusi, jokių pinigų jis negavo, o tik padėjo ieškovės sutuoktinio paprašytas atlikti kai kuriuos darbus jų sodo namelyje, kur buvo planuojama švęsti kažkokią asmeninę šventę. Taip pat jis neigia pirkęs kokias nors statybines medžiagas, o tik organizavo jų atgabenimą. Prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, ir iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir paaiškinimų, ieškovė N. Č. reiškia du reikalavimus: dėl 3605,26 Lt piniginių lėšų, sumokėtų už darbą ir už statybinių medžiagų pirkimą, pagal ieškovės teigimu sudarytą žodinę vartojimo rangos sutartį ir šios sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, taip pat išvestinį - dėl 500 Lt neturtinės žalos, patirtos streso, dvasinių pergyvenimų, pažeminimo, sugaišto laiko ir negalėjimo naudotis turtu pagal paskirtį pasekmėje, atlyginimo.
Vartojimo sutarties sudarymo faktą ieškovė grindžia tuo, jog ji, kaip fizinis asmuo, savo, savo šeimos ir namų ūkio poreikių tenkinimo tikslu, susitarė su atsakovu – fiziniu asmeniu, teikiančiu statybos rangos paslaugas verslo tikslais, dėl planuotų darbų, kurių vertė neviršija 5 tūkst. Lt, atlikimo. Liudytojas R. K. parodė, kad jo pažystamam A. Č. pasidomėjus, kas galėtų jo sodo namelyje padaryti medžio darbus, jis nurodė V. R.. Ką jis ten darė nežino.
Nepaneigta, kad atsakovas tam tikrus darbus atliko: padarė medinius laiptus, stoginę, klojo plyteles, organizavo statybinių medžiagų atvežimą, ką patvirtino jis pats ir liudytojai A. Č., bei A. B.. Pinigų už darbą perdavimo faktą patvirtina ieškovės sutuoktinis A. Č., nurodęs, kad mokėjo savo pinigais, kai atsakovas paprašydavo. Be to, jis ir nurodydavo, kiek reikia sumokėti. Ieškovės teigimu, darbai buvo atlikti nekokybiškai, ką ji įrodinėja pateikdama teismui atliktų statybos – remonto darbų fotografijas, iš kurių matyti, kad darbai yra atlikti ir kad tam buvo panaudotos statybinės medžiagos. Atliktų darbų kokybės iš jų teismas spręsti negali, nes neturi tokios kompetencijos.
Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos, t.y. sutartis sudaryta pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui (CK 6.645 straipsnio 1 dalis), ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį - vartojimo sutartis. CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje, reglamentuojančiame rangos santykius, išskiriamas vartojimo rangos institutas (tik vartojimo rangos sutartiniams santykiams taikytinų teisės normų grupė) (XXXIII skyriaus antrasis skirsnis - CK 6.672 - 6.680 straipsniai). Šiame skirsnyje pateikiamoje vartojimo rangos sutarties apibrėžtyje įtvirtinta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru statybos verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo – fizinio asmens užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, vartojimo sutartys, kaip sutarčių grupė, išskiriamos atsižvelgiant į specifinę sutarties šalių (vartotojo ir verslininko) padėtį bei vartotojo tikslus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad rangos sutarties kvalifikavimui vartojimo rangos sutartimi būtina konstatuoti šių požymių visetą: a) darbai atliekami fiziniam asmeniui; b) fizinis asmuo darbų rezultatą įsigyja savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; c) prekes ar paslaugas teikia verslininkas ar asmuo, vykdantis profesinę veiklą.
Teismas, išnagrinėjęs ginčo šalių teisinių santykių pobūdį, konstatuoja, jog ieškovės reikalavimų kildinimas iš vartojimo rangos sutarties yra nepagrįstas, nes ji neįrodė (CPK 12 str. ir 178 str.), jog atsakovas paslaugas teikė, kaip verslininkas, ar asmuo vykdantis profesinę veiklą, t.y. jis neturi minėtai sutarčiai būtino požymio, o tuo pačiu sutartis neturi ir jų viseto. Atsakovas, šiuo konkrečiu atveju yra laikytinas privačiu asmeniu, mokančiu atlikti tam tikrus statybos darbus, kuris laisvu nuo savo tiesioginio darbo, kas matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens įdarbinimą (b.l. 17) laiku, paprašytas ieškovės sutuoktinio, teikė pagalbą, atliekant statybos remonto darbus ar juos organizuojant. Tokiu būdu, ieškovė netenka galimybės naudotis užsakovo, kaip silpnesniosios šalies teisėmis reikalauti jos nurodytos vartojimo rangos sutarties neįvykdymo pasekmių, nes tokios sutarties egzistavimas yra paneigtas. Tuo pačiu neneigiama jos teisė į žalos atlyginimą bendra tvarka ir esant atitinkamam pagrindui, jei būtų reiškiamas toks ieškinys, ko šiam momentui ji nėra padariusi.
Kadangi ieškovė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip išvestinį, kildina iš nesamos sutarties, jis taip pat yra netenkintinas, nes įgyvendinant vartotojo teises į neturtinės žalos atlyginimą taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, ir teismų praktikoje suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų – žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Akivaizdu, kad susiklosčiusioje teisinėje situacijoje tokių sąlygų nėra.
Ieškinio netenkinant iš ieškovės yra išieškotinos pašto išlaidos valstybės naudai ir bylinėjimosi išlaidos atsakovui pagal jo pateiktus dokumentus (b.l. 22), (CPK 88 str. ir 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. Č. ieškinį dėl nuostolių, susijusių su vartojimo rangos sutarties vykdymu ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.
Iš N. Č. priteisti 300 Lt už procesinių dokumentų paruošimą atsakovui V. R., bei 7,64 Lt pašto išlaidų į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino apylinkės teismą.